Baudžiamoji byla Nr. 1-413-900/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14860-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.1.;

(S)

1.1.8.12.; 1.2.29.1.1.; 1.2.29.3.1.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

sekretoriaujant Monikai Šiaulytei,

dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,

kaltinamajai V. K. ir jos gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį išsilavinimą, prieš sulaikymą ir suėmimą oficialiai nedirbusi, neregistruota darbo biržoje, netekėjusi, deklaravusi gyvenamąją vietą prie Šiaulių miesto savivaldybės, neteista,

kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 12 d., būdama savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savo tėvo T. K. striukės kišenės pagrobė ir taip neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą – T. K. vardu išduotą LR asmens tapatybės kortelę Nr. 12034352, tęsdama nusikalstamą veiką, laikė šią asmens kortelę su savimi iki 2016 m. gegužės 12 d., kol ją perdavė R. M., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. K. padėjo suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, o būtent: 2016 m. gegužės 12 d. tiksliai nenustatytu laiku, būdama prie (duomenys neskelbtini), kuriame nuomojosi butą, perdavė R. M. T. K. vardu išduotą LR asmens tapatybės kortelę, žinodama, kad R. M. panaudos ją klastodamas dokumentą. R. M. 2016 m. gegužės 12 d. apie 2120 val. Taikos g. 21, Pasvalyje, į L. B. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties blanko grafą „pirkėjas“ įrašė T. K. vardą, pavardę, asmens kodą bei išgalvotą adresą ir pasirašė sutartį T. K. vardu, neprotestuotino vekselio blanko grafoje „vekselio davėjas“ įrašė T. K. vardą ir pavardę, asmens kodą ir išgalvotą adresą bei pasirašė T. K. vardu. Tokiu būdu V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. K. kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, atsisakė duoti paaiškinimus apie inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad kai jai buvo 12 metų, mirė motina. Tapusi našlaite, atsidūrė vaikų globos namuose. Tėtis ja nesirūpino ir neaugino. Sulaukusi pilnametystės, turėjo palikti vaikų globos namus. Iš pradžių mokėsi virėjos specialybės, bet paskui metė mokslus. Gyvena su draugu, neoficialiai dirba virėja kebabinėje. Iki įvykio pažinojo R. M., E. Ž. ir S. S.. Juos pažįsta pora metų, yra seni draugai, su jais susipažino per savo draugą. Iš savo tėvo asmens tapatybės kortelę paėmė, nes nebuvo daugiau iš ko paimti. Negali pasakyti, kodėl sutiko paimti asmens tapatybės kortelę. Nėra skolinga šiems trims asmenims, jie to daryti nevertė, nenaudojo prievartos, nešantažavo. Gailisi dėl to, ką padarė. Po įvykio su tėčiu nebendravo, santykių su juo nepalaiko.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. K. kalta prisipažino ir paaiškino (6 t., b. l. 50-52), kad 2016 m. gegužę gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą ji ir jos draugas K. P. nuomojosi. Pro langą pamatė einantį savo tėvą T. K.. Pašaukė tėvą, jis atėjo į butą, po to nuėjo ir parsinešė kelis „bambalius“ alaus. Ji paskambino R. M.. Šis atėjo su savo drauge S. S. ir E. Ž., kurį žinojo kaip „Varlių“. Visi vartojo alų. Žinojo, kad R. M., D. M., K. K., V. C., G. K. vykdydavo nusikaltimus, t. y., susitardavo su žmonėmis, pasirašydavo vekselius ir pasiimdavo automobilius, pinigų nemokėdavo. Tąkart atėjęs R. M. pasakė, kad nori nupirkti automobilį, kad jam reikia asmens dokumento; klausė, gal jos tėvas turi asmens dokumentą. Ji pasakė, kad turi, ir, tėvui nematant, iš tėvo striukės kišenės ištraukė tėvui išduotą asmens tapatybės kortelę bei padavė R. M.. Suprato, kad pavagia svetimą asmens dokumentą, kad perduoda jį R. M. ir E. Ž. juo pasinaudoti sudarant sandorį, kad automobilio pirkimo sandoryje bus nurodytas jos tėvas, kuris nieko apie tai nežinojo. Susitarė, kad R. M. už asmens tapatybės kortelę sumokės jai 5 €. Padavė R. M. kortelę ir jis su E. Ž. ir S. S. išėjo. Ji (V. K.) nevažiavo į Pasvalį, nežino, kodėl R. M. sako, kad ji važiavo kartu ir dalyvavo perkant automobilį „Peugeot“. Jai jos tėvo dokumento negrąžino.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamoji kalta dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinama padariusi labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamoji ar jos gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Buvęs įtariamasis ir kaltinamasis, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, R. M. paaiškino (1 t., b. l. 183-186, 193-194), kad 2016 m. gegužės 12 d. po pietų jam paskambino Artūras ir pasakė važiuoti į Pasvalį, nes ten reikės apgaule išvilioti automobilį. Į Pasvalį važiavo pažįstamos V. K. automobiliu „Nissan Sunny“. Kartu važiavo jo draugė S. S. ir jo draugas E. Ž. bei V. K.. Bendrakeleiviai V. K., S. S. ir E. Ž. žinojo, ko važiuoja į Pasvalį. E. Ž. reikėjo kaip vairuotojo, V. K. - dėl to, kad ji turėjo automobilį „Nissan Sunny“. Tuo metu jis (R. M.) neturėjo automobilio. Kai susitiko, pasakė, kad neturi savo paso. V. K. pasiūlė jam iš jos už 5 €  nusipirkti jos tėvo T. K. asmens tapatybės kortelę. Jis pasakė, kad sumokės vėliau, ir V. K. padavė asmens tapatybės kortelę. Jis V. K. pasakė, kad jos tėvo asmens tapatybės kortele išsimokėtinai pirks automobilį. V. K. ir E. Ž. anksčiau vykdė tokius sukčiavimus, S. S. kartu važiavo šiaip, nes norėjo pasivažinėti.

Jis (R. M.) vairavo automobilį į Pasvalį. Į Pasvalį atvyko apie 21 val., stovėjo kažkokioje degalinėje ir laukė A. skambučio. A. paskambino apie 2150 val. ir pasakė, kad SMS žinute atsiųs automobilio duomenis, kainą ir automobilio pardavėjo tel. Nr. Gavęs iš A. SMS, paskambino nurodytu telefono numeriu. Atsiliepė moteris, vardu L., pasakė adresą, kur atvažiuoti. Apžiūrėjo juodos spalvos automobilį „Peugeot 206“, pavažiavo juo su savininke. Pasakė, kad automobilis jam tinka ir pirks skolon. Kaip suprato, A. jau buvo su ja sutaręs, kad parduos automobilį skolon, kad jis pasirašys vekselį, nes automobilio pardavėja pasiūlė eiti į jos butą pasirašyti vekselį. Jis (R. M.) turėjo paprastojo vekselio blanką, buvo kelis juos radęs internete ir atsispausdinęs. Automobilio pardavėja užpildė vekselį. Jis pasirašė vekselyje kaip T. K., įrašė T. K. asmens kodą, melagingai nurodė, kad gyvena Stiklo g. 15-2, Radviliškyje, nurodė T. K. asmens tapatybės kortelės numerį. L. pažiūrėjo T. K. asmens tapatybės kortelę, pasakė, kad jis nepanašus (į nuotraukoje esančią nuotrauką). Jis (R. M.) atsakė, kad užsiaugino plaukus ir nusidažė. Matė, kad L. patikėjo. Vekselyje nurodė, kad 2016 m. gegužės 30 d. sumokės 600 €, o 2016 m. birželio 10 d. - likusius 500 €, nors peplanavo sumokėti. Surašė du (pirkimo – pardavimo )sutarties egzempliorius, vienas liko pas ją, kitas – pas jį. L. padavė automobilio dokumentus ir raktelius. Po to išvažiavo į Šiaulius. Kiek pamena, E. Ž. vairavo automobilį „Peugeot“, o jis (R. M.) - V. K. automobilį. A. liepė laukti tolesnių nurodymų. A. paskambino kitą dieną ir pasakė, kad (R. M.) važinėtų automobiliu „Peugeot“, kol iš užsienio grįš kažkoks žmogus ir paims automobilį. Automobilį „Peugeot“ laikė S. S. tėvų kieme, juo važinėjosi. Šiuo automobiliu padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Tiksliai neprisimena, kur ir kam pardavė automobilį.

Buvęs įtariamasis ir kaltinamasis, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, E. Ž. paaiškino (6 t., b. l. 53-54), kad maždaug 2016 m. gegužės viduryje jam paskambino R. M. ir pasakė, kad reikia važiuoti į Pasvalį pirkti automobilį. R. M. atvažiavo pas jį su S. S. ir V. K.. R. M. vairavo V. K. automobilį „Nissan Sunny“. Jo (E. Ž.) vaidmuo darant tą nusikaltimą kaip visuomet buvo vairuoti automobilį kelionėje atgal. Važiuojant R. M. V. K. ir S. S. neaiškino, ko jie važiuoja. Nežino, ką R. M. pasakojo V. K.. Mano, kad V. K. reikėjo vien dėl to, kad nei jis (E. Ž.), nei R. M. tuo metu neturėjo automobilio. Nežinojo, kad V. K. pavogė savo tėvo asmens dokumentą. Nei ji, nei R. M. apie tai jam nepasakojo. Važiuojant R. M. skambino automobilio pardavėjai. Daugiabučio namo kieme R. M. pasitiko moteris. Ji parodė parduodamą juodos spalvos automobilį „Peugeot 206“. R. M. su pardavėja išvažiavo išbandyti automobilį. Jis (E. Ž.) liko laukti kieme. Grįžę R. M. ir pardavėja nuėjo į butą forminti pirkimo - pardavimo dokumentus, jis (E. Ž.) su merginomis liko automobilyje. Nežino, kokį dokumentą R. M. panaudojo pirkdamas automobilį, kieno vardu jį pirko. Kai grįžo į Šiaulius, R. M. davė V. K. 50 € už tai, kad paskolino automobilį „Nissan Sunny“. R. M. dar labai ilgai važinėjosi automobiliu „Peugeot 206“.

Nukentėjusioji L. B. pareiškime ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 66, 75-76, 90-91), kad 2016 m. gegužės pradžioje į svetainę www.autogidas.lt įdėjo skelbimą apie už 1 100 € parduodamą automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 12 d. apie 2130 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaukė skambučio. Paskambinęs asmuo paklausė, ar gali atvažiuoti apžiūrėti automobilio, ar parduotų jį pasirašius paprastąjį vekselį. Asmuo pasakė, kad po kelių minučių paskambins jo brolis ir atvažiuos apžiūrėti automobilį. Už kelių minučių iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (kitas) asmuo ir pasakė, kad prieš kelias minutes skambino jo brolis. Susitarė su juo susitikti. Susitiko Taikos g., Pasvalyje. Pirkėjas atvyko automobiliu „Ford“. Iš automobilio išlipo du apie 30-31 m. asmenys, apžiūrėjo automobilį, pasakė, kad nori jį pirkti. Su jais buvo dvi merginos ir apie 4,5 m. vaikas, todėl neįtarė, kad gali būti apgauta. Pirkėjas prisistatė T. K. ir pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Ji užpildė paprastąjį vekselį. Susitarė dėl pinigų grąžinimo datos. Pirkėjas jai nurodė savo gyvenantis Stiklo g. 15-20, Radviliškyje. Patvirtino vekselį parašais. Ji užpildė pirkimo - pardavimo sutartį, pirkėjas padėjo parašą. Pirkėjui paaiškino, kad ji pasirašys, kai jis sumokės pinigus. Po to atidavė pirkėjui automobilio dokumentus ir raktelius. Pirkėjas pasakė, kad 2016 m. gegužės 30 d. perves jai pinigus į sąskaitą arba atveš į namus. 2016 m. gegužės 13 d. paskambino pirkėjui T. K., paklausė, ar patinka automobilis, ar viskas gerai. Jis patikino, kad viskas gerai, pinigus grąžins sutartu laiku. Po to su juo nebesusisiekė. 2016 m. gegužės 30 d. parašė jam SMS žinutę, bet atsakymo negavo, bandė skambinti, bet telefonas buvo ne ryšio zonoje. Pirkėjo brolis jos skambučius ignoravo, telefono nekėlė. Tuomet ji nuvyko pirkėjo nurodytu adresu, tačiau išsiaiškino, kad tokio adreso Radviliškyje nėra. Viena iš su pirkėju buvusių merginų yra S. S., rado ją per socialinį tinklalapį „Facebook“.

Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 105-106), kad 2016 m. gegužės 30 d. nesilankė Pasvalyje, net nežino, kur tas miestas yra. Niekada nepirko automobilio. Nepažįsta L. B., nepasirašė su ja vekselio. 2016 m. gegužės 11 d. turėjo pasiimti pašalpą ir pasigedo savo asmens tapatybės kortelės. Nežino, kur ji yra.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK KPS antrojo poskyrio vyr. tyrėja E. Gogytė 2016 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime (6 t., b. l. 49) nurodė, kad V. K. neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilio. Atlikus telefonų numerių analizę, nustatyta, kad nukentėjusiajai L. B. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 12 d. 2113 val. skambino asmuo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Pravieniškių PN). 2016 m. gegužės 12 d. 2119 val. L. B. skambino asmuo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (R. M.), tuo metu buvęs ryšio celės 159E adresu Mūšos g. 16, Pasvalyje, veikimo zonoje. E. Ž. 2016 m. gegužės 12 d. 1935 val. buvo ryšio celės 462C, esančios Rubaičių k., Pakruojo r. (pakeliui į Pasvalį), veikimo zonoje. S. S. tuo metu telefonu nebendravo.

Transporto priemonės pirkimo sutartyje be datos (1 t., b. l. 109) parašyta, kad L. B. T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Stiklo g. 15-2, Radviliškyje, parduoda automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2016 m. gegužės 12 d. paprastajame vekselyje (1 t., b. l. 110) nurodyta, kad T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis Stiklo g. 15-2, Radviliškyje, įsipareigoja L. B. iki 2016 m. gegužės 30 d. sumokėti 600 €, iki 2016 m. birželio 10 d. - 500 €, iš viso 1 100 €.

Daiktų apžiūros 2016 m. gruodžio 9 d. protokole (1 t., b. l. 111-112) aprašyta T. K. vardu pasirašytų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir vekselio apžiūra.

k o n s t a t u o j a :

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Kaltinamosios veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo.

Už tikro dokumento klastojimą ir panaudojimą gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 300 str. 1 d.).

Už fizinio asmens dokumento įgijimą ir panaudojimą neturint teisėto pagrindo gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 302 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padarytos (padėtos padaryti) nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3-4 d.). Nusikaltimų sudėtys formalios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1-2 p.). Kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų motyvai ir tikslai – savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Kaltinamoji yra jauno amžiaus (19 m.), netekėjusi, turi oficialaus darbo stažo, prieš sulaikymą ir suėmimą oficialiai nedirbo (b. l. 199, 204). Vieną kartą už nedidelį chuliganizmą bausta administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 202). Neteista (1 t., b. l. 200-201). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamoji neturi legalių pakankamo dydžio savarankiškai pragyventi pajamų, todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikalstamų veikų motyvus, būdą, kaltinamosios asmenybę ir vaidmenį, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad adekvati bausmė kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas. Arešto bausmės dydis už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (prieš L. B. netiesiogiai) padarymą parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį. Arešto bausmės dydis už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (prieš tėvą T. K. tiesiogiai, todėl nusikaltimas įžūlus, bet primityvus) padarymą parenkamas maksimalus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, kaltinamajai skirtos arešto bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrinta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį, kuria kaltinamajai buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (be termino), ir nustatė suėmimo terminą – 2 mėnesius, skaičiuojant nuo jos sulaikymo, t. y. 2017 m. gegužės 22 d. (6 t., b. l. 15-16, 23, 30-31). Šis laikas (59 paros) santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą arešto bausmę ir laikoma, kad V. K. atliko 59 parų arešto bausmės dalį.

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinama 2017 m. liepos 20 d., nelaukiant suėmimo termino pabaigos, nes tą dieną ji bus atlikusi visą nuosprendžiu skirtą arešto bausmę (BPK 139 str. 3 d.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. 2016 m. birželio 13 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 79) prašė priteisti 1 100 € turtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindė tuo, kad iš jos apgaule išviliotas automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Netekusi automobilio, patyrė 1 100 € turtinę žalą.

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-951/2017, iš kurios Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi į atskirą baudžiamąją bylą (Nr. 1-413-900/2017) išskyrė bylos dalį V. K. atžvilgiu, tenkino L. B. civilinį ieškinį ir solidariai iš kaltinamųjų R. M. ir E. Ž. priteisė L. B. 1 100 € turtinės žalos atlyginimo. Ši žala nukentėjusiajai atsirado dėl bendrų neteisėtų R. M., E. Ž. ir V. K. veiksmų. Kaltinamoji V. K. pripažino savo kaltę, neginčijo žalos dydžio, todėl nukentėjusiosios L. B. civilinis ieškinys dėl 1 100 € turtinės žalos atlyginimo šioje byloje tenkinamas visiškai ir nustatoma, kad V. K. su R. M. ir E. Ž. yra solidariai atsakinga už 1 100 € turtinės žalos L. B. atlyginimą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. A. 2017 m. vasario 28 d. civilinius ieškiniu (4 t., b. l. 94-95) prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. M., D. M., L. B., V. K., E. Ž. ir G. K. 950 € turtinės žalos, 800 € neturtinės žalos ir 450 € proceso išlaidų atlyginimo. Ieškinį grindė tuo, kad K. R. prisistatęs asmuo sukčiaudamas įgijo jam (J. A.) priklausantį automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesumokėjo sutartos 950 € sumos. Dėl nusikalstamų veiksmų buvo emociškai ir dvasiškai sukrėstas, patyrė išgyvenimus, patirtą neturtinę žalą vertina 800 €. Be to, turėjo išlaidų už advokato paslaugas: 350 € sumokėjo už ieškinio dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir skolos priteisimo parengimą ir 100 € už ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą.

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-951/2017, iš kurios Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi į atskirą baudžiamąją bylą (Nr. 1-413-900/2017) išskyrė bylos dalį V. K. atžvilgiu, J. A. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš kaltinamųjų R. M. ir D. M. priteisė J. A. solidariai 950 € turtinės žalos ir 200 € neturtinės žalos bei lygiomis dalimis po 225 € proceso išlaidų atlyginimo. Aptariamoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika nėra susijusi su J. A. padaryta turtine žala, todėl J. A. civilinio ieškinio dalis V. K. atžvilgiu atmetama.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti 30 parų arešto bausmę.

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1-2 punktais, šiuo nuosprendžiu V. K. skirtas arešto bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, V. K. skirtą subendrintą 90 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 60 parų arešto bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaityti V. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką ir laikyti, kad ji atliko 59 parų arešto bausmės dalį.

V. K. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti 2017 m. liepos 20 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. 2016 m. birželio 13 d. civilinį ieškinį tenkinti ir jos naudai iš V. K. priteisti 1 100 € turtinės žalos atlyginimo. Nustatyti, kad jeigu įsiteisės Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria L. B. iš R. M. ir E. Ž. buvo priteistas 1 100 € turtinės žalos atlyginimas, V. K. už
1 100 € turtinės žalos L. B. atlyginimą su R. M. ir E. Ž. bus atsakinga solidariai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. A. 2017 m. vasario 28 d. civilinio ieškinio dalį V. K. atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                    Alma Berniūnaitė