Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1294-653-2013].doc
Bylos nr.: 2A-1294-653/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Panorama LT 125765062 (nepasirinktas)
Panorama LT 125765062 atsakovas
ERGO Lietuva 110012799 Ieškovas
If P&C Insurance AS filialas 302279548 tretysis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai

Civilinė byla Nr. 2A-1294-653/2013

Proceso Nr.2-01-3-02261-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija:35,73, 121.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Algirdo Auruškevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Panorama LR“ apeliacinį skundą dėl 2012-08-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo                 UADB ERGO Lietuva ieškinį atsakovui UAB „Panorama“, tretieji asmenys IF P&C Insuranse             AS Filialas, D. S..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė

I. Ginčo esmė

 

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5630,60 Lt žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas  nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2008-09-25  sudarė su D. S. transporto priemonių draudimo sutartį ( kasko). 2009-03-07 D. S. atvyko  į prekybos centrą „Panorama“, kurio požeminėje stovėjimo aikštelėje parkavo automobilį. Parkuojant automobilį, šis buvo apgadintas viršutinei automobilio daliai atsirėmus į ventiliacijos vamzdžio laikiklį, dėl ko atsirado žala, kurią ieškovas atlygino draudėjui. Ženklų, ribojančių parkuojamų automobilių aukštį parkavimo vietoje nebuvo. Įvažiavimas į požeminę parkavimo aikštelę  buvo pažymėtas ženklu, ribojančiu įvažiuojamų automobilių aukštį 2metrai,  automobilis atitiko minėtą apribojimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, kaip pastato savininkas, nepažymėdamas automobilio stovėjimo aikštelės tinkamais įspėjamaisiais ženklais dėl išsikišusių ventiliacijos vamzdžių laikiklių, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, dėl ko trečiajam asmeniui buvo padaryta žala.  Taip pat ieškovo atstovas prašo atmesti atsakovo argumentus dėl 1 metų ieškinio senaties taikymo, nes ieškovas, kaip draudikas, perėmė nukentėjusiojo asmens teisę kreiptis į kaltą dėl žalos padarymo asmenį ir, kad ieškovą bei atsakovą nesieja draudimo santykiai, todėl taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog autoįvykis yra nedraudiminis, kadangi jis buvo sąlygotas paties vairuotojo D. S. didelio neatsargumo. Prie kiekvieno įvažiavimo į prekybos centro „Panorama“ požeminę automobilių stovėjimo aikštelę yra įrengti draudžiamieji ženklai „Ribotas matomumas“, nurodantys, kad į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę  gali įvažiuoti visos transporto priemonės, ne aukštesnės nei 2 metrai. D. S. įvažiavo į „Panoramos“ automobilių stovėjimo aikštelę, nekliudydamas jokių konstrukcijų ir šioje aikštelėje judėjo laisvai. Iš šio darytina išvada, kad šis ženklas atitinka tikrovę ir nėra klaidinantis, atitinka LR KET reikalavimus ir nesąlygojo žalos atsiradimo D. S.. Automobilių  aikštelėje įrengti visi papildomi  įrenginiai ir elementai : kolonos, stulpeliai, vėdinimo vamzdžiai, vadovaujantis KET 3 priedu yra pažymėti skiriamaisiais ženklais, t.y. visi jie pažymėti įstrižomis juodomis ir geltonomis juostomis. Šie ženklai skirti tam, kad nurodytų papildomos įrangos, kitų elementų gabaritus, padėtų orientuotis  ir atkreiptų dėmesį. Vairuotojas D. S. parkuodamas automobilį nepastebėjo aikštelėje įrengtos vėdinimo sistemos laikiklio, jis automobilį parkavo atbuline eiga, t.y. pakeitė judėjimo kryptį ir tuo pažeidė KET 106 str., o be to,  D. S. veiksmai atitinka didelio neatsargumo veiksmus, kadangi jis įvažiavo į požeminę stovėjimo aikštelę, kurios aukštis yra tik 3 centimetrais didesnis negu jo vairuojamas automobilis, o šioje aikštelėje yra įrengti vadinamieji „gulintys policininkai“, skirti greičiui stovėjimo aikštelėje reguliuoti, įvairios sujungiamosios siūlės bei kiekvienoje stovėjimo aikštelėje įrengti ratų atmušėjai ant kurių užvažiavus, automobilis, amortizuodamas, gali pakilti iki 10 centimetrų, įvažiuodamas į parkavimo aikštelę, jis neįsitikimo saugumu.  Atsakovas nesutinka su reikalaujamos priteisti žalos dydžiu, nes ieškovas, reikalaudamas priteisti 5630,60 Lt  žalą, pats išmokėjo 5268,63 Lt draudimo išmoką. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad ventiliacinių vamzdžių laikiklis nebuvo pažymėtas jokiu skiriamuoju ženklu, nes dėl jo mažų išmatavimų, neįmanoma ant jo užkabinti įspėjamųjų ženklų. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą, prašė jį taikyti.  Jeigu teismas pripažintų  ieškovo reikalavimą pagrįstu, prašė mažinti priteisiamą sumą, įvertinant taip pat ir vairuotojo neatsargumą.  

Trečiasis asmuo D. S. nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis, kaip vairuotojas buvo neatsargus ir nerūpestingas ir yra  kaltas dėl automobilio sugadinimo, ieškovo ieškinio reikalavimus palaikė.

Trečiasis asmuo  IF P&C Insuranse AS Filialas prašė ieškinį atmesti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012-08-10 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:              priteisti ieškovui 5630,60 Lt  žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 169 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Panorama LT“. 

              Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo D. S. sudarė transporto priemonių draudimo  sutartį 2008-09-26 – 2009-09-25  laikotarpiui. 2009-03-07  trečiojo asmens D. S. vairuojamas automobilis Renault  Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centro „Panorama“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, atsitrenkdamas į ventiliacijos vamzdžio laikiklį,  patyrė eismo įvykį, dėl šios priežasties apgadino automobilį, įlenkdamas bagažinės dangtį. Ventiliacijos vamzdis yra 1,92 m. aukštyje, automobilio aukštis kontakto vietoje- 1,97 metrai. Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių teismas darė išvada, kad atsakovas, informuodamas vairuotojus ženklu, ribojančiu įvažiuojamų automobilių aukštį 2 metrai, kai parkavimo kai kuriose aikštelėse yra konstrukcijos, kurių aukštis yra mažesnis, nei 2 metrai, iš esmės klaidina asmenis, atvykusius parkuoti automobilių į šią parkavimo aikštelę. Dėl tokios klaidingos informacijos pateikimo nukentėjo trečiojo asmens  D. S. vairuojamas automobilis Renault  Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam padaryta žala,  tuo pasireiškė atsakovo, kaip statinio savininko, kaltė ir jis pagal CK 6.266 str., 6.263 str. nuostatas  turi pareigą  žalą atlyginti. Taip pat teismas pažymėjo, jog 2009-03-10 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo nutarta administracinę bylą vairuotojo D. S. atžvilgiu nutraukti, nes jo veiksmuose dėl šio eismo įvykio kaltės nėra, įrengtas kelio ženklas prie įvažiavimo į požeminę aikštelę ribojantis automobilio aukštį  2 metrai, yra klaidinantis,  neatitinkantis  LST 1405-1995 standarto.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neturėjo pagrindo pripažinti šį įvykį draudiminiu. 5630,60 Lt  žalos dydį nustatė servisas UAB „Lautra Motors“, remontavęs  apgadintą automobilį, bei pateikęs ieškovui, kaip šio automobilio draudikui, šiai sumai sąskaitą faktūrą. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, 13 skirsnio, 13.1.1. punkte nustatyta, jog transporto priemonių kasko draudimo atveju draudikas atlygina dokumentais patvirtintas remonto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jo dalių rinkos vertei, kokia ji buvo įvykio metu, atkurti, todėl, esant rašytiniams įrodymams, kad remonto kaštai bei draudimo išmoka yra                  5630,60 Lt, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5630,60 Lt žala.  Pagal šių taisyklių                       13.1.10 punktą, kuris nustato, jog paprastai  draudimo liudijime nustatoma išskaita (frančizė), kuri galioja kiekvienai transporto priemonei ir kiekvienam draudiminiam įvykiui, tačiau, jei draudiminis įvykis atsitiko ne dėl draudėjo kaltės ir draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į draudiminio įvykio kaltininką, kurio duomenys yra žinomi, tai draudimo išmoka mokama netaikant draudimo liudijime numatytos išskaitos.  Teismas nustatė, kad šios taisyklės pagrindu netaikytina iš draudimo išmokos 300 Lt draudimo liudijime, numatyta 300 Lt išskaita.

Ieškovas, kaip draudikas, išmokėjo draudimo išmoką, todėl jam pagal CK 6.1015 str. nuostatas, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą  asmens,.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad vairuotojas D. S. parkuodamas automobilį atbuline eiga ir dėl to nepastebėjo aikštelėje įrengtos vėdinimo sistemos laikiklio, buvo neatsargus ir neapdairus, bei argumentus, kad  jis  įvažiavo į požeminę stovėjimo aikštelę, kurios aukštis yra tik 3 centimetrais didesnis negu jo vairuojamas automobilis, neįvertinęs aplinkybių, kad dėl automobilio amortizacijos, automobilis, užvažiavęs ant kliūties, gali pakilti iki 10 cm, atmestini, nes tai yra atsakovo prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. 

Teismas atmetė atsakovo argumentai dėl 1 metų ieškinio senaties taikymo pagal                            CK 1.125 str. 1d. 7p.,  nes ieškovo ir atsakovo nesieja draudimo sutarties santykiai , ieškovas atgręžtinio reikalavimo teise reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo,  todėl  šiam ginčui taikytinos CK 1. 125 str. 1d. 8 p. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas  nėra praleidęs               ( ieškinys pareikštas 2012-02-21, žala padaryta 2009-03-07).  

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą.

Nurodė, kad visi ženklai požeminėje aikštelėje yra įrengti tinkamai ir nesąlygojo žalos atsiradimo trečiajam asmeniui. D. S. įvažiavo į atsakovo automobilio stovėjimo aikštelę, nekliudydamas jokių konstrukcijų ir šioje aikštelėje judėjo laisvai. Be to, aikštelėje visi papildomi elementai yra pažymėti ryškiais skiriamaisiais ženklais. Teismo posėdžio metu D. S. paaiškino, kad tuo atveju, jei jis būtų važiavęs priekine automobilio eiga, šiuos ženklus jis būtų pastebėjęs. Tačiau D. S. statė automobilį atbula eiga, prieš tai neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kad nėra papildomų konstrukcijų, kurios buvo tinkamai pažymėtos ir matomos.

Įvykis pripažintinas nedraudiminiu, nes buvo sąlygotas nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo. Dėl to ieškovas, vadovaudamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.13 p., neprivalėjo mokėti nukentėjusiajam  draudimo išmoką.

Įvažiavimas su automobiliu, kuris yra tik 3 centimetrais žemesnis nei rekomenduojamas aukštis ir automobilio manevravimas atbula eiga neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, patvirtina nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą. Tai, kad automobilis nuo amortizacijos gali pakilti ar sumažėti yra visuotinai žinomas faktas, kurio įrodinėti nereikia.

Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas būtų reikalavęs iš žalą padariusios asmens draudimo, todėl apelianto nuomone turi būti taikomas CK 1.125 str. 7 d. numatytas vienerių metu ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas praleido. Apie teisių pažeidimą ieškovas sužinojo įvykio dieną (2009-03-07).

 

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad prie įvažiavimo įrengtas ženklas leido pagrįstai tikėtis, jog visos konstrukcijos yra ne žemesniame aukštyje, nei nurodyta prie įvažiavimo. Automobilis buvo parkuojamas tam skirtoje vietoje, kuri yra aikštelės dalis, kurioje nebuvo aukštį ribojančių ženklų. Ventiliacijos vamzdis buvo 1,92 m. aukštyje, o ventiliacijos vamzdžio laikiklis dar atsikišęs apie 3-4 cm, todėl prie įvažiavimo esantis vamzdis yra klaidinantis.  Ieškovas atkreipė dėmesį, kad automobilis buvo apgadintas atsikišusios konstrukcijos elemento, t.y. vamzdžio laikiklio, kuri nebuvo niekaip pažymėtas. Be to, vamzdžių pažymėjimas ryškia spalva neleidžia vairuotojui nustatyti kokiame konkrečiame aukštyje jie yra ir kad jie yra kitokiame aukštyje nei pažymėta prie įvažiavimo. Konstrukcijų elementų žymėjimas nėra jų aukščio nurodymas. Teismo posėdyje vairuotojas nesutiko, kad laikiklis buvo pažymėtas, kad jis galėjo nustatyti kokiame aukštyje yra aikštelės konstrukciniai elementai. Taigi, atsakovas nepažymėjo konstrukcijų elementų atsikišusių detalių ir nepasirūpino tinkamu ženklinimu.

Ieškovas nurodė, kad eime dalyvaujančių asmenų elgesį nustato Kelių eismo taisyklės, o šiuo atveju vairuotojas laikėsi šių taisyklių reikalavimų, bet buvo suklaidintas prie įvažiavimo buvusio ženklinimo, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip didelis neatsargumas.

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. tapo kreditoriumi deliktinėje prievolėje. Nukentėjusiojo asmens ir atsakovo nesiejo jokie draudimo sutartiniai santykiai. Tarp ginčo šalių susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Tarp šalių nėra ginčo dėl eismo įvykio faktinių aplinkybių, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas. Byloje kilo ginčas dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimo didelio neatsargumo aspektu, sprendžiant dėl atsakovo, kaip statinio valdytojo atsakomybės                               (CK 6.266 str.). Taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. S. tinkamai įvažiavo į atsakovo automobilių stovėjimo aikštelę, prieš kurią buvo įrengtas ženklas, ribojantis daugiau kaip 2 metrų aukščio transporto priemonių patekimą į aikštelę. Tačiau automobilio parkavimo vieta aikštelėje yra šios aikštelės dalis, todėl, nesant parkavimo vietoje kitų aukštį ribojančių ženklų, transporto priemonės vairuotojas galėjo pagrįstai tikėtis, jog visos statinio konstrukcijos yra ne žemesniame aukštyje, nei nurodyta prieš įvažiavimo į aikštelę. Akivaizdu, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo protingai numatyti, jog statinio valdytojas nesilaikys įrengto ženklo reikalavimų, todėl vairuotojas neturėjo pareigos imtis papildomų atsargumo priemonių tam, kad išvengti susidūrimo su kliūtimi, buvusia žemiau nei 2 m. aukštyje.

Apelianto argumentai apie tai, kad aikštelėje papildomi elementai pažymėti ryškiais skiriamaisiais ženklais, neturi esminės reikšmės šioje byloje, nes bylos duomenimis sugadinimus lėmė susidūrimas ne su ventiliacijos vamzdžiu, o su šio vamzdžio laikikliu, kuris nebuvo pažymėtas. Šią aplinkybę atsakovas pripažino, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, sutiktina su ieškovo argumentas, kad ir ventiliacijos vamzdžių žymėjimas ryškia spalva neleidžia transporto priemonės vairuotojui nustatyti kokiame konkrečiame aukštyje jie yra, tuo labiau neleidžia manyti, jog toks aukštis yra žemesnis,  nei prieš įvažiavimą į aikštelę nurodytas                2 metrų aukščio ribojimas. Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė, kad vairuotojas galėjo matyti ryškia spalva pažymėtas konstrukcijas šiuo atveju neįrodo, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atsargus. 

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. S. pažeidė Kelių eismo taisykles, kad jis neturėjo teisės parkuoti automobilio atbula eiga. Priešingai, bylos duomenimis automobilis Renault Trafic neviršija 2 m. aukščio, tuo tarpu prieš statinį įrengtas ženklas Nr. 316, ribojantis automobilio aukštį iki 2 metrų, neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes ženkle nurodytas aukštis turėjo būti                  0,2-0,4 m. mažesnis už faktišką patalpos aukštį (b.l. 8, 11).

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo asmens veiksmus ir padarė teisingą išvadą, kad vairuotojo veiksmuose kaltės, tuo labiau didelio neatsargumo, nėra, todėl atsakovas, kaip statinio valdytojas, yra atsakingas už atsiradusią žalą (CK 6.266 str., 6.263 str.). Pažymėtina, kad minėtu teisiniu pagrindu statinio valdytojas atsako be kaltės.

Apeliacinio skundo argumentai, kad įvykis pripažintinas nedraudiminiu yra susiję su aplinkybe dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Kadangi tokia aplinkybė byloje nenustatyta, todėl argumentai dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu atmestini.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, atlyginęs nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą pagal savanoriško civilinės atsakomybės draudimo sutartį, subrogacijos pagrindu prašo priteisti žalą tiesiogiai iš žalą padariusio asmens. Pažymėtina, kad atsakovo ir jo draudiko IF P&C Insuranse bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje yra numatyta 5000 Lt franšizė (b.l. 41-42), t.y. suma, kuri

nežymiai skiriasi nuo ieškinio sumos, kas savaime apribojo ieškovo teisę reikšti ieškinį atsakovo draudikui. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad šalių nesieja draudimo sutarties santykiai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip deliktinius ir pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d. 7 p.). Kaip ir nurodė apeliantas, ieškinio senaties eiga subrogaciniam reikalavimui pareikšti prasidėjo nuo 2009-03-07. Kadangi ieškinys pareikštas 2012-02-20 (b.l. 2), pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. 

Vadovaudamasi CPK str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

 

n u t a r ė

 

2012 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                        Jelena Šiškina

 

                                                                      Rūta Burdulienė                                                                      

                                                                      Algirdas Auruškevičius

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.266 str. Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
  • CK6 6.1015 str. Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija)
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK