Civilinė byla Nr. 2-26847-996/2021

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21462-2021-9          

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7; 

                                                                                    1.3.2.9.10.8; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovei G. K.,

atsakovės viešosios įstaigos Centro poliklinikos atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Centro poliklinikai dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

G. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 1–4) viešajai įstaigai Centro poliklinikai (toliau – atsakovė, darbdavė, poliklinika), prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo pas atsakovę neteisėtu, grąžinti ją į darbą, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei 10 000 Eur neturtinę žalą.

Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad dirbo poliklinikoje šeimos gydytoja nuo 2012 m. balandžio mėn., iki 2020 m. iš darbdavės nebuvo gavusi jokių nusiskundimų dėl atliekamo darbo, taip pat neturėjo jokių drausminių nuobaudų, tačiau nuo 2020 m. kovo 15 d. paskelbus šalyje karantiną poliklinikoje prasidėjo chaosas, kontaktinio pacientų aptarnavimo poliklinikoje nebebuvo, telefono linijų veikla dėl skambučių perkrovos, informacinių sistemų veikla strigdavo ir tuo laikotarpiu ji pradėjo gauti darbdavės pretenzijas dėl atliekamo darbo, o 2020 m. balandžio 27 d. jai buvo įteiktas poliklinikos direktoriaus įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kurio turinio ji neskaitė ir pasirašyti atsisakė, atleidimas iš darbo jai sukėlė didelį stresą, psichologinius išgyvenimus, minėtą įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo ji perskaitė tik 2021 m. birželio 16 d., kai buvo atleista iš darbo kitoje darbovietėje – viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ji nebuvo gavusi jos atleidimo iš darbo įsakyme minimo 2019 m. spalio 21 d. įspėjimo, kad ji netinkamai supildė medicininę dokumentaciją elektroninėje erdvėje. Pabrėžė, kad ji savo darbą dirbo kruopščiai ir atsakingai poliklinikos galimybių ribose, informacinių sistemų trikdžiai yra atsakovės dispozicijoje, o ji (ieškovė) buvo tik informacinių sistemų naudotoja. Ieškovės vertinimu, jos atleidimo iš darbo įsakyme nurodytas nei vienas pažeidimas negali būti laikomas nei šiurkščiu, nei pakartotiniu. Kartu nurodė, kad dėl atleidimo iš darbo patyrė pažeminimą, stresą, dėl ko pablogėjo jos reputacija, sutriko miegas, atsirado nerimas, neužtikrintumas dėl ateities, todėl siekia dar ir neturtinės žalos iš atsakovės prisiteisimo.

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (t. I, b. l. 160–167, 169–170) nurodė, kad pacientų neįmanoma apžiūrėti telefonu, todėl ji pacientus konsultavo savo galimybių ribose, jei ji pacientui gydymo neskyrė, vadinasi, telefonu jai nepakako duomenų paciento būklės vertinimui; jei darbdavės manymu, ji darė klaidas, darbdavė turėjo ją apmokyti dirbti, tačiau atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ji dirbo blogai ar kad jai buvo skirti mokymai.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad karantino metu kilus neaiškumams darbe jai nebuvo su kuo pasitarti; atsakovė netyrė gautų pacientų skundų.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. I, b. l. 66–74).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ieškovė poliklinikoje dirbo nuo 2011 m. gruodžio mėn., nuo 2017 m. lapkričio 2 d. ji dirbo pilnu etatu šeimos gydytoja. Teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvyko medicinos etikos komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstyti pacientų skundai dėl ieškovės elgesio, 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atliktas vidaus medicininis auditas, ieškovei pasirašytinai buvo įteiktas 2019 m. spalio 21 d. įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo, 2020 m. balandžio 16 d. buvo pradėtas vidaus medicininis auditas, 2020 m. balandžio 27 d. ieškovei įteiktas raštas dėl atleidimo iš darbo, kurį ieškovė atsisakė pasirašyti, todėl buvo surašytas aktas, patvirtinantis faktą, kad raštas ieškovei buvo įteiktas, taip pat minėtas raštas buvo išsiųstas elektroniniu paštu bei registruotu laišku į ieškovės namus. Pabrėžė, kad ieškovei įteiktame 2019 m. spalio 21 d. įspėjime nurodyta, jog ieškovė, 2019 m. rugpjūčio 16 d. teikdama pacientui R. J. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neatlikusi profilaktinio sveikatos tikrinimo, užpildė statistinę apskaitos formą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvedė skatinamąją paslaugą (duomenys neskelbtini) „Vaiko paruošimas ikimokyklinio ugdymo įstaigai, priešmokyklinio ugdymo įstaigai arba moksleivio paruošimas mokyklai: gydytojo paslauga“, taip pat 2019 m. rugpjūčio 16 d. išdavė aukščiau minėtam pacientui Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) jo nepasirašiusi elektroniniu parašu ir nepateikusi į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (toliau – ESPBI IS), ieškovė buvo įspėta, kad per 12 mėn. pakartotinai jai padarius aukščiau nurodytą darbo pareigų pažeidimą su ja sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta; 2020 m. balandžio 20 d. ieškovei buvo įteiktas raštas „Dėl paaiškinimo pateikimo“, nurodant, kad 2020 m. kovo 24 d. ieškovė, teikdama paslaugas pacientui A. J. B., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė diagnozę – Kitas patikslintas konsultavimas, ligos kodas pagal (duomenys neskelbtini), įvedė paslaugą (duomenys neskelbtini) „Šeimos gydytojo nuolatinės sveikatos priežiūros paslauga“, tačiau neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma (duomenys neskelbtini)) ir neišrašė recepto vaistams; 2020 m. kovo 26 d. ieškovė, teikdama paslaugas pacientui V. O., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, tačiau neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma (duomenys neskelbtini)), neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neišdavė pacientui nedarbingumo pažymėjimo (toliau – NP), o teikdama paslaugas 2020 m. kovo 30 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (forma (duomenys neskelbtini)) nurodė: „Pacientas sakosi pasveikęs. Tepinėlis darytas 03.23, dar 7 dienos karantino. Vaistų dar turi. Kiti kol kas nutraukiami. Sveikas gyvenimo būdas, izoliacija, AKS matavimas“, ir užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė diagnozę – Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikis, ligos kodas pagal (duomenys neskelbtini), bei įvedė paslaugą (duomenys neskelbtini) „Šeimos gydytojo nuolatinės sveikatos priežiūros paslauga“, tačiau neišdavė NP, nors 2020 m. kovo 23 d. buvo atliktas tyrimas dėl COVID-19 ligos ir jis buvo teigiamas; 2020 m. kovo 26 d. ieškovė, teigdama paslaugas pacientei V. Ž., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientė aptarnauta, tačiau neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (forma (duomenys neskelbtini)), taip pat neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neišdavė pacientei NP; ieškovė paaiškinimų neteikė, todėl poliklinika, įvertindama tai, kad buvo padaryti darbo pareigų pažeidimai, kurie laikomi šiurkščiais ir pakartotinais ir tuo buvo pažeisti poliklinikos (duomenys neskelbtini) Šeimos gydytojo kabineto šeimos gydytojo pareigybės aprašymo (toliau – pareigybės aprašymas) 6.3.9 ir 6.12 punktai, aukščiau nurodytų dokumentų pildymas ir pateikimas į atitinkamas informacines sistemas yra privalomas, priešingu atveju, galima prarasti licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai pakenktų visai įstaigos veiklai, taip pat vaistų pacientui neišrašymas ir NP neišdavimas kenkia paciento sveikatai ir gerovei, menkina pacientų pasitikėjimą įstaiga, poliklinika priėmė sprendimą atleisti ieškovę iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką bei jos pareigoms keliamus itin griežtus reikalavimus, darbuotojai pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jos padarytiems pažeidimams, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įstaigoje negali dirbti, kadangi darbuotojos aplaidumas kelia tiesioginę grėsmę įstaigai ir jos pacientams, tuo labiau, ieškovė savo veiksmų kritiškai nevertino nei atleidimo iš darbo dieną, nei iki šiol. Nurodė, kad pagal pareigybės aprašymą ieškovė buvo įpareigota dorai ir sąžiningai dirbti, atlikti savo pareigas vadovaujantis įstatymais bei įstaigos lokaliniais aktais, su kuriais ieškovė buvo supažindinta. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, jog dėl informacinių technologijų trikdžių ji neatliko savo pareigų, kai tuo tarpu kitiems dirbantiems gydytojams jokių problemų nekilo, taip pat ieškovė klaidina teismą, teigdama, jog ji nebuvo įspėta apie atleidimą. Paaiškino, kad poliklinika negali pasitikėti darbuotoju, kuris pakartotinai atlieka tuos pačius darbo pareigų pažeidimus, galinčius sukelti tiesioginę grėsmę poliklinikos veiklai ir paciento sveikatai, taip pat negali pasitikėti darbuotoju, kuris kritiškai nevertina savo veiksmų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad karantino metu iki 2020 m. kovo 23 d. dar vykdavo gydytojų susirinkimai, o nuo 2020 m. kovo 23 d. su galiojančiais teisės aktais gydytojai, tarp jų ir ieškovė, būdavo supažindindami elektroniniu paštu.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. parodė, kad poliklinikoje dirba (duomenys neskelbtini); ieškovė iš darbo atleista už netinkamą darbo pareigų vykdymą, taip pat poliklinika tiek iki karantino, tiek karantino metu gaudavo pacientų nusiskundimų dėl ieškovės bendravimo pobūdžio ir kompetencijos, dėl to buvo kalbėta su pačia ieškove, jai buvo žinomos pastabos, nes ji (liudytoja), kaip vedėja, dėl pacientų gautų skundų prašydavo ieškovės paaiškinti situacijas, bet ieškovė nieko neaiškindavo, jai teiktų dokumentų nepriimdavo, todėl buvo sunku su ieškove dirbti; karantino laikotarpiu ji (liudytoja), kaip vedėja, informaciją apie pasikeitusius teisės aktus perduodavo visiems darbuotojams elektroniniu paštu; prisiminė situaciją, kai buvo paskelbta, kad šalyje uždaromi visi darželiai ir dėl to tėvams reikia išduoti NP, kad galėtų vaikus prižiūrėti namuose, tačiau gavo nusiskundimą iš paciento dėl ieškovės atsisakymo išduoti NP, todėl NP vietoj ieškovės turėjo išduoti kitas gydytojas, jai (liudytojai), kaip vedėjai, atrodydavo, kad ieškovė specialiai kažko nedaro, lyg ieškovei būtų tas pats; gydytojas privalo pildyti formą (duomenys neskelbtini), nes tai yra įrašas į asmens sveikatos istoriją, be to, pavaduojančiam gydytojui lengviau žinoti, koks gydymas buvo skirtas ir pan., tačiau ieškovė dažnai to nedarydavo, taip pat į ESPBI IS svarbu pateikti dokumentus, nes tai pagrindinis gydytojo darbo atlikimo įrodymas, medicininė dokumentacija yra pagrindinis stebėjimo įrankis, negalima žmogaus konsultuoti dėl tęstinių dalykų, kai nėra užpildyta sveikatos istorija, tai taip pat yra gydytoją apsaugantis dalykas, ESPBI IS ir sistema „Medis“ strigdavo, tačiau tai buvo nepriėmimas elektroninio parašo arba nepersiuntimas parašytų ir išsaugotų dokumentų į ESPBI IS, dokumentai buvo pildomi per vidinę sistemą, o ji turi sąsają su ESPBI IS, gydytojai atsivertę savo vidinę sistemą („Medis“) ir aprašę pacientą, turi pasirašyti elektroniniu parašu, tik po pasirašymo dokumentas patenka į ESPBI IS, esant strigimams, surašytas dokumentas gali ir nenueiti i ESPBI IS, tačiau jis lieka „Medyje“, jeigu dokumentas yra neparašytas, tai jo nėra nei „Medžio“, nei jokioje kitoje sistemoje, pasirašius elektroniniu parašu tai matosi, nes pasikeičia spalva, aiškiai matosi gydytojui, jei dokumentas nepasirašė, gydytojas yra atsakingas už savo įrašą, be to, tai matosi pacientų istorijoje, ar dokumentas pasirašytas ar ne; ieškovė buvo atėjusi dėl konfliktų su slaugytoja, buvo kalbėta apie darbą jų komandoje, apie tai, kad ieškovė slaugytoją prie pacientų žemino ir apšaukė „durnele“, slaugytoja atsisakė su ieškove dirbti, ieškovės elgesys apsunkino darbą skyriuje, skundėsi ir kiti gydytojai, kad jie turi atlikti darbą už ieškovę, aptarnauti pacientus su kuriais ieškovė sukonfliktuodavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. G. parodė, kad dirba poliklinikoje (duomenys neskelbtini); ieškovė buvo atleista iš darbo poliklinikoje dėl padarytų pakartotinių darbo pareigų pažeidimų, tai buvo fiksuota vidaus medicininio audito ataskaitose: 1)  2019 m. spalio 16 d. dėl pacientui R. J. teiktų paslaugų, 2) 2020 m. balandžio 16 d. dėl trims pacientams teiktų paslaugų; buvo išnagrinėti medicininiai įrašai ir padarytos išvados dėl teiktų paslaugų pažeidimų, abiejose išvadose buvo pasiūlyta įforminti darbo pareigų pažeidimus; pirmu atveju ieškovės buvo įforminta, kad vaikui atliktas profilaktinis patikrinimas, nors jis nebuvo atliktas, kitos ataskaitos atveju visi trys atvejai susiję su nuotolinių paslaugų teikimu, nes jau buvo karantino laikotarpis, vienas pacientas kreipėsi dėl vaistų išrašymo, tačiau jie nebuvo išrašyti ir jam paslauga nebuvo suteikta, nors buvo užfiksuota kitaip, kitu atveju dėl NP, kurie nebuvo išduoti, paslauga nebuvo kokybiškai suteikta; tos dvi ataskaitos nebuvo vienintelės, ji (liudytoja), kaip (duomenys neskelbtini), nagrinėjo skundų daugiau, besikartojantys pažeidimai kenkia poliklinikai, jos vardui, kontroliuojančios institucijos gali skirti nuobaudas; dokumentų pasirašymas ir pateikimas į ESPBI IS yra gydytojo pareiga ir ji turi būti vykdoma, paciento duomenys ir informacija apie jo sveikatą, gydymą, išrašytus receptus ir siuntimus, turi ten atsirasti, kad bet kuris kitas gydytojas, teikiantis vėliau paslaugas, galėtų matyti paciento įrašus, tai yra svarbu tęstiniam gydymui ir visos sveikatos vertinimui; šeimos gydytojas dirba komandoje, bet kai gydytoja dirba viena, kaip šiuo atveju ieškovė, ji pati yra atsakinga už tinkamą paslaugos suteikimą, sistema „Medis“ ir ESPBI IS yra dvi skirtingos sistemos, kurios yra suintegruotos, sistema „Medis“ yra vidinė poliklinikos sistema, ESPBI IS – elektroninė nacionalinė platforma, tačiau tik tinkamai užpildyti ir tinkamai pasirašyti dokumentai „Medyje“ pateks į ESPBI IS, ieškovė pažeidė reikalavimą pateikti dokumentus į ESPBI IS ir pasirašyti, dokumentus „Medyje“ turi pildyti tas, kas teikia paslaugą, šiuo atveju ieškovė, gydytojai pildo „Medį“, ne slaugytojai, užstrigus programai gydytojas tai mato, jis yra atsakingas už dokumento pasirašymą; ieškovė ataskaitų ir prašymo pasiaiškinti nepriėmė, pasakė „na ir kas“ ir nepasirašė.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė darbo sutarties pagrindu poliklinikoje dirbo šeimos gydytoja (t. I, b. l. 42–45), poliklinikos direktorius 2020 m. balandžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. K-378 „Dėl G. K. atleidimo iš darbo“, kuriuo atleido ieškovę iš darbo nuo 2020 m. balandžio 28 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu (t. I, b. l. 105–111), ieškovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo, 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. DGKS-2830 darbo byloje Nr. APS-131-12242 (toliau – sprendimas) ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino (t. I, b. l. 60–62).

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 

Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad apie darbo pareigų pažeidimo priskyrimą prie kitų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas) sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Net ir pripažinus darbo pareigų pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo pareigų pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Tam, kad nusižengimą būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos, nes šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, kaip nagrinėjamu atveju, be to, reali žala darbdaviui gali atsirasti vėliau ir pan. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-107/2013, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).

Pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju darbuotoja dirbo šeimos gydytoja poliklinikoje. Pagal pareigybės aprašymą (t. I, b. l. 133–136), darbuotojos pagrindinis uždavinys – planuoti, organizuoti ir teikti pirminę asmens sveikatos priežiūrą savo kompetencijos ribose, užtikrinant jos prieinamumą, tinkamumą, kokybę, ligų profilaktiką, bendrųjų rizikos faktorių korekciją ir sveikos gyvensenos mokymą, todėl ieškovės užimtos šeimos gydytojos pareigos vien dėl savo reikšmingumo poliklinikoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus – tokiam darbuotojui, akivaizdu, keliami griežtesni atidumo, atsakomybės, rūpestingumo reikalavimai, nes netinkamas priskirtų funkcijų atlikimas gali turėti rimtas, neigiamas pasekmes pacientų sveikatai ir gyvybei, tokio pobūdžio įstaigos autoritetui. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340-390/2015). Be to, gydytojas, pažeisdamas profesinę etiką, kartu pažeidžia ir darbo drausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2004).

Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo užtikrinti tinkamą darbuotojų pareigų atlikimą, todėl jų dispozicijos teisė savo nuožiūra už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti švelnesnę nuobaudą nei reglamentuoja įstatymas, yra ribota ir ja gali naudotis tik išimtinais atvejais. Nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sąlygoti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).

Nagrinėjamu atveju poliklinika ieškovę – šeimos gydytoją – iš darbo atleido DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, t. y. laikydama, kad ieškovė padarė ne tik šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, bet toks darbo pareigų pažeidimas kartu yra ir pakartotinis. 

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės teiginys, jog darbdavės nusiskundimų dėl jos atliekamo darbo iki 2020 m. nebuvo, neatitinka tikrovės, kadangi jau poliklinikos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 01-30-2627 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“, kuris ieškovei buvo įteiktas pasirašytinai, (t. I, b. l. 87) nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. vyko Etikos komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstyti trijų pacientų skundai dėl ieškovės elgesio – dėl bendravimo su pacientais problemų (neetiškų pajuokavimų paciento atžvilgiu ir kt.), 2019 m. rugsėjo 6 d. įspėjime dėl darbo pareigų pažeidimo Nr. 01-30-2695, kuris ieškovei buvo įteiktas pasirašytinai, (t. I, b. l. 88–89) nurodyta, kad ji pasiaiškinimo nustatytu terminu nepateikė, ieškovė informuota, jog per dvylika mėnesių pakartotinai padarius vieną iš nurodytų darbo pareigų pažeidimų (pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 10.8 punktas – laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-328 redakcija) ir pareigybės aprašymo 6.17 punktas – laikytis medicinos etikos ir deontologijos principų, gerbti pacientų teises, saugoti jų medicinines paslaptis) jos darbo sutartis bus nutraukiama vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu; 2019 m. spalio 16 d. rašte Nr. 01-30-3086 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ (t. I, b. l. 90–91) nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. – 2019 m. spalio 16 d. buvo atliktas tyrimas dėl ieškovės teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pacientui; 2019 m. spalio 21 d. įspėjime dėl darbo pareigų pažeidimo Nr. 01-30-3197, kuris ieškovei buvo įteiktas pasirašytinai, (t. I, b. l. 92–93) nurodyta, kad ji pasiaiškinimo nustatytu terminu nepateikė, ieškovė buvo informuota, jog per dvylika mėnesių pakartotinai padarius vieną iš nurodytų darbo pareigų pažeidimų (pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinto Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 1 priedo Profilaktiniai vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos tikrinimo reikalavimai: 3.1, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5 punktai – įvertinti fizinę būklę pagal asmeninės svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreivės pagal lytį, įvertinti regėjimą, įvertinti atramos judamąjį aparatą, įvertinti klausą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ 10.11 punktas – šeimos gydytojas turi žinoti dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus, pareigybės aprašymo 6.3.9, 6.12 punktai – paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus, poliklinikoje nustatyta tvarka pildyti privalomą dokumentaciją (popierinėse/elektroninėse versijose), žymėti suteiktų paslaugų kodus informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-657 2.7 punktas – duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu <...> turi būti tvarkomi elektroniniu būdu) jos darbo sutartis gali būti nutraukta vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Ieškovės (duomenys neskelbtini) D. B. 2020 m. balandžio 7 d. į poliklinikos direktorių kreipėsi tarnybiniu teikimu Nr. 01-32-142 „Dėl gyd. G. K. tiesioginių pareigų nevykdymo“ (t. I, b. l. 94), kuriame nurodė, kad ieškovė atsisakė priimti ir apžiūrėti pacientą, todėl tai turėjo padaryti budinti gydytoja, o ieškovė pažymėjo registraciją kaip aptarnautą, ieškovė nepaaiškino, kodėl ji atsisakė apžiūrėti pacientą, prašė įvertinti ieškovės galimybę toliau dirbti poliklinikoje, įvertinus kartotinį ieškovės pareigų pažeidimą. Poliklinikos direktoriaus 2020 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 01-30-962 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ (t. I, b. l. 95–100) nurodyta, kad 2020 m. balandžio 6 d. – 2020 m. balandžio 16 d. buvo atliktas tyrimas dėl ieškovės teiktų nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų 2020 m. kovo 24–30 d. trims pacientams. Poliklinikos direktoriaus 2020 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 01-30-991 „Dėl pasiaiškinimų pateikimo“ (t. I, b. l. 101–103) nurodyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. – 2020 m. balandžio 23 d. buvo atliktas neplaninis vidaus medicininis auditas dėl ieškovės teiktų nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų 2020 m. balandžio 6 d. pacientei.

Matyti, kad poliklinikos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. priimtame įsakyme Nr. K-378 „Dėl G. K. atleidimo iš darbo“, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2020 m. balandžio 28 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, nurodyta, kad 2019 m. spalio 21 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas, 2020 m. balandžio 20 d. ieškovei įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, ieškovė paaiškinimo nepateikė, konstatuota, kad ieškovė padarė darbo pareigų pažeidimus, kurie laikomi šiurkščiais ir pakartotiniais – ieškovė išdavė pacientui R. J. Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) jo nepasirašiusi elektroniniu parašu ir nepateikusi į ESPBI IS, dėl šio darbo pareigų pažeidimo ieškovei buvo įteiktas aukščiau minėtas 2019 m. spalio 21 d. įspėjimas Nr. 01-30-3137, kuriame buvo nurodyti darbuotojos pareigų pažeidimai bei už pakartotinį pažeidimą gresianti pasekmė (galimas atleidimas iš darbo), vėliau ieškovė teikdama paslaugas pacientui A. J. B., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma (duomenys neskelbtini)), įvedė paslaugą, tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma (duomenys neskelbtini)) ir neišrašė recepto vaistams, teikdama paslaugas pacientui V. O., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma (duomenys neskelbtini)), neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neišdavė pacientui NP, teikdama paslaugas pacientei V. Ž. įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientė aptarnauta, tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma (duomenys neskelbtini)), taip pat neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neišdavė pacientei NP, ir tuo pažeidė pareigybės aprašymo 6.3.9, 6.12 punktus.

Pabrėžtina, kad ieškovė dirbdama šeimos gydytoja poliklinikoje, pagal pareigybės aprašymą, su kuriuo buvo supažindinta pasirašytinai (t. I, b. l. 133–136), privalėjo išrašyti receptus, laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus, mirties liudijimus bei kitus medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (6.3.6 punktas), taip pat turėjo paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus (6.3.9 punktas) bei poliklinikoje nustatyta tvarka pildyti privalomą dokumentaciją (popierinėse/elektroninėse versijose), žymėti suteiktų paslaugų kodus informacinėje sistemoje (6.12 punktas). Ieškovė teismo posėdžio metu neneigė, kad jos, kaip šeimos gydytojos, pareiga buvo pildyti dokumentus „Medyje“ ir juos pasirašyti elektroniniu parašu, tačiau, pripažino, ji ne visada dokumentus pasirašydavo elektroniniu parašu „Medyje“ ir tokiu būdu jie nepatekdavo į ESPBI IS, tačiau teigė to neatlikusi dėl sistemos trikdžių. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos D. B. ir V. G. patvirtino, kad kai dokumentas sistemoje elektroniniu parašu nepasirašomas, tai yra matoma, todėl, teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, jog jai sistema kitą dieną nepateikdavo pranešimo, kokių ji dokumentų elektroniniu parašu nepasirašė dėl sistemos trikdžių, visiškai nepagrįsti ir neturi sąsajos su nagrinėjamo ginčo esme, nes tai nešalina ieškovės atsakomybės. Ieškovė, turėdama ir žinodama savo pareigą tinkamai pildyti dokumentaciją, pasirašyti ją elektroniniu parašu, turi kiekvieną kartą įsitikinti, kad jos pasirašomas elektroniniu parašu dokumentas pasirašė. Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartos bylos medžiagos, ieškovė tokios pareigos tinkamai neįvykdė, veikė aplaidžiai, neatsakingai, tuo labiau, kai buvo perspėta dėl tokio savo netinkamo darbo pareigų vykdymo, tačiau išvadų nepadarė, kritiškai savo poelgių neįvertino, net ir teismo posėdžio metu neįžvelgė netinkamo savo elgesio ir galimų neigiamų pasekmių tiek pacientams, tiek pačiai poliklinikai.  

Teismas, išsamiai įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes, ieškovės pareigų apimtį, jos dirbo darbo specifiką ir reikšmingumą, konstatuoja, jog atsakovė pagrįstai pripažino, kad ieškovė, kaip šeimos gydytoja, kuriai buvo pavesta teikti pirminę asmens sveikatos priežiūrą savo kompetencijos ribose, užtikrinant jos prieinamumą, tinkamumą, kokybę, ligų profilaktiką, bendrųjų rizikos faktorių korekciją ir sveikos gyvensenos mokymą, padarė pakartotinius šiurkščius darbo pareigų pažeidimus – ieškovė išdavė pacientui R. J. Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) jo nepasirašiusi elektroniniu parašu ir nepateikusi į ESPBI IS, gavusi dėl to įspėjimą vėliau vėl, tik jau teikdama paslaugas kitiems pacientams, pirmiausia pacientui A. J. B., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma (duomenys neskelbtini)), įvedė paslaugą, tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma (duomenys neskelbtini)) ir neišrašė recepto vaistams, teikdama paslaugas pacientui V. O., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma (duomenys neskelbtini)), neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neišdavė pacientui NP, ir teikdama paslaugas pacientei V. Ž., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientė aptarnauta, tačiau taip pat neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma (duomenys neskelbtini)) bei neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma (duomenys neskelbtini)), neišdavė pacientei NP, tokiu būdu galėdama sukelti potencialią grėsmę pacientų sveikatai ir gyvybei (atsižvelgiant į paskelbtą karantiną šalyje dėl COVID-19), neigiamas pasekmes pačiai poliklinikai.

Teismas akcentuoja ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl ieškovės netinkamo elgesio darbe ir ankščiau buvo gauti pacientų skundai (į bylą pateikta 12 pacientų skundų nuo 2016 m. iki 2020 m.), kuriuose buvo skundžiamasi pasikartojančiu ieškovės netinkamu, neetišku, pašaipiu, arogantišku bendravimu su pacientais, replikavimu, ironizavimu, nekompetencija, išsamių konsultacijų neteikimu, aplaidžiu pareigų vykdymu, atsisakymu tėvams išduoti nedarbingumo pažymėjimus karantino šalyje metu nedirbant ugdymo įstaigoms kontaktiniu būdu (t. I, b. l. 112–128, 131–132), į ką ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pacientai, kurių netenkina jos bendravimas, turi psichologinių problemų, tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 20 d. poliklinikoje įvykusio Etikos komisijos posėdžio metu (t. I, b. l. 129–130) su ieškove dirbusi (duomenys neskelbtini) L. A. paaiškino, kad ieškovė neetiškai juokavo paciento atžvilgiu, pacientas buvo nepatenkintas ieškovės konsultacija ir jos elgesiu, Etikos komisija pažymėjo, kad ieškovės netinkamas, konfliktus su pacientais sukeliantis elgesys sistemiškai kartojasi, ieškovei buvo akcentuota, kad pacientams reikia teikti kokybiškas paslaugas ir kultūringai bendrauti, laikytis etikos normų. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės (duomenys neskelbtini) D. B. parodė, kad slaugytoja atsisakė dirbti su ieškove, kadangi ieškovė slaugytoją žemino pacientų akivaizdoje. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės bendravimas su pacientais, bendradarbiais taip pat buvo netinkamas, ieškovė savo pareigos mandagiai ir pagarbiai bendrauti su pacientais nesilaikė, o ieškovės pasisakymai teismo posėdžio metu atskleidė jos abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, kas kartu atskleidžia jos nesiskaitymą ir su darbdavės interesais.

Teismas pakartotinai atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad ieškovė dirbo šeimos gydytoja poliklinikoje – medicinines paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurios pacientai – sergantys asmenys, dažnai turintys rimtas sveikatos problemas, dėl ko yra visiškai priklausomi nuo šeimos gydytojo paskirto gydymo, jo turimos kompetencijos ir požiūrio į darbą, bendravimo kokybės, atjautos ir rūpesčio, o tinkamas privalomų dokumentų pildymas padeda tiek pačiam gydytojui kito vizito metu, tiek jį pavaduojančiam gydytojui įvertinti pacientui skirtą gydymą, spręsti dėl tolimesnės gydymo eigos, todėl, įvertinęs aukščiau nustatytų šiukščių darbo pareigų pažeidimų visumą, jų pakartotinumą, aplinkybę, kad ieškovė kritiškai savo veiksmų nevertino, dėl jų nesigailėjo, nors, akivaizdu, kad turėdama ne mažą tokio darbo stažą, suvokė savo veiksmų galimas neigiamas pasekmes tiek pacientams, tiek pačiai poliklinikai, jos prestižui, sprendžia, kad poliklinika pagrįstai dėl ieškovės padarytų darbo pareigų pažeidimų prarado pasitikėjimą tokia darbuotoja bei pagrįstai aukščiau teismo nustatytus darbo pareigų pažeidimus vertino šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais bei pakartotiniais, dėl ko teisėtai ir pagrįstai nusprendė tokią darbuotoją atleisti iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais, tokiai darbuotojai pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jos padarytiems šiurkštiems, pakartotiniams darbo pareigų pažeidimams, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įstaigoje negali dirbti, atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007).

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl toks ieškovės reikalavimas atmetamas, atmetus šį reikalavimą taip pat atmetami ieškovės išvestiniai reikalavimai grąžinti ją į darbą bei priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės neturtinę žalą. Pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau atsakovė nei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nei įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės G. K. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. DGKS-2830 darbo byloje Nr. APS-131-12242 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                 Ieva Stanislovaitienė