Civilinė byla Nr. e2-490-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01158-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.6.12.2; 3.3.2.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. papildomos nutarties civilinėje byloje eA2-1526-803/2022 pagal pareiškėjo D. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Krynicki Recykling S. A.“ prašė priimti papildomą nutartį ir priteisti iš pareiškėjo D. U. 1 710 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo paaiškino, kad viena iš teismui pateiktų sąskaitų – 2022 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. ZETA-22-265, prašymo teikimo metu dar nebuvo apmokėta. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad trečiajam asmeniui sąskaitos už teisines paslaugas išrašomos kiekvieno mėnesio pabaigoje ir jos apmokamos iki kito mėnesio pabaigos. Šiuo metu minima sąskaita jau yra visiškai apmokėta.

2.       Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Juridinė paslauga“ taip pat pateikė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė D. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bet šia nutartimi neišsprendė BUAB „Juridinė paslauga“ prašymo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi trečiojo asmens „Krynicki Recykling S. A.“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino, o BUAB „Juridinė paslauga“ – atmetė, priėmė papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-1526-803/2022 ir priteisė iš D. U. 1 710,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui „Krynicki Recykling S. A.“.

4.       Teismas nustatė, kad BUAB „Juridinė paslauga“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji sumokėjo už teisines paslaugas. Atsakovė prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nurodė, kad yra bankrutuojanti, šiuo metu neturinti lėšų apmokėti advokato padėjėjo pateiktą sąskaitą, nes neturi jokių lėšų ir tai patvirtina įmonės banko sąskaitos išrašas. Teismas vertino, kad taip teigdama BUAB „Juridinė paslauga“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių lėšų neturėjimo aplinkybę, galimybės apmokėti atstovavimo išlaidas iš BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto administravimui skirtų lėšų nebuvimą. Pateiktas tik vienas BUAB „Juridinė paslauga“ sąskaitos išrašas, tačiau neįrodyta, kad nėra galimybės apmokėti atstovavimo išlaidų iš bankroto administravimui skirtų lėšų ir kad ji neturėjo galimybės pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos.

5.       Neįrodžius galimybės apmokėti atstovavimo išlaidas iš BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto administravimui skirtų lėšų, BUAB „Juridinė paslauga“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021 pateiktu išaiškinimu.

III.                      Atskirojo skundo argumentai 

6.       Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti papildomą nutartį pagal BUAB „Juridinė paslauga“ prašymą ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti BUAB „Juridinė paslauga“ iš D. U. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“ pirmosios instancijos teisme patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, yra visiškai realios ir pagrįstos. Šios išlaidos buvo patirtos už realiai suteiktas ir byloje būtinas teisines paslaugas – atsiliepimo į pareiškėjo D. U. prašymą atnaujinti teismo procesą parengimą. Šias išlaidas atsakovė realiai patyrė, nes už jas buvo išrašyta sąskaita, kurią atsakovė priėmė ir kurią privalės apmokėti.

6.2.                      Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nepateikė įrodymų, jog šiuo metu negali apmokėti 500 Eur sąskaitos už pirmosios instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas. Atsakovė nurodė, kad yra bankrutavusi įmonė, ir teismui pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jokių lėšų šiuo metu atsakovė neturi. Jokių kitų banko sąskaitų atsakovė neturi, taip pat atsakovė neturi kasos, kurioje būtų laikomi gryni pinigai. Atsakovės pateiktas kreditorių banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė neturi visiškai jokių lėšų, įskaitant lėšas bankroto administravimo išlaidoms padengti, iš kurių galėtų apmokėti sąskaitą už teisines paslaugas. Atsakovė, turėdama galimybę atsiskaityti už teisines paslaugas, tą realiai ir padarytų, nes atsakovė yra suinteresuota bylinėjimosi išlaidų priteisimu, be to, šias išlaidas atsakovė vis tiek privalės apmokėti, nes sąskaitą už teisines paslaugas yra priėmusi.

6.3.                      Atsakovė kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė kreditorių susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad į kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą yra įtrauktos išlaidos teisinėms paslaugoms. Tai reiškia, kad įmonėje atsiradus lėšų, administratorius turės teisę jas naudoti atsiskaitant už suteiktas teisines paslaugas, įskaitant ir už šioje byloje pateikto atsiliepimo į D. U. prašymą atnaujinti procesą parengimą.

6.4.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos neturi realios galimybės apmokėti patirtų bylinėjimosi išlaidų ir tai įrodo, tokios bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021). Šiais išaiškinimais savo praktikoje vadovaujasi ir žemesnių instancijų teismai – pvz., BUAB „Juridinė paslauga“ naudai faktiškai neapmokėtas bylinėjimosi išlaidas Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi priteisė civilinėje byloje Nr. eA2-1349-340/2022.

6.5.                      Teismui nusprendus nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo D. U., būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Tai reikštų, kad atsakovė ir jos kreditoriai, kurie ir taip jau yra nukentėję dėl D. U. sukelto tyčinio atsakovės bankroto, būtų priversti papildomai prisiimti D. U. nepagrįsto procesinio elgesio (nepagrįsto prašymo atnaujinti procesą pateikimo) neigiamas finansines pasekmes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratoriaus prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai teisinės pagalbos išlaidas, kai sąskaita, patvirtinanti tokias išlaidas, nėra apmokėta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

10.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

11.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). 

12.       Nagrinėjamoje byloje apeliantė pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo už teisines paslaugas, jai suteiktas už atsiliepimo į D. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Atsakovė BUAB „Juridinė paslauga“ prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nurodė, kad neturi galimybės apmokėti teismui teikiamos sąskaitos už teisines paslaugas, nes šiuo metu neturi jokių lėšų. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. vasario 22 d. sąskaitos už teisines paslaugas, banko sąskaitos išrašo, kreditorių susirinkimo protokolo ir patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos kopijas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog nėra galimybės apmokėti atstovavimo išlaidas iš bankroto administravimui skirtų lėšų.

13.       Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 76 straipsnio 1 dalį, bankrutuojantis (bankrutavęs) juridinis asmuo gali turėti tik dvi banko sąskaitas – kreditorių sąskaitą ir komercinę sąskaitą, jeigu juridinis asmuo bankroto proceso metu vykdo ūkinę komercinę veiklą. Atsakovė nurodė jokios ūkinės veiklos nevykdanti, todėl ji turi tik vieną – kreditorių sąskaitą, kurios išrašą teismui ji buvo pateikusi kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį kreditorių sąskaitoje turi būti kaupiamos visos lėšos, skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui apmokėti. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 76 straipsnio 5 dalis draudžia atsiskaitymus bankroto proceso metu vykdyti grynaisiais pinigais. Taigi, atsakovės pateiktas kreditorių banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė neturi jokių lėšų, įskaitant ir lėšas bankroto administravimo išlaidoms padengti, iš kurių galėtų apmokėti sąskaitą už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė neįrodė, jog nėra galimybės apmokėti atstovavimo išlaidas iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina lėšų neturėjimo aplinkybes ir galimybės apmokėti atstovavimo išlaidas iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų nebuvimą. Atsakovei pateikus jos nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apmokėti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei atstovavusios advokatų kontoros išrašyta sąskaita už teisines paslaugas šiuo atveju yra pakankamas įrodymas, kad išlaidos buvo realios. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas dėl nutarties ta apimtimi, kiek tai susiję su atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimu, nepagrįstai nusprendė, jog jos teisinės pagalbos išlaidos nėra įrodytos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis, kuria pareiškėjo D. U. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 atmestas yra įsiteisėjusi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-379-910/2022 minėta nutartis palikta nepakeista). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Taigi, šiuo atveju atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes nagrinėjamoje byloje buvo priimtas atsakovei palankus teismo procesinis sprendimas, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos rengiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

14.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas iš pareiškėjo atsakovei pirmosios instancijos teisme patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tai yra pagrindas naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ją panaikinus atsakovės prašymas priteisti jai iš pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinamas. Pažymėtina, kad atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl atsakovei priteisima visa 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisiant teisinės pagalbos išlaidas, atmestas, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisiant teisinės pagalbos išlaidas, tenkinti.

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Juridinė paslauga“ (juridinio asmens kodas 302890258) iš pareiškėjo D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Teisėja                    Rasa Gudžiūnienė