Administracinė byla Nr. eI-4074-257/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03349-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5; 22.7; 55.1.3
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 25 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,
sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,
nedalyvaujant pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui,
nedalyvaujant atsakovams D. M., J. T., D. U., D. B., A. M., R. A.,
dalyvaujant atsakovų atstovui advokatui Egidijui Morkūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos patikslintą prašymą dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su prašymu iš atsakovų D. M., J. T., D. U., D. B., A. M., R. A. solidariai pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudai priteisti 10 000 Eur žalos atlyginimą.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų vykdymui Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-1253 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudarė viešųjų pirkimų komisiją (toliau – ir Komisija). Komisijos sudėtis buvo patikslinta 2017 m. gegužės 15 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-500. Perkančioji organizacija vykdė Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikštę, rangos darbų pirkimą (toliau – ir Viešasis pirkimas). Viešasis pirkimas buvo vykdomas pagal Komisijos 2017 m. kovo 16 d. protokolu Nr. 5 ir 2017 m. gegužės 18 d. protokolu Nr. 49 patvirtintas Viešojo pirkimo sąlygas. Viešojo pirkimo sąlygų 10.3 punkte buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Pasiūlymų vertinimo kriterijai buvo trys: C – pasiūlymo kaina, T1 – kokybė, T2 – efektyvumas. Vienas iš Viešajame pirkime dalyvavusių tiekėjų (duomenys neskelbtini) pateikė pretenziją dėl Viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo taisyklių, kadangi, jos įsitikinimu minėtos sąlygos buvo neteisėtos, sudarytos pažeidžiant viešųjų pirkimų principus. Pretenzija Komisijos narių vienbalsiai buvo atmesta. (duomenys neskelbtini), nesutikdama su priimtu sprendimu, Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė Viešojo pirkimo sąlygų 10.3 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2 pripažinti neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 3 d., išnagrinėjęs kasacinį skundą, jį tenkino, panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Kasacinės instancijos teismas nutartimi taip pat pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo nutrauktos Viešojo pirkimo procedūros bei skyrė Raseinių rajono savivaldybės administracijai 10 000 Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skirdamas 10 000 Eur baudą, konstatavo, kad Viešojo pirkimo sąlygų 10.3 punkte nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1 ir T2 yra neteisėti. Kasacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinę aplinkybę, kad neteisėtai vykdytos Viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios, 2017 m. liepos 24 d. sudaryta sutartis su Viešojo pirkimo laimėtoja, Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo 95 straipsnio 2 dalies pagrindu perkančiajai organizacijai taikė alternatyvias sankcijas ir skyrė 10 000 Eur baudą. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. TS-325 „Dėl žalos išieškojimo“ nusprendė išieškoti žalą regreso tvarka ir įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių L. K. imtis žalos išieškojimui vykdyti visų būtinų priemonių ir veiksmų. Pareiškėja nurodo, kad patyrė nuostolių sumokėdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimtą civilinėje byloje
Nr. e3K-3-178-378/2018 (toliau – ir Nutartis), paskirtą 10 000 Eur baudą. Pažymėjo, kad valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė ir teisės pažeidimu padaryta žala. Nurodė, kad Nutartyje yra konstatuotas faktas, kad Viešasis pirkimas buvo neteisėtas. Viešojo pirkimo neteisėtumas pasireiškė tuo, kad atsakovai, būdami Komisijos nariais, patvirtino neteisėtas Viešojo pirkimo sąlygas ir jas paskelbė CVP IS. 2018 m. spalio 15 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-867 patvirtintas Komisijos darbo reglamentas numato tiesioginę ir asmeninę Komisijos narių atsakomybę už vykdomus viešuosius pirkimus. Atsakovai, būdami Komisijos nariais, vienbalsiai patvirtino Viešojo pirkimo sąlygas, kurios kasacinės instancijos teismo buvo pripažintos neteisėtomis. Viešojo pirkimo neteisėtumas turi būti laikomas prejudiciniu faktu ir iš naujo neįrodinėjamas. Pareiškėja teigia, kad atsakovai, būdami tiesiogiai ir asmeniškai atsakingi už Viešąjį pirkimą, neužtikrino Viešojo pirkimo teisėtumo. Viešasis pirkimas neteisėtu pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl neteisėtų veiksmų aplinkybę pareiškėja laiko įrodyta. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje
Nr. e3K-3-178-378/2018, kuria jai buvo paskirta 10 000 Eur bauda dėl neteisėto Viešojo pirkimo, Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 10 000 Eur, todėl teigia, kad pareiškėjos patirtų tiesioginių nuostolių faktas įrodytas. Aukščiau nurodytų 10 000 Eur sumokėjimas yra susietas su neteisėto Viešojo pirkimo faktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertinęs faktinę aplinkybę, kad neteisėtai vykdytos Viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios 2017 m. liepos 24 d. sudaryta sutartimi su Viešojo pirkimo laimėtoja, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 952 straipsnio pagrindu perkančiajai organizacijai už neteisėtą Viešąjį pirkimą taikė alternatyvias sankcijas, paskirdamas 10 000 Eur baudą. Taigi pareiškėjos patirtų nuostolių faktas yra neteisėto Viešojo pirkimo rezultatas. Pareiškėja teigia, kad atsakovai yra kalti dėl neteisėto Viešojo pirkimo, nes būdami tiesiogiai ir asmeniškai atsakingi už perkančiosios organizacijos vykdomas viešojo pirkimo procedūras neužtikrino, kad būtų patvirtinti teisėti Viešojo pirkimo dokumentai. Atsakovai veikė nerūpestingai ir netinkamai, nebuvo pakankamai apdairūs ir atsakingi tiek, kiek būtina apsaugoti ir nepadaryti žalos pareiškėjai, todėl egzistuoja faktinis pagrindas pripažinti jų kaltę. Pareiškėja mano, kad galutinį rezultatą (neteisėtas Viešojo pirkimo sąlygas) nulėmę atsakovų veiksmai buvo bendri (visi atsakovai balsavo „už“), todėl laikytina, kad atsakovų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Kolegialių institucijų solidarioji atsakomybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad kolegialios valstybės ar savivaldybės vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė institucijos vadovui rašytinį pareiškimą. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo. Šiuo atveju, visi komisijos nariai, t. y. atsakovai, vienbalsiai balsavo „už“ sprendimą patvirtinti Viešojo pirkimo sąlygas, todėl neteisėtais Komisijos sprendimais padarytą 10 000 Eur žalą privalo atlyginti solidariai. Vadovaujantis VTĮ 33 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės institucija turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.
Atsakovai D. M., J. T., D. U., D. B., A. M. bei R. A. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, jis grindžiamas klaidingu faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo bei teismo praktikos interpretavimu, todėl turi būti atmestas. Nurodo, kad VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė valstybės tarnautojui taikyti materialinę atsakomybė yra saistoma tam tikrų sąlygų nustatymo - turi būti nustatyta neteisėta valstybės tarnautojo veika, dėl minėtos neteisėtos veikos institucijai (įstaigai) padaryta tiesioginė materialinė žala bei valstybės tarnautojo kaltė. Neteisėta veika suprantama kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti būtina nustatyti, jog būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai padarytą žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Atkreipė dėmesį į tai, kad Viešasis pirkimas buvo pripažintas neteisėtu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad Komisija patvirtino Viešojo pirkimo sąlygas, į kurias įtraukti ekonominio naudingumo kriterijai T1 – kokybė, T2 – efektyvumas. Mano, kad svarbu įvertinti ir tai, jog toje pačioje nutartyje pripažino, kad: 1. Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose dėl ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašymų tinkamumo spręsta nevienodai, skirtingai taikant savo ankstesnėje praktikoje padarytus teisinius vertinimus ir kasacinio teismo formuojamą praktiką; 2. Dėl šio klausimo kasacinis teismas nebuvo pasisakęs iš esmės. Šios aplinkybės, be kita ko, pagrįstai leidžia teigti, kad Komisijai tvirtinant Viešojo pirkimo sąlygas, nei Lietuvos apeliacinio teismo, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nebuvo vieningos, aiškios ir vienareikšmiškai suprantamos teisės normų, reglamentuojančių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko Komisija galėjo remtis ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, su kuria nesutiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir sukūrė apkritai kokybiškai naują teisės aiškinimą. Nurodo, kad akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovai (Komisija) veikė nerūpestingai ir netinkamai, kad nebuvo pakankamai apdairūs ir atsakingi tiek, kiek būtina apsaugoti pareiškėjos interesus ir todėl yra atsakingi už pareiškėjos patirtą žalą. Priešingai, atsakovai veikė atsižvelgdami tiek į Lietuvos teismų praktiką, taip pat Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų komisijos išaiškinimus (vertinimus), todėl negalima tvirtinti, kad atsakovų kaltės laipsnis yra pakankamas jų materialinei atsakomybei kilti. Papildomai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nėra preziumuojama. Taip pat pažymi, kad valstybės tarnautojų (pareigūnų) atsakomybė visada yra deliktinė, taigi reikalaujama nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: a) neteisėtus veiksmus; b) žalą; c) priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį; d) kaltę. Pareiškėjos prašyme nepasisakyta dėl kitų būtinų kiekvieno iš atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. nėra aptartos ir išanalizuotos aukščiau nurodytos sąlygos.
Atsakovų atstovas advokatas Egidijus Morkūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad kreipėsi į teismą Raseinių rajono savivaldybės administracija, prašydama priteisti žalą, padarytą galimai Komisijos narių, patvirtinant netinkamas Viešojo pirkimo sąlygas, dėl ko Viešasis pirkimas buvo pripažintas negaliojančiu ir pasibaigus ginčui dėl Viešojo pirkimo, Raseinių rajono savivaldybei buvo taikyta 10 000 Eur bauda, kurią ir prašo priteisti iš atsakovų. Nurodo, kad prašymas yra grindžiamas 2018 m. gegužės 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartimi ir prašyme teigiama, kad papildomai jokios aplinkybės, kurios konstatuotos šitoje Nutartyje yra neįrodinėtinos. Atsakovų atstovas su šia pareiškėjos pozicija nesutinka ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato, kad neįrodinėtinos aplinkybės yra tik tais atvejais, kai tos aplinkybės yra konstatuotos išnagrinėtose civilinėse bylose tarp tų pačių asmenų. Šiuo atveju, atsakovai nedalyvavo nagrinėtoje byloje, neturėjo galimybės ir teisės pareikšti savo nuomonės, įtakoti priimamus teismų sprendimus, todėl paminėta Aukščiausiojo Teismo Nutartis jokios prejudicinės galios šiuo atveju neturi. Kaip ir nurodyta pačiame prašyme, nustatant asmeniui prievolę sumokėti padarytą žalą turi būti konstatuoti visi žalos būtinieji elementai, t. y. neteisėta veika, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir padarytos žalos. Atsakovų atstovas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėja savo prašymą grindžia CK normomis, tuo tarpu tarnautojų atsakomybę reglamentuoja ne CK, o VTĮ, kuriuo pareiškėja nesivadovavo. Pažymėjo, kad pareiškėja deklaratyviai nurodė atsakovų kaltus veiksmus, t. y. atsakovai yra kalti tuo, kad būdami Komisijos nariai vienbalsiai balsavo už Viešojo pirkimo taisykles. Nurodo, kad pačios Viešojo pirkimo taisyklės nesukėlė teisinių pasekmių be to buvo konsultuotasi su Viešųjų pirkimų tarnyba, buvo samdyta konsultacines paslaugas teikianti įmonė. Reikia pažymėti, kad Komisijoje dalyvauja skirtingų profesijų ir skirtingų kompetencijų nariai, nes nei vienas Komisijos narys nėra pajėgus suvaldyti visas Viešojo pirkimo sąlygas. Viešajame pirkime būtina aptarti ne tik teisines sąlygas, tačiau yra techninės ir ekonominės problemos, todėl yra sudaroma komisija iš skirtingų sričių specialistų. Pareiškėja turėjo įrodyti ne visų atsakovų grupinę kaltę, o turėjo įrodyti kiekvieno iš atsakovų atsakomybę ir tos atsakomybės pagrindą, t. y. kiekvieno iš atsakovo kaltę. Šiuo atveju pareiškėja dėl kiekvieno iš atsakovų kaltės nepasisakė, todėl atsakovai negali tinkamai atsikirsti. Pareiškėja taip pat deklaratyviai nurodė ir priežastinį ryšį, t. y. paskirta bauda, o Komisija buvo vienbalsiai nubalsavusi už Viešojo pirkimo sąlygų patvirtinimą. Prašyme Komisijos balsavimas nėra apibrėžtas, kokiais kaltais veiksmais ar kokiu neveikimu yra pasireiškusi kiekvieno iš atsakovų kaltė. Nurodo, kad yra netinkamas pareiškėjas. Pažymėjo, kad baudą sumokėjo Raseinių rajono savivaldybė, todėl mano, kad tinkamas pareiškėjas turėtų būti Raseinių rajono savivaldybė, atstovaujama rajono mero, o ne savivaldybės administracija.
Pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos valstybės tarnyboje, atlyginimo regreso tvarka.
Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-1253 „Dėl Raseinių savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudaryta Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisija: R. A. – komisijos pirmininkas, D. U. – komisijos pirmininko pavaduotojas, D. B. – komisijos sekretorė bei A. M., J. T. – komisijos nariai. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A1-500 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A1-1253 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. komisijos sekretore paskirta D. M.. 2017 m. sausio 16 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-44 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. viešųjų pirkimų plano patvirtinimo“ patvirtino Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų planą. Viešųjų pirkimų plane suplanuotas supaprastintas atviras konkursas dėl Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikštę, rangos darbų pirkimas. Komisija 2017 m. gegužės 18 d. protokolu Nr. 49 patvirtino supaprastinto atviro konkurso „Dėl Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikštę, rangos darbų“ sąlygas. 2017 m. gegužės 18 d. Komisijos posėdyje, kuriame nutarta patvirtinti Viešojo pirkimo sąlygas dalyvavo: D. U., D. M., J. T.. Viešojo pirkimo sąlygų X skyriuje numatytas pasiūlymų vertinimo reglamentavimas, kurio 10.3 punkte nurodyta, kad pasiūlymo vertinimo kriterijai ir pasiūlymų vertinimas bus atliekamas pagal 4 lentelėje nurodytus vertinimo kriterijus, t. y.: 1. Kaina – C; 2. Kokybė – T1; 3. Efektyvumas – T2. 2017 m. birželio 2 d. Supaprastinto atviro konkurso sąlygų svarstymo Dėl Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikštę, rangos darbų pirkimo protokole Nr. 56 (toliau – ir Protokolas) nurodyta, kad Komisija svarstė (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 31 d. (pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) gautą pretenziją Nr. 2017-05-31/GR04. Protokole nurodyta, kad gautoje pretenzijoje Viešojo pirkimo dalyvis nesutinka su perkančiosios organizacijos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais „Kokybė“ ir „Efektyvumas“, kurie galimai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus imperatyvius principus, taip pat 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą principą racionaliai naudoti biudžeto lėšas. Komisija nusprendė netenkinti (duomenys neskelbtini) pretenzijoje nurodytų reikalavimų. Teisminio ginčo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą. Be kita ko, pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria nutrauktos viešojo pirkimo „Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikštę, rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), procedūros. Skyrė Raseinių rajono savivaldybės administracijai 10 000 Eur baudą mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. 2018 m. gegužės 30 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-509 „Dėl teismo nutarties vykdymo“ pavedė išmokėti 10 000 Eur baudą, nurodė, kad išlaidos padengiamos iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos veiklos finansavimui skirtų asignavimų. 2018 m. gegužės 31 d. bankiniu pavedimu Nr. 01494 Raseinių rajono savivaldybės administracija sumokėjo paskirtą baudą.
Regreso teisę į žalą padariusį asmenį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.280 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilio pobūdžio, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 32 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pareiškėja prašo priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų D. M., J. T., D. U., D. B., A. M. ir R. A.. VTĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės tarnautojui gera valia šalių susitarimu žalos neatlyginus natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.
2018 m. rugsėjo 10 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-325 „Dėl žalos išieškojimo“, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsniu bei atsižvelgdama į tai, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija patyrė 23 070 eurų žalą, vykdydama teismo sprendimus, nusprendė išieškoti iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos patirtą žalą iš atsakingų asmenų bei įpareigojo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių L. K. imtis žalos išieškojimui vykdyti visų būtinų priemonių.
VSĮ 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieniems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūra nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra patvirtinti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys). VSĮ 29 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius be kitų jam pavestų funkcijų: administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai (4 punktas), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą (5 punktas).
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu pavesta išmokėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priteistą 10 000 eurų baudą, kuri yra dengiama iš savivaldybės administracijos veiklos finansavimui skirtų asignavimų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija yra institucija, turinti teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti žalą iš atsakingų valstybės tarnautojų. Minėta institucija sumokėdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskirtą baudą, sumažino jiems Raseinių rajono savivaldybės tarybos skirtus asignavimus savivaldybės administracijos veiklos finansavimui, kurie galimai savivaldybės administracijos buvo suplanuoti skirti kitai savivaldybės administracijos veiklai finansuoti. Atsižvelgiant į tai, sumokėjusi teismo paskirtą baudą, Raseinių rajono savivaldybės administracija galimai patyrė žalą ir turi pagrįstą lūkestį patirtą žalą regreso tvarka susigrąžinti iš atsakingų asmenų ir yra tinkamas subjektas teikti skundą teismui.
Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti būtina nustatyti, kad būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Tuo tarpu vertinant kaltę kaip būtiną sąlygą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės srityje netaikytina Civilinio kodekso 6.248 straipsnyje įtvirtinta kaltės prezumpcija <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-38-662/2015).
Pareiškėja Raseinių rajono savivaldybės administracija tvirtina, kad atsakovai būdami tiesiogiai ir asmeniškai atsakingi už Viešąjį pirkimą, neužtikrino jo teisėtumo, o Viešąjį pirkimą pripažinus neteisėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, laikytina, kad neteisėtų veiksmų aplinkybė įrodyta. Nurodo, kad Viešojo pirkimo neteisėtumas turi būti laikomas prejudiciniu faktu ir iš naujo neįrodinėjamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012).
Teismas pareiškėjos poziciją, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pripažintas Viešojo pirkimo neteisėtumas laikytinas prejudiciniu faktu, dėl ko laikoma, kad atsakovų neteisėti veiksmai įrodyti, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisminis ginčas vyko tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo. Nutartyje konstatuota, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz. fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. Pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto skaidrumo principo.
Atsižvelgiant į išdėstyta, Nutartyje nebuvo nurodyti konkretūs asmenys, ar jų veiksmai dėl kurių Viešasis pirkimas pripažintas neteisėtu. Darytina išvada, kad tokia teismo Nutartis ir joje padarytos išvados nepatvirtina atsakovų kaltų veiksmų, jų neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių nustatytos darbo tvarkos pažeidimu, tarnybinių pareigų nevykdymu, ar Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatų nesilaikymo ir šiuo atveju neturi prejudicinės galios sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimą. Teismas konstatuoja, kad Nutartis, kuria konstatuota, kad Viešasis pirkimas neteisėtas, nereiškia, kad tuo pačiu, buvo konstatuota ir Viešojo pirkimo sąlygas patvirtinusių atsakovų kalti veiksmai, leidžiantys neabejotinai spręsti apie valstybės tarnautojų kaltus veiksmus žalos atlyginimo nagrinėjimo klausimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sąlygas. Pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą – tiesioginius nuostolius, t. y. turto netekimą, sugadinimą, turėtas išlaidas ir pan. būtina materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika, kuri suprantama kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti taip pat būtina nustatyti, kad būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015).
Pareiškėjos nuomone, neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovai, būdami Komisijos nariais, patvirtino neteisėtas Viešojo pirkimo sąlygas ir jas paskelbė CVP IS. VPĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimų procedūroms atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių. Šie Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Atsakovas 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-1253 „Dėl Raseinių savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudarė Raseinių rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų komisiją. Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-867 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtino Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentą (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 3 punkte numatyta, kad komisija savo sprendimus priima laikydamasi nešališkumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Priimdama sprendimas Komisija yra savarankiška.
2017 m. gegužės 18 d. Komisijos darbe, kurios metu buvo patvirtintos Viešojo pirkimo sąlygos, dalyvavo D. U. (Komisijos pirmininko pavaduotojas), D. M. (Komisijos sekretorė) ir J. T. (Komisijos narė). 2017 m. birželio 2 d. Komisijos darbe, kurio metu buvo svarstyta (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 31 d. gauta pretenzija Nr. 2017-05-31/GR04, dalyvavo D. U. (Komisijos pirmininko pavaduotojas), D. B. (Komisijos sekretorė) ir A. M., J. T. (Komisijos nariai). Byloje esančių dokumentų pagrindu matyti, kad R. A. nei viename iš Komisijos posėdžių nedalyvavo ir nebalsavo už Viešojo pirkimo sąlygų patvirtinimą. Pareiškėja neargumentuoja ir nenurodo, kaip pasireiškė kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai, kurie nulėmė Viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumą, juolab, kad ne visi Komisijos nariai patvirtino Viešojo pirkimo sąlygas; likę nagrinėjo pretenziją, o Komisijos pirmininkas R. A. Komisijos darbe iš viso nedalyvavo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė vienos iš būtinų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų.
VPĮ 100 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Minėta teisės norma yra blanketinė. Atsakomybė, pagal VPĮ 100 straipsnio 2 dalį, galima tik nustačius konkrečius perkančiosios organizacijos komisijos narių, ekspertų, stebėtojų, už sutarties vykdymą atsakingų asmenų ir kitų asmenų veiksmus/neveikimą, susijusius su viešojo pirkimo atlikimu institucijoje, kurie pažeidė VPĮ ir/ar kitus teisės aktus, užtikrinančius viešųjų pirkimų vykdymą institucijoje. Byloje nėra surinkta duomenų, kad atsakovai nesilaikė VPĮ ar kitų teisės aktų normų, pažeidė Reglamento nuostatas.
Pareiškėja nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija, vykdydama 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo paskirta 10 000 eurų bauda dėl neteisėto viešojo pirkimo, 2018 m. gegužės 30 d. priimto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-509 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pagrindu 2018 m. gegužės 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 10 000 Eur, todėl mano, kad pareiškėjos tiesioginių nuostolių faktas laikytinas įrodytu.
Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pareiškėjas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-492/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1810-12 pažymėjo, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi <...> Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.
Kaip jau minėta, valstybės tarnautojo materialinė atsakomybė atsiranda tada, kai yra visos sąlygos tokiai atsakomybei atsirasti, nesant bent vienos iš jų, materialinė atsakomybė negalima. Įvertinus faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas iš atsakovų priteisti atlyginti žalą yra nepagrįstas, nes nėra įrodyti neteisėti atsakovų veiksmai, kaip viena iš sąlygų atsakovų atsakomybei kilti. Teismas nevertina kitų būtinų sąlygų valstybės tarnautojų materialinei atsakomybei kilti, nes nesant bent vienos iš jų, tarnautojo materialinė atsakomybė yra negalima.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
2019 m. gegužės 27 d. atsakovai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad už atstovavimą administracinėje byloje – susipažinimą su byla, konsultacijas dėl bylos ir procesinių dokumentų parengimą, sumokėjo: D. M. – 726,00 Eur., J. T. – 726,00 Eur., D. U. – 726,00 Eur., D. B. – 726,00 Eur., A. M. – 726,00, R. A. – 1 089,00 Eur. Atsakovai pateikė mokėjimus patvirtinančius dokumentus.
Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovų atstovas advokatas Egidijus Morkūnas teisinių paslaugų teikimo administracinėje byloje sutartį su atsakovais D. U., D. M., J. T., D. B., A. M. sudarė 2019 m. vasario 11 d., o su atsakovu R. A. 2019 m. kovo 4 d.
Atsakovai D. U., D. M., J. T., D. B. ir A. M. atsiliepimą į pareiškėjos skundą pateikė 2019 m. sausio 4 d. Atsakovas R. A. atsiliepimą R. A. pateikė 2019 m. sausio 7 d. Teismas konstatuoja, kad atsakovai atsiliepimus pateikė iki sutarčių dėl teisinių paslaugų sudarymo su atstovu advokatu Egidijumi Morkūnu.
Atsakovai pakartotinai buvo įpareigoti pateikti atsiliepimą į patikslintą pareiškėjos prašymą, kurį pateikė 2019 m. balandžio 1 d., t. y. antras 2019 m. ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra 2018 m. ketvirtasis ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2018 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 970,3 Eur.
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už atsiliepimo rengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimą galėtų būti iki 2 425,75 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iš 970,3 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2018 m. ketvirtą ketvirtį).
Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų valandą. Pastebėtina, kad atsakovai nedetalizuoja, kada buvo suteiktos ir kiek laiko truko teisinės konsultacijos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, už teisines konsultacijas galėtų būti priteista iki 97,03 Eur už 1 val. prieš rengiant 2019 m. balandžio 1 d. atsiliepimą ir po vieną valandą prieš 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. teismo posėdžius. Maksimali priteistina suma už teisines konsultacijas 291,10 Eur.
Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną atstovavimo teisme valandą. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda.
2019 m. kovo 6 d. vykęs teismo posėdis truko 1 val. 15 min., o 2019 m. gegužės 27 d. teismo posėdis truko – 12 min. Bendrai teismo posėdžiai, kuriuose atsakovus atstovavo advokatas truko 1 val. 27 min., todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, atstovavimas teismo posėdžiuose apvalinamas iki 1 val. ir maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu – 97,03 Eur.
Atsakovai pateikė mokėjimo dokumentus: R. A. 2019 m. kovo 5 d. sumokėjo 1 089,00 Eur (Mokėjimo dokumento Nr. 174), D. B. 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo 726,00 Eur (Kasos pajamų orderis Nr. 19.006), A. M. 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo 726,00 Eur (Kasos pajamų orderis Nr. 19.005), J. T. 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo 726,00 Eur (Kasos pajamų orderis Nr. 19.004), D. M. 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo 726,00 Eur (Kasos pajamų orderis Nr. 19.003), D. U. 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo 726,00 Eur (Kasos pajamų orderis Nr. 19.002). Bendrai atsakovai už jų interesų atstovavimą teisminiame ginče dėl pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymo iš atsakovų solidariai priteisti pareiškėjai padarytą žalą sumokėjo 4 719 Eur.
Atsižvelgiant į Rekomendacijas maksimali priteistina suma šiame ginče – 2 813,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduotus maksimalius priteistinus mokesčio dydžius, o byla nėra tokio sudėtingumo, kad būtų pagrindas nukrypti nuo rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų mokesčio dydžių, teismas nusprendžia atsakovams iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteisti 2 813,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas R. A. už atstovo atstovavimą byloje sumokėjo 1 089,00 Eur, tačiau nepagrindžia, kuo šio atsakovo atstovimas byloje skyrėsi nuo kitų atsakovų. Nesant pagrindžiančių duomenų, kodėl minėtam atsakovui turėtų būti priteistina didesnė suma nei kitiems, teismas nusprendžia bylinėjimosi išlaidas visiems atsakovams priteisti lygiomis dalimis, t. y. po 468,98 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e d ž i a :
Pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovui R. A. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovei D. B. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovui A. M. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovui J. T. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovei D. M. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovui D. U. 468,98 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Laisvutė Kartanaitė