Civilinė byla Nr. e2-1516-946/2017
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01041-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.6.2; 3.2.3.2; 2.6.1.4
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 22 d.
Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lindorff Oy, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos, delspinigių, kitų sumų, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė Lindorff Oy, veikianti per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. B., prašydama priteisti iš atsakovo 185,36 Eur skolą už negrąžintą paskolą ir paskolos mokestį, 16,68 Eur delspinigius, 22,01 Eur aptarnavimo mokestį, 21,72 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui T. B. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, laikantis CPK 130 straipsnyje numatytos tvarkos, 2017 m. rugsėjo 1 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, todėl laikytina, kad jie įteikti atsakovui tinkamai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, esant CPK numatytiems pagrindams, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 20 d. T. B. ir pradinis kreditorius UAB „MCB Finance“ elektroniniu būdu sudarė ir pasirašė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 434,46 Eur paskolą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ją paskolos įmokų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis, kartu mokant 121,62 Eur paskolos mokestį. Tačiau atsakovas pradelsė suteiktos paskolos grąžinimo dalimis terminus ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 185,36 Eur paskolos bei jos mokesčio.
2012 m. kovo 12 d. reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedo pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškinyje nurodyta, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei įvykdė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 185,36 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę.
Tarp šalių 2009 m. balandžio 20 d. pasirašytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1. p. numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos mokesčio iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėto paskolos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o sutarties 5.4. p. numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas delsia grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar paskolos mokestį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo paskolos ar jos dalies grąžinimo dienos, paskolos gavėjas privalo papildomai sumokėti paskolos davėjui 21,72 Eur (75 Lt) dydžio baudą. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 16,68 Eur delspinigių ir 21,72 Eur baudą už laiku neapmokėtą skolą Tiek susitarimas dėl baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, tiek susitarimas dėl delspinigių mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, yra susitarimas dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis ir kt.). Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovo pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Toks ieškovės reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu ir tenkinamas. Teismas pažymi, kad kreditoriui prašant priteisti dviejų rūšių netesybas, civilinėje teisėje taikomas netesybų įskaitymo principas, pagal kurį kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Apibendrinant tai kas išdėstyta, ieškovei priteistina 21,72 Eur baudos suma, kuri apima 16,68 Eur delspinigių sumą (delspinigiai įskaitomi į priteistos baudos sumą), todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 21,72 Eur bauda už laiku neapmokėtą skolą.
Ieškovė papildomai prašo teismo iš atsakovo priteisti 22,01 Eur aptarnavimo mokestį, kuris susidarė pradiniam kreditoriui išsiuntus atsakovui du raginimus grąžinti paskolą. Kaip ieškinio priedai teismui pateikti UAB „IPF Digital Lietuva“ (naujas pradinio kreditoriaus pavadinimas) atsakovui siųsti duomenys apie paskolą bei pranešimas dėl sutarties nutraukimo, kuriuose nurodytos 41,50 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidos. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos dviejų raginimų išsiuntimo atsakovui išlaidos (22,01 Eur) yra neprotingos, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiant 5,00 Eur šių išlaidų atlyginimą, kurių dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas minimalus įstatyme numatytas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).
Vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 185,36 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 36 ct) skolos, 21,72 Eur (dvidešimt vieno euro 72 ct) baudą, 5,00 Eur (penkių eurų) aptarnavimo mokestį, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio Lindorff Oy, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, (j.a.k. 111882842) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui CPK 287 str. 2-4 d. reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Arūnas Purvainis