Civilinė byla Nr. e2-790-640/2024

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00380-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.2; 3.2.6

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

sekretoriaujant Eglei Čeponienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mantui Valiukui,

atsakovės atstovams advokatams Gediminui Gabniui, Modestui Petrauskui,

 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoforce“ ieškinius atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį bei skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Innoforce“  2023 m. gegužės 8 d. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 363 955,23 Eur skolą, 4 065,04 Eur delspinigius už laiku neapmokėtą sąskaitą, 11,50 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinį grindžia tokiomis aplinkybėmis:

2.1.       Šalys 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį NR. T2-83 (toliau – Sutartis) pagal kurią teikiamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – FIS) ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – AFIS) modernizavimo paslaugos, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą, kurios detalizuotos atviro konkurso „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“ techninėje specifikacijoje.

2.2.       Ieškovė laiku ir tinkamai vykdydama nurodytas Sutarties sąlygas suteikė „Analizės etapo“ paslaugas (toliau – Paslaugos), kurios suteiktos ir faktiškai perduotos iki 2023 m. vasario 10 d., jokių pastabų ar pretenzijų dėl to nebuvo gauta ir atitinkamai pereita prie kito Sutarties vykdymo etapo – „Projektavimo etapo“.

2.3.       Vadovaujantis Sutarties 5.2. p. ieškovė 2023 m. vasario 10 d. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą Nr. IF2023 042 apmokėjimui. Vadovaujantis Sutarties 2.6 p. nurodyta sąskaita privalėjo būti apmokėta iki 2023 m. kovo 12 d. Atsakovė Sutartyje numatytu terminu sąskaitos neapmokėjo, todėl yra susidaręs 362 955,23 Eur dydžio atsakovės įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas ir apskaičiuoti 871,08 Eur delspinigiai.

3.       Ieškovė 2023 m. birželio 26 d. ieškiniu atsakovei prašo pripažinti neteisėtu atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023 m. gegužės 26 d.  rašte nurodytą sprendimą dėl vienašališko 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašytos Paslaugų teikimo sutarties NR. T2-83 nutraukimo ir įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį bei priteisti ieškovei iš atsakovės 421 140,50 Eur skolą, 12,00 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškinys grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

4.1.       Šalys 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį NR. T2-83 pagal kurią teikiamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto kontrolės informacinės sistemos ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos modernizavimo paslaugos, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą, kurios detalizuotos atviro konkurso „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“ techninėje specifikacijoje.

4.2.       Ieškovė nustatytais terminais įvykdė Analizės etapą ir 2023 m. vasario 10 d. pateikė paslaugų priėmimo perdavimo aktą atsakovei pasirašyti. Sutartyje nustatytais terminais atsakovė akto nepasirašė, pastabų dėl suteiktų paslaugų nepateikė ir už suteiktas paslaugas neapmokėjo, dėl ko ieškovė yra pareiškusi 2023 m. gegužės 8 d. ieškinį.

4.3.       Ieškovė nustatytais terminais įvykdė Projektavimo etapą ir pateikė atsakovei pasirašymui 2023 m. gegužės 9 d. paslaugų priėmimo perdavimo aktą. Sutartyje nustatytais terminas atsakovė akto nepasirašė, pastabų dėl suteiktų paslaugų nepateikė ir už suteiktas paslaugas neapmokėjo, nors paslaugas faktiškai priėmė.

4.4.       2023 m. gegužės 26 d. atsakovė atsiuntė raštą ieškovei, kuriame nurodė, jog vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties 8.4.5. punktu vienašališkai nutraukia Sutartį nenurodant sutarties nutraukimo pagrindų, o kadangi atsakovė nepriėmė suteiktų paslaugų, todėl jokių mokėjimų ieškovei neatliks.

4.5.       Ieškovė nesutinka su atsakovės sprendimu nutraukti Sutartį ir nurodo, jog toks nutraukimas pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimų tikslą, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionalia.

5.       Atsakovė su ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė prašo ex officio (teismo iniciatyva) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. lapkričio 11 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. T2-83 ir ieškinius atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

6.       Atsakovė savo atsikirtimus grindžia tokiais argumentais:

6.1.       Atsakovė nurodė, jog 2022 m. lapkričio 11 d. Sutartis su ieškove, iš kurios kildinami ieškinių reikalavimai, sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas – esminius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnyje, todėl Sutartis teismo turi būti ex officio (teismo iniciatyva) pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento)  (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 178, 180 straipsniai). Atsakovės turimi duomenys bei sisteminis vertinimas patvirtina, kad atsakovės ir tiekėjų, įskaitant ieškovę, sudarytos sutartys yra tarpusavyje susiję ir turi vieną bendrą tikslą, nukreiptą į konkretaus gamintojo programinės įrangos bei jos palaikymui reikalingų debesijos paslaugų licencijų įsigijimą, lėmusį, be kita ko, technologinius apribojimus vėlesniuose pirkimuose, įskaitant dėl ginčo Sutarties sudarymo. Ginčo sutartis su ieškove sudaryta viešajame pirkime, kurio sąlygos orientuotos išimtinai į konkretaus gamintojo produkciją bei paslaugas, t. y., kad nustatytus kriterijus atitiktų tik vieno tiekėjo UAB „Innoforce“, t. y. ieškovės siūlomos paslaugos.

6.2.       Atsakovė buvo suklaidinta ir dėl to įsigijo neracionaliai brangias IT priemones bei sprendimus, įskaitant paslaugas pagal ginčo Sutartį, kurie ne tik užprogramuoja ilgalaikį bei itin brangų atsakovės IT infrastruktūros kūrimą, tačiau taip pat yra nesuderinami su valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo procesu, kuriame atsakovė dalyvauja nuo 2021 m. liepos 1 d., įtvirtina vienintelio tiekėjo (ieškovės) dominavimą atsakovės viešuosiuose pirkimuose, įskaitant ginčo sudarymo procese.

6.3.       Atsakovės įsitikinimu byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtinantys imperatyvių teisės normų – viešųjų pirkimų principų pažeidimą sudarant Sutartį, sudaro aiškų ir pakankamą pagrindą teismui šioje byloje ex officio (teismo iniciatyva) spręsti dėl ginčo Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), o Sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, konstatuotina, kad neegzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį tenkinti.

6.4.       Atsakovė nurodė, kad pradėjusi įtarti neracionalių bei Tarnybos interesų visiškai neatitinkančių veiksmų viešuosiuose pirkimuose ir jų pagrindu sudarytose sutartyse apraiškas bei siekdama jas patikrinti, 2023 m. balandžio 3 d. informavo UAB „InnoForce“ apie Sutarties Nr. T2-83 tolimesnio vykdymo stabdymą. Kadangi Tarnyba nuo šio rašto pateikimo pagrįstai laikė, jog tolimesnis paslaugų teikimas sustabdytas, jokios pastabos, pretenzijos ar prieštaravimai dėl Detalios analizės dokumento teikiami nebuvo, nes tai faktiškai reikštų tolimesnį Sutarties Nr. T2-83 vykdymą.

6.5.       Tarnyba, be kita ko, siekdama įvertinti ieškovo parengto Detalios analizės dokumento atitiktį pirkimo sąlygoms, t. y. techninei specifikacijai, taip pat detalios analizės dokumento kokybę bei galimą tokio pobūdžio analizės dokumento vertę rinkoje, užsakė Detalios analizės dokumento ekspertinį vertinimą. 2023 m. liepos 26 d. parengta Vilniaus universiteto Informatikos instituto doc. dr. Sauliaus Ragaišio FIS ir AFIS modernizavimo dokumentų ekspertinio vertinimo 1 užduoties ataskaita (toliau – Ekspertinio vertinimo ataskaita). Joje pateiktos specialių žinių turinčio eksperto išvados patvirtina, kad Detalios analizės dokumentas turi esminių trūkumų, todėl negali būti priimtas. Taigi konstatuotina, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nepriėmė Detalios analizės dokumento ir nepasirašė ieškovės pateikto perdavimo-priėmimo akto. Atitinkamai, Tarnybai nekyla pareiga sumokėti už pagrįstai ir teisėtai nepriimtas, nekokybiškas, Tarnybos poreikių iš esmės neatitinkančias paslaugas.

6.6.       Ieškovė sieja su ankstesnio Sutarties etapo – Analizės etapo – paslaugų suteikimu ir tariamu šio etapo rezultato priėmimu Tarnyboje. Atsakovė pažymi, kad ankstesnio Analizės etapo rezultatas, kaip paaiškinama žemiau, teisėtai ir pagrįstai Tarnyboje nėra priimtas. Tokiu būdu, vėlesnis Projektavimo etapas ieškovės neturėjo būti pradėtas vykdyti, ieškovė vykdydama Projektavimo etapą veikė prieš Tarnybos, kaip užsakovo valią ir interesus, išimtinai savo rizika, ką ne kartą raštuose ieškovei akcentavo Tarnyba.  

6.7.       Neatsižvelgdama į tai, kad Tarnyba nebuvo priėmusi Detalios analizės dokumento, kaip pirmojo – Analizės - etapo darbų rezultato, taip pat nepaisydama Tarnybos interesų bei ne kartą pakartotos pozicijos dėl tolimesnių paslaugų pagal Sutartį Nr. T2-83 vykdymo sustabdymo, UAB „Innoforce“ tariamai toliau tęsė darbus ir 2023 m. gegužės 5 d. pateikė Tarnybai antro – Projektavimo - etapo dokumentus, o 2023 m. gegužės 9 d. pateikė priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, kurio Tarnyba, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nepriėmė. Būtent šiuo Tarnybos nepriimtu dokumentu šioje Byloje grindžiamas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo. Pagal CK 6.718 str. 1 d., teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad paslaugos negali būti teikiamos prieš asmens valią, per prievartą. Nurodytos aplinkybės apie ieškovės tęsiamą Sutarties vykdymą prieš atsakovės valią, pagrindžia ieškovės nesąžiningą elgesį vykdant Sutartį, t. y. akivaizdų siekį, nepaisant Tarnybos teisėtų interesų, sukurti tariamą formalų pagrindą pareikalauti kuo daugiau lėšų iš Tarnybos už netinkamai ir nekokybiškai teikiamas paslaugas pagal Sutartį. Tai prieštarauja ne tik pačiai paslaugų Sutarčiai, bet ir CK 1.137 str. 3 d., numatančiai draudimą piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti jas taip, kad tuo būtų daroma žala kitiems asmenims arba tuo prieštaraujama subjektinės teisės paskirčiai. Siekdama išvengti tolimesnio Tarnybos valios ir interesų neatitinkančio UAB „Innoforce“ veikimo, be kita ko, įvertinusi paaiškėjusias ir aukščiau aptartas Sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, lemiančias Sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, Tarnyba pasinaudojo Sutarties nuostatomis, suteikiančiomis Užsakovui teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešus tiekėjui prieš 30 kalendorinių dienų ir 2023 m. gegužės 26 d. informavo tiekėją apie Sutarties Nr. T2-83 nutraukimą.

6.8.       Atsakovė nesutinka, kad ji faktiškai naudojasi ieškovės suteiktomis paslaugomis ir jų rezultatais. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad atsakovė faktiškai naudojasi Detalios analizės dokumento, kaip Sutarties Analizės etapo rezultatu ar ginčo Projektavimo etapo rezultatu pagal 2023 m. gegužės 9 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2. Priešingai, ieškinyje pati ieškovė patvirtina, kad „Nesant galutinio modernizavimo darbų rezultato, nėra galimybės panaudoti atskirų etapų darbų rezultatų <...>“ (Ieškinio 26 punktas). Kita vertus, į bylą atsakovės pateikti įrodymai, be kita ko, Ekspertinio vertinimo ataskaitoje pateiktos išvados patvirtina, kad Analizės etapo rezultatas - Detalios analizės dokumentas turi esminių trūkumų, negali būti priimtas, atitinkamai, kaip Sutarties vykdymo tąsa negali būti priimtas ir Projektavimo etapo darbų rezultatas, taigi ir rezultatai naudojami pagal paskirtį. Šių dokumentų turinys nesukūrė jokios pridėtinės vertės Tarnybai, todėl nei Analizės etapo rezultato - Detalios analizės dokumento, nei Projektavimo etapo rezultato pagal 2023 m. gegužės 9 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2 faktinis panaudojimas objektyviai nėra įmanomas. Todėl konstatuotina, kad neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas priteisti tariamą 421 140,50 Eur skolą už Projektavimo etapą iš atsakovės.

6.9.       Atsakovė nurodė, kad net jei byloje iš atsakovės būtų priteista skolos suma, prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis yra nepagrįstas. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Nagrinėjamu atveju taikytina 2023 m. sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma, kurios dydis nustatytas 2022 m. gruodžio 21 d.  ir yra 2,50 %. Taigi nagrinėjamu gali būti priteistinos) ne didesnės nei 10,50 % (8,00 % + 2,50 %) dydžio procesinės palūkanos.

6.10.       Atsakovė nurodė, jog Sutartis tarp šalių buvo sudaryta dėl paslaugų teikimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalies normos, kurios numato paslaugos gavėjo (užsakovo) absoliučią teisę bet kada ir besąlygiškai nutraukti paslaugų pirkimą: „Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti”, ko nedraudžia VPĮ 90 straipsnio 3 dalis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7.       Byloje nustatyta, jog 2022 m. birželio 25 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“ Nr. 611095, kurio objektas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto kontrolės informacinės sistemos ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos modernizavimas, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą. Pirkimo laimėtoja buvo pripažinta ieškovė.

8.       Ieškovė ir atsakovė 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį NR. T2-83 (toliau –Sutartis), pagal kurią teikiamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – FIS) ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – AFIS) modernizavimo paslaugos, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą, kurios detalizuotos atviro konkurso „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“ techninėje specifikacijoje. FIS ir AFIS modernizavimo techninės specifikacijos, kuri, vadovaujantis Sutarties preambule „Sutarties dokumentų pirmumas“, yra neatskiriama Sutarties dalis, 17 skyriuje „Reikalavimai dokumentacijai“ yra įtvirtinti konkretūs Sutarties vykdymo etapai ir terminai, kurių privalo laikytis abi Sutarties šalys: „Tiekėjas turi projektą vykdyti pagal pripažintą projekto valdymo metodiką (pvz. PMBOK), projekto įgyvendinimo grafiką ir projekto vykdymo etapus. Projektas turi būti vykdomas šiais etapais: 1) Analizės etapas turi būti atliktas ne vėliau, kaip per 3 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos; 2) Projektavimo etapas turi būti atliktas ne vėliau, kaip per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos; 3) Kūrimo/programavimo etapas turi būti atliktas ne vėliau, kaip per 14 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos; 4) Testavimo etapas turi būti atliktas ne vėliau, kaip per 1 mėn. nuo kūrimo/programavimo etapo pabaigos; 5) Bandomosios eksploatacijos etapas turi būti atliktas ne vėliau, kaip per 1 mėn. nuo testavimo etapo pabaigos.“.

9.       Ieškovė 2023 m. vasario 10 d. pateikė atsakovei pasirašyti paslaugų priėmimo perdavimo aktą, kuriuo nurodė perduodanti atliktus Analizės etapo darbus. Atsakovė akto nepasirašė, už suteiktas paslaugas neapmokėjo, dėl ko 2023 m. gegužės 8 d. ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 363 955,23 Eur skolą ir 4 065,04 Eur delspinigius.

10.       Atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. informavo ieškovę apie Sutarties Nr. T2-83 tolimesnio vykdymo stabdymą. 

11.       2023 m. gegužės 9 d. ieškovė nurodė, jog įvykdė Projektavimo etapą ir pateikė atsakovei pasirašymui paslaugų priėmimo perdavimo aktą. Atsakovė akto nepasirašė, už suteiktas paslaugas neapmokėjo, dėl ko ieškovė 2023 m. birželio 26 d. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 421 140,50 Eur skolą.

12.       2023 m. gegužės 26 d. atsakovė atsiuntė raštą ieškovei, kuriame nurodė, jog vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties 8.4.5. punktu vienašališkai nutraukia Sutartį nenurodant sutarties nutraukimo pagrindų, o kadangi atsakovė nepriėmė suteiktų paslaugų, todėl jokių mokėjimų ieškovei neatliks.

13.       Byloje Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) yra pateikusi išvadą dėl ginčo. Išvadoje VTP nurodo, kad yra atlikusi Perkančiosios organizacijos informacinių technologijų srityje vykdytų viešųjų pirkimų (tame tarpe ir pirkimo „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“, Nr. 611095, kurio pagrindu sudaryta Sutartis) vertinimą, kurio rezultatai pateikti 2022 m. lapkričio 9 d. vertinimo išvadoje, Nr. 4S-998 (toliau – Vertinimo išvada). Atkreipė dėmesį, jog Vertinimo išvados dalyje dėl pirkimo Nr. 4 (programinės įrangos pirkimas, Nr. 591185, toliau – Pirkimas Nr. 4), kurio pagrindu buvo sudaryta Prekių teikimo sutartis Nr. T2-33, kuria įsigyta programinė įranga, kuri, anot atsakovės, taip pat turėjo įtakos ginčo Sutarties teisėtumui, VPT buvo nurodžiusi, kad tam tikri Pirkimo Nr. 4 techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai kelia abejonių, kad juos atitikti gali tik vieno konkretaus gamintojo, būtent SAP, produktas. VPT Vertinimo išvadoje, be kita ko, nurodė, kad nors VPT kyla abejonių dėl Perkančiosios organizacijos pasirinkimo įsigyti būtent SAP gamintojo programinę įrangą bei licencijas, tačiau VPT neturi pakankamai įrodymų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, dėl ko apsiribojo pastaba ir siūlė ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar nurodyti techninės specifikacijos reikalavimai yra būtini ir proporcingi. VPT nurodė, kad teikdama teisinę išvadą neatliko Perkančiosios organizacijos valdomos informacinės sistemos ir informacinių technologijų modernizavimo ir optimizavimo procese vykdytų pirkimų ir sudarytų sutarčių išsamaus vertinimo. Nurodė, kad siekiant visapusiškai įvertinti atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas (papildomas) aplinkybes, lėmusias skundžiamo sprendimo nutraukti Sutartį priėmimą, yra reikalingas asmens, turinčio specialių žinių informacinių technologijų srityje, ekspertinis vertinimas. VTP konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad informacinės sistemos ir informacinių technologijų modernizavimo ir optimizavimo procese vykdytų pirkimų, kurių rezultatas tiesiogiai susijęs ir su ginčo Pirkimu, techniniai reikalavimai dirbtinai apribojo galimų paslaugos/prekių tiekėjų ratą, Sutarties nutraukimas būtų laikomas atitinkančiu viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą bei viešąjį interesą.

14.       Iš byloje pateikto VPT atsakymo į atsakovės 2023 m. balandžio 24 d. paklausimą matyti, kad atsakovė pakartotinai kreipėsi į VPT dėl pirkimų, tame tarpe ir ginčo pirkimo vertinimo išdėstydama naujus argumentus: tai, jog Valstybės kontrolė atlikusi valstybinį auditą nustatė, jog valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė nėra pakankamai efektyvi bei tai, kad ekspertinio vertinimo, kurį pasitelkė atsakovė, rezultatai patvirtina, kad iš esmės visi per keletą metų vykdyti atsakovės IT infrastruktūros vystymo ir modernizavimo viešieji pirkimai bei jų pagrindu sudarytos sutartys yra tarpusavyje susiję ir turi vieną bendrą tikslą, dėl ko buvo galimai dirbtinai sukurtos ir iki šiol tęsiasi konkurenciją ribojančios sąlygos. VPT savo atsakyme į šį atsakovės paklausimą nurodė, jog neįžvelgia pagrindo atnaujinti pirkimų vertinimo. VPT pažymėjo, jog Vertinimo išvadoje konstatavo ne tik formalius pažeidimus, bet ir esminius, pvz., Pirkimo Nr. 2 vertinimo išvados II dalies 2 punkte nustatyti pažeidimai, Pirkimo Nr. 3 vertinimo išvados III dalies 2 punkte nustatyti pažeidimai, Pirkimo Nr. 4 vertinimo išvados II dalies 1 punkte, III dalies 3 punkte nustatyti pažeidimai, taip pat buvo pritaikyta administracinė atsakomybė Pirkimų komisijos nariams. Dėl pirmiau nurodytų pažeidimų rekomendacijų Perkančiajai organizacijai nutraukti Pirkimų sutartis VPT neteikė, nes Pirkimo Nr. 4 sutartis jau buvo įvykdyta, Pirkimo Nr. 2 sutartis buvo įvykdyta daugiau nei 60 proc., o Pirkimo Nr. 3 sutartis buvo įvykdyta daugiau nei 75 proc. Papildomai pažymėtina, kad Vertinimo išvadoje VPT kitus nustatytus VPĮ pažeidimus laikė formaliais, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir mastą bei pažeidimų įtaką pirkimų rezultatams. Be kita ko, kaip VPT 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 4S-847 buvo informavusi atsakovę, 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo kreiptasi ekspertinės išvados į informacinių technologijų ekspertą, t. y., VPT, siekdama įvertinti Pirkimų dokumentų sąlygų turinį, taip pat inicijavo eksperto pasitelkimą. VPT nurodė, kad Valstybės kontrolės (toliau – VK) 2023 m. kovo 13 d. valstybinio audito ataskaitoje pateikė rekomendacijas dėl Perkančiosios organizacijos tam tikrų veiklos procesų (pvz., ūkio subjektų rizikos vertinimo, metinių kontrolės planų sudarymo) automatizavimo, tačiau nepateikė jokių išvadų dėl netinkamai atliktų viešųjų pirkimų, t. y. nenurodė, jog Perkančiosios organizacijos vykdyti viešieji pirkimai susiję su jos naudojamų informacinių sistemų modernizavimu buvo atlikti galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas.

15.       Byloje atsakovė pateikė ekspertines išvadas, kurių pagrindu grindžia savo atsikirtimus į ieškinius. 2023 m. liepos 26 d. parengtoje Vilniaus universiteto Informatikos instituto doc. dr. Sauliaus Ragaišio FIS ir AFIS modernizavimo dokumentų ekspertinio vertinimo 1 užduoties ataskaitoje (toliau – Ekspertinio vertinimo ataskaita) pateikiama išvada, jog vien jau ieškovės reikalaujama kaina už Detalios analizės dokumento parengimą yra neadekvati rinkoje vyraujantiems tokių paslaugų įkainiams. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad rinkoje tokio pobūdžio dokumento parengimo kaštai galėtų būti vertinami rėžiuose nuo 32 000 Eur iki 48 000 Eur. Tuo tarpu už šio Detalios analizės dokumento, kaip pirmojo pirkimo sutarties vykdymo etapo rezultato, parengimą ieškovė pateikė net 299 963 Eur be PVM sąskaitą. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje yra duota išvada, kad pateiktas Detalios analizės dokumentas turi ne tik esminius kokybės trūkumus, bet taip pat net 6-9 kartus viršija rinkos kainą. Be to, nurodo, kad Detalios analizės dokumentas detalizuoja didžiąją dalį Techninės specifikacijos turinio, apibrėžiančio reikalavimus modernizuotai sistemai, tačiau dalis Techninės specifikacijos elementų iš viso nėra aptarti Detalios analizės dokumente Detalios analizės dokumentas negali būti priimtas, nes: 1) turi nepadengtų Techninės specifikacijos reikalavimų ir 2) netenkina reikalavimų kokybiškai atliktos analizės rezultatams. Detalios analizės dokumento parengimo darbo sąnaudos yra neadekvačios nustatytai etapo paslaugų kainai. Detalios analizės dokumentas turi neatitikimų reikalavimų inžinerijos metodikoms ir gerosioms praktikoms.

16.       Atsakovė pateikė A. Kovaliov atlikto ekspertinio vertinimo dokumentą „Ekspertinio vertinimo rezultatai. Užduotis Nr. 1: VMVT IS architektūros vertinimas“ (toliau – Ekspertinis vertinimas Nr. 1), kuriame nurodyti šie Ataskaitos pakankamumo ir nešališkumo trūkumai: 

16.1.       Ataskaita neįvertino, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu, Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“, VMVT yra viena iš valstybės įstaigų, dalyvaujančių valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo procese, todėl VMVT informacinės sistemos turi būti diegiamos Valstybės duomenų centro infrastruktūroje, ko reikalauja VMVT valdomų ir tvarkomų informacinių sistemų duomenų svarbos kategorija.

16.2.       Ataskaitos rekomendacijos dėl platforminės įrangos naujinimo ir konsolidavimo bei Ataskaitos priede Nr. 1 pateikta rekomenduojama platforminės programinės įrangos Techninė specifikacija nėra nešališkos ir nusako vienintelį platforminės programinės įrangos gamintoją bei konkrečius šio gamintojo produktus - SAP Hana Cloud, SAP Business Application Studio, įdiegtus ir nuomojamus SAP debesijos paslaugų pagrindu. Apart sąžiningos konkurencijos ribojimo šis programinės įrangos pasirinkimas turi papildomus neigiamus padarinius VMVT kontekste: 1) Prieštaravimą valstybės informacinių išteklių valdymo ir saugos reikalavimams; 2) Veiklos pažeidžiamumą; 3) Neracionalų lėšų panaudojimą.

17.       Atsakovė taip pat pateikė A. Kovaliov atliktą TTVS įdiegimo projekto, pirkimo dokumentų bei UAB „Innoforce“ atliktų Analizės ir projektavimo etapų dokumentų vertinimą „Ekspertinio vertinimo rezultatai. Užduotis Nr. 3: TTVS pirkimo ir projekto eigos vertinimas“ (toliau – Ekspertinis vertinimas Nr. 3). Ekspertiniame vertinime Nr. 3 konstatuota, kad TTVS įdiegimo paslaugų pirkimas atsakovei yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas, dėl ko rekomenduojama: 1) Nutraukti Sutartį Nr. T2-61 dėl TTVS diegimo ir (arba) iš esmės peržiūrėti jo tikslus bei apimtis, kad, atsižvelgiant į Sutarties T-61 biudžetą, būtų įgyvendinta kuo daugiau integracijų su atsakovės veiklos informacinėmis sistemomis; 2) Bendradarbiaujant su IVPK įvertinti įsigytos SailPoint IdentityIQ TTV programinės įrangos tinkamumą atsakovės ir (arba) kitų įstaigų naudotojų tapatybės ir prieigos teisių valdymui Valstybiniame duomenų centre;  įvertinti racionaliausią panaudojimo strategiją, galimai perleidžiant turtą (licencijas) kitai viešojo sektoriaus įstaigai.

18.       Ieškovė į bylą pateikė Informatikos mokslų daktaro Vytenio Puišio 2023 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadą (toliau – Specialisto išvada) dėl ekspertinių vertinimų pagrįstumo įvertinimo, kurioje paneigiama atsakovės ekspertų A. Kovaliov ir S. Ragaišio pateikti ekspertiniai vertinimai dėl ginčo Sutarties. V. Punys savo išvadoje nurodė: „A. Kovaliov ekspertinis vertinimas apima VMVT informacinių sistemų vystymo visumą, kuriame FIS ir AFIS modernizavimo projektas tik paminėtas, trumpai paliečiamos (neigiamai apibūdinamos) atskiros šiame projekte naudojamos technologijos bei posistemės. Pastebėtina, kad šis A. Kovaliov ekspertinis vertinimas nėra visapusiškas, atliktas labiau iš techninės perspektyvos. Jo bendra mintis – iš pagrindų rekonstruoti VMVT veikloje naudojamas informacines sistemas ir jų vystymą neatsižvelgia į tai, kad VMVT veikloje jau naudoja eilę informacinių sistemų, kurios remiasi įdiegtais techniniais sprendimais. Todėl neįvertinus alternatyvių techninių sprendimų, neatlikus gilios visų alternatyvų kaštų (plačiąja prasme, apimant tame tarpe pokyčių įtaką VMVT personalui ir teikiamoms viešosioms paslaugoms) ir veiklos analizės, tokių kardinalių pokyčių siūlymas, jų nepagrindžiant moksline praktika ar industrijos standartais, laikytinas asmenine nuomone, o ne moksliniu/ekspertiniu vertinimu. Būtinas mokslinio vertinimo bruožas yra neapibrėžtumo identifikavimas ir galimų alternatyvių sprendimo kelių analizė, apsibrėžiant ribojančius faktorius ir sąlygas, turėtų apimti probleminėje srityje taikomų alternatyvių praktikų platesnį palyginimą.”. Ieškovė nurodo, specialisto išvada patvirtina, kad atsakovės pasitelkto A. Kovaliov išvada tėra akivaizdžiai šališko asmens nuomonė, o ne mokslinis/ekspertinis vertinimas, nes nėra pateikta jokių alternatyvių techninių sprendimų, neatliktos gilios visų alternatyvų kaštų ir veiklos analizės. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad A. Kovaliov atliktas ekspertinis vertinimas nėra paremtas jokiais moksliniais ar industrijos standartų įrodymais, o išskirtinai tik asmenine nuomone. A. Kovaliov atliktas ekspertinis vertinimas neturi būti taikomas vertinant FIS ir AFIS modernizavimo projektą ir pastarojo metu parengtus dokumentus.

19.       Ieškovės pateiktoje Specialisto išvadoje pateikta išvada, jog Sauliaus Ragaišio atliktas FIS ir AFIS modernizavimo dokumentų ekspertinis vertinimas traktuotinas, kaip formalus techninis dviejų dokumentų palyginimas, vertinant dokumentų formą, bet ne turinį, bei konstatuota, kad „formalus techninis dviejų dokumentų palyginimas neatitinka egzistuojančios mokslinės praktikos ir / ar pripažintų industrijos standartų, nes: a) atliktas formalus techninis dviejų dokumentų palyginimas nėra grindžiamas jokia moksline praktika, nėra pateikta nei vienos nuorodos į mokslininkų parengtą mokymų medžiagą, publikaciją, straipsnį, vadovėlį ar pan.; b) atliktas formalus techninis dviejų dokumentų palyginimas nėra grindžiamas jokiais pripažintais industrijos standartais, nėra nei vienos nuorodos į industrijos standartus, nėra atlikta galimų alternatyvų analizė; c) atliktas formalus techninis dviejų dokumentų palyginimas neatspindi ir neįvertina analizės etapo rezultatų, kurie buvo suderinti darbinių susitikimų metu su VMVT veiklos padalinių atstovais. Būtina atkreipti dėmesį, kad S. Ragaišis iš esmės pripažįsta, jog FIS ir AFIS modernizavimo projekto analizės dokumentas atitinka keliamus projekto uždavinius ir reikalavimus, o pateiktos pastabos formuojamos tik remiantis formaliu techniniu dviejų dokumentų palyginimu bei asmenine nuomone, nevertinant darbinių susitikimų metu priimtų VMVT veiklos padalinių sprendimų ir su tuo susijusių pokyčių, nesiremiant moksline praktika ir / ar industrijos standartais.”.

Dėl Sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

20.       Atsakovė nesutikdama su ieškovės ieškiniais nurodo, kad Sutartis, iš kurios kildinami ieškovės reikalavimai priteisti skolą už pirmąjį (Analizės) etapą ir antrąjį (Projektavimo) etapą prieštarauja esminiams viešųjų pirkimų principams, t. y. imperatyvioms įstatymo normos, todėl konstatuotina, kad Sutartis yra niekinė ir negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.78, 1.80 straipsniai, VPĮ 17 straipsnis). Vien šiuo pagrindu atsakovės vertinimu ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

21.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas; kt.). Todėl teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 88 punktas; 2009 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009). 

23.       Atsakovė nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kurie akivaizdžiai parodytų ginčo Sutarties neteisėtumą, todėl nėra jokio pagrindo teismui veikti ex officio (teismo iniciatyva) ir pripažinti šią sutartį niekine ir negaliojančia. Atsakovė savo motyvus dėl ginčo Sutarties prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms iš esmės grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jos pačios rengtų investicijų projektų, kurių pakeitimai neva neatitiko viešųjų pirkimų principų, parengimu. Atsakovė nurodo, jog investicijų projekto rengimo etape, tikėtina, nesąžiningai veikiant suinteresuotiems asmenims, investicijų projektas galiausiai buvo pakoreguotas įterpiant tokius informacinės sistemos modernizavimo sprendinius, kuriais buvo ne tik nukrypta nuo strateginio atsakovės, kaip viešojo sektoriaus įstaigos, tikslo visą informacinių technologijų infrastruktūrą perkelti į valstybės valdomą informacinių sistemų infrastruktūrą, tačiau taip pat ir sudarytos prielaidos vienų brangiausių rinkoje paslaugų ir sprendimų, įskaitant paslaugas pagal Sutartį, įsigijimui iš konkretaus tiekėjo, t. y. ieškovės.

24.       Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, kad neginčijo visų sutarčių susijusių su projekto „Nacionalinės maisto kontrolės informacinės sistemos sukūrimas“ įgyvendinimu, o tik tas, kurios buvo didelės vertės. Taip pat iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu yra nutrauktas. Atsakovės atstovai patvirtino, jog pretenzijų kitiems asmenims (UAB „Adwisery“, UAB „Baltic iTech“), kurie dalyvavo rengiant viešiesiems pirkimams reikalingus dokumentus, nereiškė.

25.       Vertinant galimą Sutarties negaliojimą dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. VPĮ 17 straipsnio normoms, atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčo viešųjų pirkimų procedūros buvo neginčijamos, jog įvykusios ir laikomos teisėtomis. Pažymėtina, kad tiek VPT, tiek Valstybės kontrolė atlikdama atsakovės vykdytų pirkimų vertinimų teisėtumo klausimą, nors ir buvo nustačiusi pažeidimus, tačiau nenurodė ir nekonstatavo esminių VPĮ pažeidimų ir nenurodė, jog Perkančiosios organizacijos vykdyti viešieji pirkimai susiję su jos naudojamų informacinių sistemų modernizavimu buvo atlikti galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas.

26.       Atsakovė savo poziciją dėl ginčo Sutarties taip pat grindžia Ekspertinio vertinimo ataskaitoje pateikta išvada, jog vien jau ieškovės reikalaujama kaina už Detalios analizės dokumento parengimą yra neadekvati rinkoje vyraujantiems tokių paslaugų įkainiams. Taip pat atsakovė remiasi Ekspertiniu vertinimu Nr. 3, kuriame konstatuota, kad TTVS įdiegimo paslaugų pirkimas atsakovei yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas, dėl ko rekomenduojama: 1) Nutraukti Sutartį Nr. T2-61 dėl TTVS diegimo ir (arba) iš esmės peržiūrėti jo tikslus bei apimtis, kad, atsižvelgiant į Sutarties T-61 biudžetą, būtų įgyvendinta kuo daugiau integracijų su atsakovės veiklos informacinėmis sistemomis; 2) Bendradarbiaujant su IVPK įvertinti įsigytos SailPoint IdentityIQ TTV programinės įrangos tinkamumą atsakovės ir (arba) kitų įstaigų naudotojų tapatybės ir prieigos teisių valdymui Valstybiniame duomenų centre; įvertinti racionaliausią panaudojimo strategiją, galimai perleidžiant turtą (licencijas) kitai viešojo sektoriaus įstaigai.

27.       Teismas įvertinęs Ekspertinio vertinimo ataskaitoje bei Ekspertiniame vertinime Nr. 3 nurodytas išvadas dėl ginčo Sutarties neracionalumo ir ekonominio nenaudingumo, nurodo, kad tai galėjo būti reikšminga atsakovei apsispręsti dėl tolimesnio Sutarties vykdymo tikslingumo ir neracionalumo, tačiau joje pateikti vertinimai ir išvados dėl pagal Sutartį jau atliktų darbų kokybės bei tolimesnio Sutarties vykdymo netikslingumo, savaime neįrodo ginčijamos Sutarties akivaizdaus neteisėtumo.

28.       Taigi konstatuotina, kad objektyvių duomenų, kurie įrodytų sudarytos sutarties akivaizdų negaliojimo faktą, byloje nenustatyta. Ieškinio dalykas yra ginčo Sutarties nutraukimo teisėtumas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį bei priteisti skolą už jau atliktus pagal Sutartį darbus. Tuo tarpu aplinkybių, susijusių su pirkimo, kurio pagrindu buvo sudaryta ginčo Sutartis, sąlygų pagrįstumu ir teisėtumu, vertinimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.  

29.       Tokiu būdu teismas, įvertinęs įrodymų visetą bei vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo ex officio (teismo iniciatyva) konstatuoti akivaizdų Sutarties prieštaravimą VPĮ 17 straipsnyje numatytų principų atžvilgiu ir pripažinti ginčo Sutartį niekine ir negaliojančia.

Dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo ir įpareigojimo vykdyti Sutartį

30.       Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023 m. gegužės 26 d. rašte nurodytą sprendimą dėl vienašališko 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašytos Paslaugų teikimo sutarties NR. T2-83 nutraukimo ir įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį.

31.       Byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 26 d. atsakovė atsiuntė raštą ieškovei, kuriame nurodė, jog vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties 8.4.5. punktu vienašališkai nutraukia Sutartį nenurodant sutarties nutraukimo pagrindų, o kadangi atsakovė nepriėmė suteiktų paslaugų, todėl jokių mokėjimų ieškovei neatliks.

32.       Ieškovė nesutinka su atsakovės sprendimu nutraukti Sutartį ir nurodo, jog toks nutraukimas pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimų tikslą, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

33.       Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

34.       Sutartis, dėl kurios nutraukimo (ne)teisėtumo kilo ginčas, sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (teismo iniciatyva) sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 41 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Taigi, pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36.       VPĮ reguliuojamas ne tik tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas, bet ir viešųjų pirkimų metu sudarytų sutarčių vykdymas, pakeitimas bei nutraukimas. VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pagal to paties įstatymo 90 straipsnio 3 dalį, pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka.

37.       VPĮ expressis verbis (tiesiogiai) nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti pirkimo sutarties sąlygas pirkimo dokumentuose (VPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o sudarant pirkimo sutartį raštu – nurodyti sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, jog pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 24 punktas; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 55 punktas).

38.       CK 6.217 straipsnyje įtvirtinti bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai ir taisyklės. Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023, 26 punktas).

39.       Šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje, šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nustatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 35 punktas).

40.       Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 63 punktas).

41.       Tokiu būdu viešojo pirkimo sutarties šalys turi teisę susitarti bei į sutartį įtraukti ir kitus, nei nustatyti VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje (sutarties nutraukimas, esant konkrečioms sąlygoms), ar CK 6.217 straipsnio 1–2 dalyse (sutarties nutraukimas, esant esminiam sutarties pažeidimui) sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką, t. y. įstatymo normos neriboja galimybės viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinti nuostatą, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai nesant sutarties sąlygų pažeidimo. Tokiu atveju, visų pirma, turi būti įvertinta, ar tokia sutartis buvo nutraukta laikantis būtent joje nustatytos tvarkos.

42.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nutraukė Sutartį vadovaudamasi Sutarties 8.4.5 punktu, kuris numato, kad užsakovas (perkančioji organizacija), raštu įspėjęs vykdytoją (ieškovę) prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti Sutartį vienašališkai.

43.       Atsakovė nurodo, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų sutartį, kuriai taikytinos specialiosios CK XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“, įskaitant CK 6.721 str. 1 d. nuostatos, suteikiančios kliento teisę nutraukti sutartį tais atvejais, kai jam nebereikia sutartų paslaugų. Tuo tarpu ieškovė nesutinka su tokiu vertinimu ir nurodo, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Tokiu būdu minėtos CK nuostatos netaikytinos ir šiuo atveju užsakovo (perkančiosios organizacijos) teisės vienašališkai nutraukti sutartį yra ribotos, vienašališkai viešojo pirkimo sutartis gali būti nutraukta tik esant esminiam jos pažeidimui (CK 6.217 straipsnis). Tokiu būdu, pirma, pasisakytina apie šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimą.

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

45.       Nagrinėjamu atveju šalys ginčo Sutartimi susitarė, jog pagal Sutartį bus teikiamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto kontrolės informacinės sistemos ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos modernizavimo paslaugos, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą, kurios detalizuotos atviro konkurso „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“ techninėje specifikacijoje (toliau – Techninė specifikacija)“ (Sutarties 1.1. punktas). Pagal Techninės specifikacijos 17 skyrių matyti, jog paslaugų teikėjas paslaugas turi teikti tokiais etapais: analizės etapas; projektavimo etapas; kūrimo/programavimo etapas; testavimo etapas ir bandomosios eksploatacijos etapas. Tokiu būdu Sutarties šalys susitarė dėl darbų, suskirstytų į penkis etapus, atlikimo, kuriais sukuriamas savarankišką vertę turintis objektas – įdiegiama FIS ir AFIS apjungianti sistema. Viena vertus, Sutartimi ieškovė, be kita ko, įsipareigojo sukurti tam tikrą darbo rezultatą (įdiegti sistemą pagal pateiktus nurodymus ir perduoti šio darbo rezultatą), o tai atitinka rangos sutarties bruožus. Kita vertus, ieškovė Sutartimi įsipareigojo ne tik sukurti savarankišką vertę turintį subjektą, bet ir jį testuoti, bandyti ir kt., o tai atitinka paslaugų sutarties bruožus.

46.       Taigi, nors pasirašyta Sutartis įvardinta paslaugų suteikimo sutartimi, tačiau atsižvelgiant tiek į Sutarties, tiek į Techninės specifikacijos turinį matyti, kad ji turi tiek paslaugų, tiek rangos sutarčių bruožų ir tokie teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip mišrūs, turintys rangos (CK 6.644 straipsnio 1 dalis) ir paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnis) bruožų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiamas toks panašaus pobūdžio sutarčių kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022). Tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia atsakovės teisės nutraukti Sutartį joje numatytais pagrindais ir tvarka, juolab kad Sutarties 8.4.5 papunktyje numatytas jos nutraukimo atvejis nėra pripažintas neteisėtu (negaliojančiu), todėl Sutarties šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas laikosi panašios pozicijos ir anksčiau išnagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl atsakovės teisės nutraukti sutartį vienašališkai nenurodant priežasties (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-771-370/2023).

47.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose. Vienašalį atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimą kliento iniciatyva reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, yra dispozityvios. todėl viešųjų pirkimų atveju atlygintinų paslaugų sutartyje gali būti susitarta tiek dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, tiek dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos. 

48.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 8.10 punkte nustatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais pagrindais ir tvarka. Taigi Sutartyje aptarta teisė nutraukti sutartį CK nustatytais pagrindais, įskaitant, bet nepasiribojant, pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį.

49.       Sutarties 8.4.5. punktas nustato, kad „Užsakovas, raštu įspėjęs Vykdytoją prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, gali nutraukti Sutartį <...> vienašališkai“. Tokiu būdu, Sutarties 8.4.5. punktas įtvirtina Užsakovo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, įspėjus Vykdytoją prieš 30 kalendorinių dienų (VPĮ 90 str. 3 d.). Pagal Sutarties 8.4.5. punktą vienašalis Sutarties nutraukimas Užsakovo iniciatyva nėra siejamas su jokiomis kitomis, išskyrus Vykdytojo įspėjimą nustatytu terminu, papilomomis sąlygomis. Sutarties 8.4.5. punktas savo esme yra tiesiogiai perkeltas iš CK 6.721 str. 1 d., kuri numato paslaugos gavėjo (Užsakovo) absoliučią teisę bet kada ir besąlygiškai nutraukti paslaugų pirkimą: „Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti.“. 

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje.“ Atsižvelgiant į pateiktą išaiškinimą, darytina išvada, kad tiek įstatyme (CK 6.721 str. 1 d.), tiek Sutarties 8.4.5. punkte nustatytas savarankiškas ir pakankamas pagrindas atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjus ieškovę prieš 30 kalendorinių dienų, nenurodant nutraukimo priežasčių, įskaitant, esminio Sutarties pažeidimo.

51.       Pagal Sutarties 8.3 papunktį, Sutartis gali būti nutraukta raštišku šalių susitarimu. Užsakovas (perkančioji organizacija), raštu įspėjęs vykdytoją (ieškovę) prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti Sutartį vienašališkai (Sutarties 8.4.5 papunktis) (1 t., b. l. 12–16). Taigi, Sutarties 8.4.5 papunkčio nuostatos suteikė perkančiajai organizacijai teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, neįvardijant Sutarties nutraukimo priežasčių, su sąlyga, kad bus laikomasi Sutartyje nurodyto išankstinio pranešimo termino. Toks šalių susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl yra privalomas. 2023 m. gegužės 26 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo, kad remdamasi Sutarties 8.4.5 papunktyje numatyta teise, vienašališkai nutraukia Sutartį ir suėjus 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos minėta Sutartis bus laikoma nutraukta. Kadangi atsakovė, būdama Sutarties šalis, turėjo teisę nutraukti Sutartį joje nustatyta tvarka ir sąlygomis, o Sutarties 8.4.5 papunktis, apibrėžiantis vienašališką Sutarties nutraukimo galimybę, nėra siejamas su kokiomis nors papildomomis sąlygomis, išskyrus pareigą pranešti apie Sutarties nutraukimą prieš 30 kalendorinių dienų, teismas konstatuoja, kad atsakovė, nutraukdama Sutartį, laikėsi joje nustatytos tvarkos.

52.       Ieškovės argumentai, jog Sutarties nutraukimas pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimų tikslą, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, atmestini kaip nepagrįsti.

53.       Byloje nėra pakankamų duomenų, kad atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį sudaro prielaidas ateityje neracionaliai naudoti lėšas. Priešingai, atsakovė pagal Sutartį ne tik turėjo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai nenurodydama jos nutraukimo priežasčių, tačiau ji papildomai pateikė duomenis, lėmusius jos sprendimą dėl Sutarties nutraukimo. A. Kovaliovo ekspertinio vertinimo išvadoje siūloma nutraukti Sutartį, kadangi sistemos diegimo paslaugų pirkimas yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas, ieškovės nurodyti atlikti Sutarties pirmojo ir antrojo etapo rezultatai neįgyvendina ir neatitinka ginčo Sutarties reikalavimų, dėl to rekomenduota nutraukti Sutartį. Tai pagrindžia atsakovės veiksmų sąžiningumą ir siekį ateityje racionaliai panaudoti lėšas vykdant informacinės sistemos diegimą.

54.       Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimus dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti Sutartį atmesti.

Dėl reikalavimo priteisti skolą pagal Sutartį

55.       Ieškovė ieškiniais prašo priteisti jai iš atsakovės už Sutarties galiojimo metu atliktus pirmojo ir antrojo sistemos diegimo etapo atliktus darbus: 363 955,23 Eur skolą, 4 065,04 Eur delspinigius už laiku neapmokėtą sąskaitą už analizės etapo paslaugas bei 421 140,50 Eur skolą už projektavimo etapo darbus.

56.       Ieškovė nurodo, kad nustatytais terminais įvykdė analizės etapą ir 2023 m. vasario 10 d. pateikė paslaugų priėmimo perdavimo aktą bei vadovaujantis Sutarties 5.2. p. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą Nr. IF2023 042 apmokėjimui. Atsakovė akto nepasirašė, pastabų dėl suteiktų paslaugų nepateikė ir už suteiktas paslaugas neapmokėjo. Ieškovė nustatytais terminais įvykdė Projektavimo etapą ir pateikė atsakovei pasirašymui 2023 m. gegužės 9 d. paslaugų priėmimo perdavimo aktą. Sutartyje nustatytais terminas atsakovė akto nepasirašė, pastabų dėl suteiktų paslaugų nepateikė ir už suteiktas paslaugas neapmokėjo, nors paslaugas faktiškai priėmė.

57.       Pagal Sutarties 5.1. punktą, Paslaugų perdavimas ir priėmimas įforminamas Paslaugų priėmimo – perdavimo aktu(-ais). Jeigu Užsakovas nustato Paslaugų trūkumus ir atsisako priimti Paslaugas, jis per 10 darbo dienų surašo motyvuotą pretenziją Vykdytojui, kurioje nurodo Paslaugų trūkumus ir terminą, per kurį Vykdytojas privalo trūkumus pašalinti. Pagal Sutarties 5.2. punktą, Vykdytojas turi teisę pateikti Užsakovui PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas Paslaugas tik po Paslaugų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Pagal sutarties nuostatas, atsiskaitoma tik už tinkamai ir kokybiškai atliktas Paslaugas (Sutarties 2.5., 2.6 punktai). Užsakovas turi teisę sulaikyti apmokėjimą už Paslaugas, be kita ko, jei nustato suteiktų Paslaugų trūkumus (Sutarties 3.3.3. papunktis). Taigi pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo apmokėti tik už tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas, pagal abiejų Sutarties šalių pasirašytą Paslaugų priėmimo - perdavimo aktą ir išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Todėl vien priėmimo - perdavimo akto pateikimas užsakovui ir sąskaitos – faktūros jam išrašymas nesudaro pagrindo teigti, kad paslaugos priimtos.

58.       Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „PVM sąskaita-faktūra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamą įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą ir pirmiausia reikšmingas mokestiniuose prievoliniuose santykiuose. Tuo tarpu sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose rangos sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos-faktūros vertintinos tik kaip dokumentai, kuriais rangovas įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus“. Šios nuostatos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimai) taikomos atlygintinių paslaugų teikimo atvejais (CK 6.724 str.), t. y. yra aktualios Sutarties atveju. Taigi ieškovės pateikta PVM sąskaita-faktūra savaime nepagrindžia Sutarties „Analizės etapo“ rezultato priėmimo ir atsakovės mokėjimo už Sutarties „Analizės etapo“ rezultatą prievolės.

59.       Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 10 d. analizės dokumento perdavimo-priėmimo aktas bei vienašališkai išrašyta 2023 m. vasario 10 d. sąskaita faktūra Nr. IF2023 Nr. 042, taip pat ir projektavimo etapo rezultato 2023 m. gegužės 9 d. perdavimo - priėmimo aktas yra nepasirašyti atsakovės. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie faktiškai suteiktas informacinių sistemų modernizavimo „Analizės etapo“, taip pat, „Projektavimo etapo“ paslaugas, jų apimtį, turinį, kokybę ir pan. Vien tai, jog atsakovė Sutartyje numatytu terminu nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar apimties, savaime nelemia išvados, kad darbai buvo atlikti ir priimti kaip be trūkumų. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Sutarties 1.1. punktą „<...> teikiamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto kontrolės informacinės sistemos ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos modernizavimo paslaugos, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą, kurios detalizuotos atviro konkurso „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“ techninėje specifikacijoje“. Taigi byloje ginčas kilęs iš Sutarties, kurios objektas – informacinių sistemų (FIS ir AFIS) modernizavimas – yra ypač specifinis ir reikalaujantis specialių žinių. Todėl tai suponuoja išvadą, kad atsakovei pateiktų „Analizės etapo“ ir „Projektavimo etapo“ rezultatų trūkumai didžiąja dalimi negalėjo būti akivaizdūs ar net gali būti sąmoningai paslėpti, jų nustatymui reikalingos specialios žinios.

60.       Tokiu būdu atsakovės 2023 m. balandžio 3 d. informavimas ieškovės apie Sutarties tolimesnio vykdymo stabdymą, kilus abejonių dėl neracionalių bei interesų visiškai neatitinkančių veiksmų viešuosiuose pirkimuose ir jų pagrindu sudarytose sutartyse, yra vertinamas kaip sąžiningas ir teisėtas elgesys. Toks pranešimas apie Sutarties vykdymo sustabdymą atsakovei sudarė pagrįstą lūkestį, jog tolimesnis paslaugų teikimas sustabdytas ir nėra teisinio pagrindo teikti pretenzijų ar prieštaravimus dėl Detalios analizės dokumento.

61.       Tuo tarpu ieškovės tolimesnis Sutarties vykdymas jau esant atsakovės pranešimui dėl sutarties sustabdymo, vertinamas kaip nesąžiningas elgesys vykdant Sutartį. Sutarties Techninėje specifikacijoje įtvirtinta, kad paslaugos pagal Sutartį teikiamos etapais: „Modernizavimas turi apimti šiuos etapus: Analizė; Projektavimas; Programavimas/diegimas; Testavimas; Bandomoji eksploatacija.“. Taigi Sutartis numato, kad Projektavimo etapas vykdomas po Analizės etapo. Tokiu būdu Projektavimo darbų etapo vykdymo pradžia siejama su ankstesnio Sutarties etapo – Analizės etapo – paslaugų suteikimu ir priėmimu užsakovo. Todėl atsakovei nepriėmus pirmojo etapo darbų bei pranešus apie Sutarties sustabdymą, ieškovei nekilo pareiga toliau vykdyti Sutartį ir vėlesnis Projektavimo etapas ieškovės neturėjo būti pradėtas vykdyti, o ieškovė vykdydama Projektavimo etapą veikė prieš atsakovės, kaip užsakovo, valią ir interesus, išimtinai savo rizika.   

62.       Atsakovė nurodo, jog ieškovės atlikti darbai turi esminių trūkumų ir negali būti priimti. Atsakovė tai įrodinėja Ekspertinio vertinimo ataskaita. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje išanalizuota pagal Sutartį Nr. T2-83 UAB „Innoforce“ parengto Detalios analizės dokumento atitiktis pirkimo sąlygoms, t. y. techninei specifikacijai, taip pat detalios analizės dokumento kokybė ir įvertinta galima tokio pobūdžio analizės dokumento kaina rinkoje. Atitinkamai, Ekspertinio vertinimo ataskaitoje pateikta išvada, kad Detalios analizės dokumentas detalizuoja didžiąją dalį Techninės specifikacijos turinio, apibrėžiančio reikalavimus modernizuotai sistemai, tačiau dalis Techninės specifikacijos elementų iš viso nėra aptarti Detalios analizės dokumente. Ekspertiniame vertinime nurodytas, kas Detalios analizės dokumentas negali būti priimtas, nes turi nepadengtų Techninės specifikacijos reikalavimų ir netenkina reikalavimų kokybiškai atliktos analizės rezultatams. Detalios analizės dokumento parengimo darbo sąnaudos yra neadekvačios nustatytai etapo paslaugų kainai. Kaip aptarta Ekspertinio vertinimo ataskaitoje, rinkoje tokio pobūdžio dokumento parengimo kaštai galėtų būti vertinami rėžiuose nuo 32 000 Eur iki 48 000 Eur. Tuo tarpu už šio Detalios analizės dokumento, kaip pirmojo pirkimo sutarties vykdymo etapo rezultato, parengimą ieškovė pateikė net 299 963 Eur be PVM sąskaitą atsakovei. Taigi, pateiktas Detalios analizės dokumentas ne tik turi esminius kokybės trūkumus, bet taip pat net 6-9 kartus viršija rinkos kainą.  Detalios analizės dokumentas turi neatitikimų reikalavimų inžinerijos metodikoms ir gerosioms praktikoms.

63.       Tokiu būdu darytina išvada, kad Ekspertinio vertinimo ataskaitoje pateiktos specialių žinių turinčio eksperto išvados patvirtina, kad Analizės etapo rezultatas - Detalios analizės dokumentas turi esminių trūkumų, todėl negali būti priimtas. Taigi konstatuotina, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nepriėmė Analizės etapo rezultato - Detalios analizės dokumento ir nepasirašė pateikto perdavimo-priėmimo akto. Atitinkamai, vėlesnis Projektavimo etapas neturėjo būti vykdomas. Atsakovei nekyla pareiga sumokėti už pagrįstai ir teisėtai nepriimtas, nekokybiškas, poreikių iš esmės neatitinkančias Analizės etapo ir Projektavimo etapo paslaugas.

64.       Be to, atsakovės byloje pateiktos Ekspertinių vertinimų ataskaitos patvirtina, kad ieškovės pateiktų Analizės etapo rezultato - Detalios analizės dokumento, taip pat, Projektavimo etapo rezultato pagal 2023 m. gegužės 9 d. perdavimo priėmimo akto Nr. 2 priėmimas būtų nesuderinamas su imperatyviais viešųjų pirkimų principais. Ieškinio reikalavimai byloje kildinami iš Sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu. Pagal VTĮ 17 str. 2 d. 1 p. perkančioji organizacija turi siekti, kad, be kita ko, prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Atsakovė yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų. Atitinkamai byloje egzistuoja viešojo intereso elementas. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje pateiktos specialių žinių turinčio eksperto išvados patvirtina, kad ieškovės pasiūlyta Sutarties „Analizės etapo“ paslaugų kaina yra neadekvati, 6-9 kartus viršija tokių paslaugų rinkos kainą, Detalios analizės dokumentas negali būti priimtas. Atitinkamai, vėlesni Projektavimo etapo darbų rezultatai ne tik kad pateikti prieš atsakovės valią, bet ir objektyviai negali atitikti Sutarties sąlygų, kaip atlikti nesant priimto ankstesnio – Analizės etapo darbų rezultato. Taigi ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos išmokėjimas ieškovei neabejotinai reikštų viešųjų pirkimų principo, kad paslaugoms įsigyti skirtos valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai, pažeidimą.

65.       Ieškovė nurodo, jog byloje negali būti vadovaujamasi A. Kovaliov Ekspertiniais vertinimais, nes minėtas asmuo yra šališkas. A. Kovaliov buvo ieškovės vadovu ir santykiai su ieškove pasibaigė konfliktu. Tokie ieškovės argumentai nepagrįsti. Iš juridinio asmens registro duomenų matyti, kad Aleksej Kovaliov ieškovės vadovu buvo nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. vasario 13 d. Nagrinėjamu atveju iki ginčo kilimo yra praėję daugiau nei 10 metų, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl minėto asmens atleidimo aplinkybių ir galimo interesų konflikto teikiant išvadą dėl ginčo laikomos nepagrįstos ir atmestinos. Teismui nėra pagrindo abejoti A. Kovaliov nešališkumu teikiant išvadas dėl ieškovės suteiktų paslaugų kokybės. Pažymėtina, jog jo išvadas patvirtina ir kito specialisto teiktos išvados, dėl kurio šališkumo ieškovė aplinkybių nenurodė.

66.       Ieškovė taip pat pateikė byloje Vytenio Puišio 2023 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadą dėl atsakovės pateiktų ekspertinių vertinimų pagrįstumo, kurioje atsakovės teigimu paneigiami atsakovės ekspertų A. Kovaliov ir S. Ragaišio pateikti ekspertiniai vertinimai dėl ginčo Sutarties. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad kaip matyti iš Vytenio Puišio specialisto išvados, joje nebuvo vertinamos ir analizuojamos pačios ginčo Sutarties vykdymo sąlygos ir ieškovės atlikti darbai bei jų kokybė, o kritikuojami atsakovės pateiktų ekspertų atlikti darbai, t. y. atlikti ekspertiniai vertinimai. Tokiu būdu specialisto S. Ragaišio išvados neturi reikšmės šios bylos išsprendimui ir teismas jų nevertina. Pažymėtina, kad teismas siūlė šalims skirti byloje ekspertizę dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir apimties vertinimo, tačiau šalys tuo nepasinaudojo.

67.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės suteiktomis paslaugomis ir jų rezultatais. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirma, kaip anksčiau nurodyta, ieškovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, kad atsakovė faktiškai naudojasi Detalios analizės dokumento, kaip Sutarties Analizės etapo rezultatu ar ginčo Projektavimo etapo rezultatu. Antra, pati ieškovė patvirtina, kad „Nesant galutinio modernizavimo darbų rezultato, nėra galimybės panaudoti atskirų etapų darbų rezultatų <...>“, kas leidžia teigti, jog tik iš dalies suteiktomis paslaugos pagal Sutartį neįvykdžius Sutarties visiškai, nėra galimybės naudotis atskirų etapų rezultatais. Trečia, į bylą yra pateikti įrodymai, be kita ko, Ekspertinio vertinimo ataskaitoje pateiktos išvados patvirtina, kad Analizės etapo rezultatas - Detalios analizės dokumentas turi esminių trūkumų, negali būti priimtas, atitinkamai, kaip Sutarties vykdymo tąsa negali būti priimtas ir Projektavimo etapo darbų rezultatas, taigi ir rezultatai naudojami pagal paskirtį.

68.       Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovei nekilo pareiga apmokėti pagal Sutartį ir ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo ir išvestinių reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.  

Dėl bylos procesinės baigties

69.       Įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir pagrįstai nepriėmė ieškovės jai pateiktų iki Sutarties nutraukimo atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų bei sąskaitos – faktūros. Tokiu būdu ieškovės reikalavimai dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti Sutartį bei skolos priteisimo yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat nenustatė pagrindų pripažinti šalių sudarytą Sutartį niekine ir negaliojančia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

70.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Ieškovės reikalavimus atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

71.       Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė iš viso 26 711, 96 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti atsakovės naudai iš ieškovės.

72.       CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

73.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

74.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas).

75.       Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad techninio pobūdžio darbai – prašymo dėl prieigos prie EPP rengimas ir pateikimas, dokumentų spausdinimas, susipažinimas su bylos medžiaga, yra laikytini sudėtine (neatsiejama, būtina) pagrindinės paslaugos dalimi (procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose), todėl užmokestis atskirai už šias paslaugas nėra priteisiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020, 56 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-464/2020, 55 punktas; 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1241-381/2020, 42 punktas; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-407/2022, 52 punktas).

76.       Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teismų praktiką, nusprendžia, kad atsakovės pateiktose atliktų darbų ataskaitose nurodytos paslaugos, susijusios su bylos medžiagos teisine analize, teismo bei ieškovės procesinių dokumentų analize, prašymų dėl prieigos parengimas, įrodymų rinkimu ir vertinimu, procesinių prašymų dėl teisėjo nušalinimo, teismo posėdžio atidėjimo ar posėdžio nuotoliniu būdu organizavimo, vertintinos kaip atsiliepimų į ieškinį, triplikų rengimo, pasirengimo bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose paslaugos sudėtiniai elementai, už kuriuos patirtos išlaidos atskirai nepriteistinos ir nelaikytinos savarankiškomis paslaugomis.

77.       Atsižvelgus į minėtas aplinkybes bei į atsakovės pateiktose atliktų darbų ataskaitose nurodytas teisinių paslaugų apimtis atsakovei priteistinos tokios patirtos bylinėjimosi išlaidos: dalyvavimas teismo posėdžiuose  - 576 Eur (120 Eur *4,80 val.); atsiliepimų ir triplikų parengimas – 9 797,50 Eur (maksimali priteisina suma 4 898,75 Eur*2). Priteisiant bylinėjimosi išlaidas įvertina ir tai, kad nagrinėjamos dvi sujungtos bylos, kuriose iš dalies reikalavimai sutampa. Tokiu būdu iš viso atsakovei iš ieškovės priteistinos 10 373,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

78.       Teismas byloje pašto išlaidų nepatyrė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“, juridinio asmens kodas 302676496, atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, juridinio asmens kodas 188601279, 10 373,50 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                   Rūta Veniulytė-Jankūnienė