LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 (S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 7 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Turbocentras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl antstolio surašyto turto arešto akto panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KLOJINYS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Turbocentras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – akcinė bendrovė DnB bankas ir V. Š.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi patenkino ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „KLOJINYS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 176 150,98 Eur (608 214 Lt) vertės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Turbocentras“ turtą.

2.       2014 m. lapkričio 10 d. teisme buvo gautas antstolio V. Č. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo teismui grąžinta 2014 m. gegužės 15 d. nutartis.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.  Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, nurodant, kad ta nutartimi buvo panaikintos ne 2015 m. gegužės 15 d., bet 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. 

4.       Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu atmestas ieškovės BUAB „KLOJINYS“ ieškinys atsakovei UAB „Turbocentras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

5.       Atsakovė UAB „Turbocentras“ 2019 m. gruodžio 12 d. teismui pateikė prašymą panaikinti  antstolio V. Č. 2014 m. liepos 29 d. turto arešto aktą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/01169, kurio pagrindu valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Turto arešto aktų registre yra įregistruotas atsakovės turto arešto aktas Nr. 2014039910, išregistruoti iš Turto arešto aktų registro šį arešto aktą, o šiais klausimais priimtą teismo nutartį nukreipti vykdyti skubiai. Atsakovės 2019 m. gruodžio 12 d. prašymas pirmosios instancijos teismo buvo byloje užregistruotas du kartus.  

6.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi teisėjai R. Petkuvienei buvo paskirta nagrinėti 2019 m. gruodžio 12 d. įregistruotą (reg. Nr. DOK-52413) atsakovės prašymą dėl turto arešto panaikinimo.

7.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi teisėjui V. Kazakiūnui paskirta nagrinėti 2019 m. gruodžio 12 d. įregistruotą (reg. Nr. DOK-53177) atsakovės prašymą tuo pačiu klausimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi (teisėja Rūta Petkuvienė) atmetė atsakovės UAB „Turbocentras“ prašymą dėl antstolio surašyto turto arešto akto panaikinimo ir šio akto išregistravimo.

9.       Teismas atsakovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad atsakovė turėtų kreiptis į antstolį      V. Č. dėl jo surašyto turto arešto akto panaikinimo, kadangi antstolio priimtus turto arešto aktus panaikina pats antstolis.

10.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis neturi diskrecijos teisės išregistruoti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registro duomenų, todėl atsakovė turėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą.

11.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi (teisėjas V. Kazakiūnas) taip pat atmetė atsakovės prašymą panaikinti antstolio surašytą turto arešto aktą ir jį išregistruoti iš Turto arešto registro.

III. Atskirojo skundo argumentai

12.       Atsakovė UAB „Turbocentras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį ir jos prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas – nurodyta, kad panaikinamos 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nors laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi.

12.2. Atsakovė 2017 m. kovo 31 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą dėl turto arešto akto išregistravimo, su kuriuo pateikė ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, tačiau VĮ Registrų centras pranešė, jog teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas buvo išregistruotas 2014 m. birželio 2 d.

12.3. Antstolis V. Č. vykdydamas teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2014 m. liepos 29 d. priėmė perteklinį ir nepagrįstą atsakovės turto arešto aktą, apie kurį atsakovė net nebuvo informuota. Šis turto arešto aktas vis dar yra įregistruotas Turto arešto aktų registre. Antstolis V. Č. 2018 m. lapkričio 24 d. mirė. Antstolio V. Č. tvarkyta vykdomoji byla Nr. 0116/14/01169, kurioje yra jo priimtas   2014 m. liepos 29 d. turto arešto aktas, yra užbaigta ir kitam antstoliui nebuvo perduota.

12.4. Ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl veiklos pabaigos.

12.5. Priimdamas turto arešto aktą antstolis netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, o pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

3.       Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, laikinai einančio skyriaus pirmininko pareigas, 2020 m. kovo 30 d. priimtoje nutartyje nurodyta, kad yra skiriamas nagrinėti atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovė skundžia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį. Pastebėtina, kad skundas dėl šios nutarties 11 punkte nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties apskritai nėra paduotas. Esant tokioms bylos aplinkybėms, šiuo atveju yra tikrinamas bei vertinamas apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

4.       CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, CPK 675 straipsnio 2 dalies taikymą aiškino pernelyg siaurai – kaip apribojančią teismo galimybę spręsti klausimus, susijusius su antstolio surašyto turto arešto panaikinimu. Kaip jau nurodyta, CPK 675 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (pažodžiui) įtvirtintas draudimas antstoliui panaikinti kitų institucijų aktais pritaikytus turto areštus, tačiau nėra nustatyta ribojimų teismui panaikinti antstolio pritaikytą turto areštą.

5.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovės UAB „Turbocentras“ turtą. Teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos.

6.       Iš antstolio priimto patvarkymo ir antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdė antstolis V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/01169, kuri buvo užbaigta 2014 m. spalio 16 d. Pagal turto arešto registro duomenis antstolis V. Č., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį, surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo atsakovės UAB „Turbocentras“ turtą. Šis antstolio V. Č. surašytas turto arešto aktas pagal Turto arešto aktų registro duomenis iki šiol yra įregistruotas šiame registre.

7.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įprastu atveju antstolis gali pats panaikinti savo aktu pritaikytą turto areštą. Kita vertus, byloje susiklosčiusi faktinė situacija nėra įprastinė. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pasiūlė atsakovei įvykdyti neįmanomą veiksmą – kreiptis į antstolį V. Č. dėl turto arešto akto panaikinimo, nors atsakovė kartu su prašymu buvo pateikusi teismui duomenis apie tai, kad antstolis V. Č. mirė 2018 m. lapkričio 24 d. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą antstolio įgaliojimai pasibaigia jam mirus. Pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams (Antstolių įstatymo 12 str. 5 d.). Analizuojamu atveju nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0116/14/01169, kurioje antstolio surašytu aktu įvykdytas  atsakovės turto areštas, buvo užbaigta dar iki antstolio V. Č. mirties, todėl vadovaujantis Antstolių įstatymo nuostatomis ji (vykdomoji byla) neturėjo būti perduota kitam antstoliui. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien aplinkybė, jog antstolio archyvas perduodamas  saugoti Lietuvos antstolių rūmams, nesuteikia įgaliojimų Lietuvos antstolių rūmams spręsti dėl turto arešto aktų panaikinimo užbaigtose vykdomosiose bylose.

8.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo teismai. Šioje byloje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurias taikant buvo areštuotas atsakovės turtas, yra panaikintos. Šiuo metu nebėra jokio teisinio pagrindo atsakovės turto areštui. Nepaisant tokios aplinkybės, antstolio, vykdžiusio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, surašytas atsakovės turto arešto aktas vis dar yra įregistruotas Turto arešto aktų registre. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai įpareigoja teismą nevilkinti teisme iškeltų ir jo diskrecijai priskirtinų klausimų išsprendimo, o skatina priimti racionalumo bei objektyvaus dalykiškumo kriterijais paremtus procesinius sprendimus, jeigu tokiais sprendimais nepažeidžiamos teisės normos ir nenukrypstama nuo kitų teisės principų – teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Apibrėžtos nuostatos lemia, kad egzistuojant akivaizdžiai aplinkybei, jog nebėra teisinio pagrindo atsakovės turto areštui, išnykus galimybei, jog turtą arešto aktą surašęs antstolis pats išspręstų turto arešto panaikinimo klausimą, teismas turi išspręsti pateiktą atsakovės prašymą ir panaikinti jos turto areštą.

9.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovės UAB „Turbocentras“ turto areštui nėra teisinio pagrindo, todėl apskųsta nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas panaikinti pagal antstolio surašytą aktą taikomą turto areštą yra tenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

        Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

        Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Turbocentras“ (juridinio asmens kodas 302472390) turto areštą, pritaikytą antstolio V. Č. 2014 m. liepos 28 d. surašytu turto arešto aktu, kuris Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas 2014 m. liepos 29 d. (turto arešto akto identifikavimo kodas 2014039910).

Teisėjas                                                                                Gintaras Pečiulis