Civilinė byla Nr. 2S-875-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00662-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.1.1; 3.1.14.3; 3.3.2.4

          (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9258-559/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstolei V. P. ir antstoliui N. A. dėl padarytos ir patirtos žalos atlyginimo.

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovai antstoliai V. P. ir N. A. solidariai su atstove Lietuvos teisingumo ministerija ir atsakovės Lietuvos Respublikos teismais išieškodami skolas ir negrąžindami jam išieškotų 2020 m. rugpjūčio mėn., atitinkamai, 1,89 Eur ir 3,78 Eur, ir 2020 m. gruodžio mėn., atitinkamai, po 1,89 Eur iš jo ieškinyje nurodytos „Swedbank“, AB, sąskaitos kaip NP banko mokesčius ir VĮ Registrų centro palaikymo mokesčius sistemingai jam padarė turtinę ir neturtinę žalą; 2) pripažinti neteisėtais atstovės Lietuvos teisingumo ministerijos veiksmus viešai paskelbus apie neišieškojimą skolų iš paskirtos 200 Eur paramos dėl karantino ir neužtikrinus skolų išieškojimo nevykdymą bei neuždraudus antstoliams išieškoti lėšų, iš kurių išieškojimas draudžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 739 straipsnio pagrindu; 3) priteisti solidariai iš atsakovės Lietuvos Respublikos ir atsakovų antstolių V. P. ir N. A. 500 025,12 Eur padarytai ir patirtai žalai atlyginti; 4) sprendimo vykdymą pavesti atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovui A. B. nustatė dešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, už pateiktą ieškinį sumokėti 6 443 Eur žyminį mokestį.

3.       Teismas nurodė, kad ieškovas, paduodamas ieškinį dėl pripažinimo neteisėtais atsakovo atstovo Lietuvos teisingumo ministerijos veiksmus ir žalos atlyginimo, nesumokėjo žyminio mokesčio valstybei, nes tokie duomenys nepateikti. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, bet nėra numatyta antstolių, kurie nėra teismo darbuotojai, veiksmų, todėl už ieškinio reikalavimus turi būti sumokėtas žyminis mokestis, paskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytas taisykles, t. y. 6 443 Eur (6 300 Eur + 143 Eur).

4.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi nustatytu terminu sumokėti žyminį mokestį valstybei arba pateikti teismui prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

5.       Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti 6 443 Eur žyminį mokestį ir perduoti pirmos instancijos teismui civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Netinkamai taikomas CPK 83 straipsnio l dalies 6 punktas, nes pažeidžiamas CPK 135 straipsnio 2 dalis bei CPK 80 straipsnio l dalies l, 6 punktai, kadangi reikalaujama dar sumokėti atskirai žyminį mokestį už neteisėtų atstovo Lietuvos teisingumo ministerijos veiksmų pripažinimą neteisėtais ir dėl antstolių veiksmų padarytą žalą. Jeigu žala padaryta ir patirta dėl solidarių neteisėtų teismo ar teisėjų veiksmų, nagrinėjant civilines bylas, tai negali būti įpareigojama sumokėti žyminį mokestį atskirai dar ir už Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų pripažinimą ar antstolių veiksmais solidariai padarytos ir patirtos žalos atlyginimą, kadangi tokie reikalavimai yra išvestiniai iš pirmo ir trečio reikalavimų, už kuriuos žyminis mokesti nemokamas. Priešingu atveju, už teismų solidariais neteisėtais veiksmais padarytos ir patirtos žalos atlyginimą žyminis mokestis nemokamas, o už solidarių Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų pripažinimą ir žalos atlyginimą žyminis mokestis atskirai turi būti mokamas.

5.2.                      Tokia „teisingumo vykdymo praktika“ yra neteisėta, nes prieštarauja kitų civilinių bylų kaip Nr. 2-1263-657/2023 ir t. t., eigai, kai reikalaujama atlyginti žalą padarytą ir patirtą ne tik neteisėtais teismų ar teisėjų veiksmais, bet ir atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų, kaip Migracijos departamentas ar Jonavos rajono policijos komisariato, neteisėtais veiksmais. Todėl neteisėta nutarties dalis dėl žyminio mokesčio mokėjimo yra naikintina, nes žyminis mokestis nebuvo reikalaujamas sumokėti pirmą kartą, ieškinį vilkinant išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-6234-490/2021.

5.3.                      Pažeistas 21 straipsnis, nes nutartį priėmė šališka ir priklausoma teisėja J. R., kadangi nutartyje yra nusikaltimo požymiai dėl faktų ir aplinkybių klastojimo, slepiant nuo atsakomybės solidarius atsakovės Lietuvos Respublikos teismų Teisingumo ministerijos ir antstolių neteisėtus veiksmus ir žalos atlyginimą.

6.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti už teikiamą ieškinį žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje atsakovais nurodė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstolius V. P. bei N. A., dėl kurių, pasak ieškovo, neteisėtų išieškojimo veiksmų, jis patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš visų atsakovų solidariai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad šiuo atveju nėra taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir ieškovas nėra atleistas pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo už teikiamą ieškinį, todėl už paduotą ieškinį jis turi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ieškovas, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, kad teismas, netinkamai taikydamas civilinio proceso normas, neteisėtai reikalauja iš jo sumokėti žyminį mokestį, o teisėja, priėmusi nutartį, yra šališka.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, reiškiantis, kad kiekvienam asmeniui yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama ar suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

11.       Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑71‑516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).

12.       CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. 

13.       Iš nurodyto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti pateikti kartu su ieškiniu. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, kuriais yra reikalaujama solidarios žalos atlyginimo tiek iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tiek ir iš antstolių, už jų, pasak ieškovo, atliktą neteisėtą išieškojimą.

14.       Pažymėtina, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslas – užtikrinti asmenims teisės į teisminę gynybą prieinamumo bei universalumo principo, įtvirtinto Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje, įgyvendinimą. CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyti atvejai, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant bent vienam iš šių atvejų, teismas neturi teisės reikalauti iš asmens sumokėti žyminį mokestį.

15.       CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punktas nustato, kad šalys pagal įstatymą atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Šia norma siekiama suteikti asmenims, kurie pareiškė reikalavimus valstybei dėl proceso (baudžiamojo, civilinio, administracinio) metu valstybės pareigūnų (teisėjų, prokurorų ar kitų pareigūnų) nepagrįstai taikytų procesinių prievartos priemonių ar kitų neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo, teisę į realią teisminę gynybą. Tačiau tuo atveju, kai ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė dėl antstolio, vykdančio procesinę veiklą, neteisėtų veiksmų, žyminis mokestis apskaičiuojamas ir mokamas kaip už turtinio reikalavimo nagrinėjimą pagal bendrąsias taisykles (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada darytina dėl to, jog nuo 2003 m. sausio 1 d. įvykdžius antstolių veiklos reformą, antstolis, nors ir būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, yra savarankiškai veikiantis teisės subjektas ir pats atsako už padarytą žalą (2002 m. gegužės 9 d. priimto Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Kadangi įvykdžius antstolių institucinę ir procesinės veiklos kontrolės reformą antstolis nėra teismo pareigūnas, kilus atsakomybės už antstolio padarytą žalą klausimui, CK 6.272 straipsnio antrosios dalies nuostatos netaikomos, kadangi už antstolio veiksmus valstybė neatsako. Todėl antstoliui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-393/2011).

16.       Minėta, kad nagrinėjamu atveju yra pareikštas ieškinys dėl žalos iš trijų atsakovų, be kita ko, antstolių, solidaraus atlygimo. Solidarus žalos atlyginimas reiškia, kad, ieškinio patenkinimo atveju, tokią prievolę įvykdyti turėtų tiek visi atsakovai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek visą prievolę, tiek jos dalį, o teismas atsakomybės taikymo sąlygas turėtų vertinti visų atsakovų atžvilgiu. Taigi, vadovaujantis aukščiau šioje nutartyje nurodytu teisiniu reglamentavimu bei jį aiškinančia teismų praktika, ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, pareikšti antstoliams, kaip solidariems skolininkams, priešingai nei teigia apeliantas, turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ieškovui nurodė, kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas, taip pat išaiškino jam teisę pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio atidėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovą įpareigojo sumokėti žyminį mokestį už pareikštą solidarų reikalavimą antstoliams dėl žalos atlyginimo.

18.       Apeliantas atskirajame skunde taip pat kelia abejones dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teismo ir teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ar prielaidomis. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas abejoja teisėjos šališkumu iš esmės dėl jam skundžiama nutartimi nustatyto įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį. Tačiau apeliantas nenurodo jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl galimo skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo ir / ar suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl skundžiamos nutarties taip pat nėra pagrindo panaikinti dėl šių apelianto nurodytų argumentų.

19.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

20.       Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo A. B. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, ieškovui nustatant papildomą septynių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 6 443 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria ieškovui A. B. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumus – sumokėti 6 443 Eur žyminį mokestį, palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui A. B. papildomą septynių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 6 443 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                Egidijus Tamašauskas