Civilinė byla Nr. e2-1094-1162/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04200-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4.; 2.4.2.1.; 2.4.2.2.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,

sekretoriaujant Joanai Ažukienei,

dalyvaujant ieškovės 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Juozui Levickui,

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Rotumas“, uždarosios akcinės bendrovės „Universal business group“, M. K. ir R. T. įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Justei Vaščėgienei,

trečiajam asmeniui S. J.,

nedalyvaujant atsakovams M. K. ir R. T.,

trečiajam asmeniui Z. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos patikslintą prevencinį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rotumas“, uždarajai akcinei bendrovei „Universal business group“, M. K. ir R. T. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje S. J., Z. J.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė 50-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija patikslintu prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovams vykdyti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymo, daiktų nukeldinimo, inžinerinių tinklų šalinimo veiksmus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1983 m. spalio 19 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 403 buvo nuspręsta paimti iš miesto fondo 1,0 ha ploto žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir suteikti jį Panemunės rajono gamybinei butų ūkio valdybai laikinai metalinių garažų aikštelei įrengti. 1983 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 437 siekdamas sutvarkyti savavališkai pastatytus metalinius garažus Panemunės rajone nusprendė Kauno miesto vykdomojo komiteto 1983 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 403 išskirtame žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) gatvės sukurti metalinių garažų statybos kooperatyvą Nr. 50. 1984 m. birželio 28 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 242 nusprendė paimti žemės sklypus su želdiniais ir įrengimais iš miesto fondo – 10 601 kv. m ploto prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir suteikti 50-ajam individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui dviejų šimtų šešiolikos garažų statybai. Kauno miesto statybos kontrolės skyriaus 1985 m. liepos 4 d. 50-ajam garažų kooperatyvui išdavė statybos leidimą Nr. 65/85. Statybos darbai buvo vykdomi pačių metalinių garažų kooperatyvo Nr. 50 iniciatyva, statant minėtą garažų kompleksą visi garažų savininkai statydami savo garažus privalėjo prisidėti prie garažų bendrijos infrastruktūros statymo, t. y. per visą laikotarpį buvo atlikti tokie darbai: sutvarkytas šlaitas, t. y., privežta 3 000 kub. m žemių, padarytas sutvirtinimas kaskadiniu būdu, išlieti garažų rūsiai, įvestas drenažas, įrengti valymo įrenginiai, įvesta elektra, įvestas teritorijos apšvietimas, įrengta kanalizacija, dalinai paklotas asfaltas, pastatytos pagalbinės patalpos, pastatyta estakada automobilių remontui, įrengti metaliniai – automatiniai garažų vartai, aptverta teritorija bei atlikti kiti darbai. 1997 m. gegužės 27 d. buvo pakeisti 50-ojo individualių automobilių garažų statybos kooperatyvo įstatai ir nuo to momento minėtas juridinis asmuo tapo 50-ąją garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini) iki šiol stovi ieškovei ir jos nariams priklausantys ir jų eksploatuojami statiniai - administracinis stacionarus plytinis pastatas ir virš 200 metalinių garažų, taip pat kiti įrengimai (tvora, vartai, estakada, vaizdo stebėjimo įranga, elektros instaliacija ir t. t.). Atsakovai, 2023 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tapę žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), savininkais, 2023 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu nuo (maždaug) 5 val. 34 min. iki 7 val. į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), atsiuntė grupę asmenų su sunkiąja technika, kurie pradėjo niokoti ieškovei ir jos nariams priklausantį turtą. Ieškovės vadovas ir nariai rado suniokotą ieškovei ir jos nariams priklausantį turtą, taip pat daugelyje vietų perkastus pravažiavimo kelius, suniokotą Ieškovei priklausančią estakadą ir kt. Tokiais veiksmais ieškovei ir jos nariams buvo padaryta žala. Atsakovai manydami, jog žemės sklypuose esantys ieškovei ir jos nariams priklausantys pastatai stovi neteisėtai, nesikreipė į teismą su prašymu įpareigoti ieškovę šiuos statinius nugriauti, pašalinti, tačiau savavališkai pradėjo griauti sklypuose esančius ieškovei ir jos nariams priklausančius ir jų eksploatuojamus statinius taip padarydami žalą ieškovės ir jos narių turtui. 2023 m. lapkričio 21 d. atsakovai ant ieškovei ir jos nariams riklausančių pastatų iškabino įspėjimą, kad 2024 m. sausio mėnesį toliau bus vykdomi žemės sklypų tvarkymo, daiktų nukeldinimo veiksmai ir bus šalinami žemės sklypuose įrengti inžineriniai tinklai (elektra, vandentiekis ir kt.). Ieškovė ir jos nariai dėl atsakovų 2023 m. rugsėjo 29 d. atliktų veiksmų jau patyrė žalą, o atsakovų 2023 m. lapkričio 21 d. įspėjimas rodo, kad yra realus pavojus bet kurią dieną patirti dar didesnius praradimus ir nuostolius dėl atsakovų toliau ketinamų atlikti neteisėtų veiksmų, nukreiptų į ieškovei ir jos nariams priklausančio turto niokojimą. Kita tokių veiksmų organizavimo (atlikimo) stadija – jau pačių griovimo darbų vykdymas, tačiau faktiškai pradėjus griauti ieškovės turtą, prevencinio ieškinio rengimas ir pateikimas teismui prarastų prasmę, kadangi iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo žala jau būtų faktiškai patirta ir ieškovei reikėtų inicijuoti naują bylą dėl realiai patirtos žalos atlyginimo. Ieškovei ir jos nariams priklausantys statiniai žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), stovi pagal jų pastatymo metu galiojusius statybą leidžiančius dokumentus, todėl šie statiniai negali būti pripažinti savavališka statyba. Ieškovė ir jos nariai turi teisę savo nuožiūra statinius naudoti, valdyti ir jais disponuoti, taigi yra teisėti statinių savininkai ir jų nuosavybės teisę gina  Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti įstatymai. Be to, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 10-11 punktai numato, kad statinio griovimo darbams yra reikalingas griovimo projektas. Taigi, visais atvejais (išskyrus statinio nugriovimą savininko noru) sprendimą dėl statinio nugriovimo priima viešojo administravimo subjektas arba teismas. Atsižvelgiant į tai, kad bet kokie griovimo darbai be savininko sutikimo ir be teismo sprendimo yra laikomis savavališki ir neteisėti, Atsakovų nurodomi būsimi veiksmai (žemės sklypų tvarkymo, daiktų nukeldinimo, inžinerinių tinklų šalinimo darbai), taip pat laikytini neteisėtais.

2.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rotumas“ atsiliepime į patikslintą prevencinį ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai, įsigiję žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), susipažinę su šių žemės sklypų kadastrinių bylų duomenimis, matydami, kad šiuose žemės sklypuose stovi kilnojami daiktai (metaliniai garažai), tačiau šie daiktai nėra niekur registruoti, nėra registruota ir jokių juridinių faktų (nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), taip pat nėra registruoti jokie statiniai, pradėjo organizuoti žemės sklypų tvarkymo darbus. Žemės sklypuose esančių daiktų (metalinių garažų) savininkai, jeigu tokie yra, buvo kelis kartus informuoti apie tai, kad ant žemės sklypų stovintys savavališkai ir be teisinio pagrindo įrengti daiktai, garažai, sandėliukai ir kiti objektai, turi būti pašalinti. Skelbimas (duomenys neskelbtini) patalpintas dienraštyje „Kauno diena“, tą pačią dieną ant žemės sklypuose esančių daiktų buvo iškabinti pranešimai, kuriais daiktų savininkai yra informuoti apie tai, kad ne vėliau nei iki 2023 m. birželio 28 d. jie privalo nugriauti (pašalinti) visus daiktus ir pašalinti visą kitą savo žemės sklypuose esantį turtą, atlaisvinti žemės sklypus, nutraukti bet kokį naudojimąsi žemės sklypais. 2023 m. balandžio 28 d. informavus visus žemės sklypuose esančių daiktų savininkus, su atsakovais susisiekė žemės sklypuose esančių daiktų savininkai (naudotojai) su prašymais pratęsti terminą žemės sklypuose esančių daiktų pašalinimui ir darbų vietos sutvarkymui. Atsakovai, reaguodami į gautus prašymus, sutiko pratęsti terminą žemės sklypų sutvarkymui. Dienraštyje „Kauno diena“ (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas pakartotinis skelbimas ir ant žemės sklypuose esančių daiktų buvo iškabinti pakartotiniai pranešimai pratęsiant terminą žemės sklypų atlaisvinimui iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, atsakovai kelis kartus informavo žemės sklypuose esančių daiktų savininkus apie tai, kad jeigu laiku nebus pašalinti daiktai ir atlaisvinti žemės sklypai, atsakovai šiuos darbus atliks savo jėgomis ir lėšomis, o vėliau imsis priemonių, kad patirtos išlaidos būtų išieškotos iš atitinkamų veiksmų neatlikusių asmenų. Atsakovai atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypuose vis dar yra savavališkai, be jokių leidimų įrengti laikini, kilnojamieji daiktai, pradėjo žemės sklypų tvarkymo darbus, būtent 2023 m. rugsėjo 29 d. atvyko statybinės įmonės darbuotojai ir pradėjo tvarkyti žemės sklypą. Atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jokios žalos ieškovei ar kitiems tretiesiems asmenims nepadarė. 2023 m. gruodžio 11 d. ant žemės sklypuose esančių daiktų buvo iškabinti įspėjimai, kuriais pakartotinai buvo raginami daiktų savininkai apie tai, kad privalo nugriauti (pašalinti) visus daiktus ir pašalinti visą kitą savo žemės sklypuose esantį turtą, atlaisvinti žemės sklypus, nutraukti bet kokį naudojimąsi žemės sklypais. Taigi, kaip matyti jau nuo 2023 m. balandžio 28 d. ieškovė ir jos nariai buvo informuoti apie tai, kad žemės sklypų savininkai siekia naudotis jiems priklausančiu turtu, buvo sudarytos visos galimybės visiems žemės sklypuose esančių daiktų savininkams pašalinti be teisėto pagrindo žemės sklypuose stovinčius daiktus, tačiau šie asmenys, kurių atsakovas iki šiol negali identifikuoti, toliau neteisėtai naudojasi atsakovams priklausančiais žemės sklypais. Ieškovės prevenciniu ieškiniu pareikštas reikalavimas uždrausti atsakovams vykdyti žemės sklypų tvarkymo, daiktų nukeldinimo, inžinerinių tinklų šalinimo veiksmus yra nepagrįstas ir apskritai tokio reikalavimo nėra galimybės tenkinti. Ieškovė kartu su prevenciniu ieškiniu nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų bei patvirtintų tai, kad atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose stovi būtent ieškovei ir/ar jos nariams priklausantys ir jų eksploatuojami statiniai bei, kad šie statiniai yra pastatyti teisėtu pagrindu. Iš ieškovės pateikto statybos leidimo visiškai nėra aišku, kur ir koks statinys bus statomas (nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), nėra aišku kurioje tiksliai vietoje planuojama statyba). Taip pat nėra aišku ar šis statybos leidimas buvo įgyvendintas, nėra jokių pridėta dokumentų, kurie rodytų, kad ieškovės neva vykdyti statybos darbai žemės sklypuose yra pradėti ir užbaigti. Jeigu, kaip teigia ieškovė, ji vykdė garažų statybos darbus pagal 1985 m. liepos 4 d. Kauno miesto statybos kontrolės skyriaus leidimą Nr. 65/85, tai vadinasi visi ieškovės minimi garažai turėtų priklausyti ieškovei, tačiau prevenciniame ieškinyje yra minimi ir ieškovės nariai, kurie ieškovės nurodomi kaip tų garažų savininkai. Iš pareikšto prevencinio ieškinio turinio visiškai nėra aišku, kas yra tikrieji žemės sklypuose stovinčių daiktų savininkai, t. y. ar ieškovė ar ieškovės nariai, kurie nėra detalizuoti. Vėlgi nėra aišku kiek tiksliai statinių (vienas statinys ar keli statiniai) buvo pastatyta remiantis 1985 m. liepos 4 d. Kauno miesto statybos kontrolės skyriaus leidimu Nr. 65/85. Ieškovės minimi „statiniai“ iš tiesų yra metaliniai laikini kilnojamieji daiktai (garažai), kuriuos galima perkelti į kitą vietą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokie daiktai yra laisvai padėti ant betoninio pagrindo, t. y. jo nepritvirtinant, taigi nėra tvirtai sujungti su žeme. Net jeigu juose įrengti vidaus tinklai yra prijungiami prie sklype esančių inžinerinių tinklų tai padaroma daugkartinio naudojimo išardomomis jungtimis, kurios gali būti išardomos jų nepažeidžiant. Ieškovė netinkamai prevenciniame ieškinyje nurodo, kad atsakovai, norint tvarkyti jiems priklausančius žemės sklypus, privalo turėti griovimo projektą. Kartu su prevenciniu ieškiniu nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokie tiksliai inžineriniai tinklai yra ieškovės įrengti žemės sklypuose, nėra pateikti žemės sklypuose įrengtų (jeigu tikrai yra įrengti) inžinerinių tinklų nuosavybę patvirtinantys dokumentai (kas, kada įrengė, kas yra jų savininkai ir pan.), nėra pateiktos sutartys su elektros energiją į žemės sklypus tiekiančiais tiekėjais, apskritai nėra pateikta jokių dokumentų, kurie aiškiai rodytų, jog ieškovei priklauso visi jos ieškinyje nurodomi daiktai, inžineriniai tinklai ir statiniai. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad žemės sklypuose apskritai nėra legaliai įvesta jokių inžinerinių tinklų. Jeigu vis dėlto ieškovė žemės sklypuose yra įrengusi inžinerinius tinklus, ieškovė privalo teismui pateikti dokumentus, kurie įrodytų, tai, kad būtent ieškovė yra jos nurodomų inžinerinių tinklų savininkė ir turi teisę reikšti atsakovams reikalavimus dėl jai priklausančių inžinerinių tinklų išsaugojimo. Taip pat antstolio Mareko Petrovskio 2023 m. liepos 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad žemės sklypuose stovi 130 vnt. garažų, nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad jai neva priklauso virš 200 metalinių garažų („statinių“). Pati ieškovė, net nežinodama kiek tiksliai jai neva nuosavybės teise priklauso metalinių garažų, reiškia atsakovams nepagrįstus reikalavimus, kas aiškiai rodo, kad ieškovė nėra žemės sklypuose esančių daiktų savininkė, kitu atveju kartu su prevenciniu ieškiniu būtų pateikusi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Ieškovės reikalavimas uždrausti vykdyti žemės sklypų tvarkymo, daiktų nukeldinimo, inžinerinių tinklų šalinimo veiksmus yra abstraktus, naudojama abstrakti sąvoka „daiktai“ arba „tvarkymo“, nėra detalizuota kokių tiksliai daiktų nukeldinimas yra draudžiamas atlikti atsakovams, kokių tiksliai inžinerinių tinklų šalinimas yra draudžiamas atlikti atsakovams, kokie tvarkymo darbai yra draudžiami atlikti. Kai nėra aišku kokį tiksliai turtą valdo ieškovė, nėra visiškai aišku kokiam turtui kyla grėsmė bei kokia konkreti žala ar nuostoliai gali atsirasti dėl neva neteisėtų atsakovų atliekamų veiksmų. Ieškovės reiškiamas reikalavimas uždrausti atsakovams vykdyti žemės sklypų tvarkymo, daiktų nukeldinimo, inžinerinių tinklų šalinimo veiksmus yra neapibrėžtas laike, neaišku iki kurio laiko (įvykio) minėtas draudimas turėtų būti taikomas. Atsakovės nuomone, ieškovė prevenciniu ieškiniu suformuotu reikalavimu siekia atsakovams visam laikui uždrausti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Toks ieškovės reikalavimo tenkinimas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. Žemės sklypai teisėtai priklauso atsakovams, yra sudarytos galiojančios pirkimo-pardavimo  sutartys. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priimti sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti.

3.       Atsakovai M. K., R. T. ir UAB „Universal business group“ atsiliepime į patikslintą prevencinį ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė prevenciniu ieškiniu siekia nesąžiningai apriboti atsakovams jų turimas nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi jokių teisių į žemės sklypus – žemės sklypai teisėtai priklauso atsakovams, atsakovai su ieškove nėra sudarę jokios nuomos ar panaudos sutarties, kurios pagrindu ieškovė turėtų teisę naudotis žemės sklypais, žemės sklypuose laikyti įvairiausius daiktus. Atsakovai įsigijo Žemės sklypus, kuriuose nėra registruota jokio nekilnojamojo turto (nėra registruota jokių statinių). Ieškovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto. Kartu su prevenciniu ieškiniu nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokie tiksliai inžineriniai tinklai yra ieškovės įrengti žemės sklypuose, nėra pateikti žemės sklypuose įrengtų, jeigu tikrai yra įrengti, inžinerinių tinklų nuosavybę patvirtinantys dokumentai, kas, kada įrengė, kas yra jų savininkai ir pan., nėra pateiktos sutartys su elektros energiją į žemės sklypus tiekiančiais tiekėjais, apskritai nėra pateikta jokių dokumentų, kurie aiškiai rodytų, jog ieškovei priklauso visi jos ieškinyje nurodomi daiktai, inžineriniai tinklai ir statiniai. Žemės sklypuose esančių daiktų (metalinių garažų) savininkai, jeigu tokie yra, buvo kelis kartus informuoti apie tai, kad ant žemės sklypų stovintys savavališkai ir be teisinio pagrindo įrengti daiktai (garažai, sandėliukai ir kiti objektai) turi būti pašalinti, žemės sklypai turi būti atlaisvinti. Pati ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad jai neva priklausantys daiktai (metaliniai garažai) būtų įteisinti bei turėtų teisę būti laikomi žemės sklypuose. Ieškovė keldama prevencinį ieškinį, turi įrodyti, kad atsakovų veikla būtent ieškovei kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė būtent ieškovei. Reali žalos tikimybė – tai tokie veiksmai, kurie yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai. Ieškovė turi įrodyti, kad jos teisėms gresia konkretus realus pavojus. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad būtent jos teisėms gresia konkretus realus pavojus, ieškovė nenurodė konkrečiai į kokių teisių pažeidimą kėsinasi atsakovai, nėra žinoma kokie tiksliai daiktai, inžineriniai tinklai priklauso ieškovei ir, kad būtent tuos daiktus (būtent ieškovei priklausančius), inžinerinius tinklus atsakovai neteisėtais veiksmais siekia pašalinti/nukelti ir pan. Prevencinio ieškinio atveju, sprendžiant dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo, kaip teisės kreiptis į teismą sąlygos, teisiškai reikšminga yra tai, ar ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla pačiam ieškovui asmeniškai, ar kitiems asmenims. Jei ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla kitiems asmenims, tai ieškovas laikytinas neturinčiu teisinio suinteresuotumo reikšti prevencinį ieškinį, nebent jis įrodytų savo teisę ginti viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju dėl ieškovės prevenciniu ieškiniu prašomų uždrausti atlikti veiksmų žalos grėsmė galimai kyla ne pačiai ieškovei, bet eškovės nariams arba kitiems tretiesiems asmenims, kuriems tikėtinai priklauso žemės sklypuose stovintys metaliniai garažai, o ieškovė nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą įstatymo pagrindu, atitinkamai vien dėl šio pagrindo buvimo prevencinis ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

4.       Trečiasis asmuo Z. J. atsiliepime į patikslintą prevencinį ieškinį prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiajam asmeniui priklauso garažas Nr. 55, kuriam 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo padaryta žala, apie tai informuoti policijos pareigūnai.

5.       Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais, prašė prevencinį ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė veikia teisėtai, o jos turtas nėra bešeimininkis. Apie tai plačiai pasisakyta ieškinyje. Ginčo teritorijoje yra ne tik metaliniai garažai, tačiau ir kiti inžineriniai statiniai, garažų duobės, elektros, vandens įvadai, muro statiniai ir kt. Ieškovės nuomone, atsakovų tikslas yra nugriauti ieškovei priklausančius statinius be teismo leidimo.

6.       Atsakovai triplike prašė prevencinį ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nei su prevenciniu ieškiniu, nei su dubliku nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų ieškovės žemės sklypuose turimų daiktų nuosavybę, taip pat nepateikė ir ieškovės narių sąrašo, kuriame būtų detalizuota, kokie žemės sklypuose esantys daiktai priklauso ieškovės nariams. Taip pat vis dar nėra žinoma, kiek tiksliai kilnojamų daiktų valdo ieškovė, kiek tiksliai būtent ieškovės nuosavybės teise valdomų daiktų stovi ant žemės sklypų. Ieškovė nepateikė jokios informacijos apie savo turimą turtą. Ieškovė dublike, kaip ir ieškinyje, abstrakčiai nurodo, kad žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), yra ne tik metaliniai garažai bet ir kiti inžineriniai statiniai. Vėlgi, ieškovė nepateikia jokių duomenų apie tai, kokie tiksliai inžineriniai tinklai yra ieškovės įrengti žemės sklypuose, nėra pateikti žemės sklypuose įrengtų, jeigu tikrai yra įrengti, inžinerinių tinklų nuosavybę patvirtinantys dokumentai, nėra pateiktos sutartys su elektros energiją į žemės sklypus tiekiančiais tiekėjais, apskritai nėra pateikta jokių dokumentų, kurie aiškiai rodytų, jog ieškovei priklauso jos nurodomi inžineriniai statiniai, garažų duobės, elektros, vandens įvadai, mūro statiniai ir kt. Ieškovė nedetalizuoja, kiek tiksliai jai priklauso metalinių garažų, kiek garažų duobių, kiek elektros, vandens įvadų ar kitų objektų. Atsakovai nuosavybės teise valdo žemės sklypus ir turi visas teises rūpintis jiems priklausančiu turtu, jį tvarkyti, jį naudoti pagal paskirtį. Žemės sklypai yra netvarkingi, stovi apgriuvę/sulūžę metaliniai garažai, daugelyje vietų yra susikaupusios šiukšlių krūvos, stovi nenaudojamos (sulūžusios, sudaužytos) transporto priemonės, sklypai apaugę žolėmis, pilna duobių, būtina šiuos Žemės sklypus tvarkyti, ką ir bando daryti atsakovai – įgyvendina savo teisę naudotis jiems priklausančiu turtu bei pareigą rūpintis, kad nekiltų grėsmė aplinkai. Atsakovai siekia sutvarkyti žemės sklypus, kad šiuose žemės sklypuose nebeliktų jokių daiktų, kurie yra naudojami net ir tretiesiems asmenims vykdant nusikaltimus (metaliniuose garažuose tretieji asmenys užsiima draudžiama veikla ir taip yra daroma didžiulė žala visuomenei). Atsakovai dėjo maksimalias pastangas, bandydami išsiaiškinti kas yra tikrieji žemės sklypuose esančių daiktų savininkai, informacija buvo pateikta ir dienraštyje „Kauno diena“ bei ant kiekvieno daikto buvo užklijuoti pranešimai su informacija apie tai, kad žemės sklypuose be teisėto pagrindo stovinčius/laikomus daiktus savininkai turi nusikelti ir atlaisvinti žemės sklypus. Atsakovai nuo 2023 m. balandžio mėnesio iš ieškovės negavo jokios informacijos apie tai, kad ieškovė ir jos nariai turi teisę žemės sklypuose laikyti daiktus, kad turi sudarę su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ar kokia kita institucija susitarimus dėl naudojimosi žemės sklypais, taip pat nebuvo gauta jokios informacijos apie ieškovės narius bei jų nuosavybės teise turimus daiktus, kurie stovi žemės sklypuose.

7.       Ieškovės įgaliotas atstovas teismo posėdžių metu procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė.

8.       Atsakovų įgaliota atstovė teismo posėdžių metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

9.       Trečiasis asmuo S. J. 2025 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrijoje jis ir sūnus turi garažus, moka už vandenį ir elektrą bendrijai. Prisimena kaip toje teritorijoje buvo statomi garažai, tuo metu patys žmonės tą darė. Nežino, ar buvo atlikta techninė inventorizacija pastačius garažus. Trečiasis asmuo garažą šioje bendrijoje įgijo po Nepriklausomybės paskelbimo, nupirkus jį iš kito žmogaus, tos žemės sklypo dalies pirkimo sutartis turėtų būti pas ieškovę. Tai buvo pajus. Anksčiau garažą turėjo kitoje vietoje, kur ir pradėjo savo pirmojo garažo statybą 1984 metais. Toje vietoje buvo statoma daug garažų ir tik vėliau susikūrė kelios skirtingos bendrijos. Nežino, ar trečiojo asmens garažas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui parodžius 2 t. e. b. l. 93 esantį vaizdą iš faktinių aplinkybių konstatatavimo protokolo, trečiasis asmuo paaiškino, kad vienas iš jam priklausančių garažų (duomenys neskelbtini). Nežino, ar jo garažas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tuo turėtų rūpintis bendrija. 

Teismas

konstatuoja :

10.       Šioje byloje ieškovė 50-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pareiškė prevencinį ieškinį atsakovams gindama savo nuosavybės teisę į statinius, esančius atsakovų nuosavybės teise valdomame žemė sklype. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovėms UAB „Rotumas“ ir UAB „Universal business group“ 2023 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams R. T. ir M. K. 2023 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti.

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32, 33 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 28–30 punktai; 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-916/2024, 50 punktas). Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-781/2023, 26 punktas).

12.       Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti savo daiktines teises į statinius, esančius žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), tam, jog būtų nustatytas atsakovų veiksmų neteisėtumas atliekant poveikį ieškovės nurodomiems statiniams. Ieškovė savo nuosavybės teises grindė Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 437 priedėliu garažo statytojų sąrašu (3 t., e. b. l. 70 – 82), Kauno miesto laudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 242 „Dėl žemės sklypų suteikimo individualinių automobilių kooperatinių garažų statybai“ (1. t., e. b. l. 94), 1984 m. įvadiniu lapu techniniai ekonominiai rodikliai (3 t., e. b. l. 69), Kauno miesto tarybos vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos 1984 m. rugsėjo 14 d. sklypo ribų ir raudonųjų linijų planu (3 t., e. b. l. 32-36), 1985 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialo 200 v. metalinių garažų kooperatyvo Nr. 50 darbo projekto dalimi, t. y. III tomo, projekto dalies vandentiekis – kanalizacija siurblinė dalimi (3 t., e. b. l. 60 - 67), Kauno miesto statybos kontrolės skyriaus 1985 m. liepos 4 d. leidimu Nr. 65/85, kuriame nurodyta, kad leidimo galiojimo terminas – 1 metai (1 t., e. b. l. 146), 1986 m. lapkričio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktais dėl darbo užmokesčio darbus atlikusiems kooperatyvo nariams išmokėjimo (3 t., e. b. l. 86-87, 99), 1986 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktu (teritorijos apšvietimas) (3 t., e. b. l. 88), 1986 m. rugsėjo 30 d. Metalinių garažų kooperatyvo Nr. 50 visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 12 (3 t., e. b. l. 100), 1986 m. lapkričio 19 d. Metalinių garažų kooperatyvo Nr. 50 visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 14 (3 t., e. b. l. 89-93), dokumentais iš segtuvo pavadinimu „Metalinių garažų kooperatyvo Nr. 50 statybos darbų teisinė dokumentacija” (3 t., e. b. l. 46-58), 1992 m. projektu: 228 v. metaliniai garažai, stadija: darbo projektas, dalis GP- koregavimas (3 t., e. b. l. 37 - 44), darbo sutartimis ir įvairiais kvitais (3 t., e. b. l. 95 – 98, 102-104).

13.       CK 4.47 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Ieškovė siekė įrodyti, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto objektai ieškovės sukurti statybos būdu, t. y., kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo statinius įgijo CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi ieškovės teigimu ginčo statinių statyba pradėta iki Nepriklausomybės atkūrimo, o statybos baigimo metu pasikeitė santvarka, būtina įvertinti ir teisinį reguliavimą, galiojusį statybos vykdymo metu.

14.       Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau ir Lietuvos TSR) Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimo, reguliavusio kooperatinių garažų statybą ir eksploatavimą, 1 punkte buvo nustatyta, kad kooperatiniai garažai (sublokuoti, vieno ir daugiau aukštų, antžeminiai ir požeminiai) asmeniniams gyventojų lengviesiems automobiliams ir kitoms transporto priemonėms laikyti Lietuvos TSR miestuose, miesto tipo ir kaimo gyvenvietėse statomi pagal planą kooperatiniais pagrindais (išskyrus garažus, statomus individualinei statybai suteiktuose sklypuose) sutinkamai su projektavimo organizacijų parengtais projektais. To paties nutarimo 5 punktu rajonų ir respublikos pavaldumo miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai įpareigoti: a) pareikalauti iš esamųjų garažų statybos kooperatyvų iki 1987 m. sausio 1 d. visus priimtus naudoti garažus techniškai inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti; b) leisti garažų statybos kooperatyvams pradėti eksploatuoti garažus tik valstybinei komisijai priėmus juos naudoti. Valstybinė komisija priima naudoti naujai pastatytus kooperatinius garažus tik esant nustatytąja tvarka pateiktam užsakymui juos techniškai inventorizuoti. Minėtu nutarimu taip pat buvo patvirtinti Garažų statybos kooperatyvo pavyzdiniai įstatai, kurių 11 punkto a papunktyje nustatyta, kad kooperatyvas privalo įregistruoti techninės inventorizacijos biure jam priklausančius garažus.

15.       Po Nepriklausomybės atkūrimo nurodytą teisės aktą pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“, kurio 1.1. papunktyje nustatyta, kad garažų statybos kooperatyvai steigiami kooperatiniais pagrindais statyti garažus (vieno ir daugiau aukštų, antžeminius, požeminius, sublokuotus) individualioms gyventojų transporto priemonėms laikyti Lietuvos Respublikos miestuose, miesto tipo ir kaimo gyvenvietėse pagal nustatytąja tvarka patvirtintus projektus, o 1.4 papunktyje nustatyta, kad garažus galima pradėti eksploatuoti tik valstybinei komisijai priėmus juos naudoti. Valstybinė komisija priima naudoti naujus garažus tik pateikus nustatytąja tvarka užsakymą juos techniškai inventorizuoti. Esami garažų statybos kooperatyvai gali būti reorganizuoti į garažų eksploatavimo kooperatyvus (bendrijas), kurių veikla grindžiama įstatymais, taip pat garažų savininkų bendrosios veiklos sutartimi (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimo 1.5 papunktis). Minėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Garažų statybos kooperatyvo laikinų pavyzdinių įstatatų 11 punkte buvo nustatyta, kad kooperatyvas privalo pateikti valstybinei inventorizavimo įstaigai reikiamus dokumentus garažų techninei inventorizacijai atlikti ir neleisti savavališkai perplanuoti ir perstatyti garažų, taip pat statyti projekte nenumatytų statinių kooperatyvui skirtame sklype. 

16.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimas buvp panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1994 m. liepos 26 d. priėmus nutarimą Nr. 650 „Dėl Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“. Minėtų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų 9 punktu buvo nustatytos bendrijos pareigos pradėti eksploatuoti garažus tik valstybinei komisijai priėmus juos naudoti (9.2 papunktis) ir nustatytąja tvarka pateikti teritoriniam valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui dokumentus, kurių reikia garažų pastatų techniniam inventorizavimui atlikti ir jiems teisiškai įregistruoti (9.3 papunktis). Nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose buvusios teisės normos priimtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. I-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų, galiojusio iki 2004 m. sausio 7 d., 1 straipsniu, kuriame buvo nustatyta, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą.

17.       Teismas apibendrindamas nurodytą teisinį reguliavimą, pažymi, kad net ir keičiantis teisiniam reguliavimui tiek garažų statybos kooperatyvai, tiek garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos turėjo pareigą organizuoti pastatytų garažų techninę inventorizaciją ir juos pradėti eksploatuoti tik valstybinei komisijai priėmus juos naudoti. Ieškovei apskritai nurodant, kad garažų statyba vyko pagal 1985 m. liepos 4 d. išduotą statybos leidimą, kuris galiojo vienerius metus, garažų statyba turėjo būti užbaigta ir nurodyti veiksmai atlikti iki 1986 m. liepos 4 d. Kadangi rajonų ir respublikos pavaldumo miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, vadovaudamiesi Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimo 5 punktu, turėjo pareikalauti iš esamųjų garažų statybos kooperatyvų iki 1987 m. sausio 1 d. visus priimtus naudoti garažus techniškai inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti, tai ieškovė, jeigu ji laiko save Garažų kooperatyvo Nr. 50 teisių perėmėja, juo labiau turėjo turėti garažų techninę inventorizaciją ir priėmimą naudoti pagrindžiančius dokumentus, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad užbaigus statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybą nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka buvo organizuota jų techninė inventorizacija ar yra valstybinės komisijos sprendimas priimti juos naudoti. Tokių įrodymų nepateikta net ir tuo atveju, jei garažų statyba buvo užbaigta po Nepriklausomybės atkūrimo, nors teisės aktai numatė tokias galimybes.

18.       Ieškovės pateiktus dokumentus (žr. sprendimo 12 punktą) sudaro tik dokumentai apie skirtą žemės sklypą garažų statybai, garažų statybos kooperatyvo Nr. 50 egzistavimą ir šio kooperatyvo veiklą, įvairūs statinių projektavimo dokumentai bei paskiri dokumentai apie statybos darbų eigą, kurie negali būti laikomi nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais. 2025 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė prijungti visą 1985 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialo 200 v. metalinių garažų kooperatyvo Nr. 50 darbo projektą, t. y. 5 tomus, tačiau kaip minėta, statinio projektas negali būti laikomas nuosavybės teisę pagrindžiančiu ar atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinančiu dokumentu.Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad statybos leidimui galiojant vienerius metus, ieškovė pateikė įrodymus apie statybos darbų atlikimą praleidus statybos leidime nurodytą vienerių metų terminą, pvz. pirmas leidimas kasimo darbams vandentiekiui įrengti gautas tik 1986 m. rugpjūčio 15 d., o duomenys apie atliktus darbus tikslu išmokėti darbo užmokestį darbus atlikusiems koperatyvo nariams fiksuoti 1986 m. lapkričio 28 d. (3 t., e. b. l. 51, 86-87).

19.       Be to, vadovaujantis Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, 1 punktu gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai (toliau vadinama – pastatai, statiniai ir butai) turėjo būti teisiškai registruojami. Registruojant pastatus, statinius ir butus, jų savininkai turėjo pateikti inventorizavimo biurui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kurie buvo nurodyti Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8-9 punktuose (Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 10 punktas). Nuo 1996 m. rugpjūčio 31 d. minėtą instrukciją pakeitusios Teisinio statinių registravimo laikino registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 ir galiojusios iki 1998 m. sausio 29 d., 1 punktas taip pat numatė pareigą registruoti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės, patikėjimo ir kitas teises į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus), negyvenamuosius pastatus, statinius (jų dalis), įrenginius, garažus, garažų boksus, vandentiekio bokštus, tunelius, viadukus, kelius, gatves, aikštes, sodo namus, nekilnojamąsias kultūros vertybes ir kitus objektus, kuriuos registravo valstybės įmonė Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras bei jo filialai (Teisinio statinių registravimo laikino registravimo tvarkos 6 punktas). Byloje vėlgi nėra duomenų, kad ieškovė turėtų kurį nors iš nuosavybės dokumentų, kurių buvo reikalaujama tiek pagal Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8-9 punktus, tiek Teisinio statinių registravimo laikino registravimo tvarkos 4 punktą.

20.       1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 1999 spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-659 ši teisės norma reiškė, kad nuosavybės teisė į turtą atsiranda nuo įregistravimo momento. Taigi, ieškovei, neįregistravus statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teismo nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka nei iki Nepriklausomybs atkūrimo, nei po Nepriklausomybės atskūrimo, ieškovė juo labiau turėjo pateikti teismui įrodymus apie atliktą techninę inventorizaciją ir statinių priėmimą naudoti, kas patvirtintų, jog statyba atitiko ieškovės pateiktą projektą ir teisės aktų reikalavimus,tam, kad teismas galėtų spręti, jog ieškovė turi kokias nors nuosavybės teises į minėtus statinius, kuriuos laiko nekilnojamojo turto objektais. Tuo tarpu ieškovės pretenzijas dėl nuosavybės teisių į statinius (duomenys neskelbtini), paneigia ir jau minėta teisės norma, esanti Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. I-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų, galiojusio iki 2004 m. sausio 7 d., 1 straipsnyje, pagal kurią baigto statyti ir priimto eksploatuoti bokso nuosavybės teisę įgyja ne garažo statybos kooperatyvas, bet garažo statybos kooperatyvo narys.

21.       Šioje byloje ieškovė taip ir nepateikė jokių įrodymų apie esamą savo narių skaičių ir jos narių naudojamus statinius. Ieškovė rėmėsi tik prieš 40 metų sudarytu ir į bylą pateiktu pradiniu garažų statytojų sąrašu, kurio duomenys per eilę metų yra neišvengiamai pasikeitę. Juo labiau, kad ir trečiasis asmuo S. J. nurodė, kad patį pirmą garažą statėsi ne kaip ieškovės narys. Nors ieškovės įgaliotas atstovas nurodė, kad ieškovė dabar taip pat turi daug narių ir jos žinioje yra apie 200 statinių (garažų), tačiau antstolio Mareko Petrovskio 2023 m. liepos 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-23-68 užfiksuota, jog pranešimai dėl daiktų žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pašalinimo užklijuoti ant kiekvienų metalinių garažų, kurių rasta 130, durų, o šioje byloje ieškovė apskritai nurodė tik du trečiuosius asmenius, kurie naudojasi metaliniais garažais ir yra ieškovės nariai, ir tik vienas iš jų atvyko į teismo posėdį bei pateikė paaiškinimus. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovės narių dauguma nėra suinteresuoti ieškovės reiškiamu prevenciniu ieškiniu. Ieškovės įgaliotas atstovas šias aplinkybes apie vengimą atskleisti ieškovės narių duomenis aiškino atsakovų M. K. ir R. T. vykdytu ieškovės narių bauginimu griaunant jų naudojamus statinius, tačiau ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji ar jos nariai atliko ginčo statinių techninę inventorizaciją ir jie priimti naudojimui, kas pagrįstų ieškovės ar jos narių nuosavybės teisę, nei ieškovė nei jos nariai neturi jokio objektyvaus pagrindo baimintis atsakovų veiksmų įgyvendinant savo nuosavybės teisę į jiems priklausančius žemės sklypus (CK 4.20 straipsnis).

22.       Teismas, įvertindamas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė pagrindinės prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y. atsakovų neteisėtų veiksmų jiems įgyvendinant nuosavybės teises žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė neįrodė savo nuosavybės teisių į statinius, esančius šiuose sklypuose. Ieškovė neįrodžius nuosavybės teisių, į ginčo statinius kaip nekilnojamojo turto objektus, atsakovų atlikti veiksmai 2023 m. balandžio 28 d. bei 2023 m. birželio 30 d. pakabinant ant atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose esančių statinių ir kitų objektų pranešimus dėl šių daiktų pašalinimo bei paskelbiant apie tai dienraštyje „Kauno diena“ buvo pakankami tam, kad ieškovė pašalintų savo daiktus, esančius minėtuose žemės sklypuose, jei laikė save tų daktų savininke. 2023 m. rugsėjo 29 d. įvykiai yra pačios ieškovės bei jos narių neveikimo tinkamai atliekant statinių statybos pabaigos procedūras, įregistruojant statinius, o to nepadarius, vėliau imantis priemonių pašalinti savo daiktus nuo atsakovams priklausančio žemės sklypo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, prevencinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas neįrodžius atsakovų būsimų veiksmų neteisėtumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24.       Atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro atsakovės UAB „Rotumas“ patirtos 1 452 Eur išlaidos advokato pagalbai ir atsakovės UAB „Universal business group“ patirtos 1 452 Eur išlaidos advokato pagalbai (3 t., e. b. l. 112-119). Teismas įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, advokato ir advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas šioje byloje bei aplinkybę, kad atsakovės nebuvo atskriai apmokestintos už advokato padėjėjos dalyvavmą teismo posėdžiuose, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovių išlaidos advokato ir advokato padėjėjos pagalbai neviršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, (toliau – Rekomendacijos) 5, 7, 8.2, 8.3, 8.20  punktus nustatytų maksimalių įkainių dydžių, sprendžia, jog atsakovių UAB „Rotumas“ ir UAB „Universal business group“ prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas (CPK 98 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, atsakovei UAB „Rotumas“ iš ieškovės priteistina 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovei UAB „Universal business group“ iš ieškovės taip pat priteistina 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25.       Valstybė šioje byloje patyrė 77,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

26.       Atmetus ieškinį panaikinamos ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsno 2 dalis)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rotumas“, juridinio asmens kodas 304888601, iš ieškovės 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 135317431, 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Universal business group“, juridinio asmens kodas 302316014, iš ieškovės 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 135317431, 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš iš ieškovės 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 135317431, 77,01 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 1 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones uždrausti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rotumas“, uždarajai akcinei bendrovei „Universal business group“, M. K. ir R. T. vykdyti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymo, daiktų nukeldinimo, inžinerinių tinklų šalinimo veiksmus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                    Silvija Gervienė