Civilinė byla Nr. e2KT-8-790/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07925-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su pareiškėjo R. K. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimo ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, 

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos apeliaciniam teismui Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. teisėjos Žibutės Budžienės rezoliucijos pagrindu perduotas išspręsti R. K. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, kad R. K. skundą pirmąja instancija išnagrinėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, iš kurių per pastaruosius metus į Kauno apygardos teismą, kuris nagrinės pareiškėjo skundą apeliacine tvarka, perėjo dirbti daug teisėjų. Dėl kolegų palaikymo ir galimos išankstinės teisėjų nuomonės byloje turėjimo kyla abejonės dėl nešališko civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami 

2.       Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3.       Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4.       Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu. 

5.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimą Kauno apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad Kauno apygardos teismo teisėjai gali turėti išankstinį nusistatymą civilinėje byloje Nr. e2S-224-657/2024 sprendžiamais klausimais dėl ankstesnių tarnybinių santykių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ir galimo kolegų palaikymo, dėl kurio pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą būtų siekiama palikti nepakeistą.

6.       Pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos nagrinėjimu Kauno apygardos teisme. Pareiškime nėra nurodyta jokios objektyvios informacijos dėl pirmosios instancijos tvarka bylą nagrinėjusių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjų ryšių su apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo teisėjais. Ta aplinkybė, kad dalis Kauno apygardos teismo teisėjų anksčiau yra ėję teisėjų pareigas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nesudaro pagrindo nušalinti visus teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimo, nes praeityje buvę tarnybiniai santykiai savaime nesuponuoja suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais. Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo iš esmės grindžiamas pareiškėjo prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo nurodytame teisme.

7.       Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais, turi asmeninį išankstinį nusistatymą ar vertina civilinėje byloje sprendžiamus klausimus tendencingai. Vien pareiškėjo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. K. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

Pareiškėjo R. K. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                                              Marius Bajoras