Civilinė byla Nr. 2-9848-991/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07377-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1.;

2.1.2.4.1.1.; 3.1.7.8.; 3.1.18.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

sekretoriaujant Dovilei Radžienei, Dovilei Paliokienei, Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovei K. S., jos atstovui J. V. P.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio atleidžiant, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką atsiskaityti su atleistu darbuotoju bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 3544,89 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1750 Eur ieškovės vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, laiką, panaikinti 2016-05-27 tarp trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)", atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)" bei ieškovės K. S. pasirašyto tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto sąlygą, kuria atsakovė įsipareigoja sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei, atlikus pilną VGI vagonų registraciją, per 6 kalendorinius mėnesius, po vagonų registracijos atsakovės vardu, kaip prieštaraujančią Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 4 straipsnio 4 daliai.

Nurodė, kad 2013-06-03 ieškovė, kaip darbuotoja, sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su darbdaviu – trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)". Darbo sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo darbuotojai, tai yra ieškovei, mokėti 1500 Lt mėnesinį atlygį. Vėliau darbo sutartyje darbo užmokesčio dydis buvo keičiamas ir darbo santykių pasibaigimo momentu buvo 350 eurų atskaičius mokesčius. 2016-02-29 nutraukus darbo sutartį su ieškove nebuvo pilnai atsiskaityta – pagal trečiojo asmens pažymą 2016-03-16 datai trečiasis asmuo skolingas ieškovei 3544,89 Eur. Paaiškino, kad 2016-05-27 ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame pagal skolų tarpusavio užskaitymo aktą atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad atsakovė lieka skolinga trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)" 11302,20 Eur, ieškovei 3544,89 Eur, atsakovė taip pat įsipareigojo sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei, atlikus pilną VGI vagonų registraciją, per 6 kalendorinius mėnesius po vagonų registracijos atsakovės vardu. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į minėtą susitarimą, atsakovė atsiskaitymo su ieškove apimtyje įgijo DK nustatytą darbdavio statusą, todėl atsakovei taikytinos DK numatytos teisės normos, reglamentuojančios pareigą darbdaviui pilnai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, o to nepadarius, taikytinos DK numatytos sankcijos, už uždelsimo laiku atsiskaityti su darbuotoju, ne dėl darbuotojo kaltės laiką.

Ieškovė pažymėjo, kad negalioja trišaliai  susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai, todėl, sąlyga, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei tik atlikus pilną VGI vagonų registraciją per 6 kalendorinius mėnesius po vagonų registracijos atsakovės vardu, yra bloginanti darbuotojo padėtį, palyginus, su ta kurią nustato DK.

Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė VGI vagonų registraciją savo vardu atliko 2016-12-31, todėl atsakovė kaip darbdavio padėtyje veikiantis ūkio subjektas neteisėtai nuo 2017-01-01 delsia ieškovei išmokėti 3544,89 Eur. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tai yra dėl ieškovės teisėtai uždirbto darbo užmokesčio neišmokėjimo, ieškovė prarado teisėtą atlygį už darbą, todėl ieškovė patyrė neturtinę žalą. Dėl ieškovės prarasto teisėto atlygio už darbą ji patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę dėl savo ir mažamečių vaikų ateities, nes neteko pagrindinių savo pajamų. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nesumokant ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, ieškovė patyrė stresą, jai prasidėjo depresijos požymiai ir nemiga, suprastėjo buities sąlygos. Be to, ieškovei tai labai didelė pinigų suma, ieškovė šiai dienai turi dėti labai daug pastangų ir laiko siekiant prisiteisti jai priklausantį darbo užmokestį. Kadangi atsakovė privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškove ne vėliau kaip 2016-12-31, sumokėdama ieškovei visą jai priklausantį darbo užmokestį, taip pat piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau to nepadarė, įvertinus tai, kad ieškovės kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ja nėra, iš atsakovės turi būti priteistas 350 Eur vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, tai yra nuo uždelsimo atsiskaityti momento (2016-12-31) iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su tuo, kad ieškovė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiko atsakove pagal pirmus tris ieškinio reikalavimus, nes atsakovės su ieškove niekada nesiejo darbo santykiai. Paaiškino, kad 2017-04-20 raštu ieškovei atsakant į jos paklausimą buvo pranešta, kad atsakovė nebeturi galimybės padengti ieškovei trečiojo asmens skolą, nes pagal 2017-01-10 skolų suderinimo aktą 2016-12-31 dienai nebėra skolinga šiai bendrovei. Nurodė, kad pritaria ieškovės ieškinyje nurodytai pozicijai, kad pagal DK 4 straipsnio 4 dalies nuostatas negalioja trišaliai susitarimai, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai, tačiau mano, kad ieškovė nesąžiningai ginčija tik šio susitarimo sąlygą dėl atsiskaitymo per 6 mėnesius, kai pagal DK 4 straipsnio 4 dalies nuostatas yra negaliojantis visas 2016-05-27 tarp byloje dalyvaujančių asmenų sudarytas trišalis susitarimas. Atsakovės teigimu, visas 2016-05-27 tarp byloje dalyvaujančių asmenų sudarytas trišalis susitarimas prieštarauja DK 4 straipsnio 4 dalies reikalavimams, yra niekinis ir negalioja. Kadangi dėl neteisėtai sudaryto susitarimo padarinių teismai turi spręsti savo iniciatyva (ex officio), prašė teismo pripažinti 2016-05-27 susitarimą niekiniu ir negaliojančiu teismo iniciatyva.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo įpareigotų pateikti dokumentų, tai yra darbo sutarties, pažymos apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį, pažymos apie ieškovės vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, įsakymų, ieškovės prašymų apie ieškovės priėmimą, atleidimą iš darbo, kitos su darbo sutartimi nustatytu apmokėjimu už darbą susijusios medžiagos, pažymos apie darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų įsiskolinimą ieškovei, pažymos apie kompensaciją už ieškovės nepanaudotas atostogas, išeitines ir kitas išmokas ieškovės atleidimo iš darbo dienai, kitų su visišku atsiskaitymu su ieškove susijusių įrodymų, nepateikė, trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2013-06-03 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininkės pareigose. Trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti ieškovei 1500 Lt dydžio darbo užmokestį, nuo 2013-09-01 nustatytas 2100 Lt dydžio darbo užmokestis. Pagal ieškovės paaiškinimus, ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016-02-29.

Pagal trečiojo asmens 2016-03-16 ataskaitą, trečiasis asmuo liko skolingas ieškovei 3544,89 Eur neišmokėto darbo užmokesčio atskaičius mokesčius.

Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo 2016-05-27 pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą. Šiame akte nurodyta, kad trečiasis asmuo skolingas ieškovei 3544,89 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, atsakovė skolinga trečiajam asmeniui už vagonus 14847,09 Eur. Atsakovė ir trečiasis asmuo be pinigų pervedimo atliko 3544,89 Eur užskaitymą. Atsakovė patvirtino, kad lieka skolinga 11302,20 Eur trečiajam asmeniui ir 3544,89 Eur ieškovei, taip pat nurodė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei atlikus pilną vagonų registraciją per 6 kalendorinius mėnesius po vagonų registracijos atsakovės vardu. Pagal atskirą susitarimą galimi ir kiti sprendimai.

Ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3544,89 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau 2017-02-14 ieškovės prašymą buvo atsisakyta nagrinėti, nes buvo praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į komisiją.

Atsakovė 2017-04-20 raštu informavo ieškovę, jog vagonai buvo registruoti atsakovės vardu 2016-12-31, kadangi trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovei 10113,30 Eur už suteiktas paslaugas, 2016-12-31 buvo atliktas skolų užskaitymas ir atsakovė nebeturėjo skolos trečiajam asmeniui, tuo pačiu ir ieškovei.

Pagal tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2017-01-10 pasirašytą skolų suderinimo aktą, 2016-12-31 bendrovės viena kitai nebuvo skolingos.

Įvertinus bylos duomenis, taip pat tai, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-06-03 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė priimta dirbti pas trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti ieškovei darbo užmokestį, teismas pripažįsta, kad būtent tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė teisiniai darbo santykiai.

Ieškovė teigia, kad pasirašius 2016-05-27 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą atsakovė perėmė visas trečiojo asmens kaip darbdavio teises ir pareigas. Atsakovė su tokia ieškovės išdėstyta pozicija nesutinka, teigia, kad tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo susiklostę darbo santykiai. Taigi esminis klausimas nagrinėjamu atveju yra nustatyti, kokio pobūdžio teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės.

Kaip jau minėta, ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo 2016-05-27 pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo skolingas ieškovei 3544,89 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, atsakovė skolinga trečiajam asmeniui už vagonus 14847,09 Eur, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo be pinigų pervedimo atlieka 3544,89 Eur užskaitymą ir lieka skolinga 11302,20 Eur trečiajam asmeniui bei 3544,89 Eur ieškovei.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalį, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, tai yra valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys taip pat turi teisę sudaryti vadinamąsias mišrias sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, kurioms taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-357/2012).

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

Išanalizavus 2016-05-27 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto tekstą, matyti, jog minėtame akte nėra nurodoma, kad atsakovė perima visas trečiojo asmens kaip darbdavio teises ir pareigas ieškovės atžvilgiu, priešingai, konkrečiai nurodoma, kad atsakovė perima trečiojo asmens įsipareigojimą sumokėti ieškovei 3544,89 Eur dydžio skolą. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė perėmė darbdavio teises ir pareigas bei įgijo darbdavio statusą ieškovės atžvilgiu, byloje nepateikta. Būtina įvertinti ir tai, kad 2017-08-21 teismo posėdyje ieškovė patvirtino, jog suprato, kad jos darbdavys buvo trečiasis asmuo, tačiau, kadangi darbdavys su ja pasibaigus darbo teisiniams santykiams neatsiskaitė, ieškovė, siekdama atgauti jai priklausantį darbo užmokestį, sutiko pasirašyti 2016-05-27 aktą, pagal kurį atsakovė turėjo sumokėti 3544,89 Eur sumą ieškovei. Taigi akivaizdu, jog šalys 2016-05-27 aktu nesiekė perkelti trečiojo asmens kaip darbdavio teisių ir pareigų atsakovei.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, šalių valią sudarant 2016-05-27 sandorį bei sandorio tektą, darytina išvada, jog 2016-05-27 pasirašymo metu ieškovė veikė kaip kreditorė, turinti reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, o tarp atsakovės ir trečiojo asmens įvyko skolos perkėlimas.

Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimas galimas dviem būdais: pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 straipsnis). Pagal CK 6.116 straipsnio, reglamentuojančio skolos perkėlimą pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį, 1 dalį perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Kreditorius, sudarydamas sutartį su konkrečiu asmeniu, įvertina savo kontrahento galimybes ją įvykdyti. Skolininko asmuo kreditoriui turi esminę reikšmę – jam svarbu, kad be jo sutikimo skolininku netaptų nepatikimas, nepajėgus prievolę įvykdyti asmuo, todėl skolininko pakeitimas prieš kreditoriaus valią reikštų kreditoriaus teisių ir sutarties laisvės principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. Ž. D.,bylos Nr. 3K-3-184/2013; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-221/2014; kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės atleidimo iš darbo dieną (2016-02-29) trečiasis asmuo liko skolingas ieškovei 3544,89 Eur neišmokėto darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2016-05-27 aktu įsipareigojo ieškovei sumokėti 3544,89 Eur, atlikus pilną VGI vagonų registraciją, per 6 kalendorinius mėnesius, po vagonų registracijos atsakovės vardu. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip kreditorė, turinti reikalavimo teisę trečiojo asmens kaip skolininko atžvilgiu, pasirašė 2016-05-27 aktą, taip duodama sutikimą skolą perkelti naujajam skolininkui, tai yra atsakovei.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, o ne darbo teisiniai santykiai. Atitinkamai tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiems santykiams reglamentuoti taikomos ne DK, o CK nuostatos.

Ieškovė prašo panaikinti 2016-05-27 tarp trečiojo asmens, atsakovės bei ieškovės pasirašyto tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto sąlygą, kuria atsakovė įsipareigoja sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei, atlikus pilną VGI vagonų registraciją, per 6 kalendorinius mėnesius, po vagonų registracijos atsakovės vardu, kaip prieštaraujančią DK 4 straipsnio 4 daliai. Atsakovė prašė teismo pripažinti visą 2016-05-27 susitarimą niekiniu ir negaliojančiu teismo iniciatyva.

Niekiniais pripažįstami tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, pažeidžia jų reikalavimus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2011; kt.). DK 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Pažymėtina, kad 2016-05-27 aktą ieškovė pasirašė ne kaip darbuotoja, o kaip kreditorė, turinti reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį ir patvirtinanti, jog sutinka, kad skola būtų perkelta atsakovei, todėl sprendžiant klausimą dėl 2016-05-27 akto teisėtumo negali būti taikomos DK 4 straipsnio 4 dalies nuostatos ir jose numatyta darbuotojams taikoma įstatyminė apsauga.

Įvertinus 2016-05-27 tarp šalių pasirašyto susitarimo sąlygas, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo padaryti išvados, kad 2016-05-27 susitarimo dalis ar visas susitarimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog 2016-05-27 susitarimas niekinis, byloje nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog 2016-05-27 aktas yra teisėtas, galiojantis ir negali būti laikomas niekiniu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2016-05-27 aktu įsipareigojo ieškovei sumokėti 3544,89 Eur, atlikus pilną VGI vagonų registraciją, per 6 kalendorinius mėnesius, po vagonų registracijos atsakovės vardu. Atsakovė 2017-04-20 raštu informavo ieškovę, jog vagonai buvo registruoti atsakovės vardu 2016-12-31, taigi atsakovė 2016-12-31 įgijo pareigą sumokėti ieškovei minėtą sumą. Būtina įvertinti tai, kad visas 2016-05-27 sandoris yra teisėtas ir galiojantis, taip pat privalomas vykdyti visoms sandorio šalims. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog  2016-12-31 trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovei 10113,30 Eur už suteiktas paslaugas ir dėl to 2016-12-31 buvo atliktas skolų užskaitymas, po kurio atsakovė nebeturėjo įsipareigojimų trečiajam asmeniui, neturi teisinės reikšmės vertinant tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius. Pasirašius 2016-05-27 aktą įvyko skolos perkėlimas ir atsakovė įsipareigojo sumokėti 3544,89 Eur dydžio trečiojo asmens skolą būtent ieškovei. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 3544,89 Eur skolą, tenkintinas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1750 Eur ieškovės vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės laiką. Kaip jau minėta, įvertinus bylos medžiagą ir šalių valią pasirašant 2016-05-27 aktą nustatyta, jog atsakovei buvo perkelta tik 3544,89 Eur skola ir atsakovė neperėmė visų darbdavio teisių ir pareigų.

Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-330/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas 2017-07-10 parengiamajame teismo posėdyje pasiūlė ieškovei ir nustatė jai 14 dienų terminą pakeisti atsakovą nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, be to, ieškovės atstovas 2017-08-21 teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovo keisti nepageidauja, prašo nagrinėti ieškovės ieškinį tokį, koks yra pateiktas nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neperėmė visų trečiojo asmens kaip darbdavio teisių ir pareigų ieškovės atžvilgiu, teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra netinkamas atsakovas pagal ieškovės ieškinio reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl šie reikalavimai netenkintini.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 3544,89 Eur skola. Kita ieškinio dalis atmestina.

Kadangi ieškovė pateikdama ieškinį teismui nesumokėjo žyminio mokesčio, įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės priteistina 106,00 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės priteistina 98,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.

Ieškinį tenkinus iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 3544,89 Eur, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 3544,89 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis Eur 89 ct) skolą ieškovei K. S..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 106,00 Eur (vieną šimtą šešis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės K. S. 98,00 Eur (devyniasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei šalys privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 nutartimi, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 3544,89 Eur, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                       Neringa Ruibytė-Karimžanova