Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-10-04][nuasmeninta nutartis byloje][II-864-961-2023].docx
Bylos nr.: II-864-961/2023
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Vilniaus poskyris 188732677 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Karo prievolininkų pareigų nevykdymas (ANK 560 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su krašto apsaugos tarnyba (ANK 556-562 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su krašto apsaugos tarnyba (ANK 556-562 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. II-864-961/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01003-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5; 21.10.4

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I  S

 

2023 m. spalio 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Laimai Avižienytei,

dalyvaujant pareiškėjui S. B. (nuotoliniu būdu),

Lietuvos kariuomenės įgaliotajam atstovui B. B. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus verbuotojos 2023 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. LKKPKT-V-ANR_N-1008-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23212454807).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau ir – Vilniaus RKPKS arba Institucija) verbuotojos 2023 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. LKKPKT-V-ANR_N-1008-2023 S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 560 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nuo 2023 m. balandžio 21 d. 08.00 iki 2023 m. balandžio 21 d. 18.00 val. pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą neatvyko ir nesusisiekė su Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioniniu karo prievolės ir komplektavimo skyriumi (Mindaugo g. 26, Vilnius) duomenų pateikimui bei nepateikė pateisinančių nurodymo nevykdymo priežasčių. Tuo nevykdė karo prievolininko pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau ir – KPĮ) 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte. S. B. paskirta nuobauda – 60 eurų dydžio bauda (b. l. 15).

Dėl šio nutarimo S. B. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad prašo teismo peržiūrėti baudos skyrimo pagrįstumą ir ją panaikinti, nes nesutinka su tuo, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 560 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad privalomoji pradinė tarnyba dėl jo mokslų aukštojoje mokykloje buvo atidėta 2020 ir 2021 metais. Studijas baigė ir įgijo bakalauro laipsnį 2021 m. liepos 2 d. Po studijų baigimo jau praėjo daugiau negu vieneri metai, todėl pagal Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas šiais metais jis nebeturėjo būti šaukiamas į privalomąją pradinę karo tarnybą. Be to, susirašinėjant su Vilniaus RKPKS, gavo laišką, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai buvo parašyta: „jūs baigėte 2021 metais ir jums buvo atidėta, po baigimo tai yra 2022 metais patekote į sąrašą. Jei jums bus atidėta tarnyba 2022 metais, tai kitais metais nebusite įtrauktas į sąrašus“. Ši informacija buvo paskutinė pareiškėjo gauta 2022 metais ir vėliau nebuvo oficialiai paneigta (b. l. 3-4).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad 2020 m. sausio mėnesį pareiškėjas buvo pirmą kartą pašauktas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – NPPKT), tačiau 2020 m. vasario 26 d. jam pateikus dokumentus, liudijančius, jog jis studijuoja, NPPKT atlikimas buvo atidėtas. 2020 m. sausio mėn. pareiškėjas buvo dar kartą pašauktas atlikti NPPKT, tačiau pateikus dokumentus, liudijančius apie besitęsiančias studijas, NPPKT atlikimas išliko atidėtas. 2022 m. pareiškėjas buvo įtrauktas į šauktinių (karo prievolininkų) sąrašą numeriu 13619, tačiau atsižvelgiant į šaukimo eilės numerio poziciją sąrašo gale, pareiškėjui jokie privalomi nurodymai dėl NPPKT atlikimo nebuvo pateikti. 2023 m. pareiškėjas buvo įtrauktas į šauktinių sąrašą numeriu 3684 ir buvo informuotas, jog yra šaukiamas atlikti NPPKT bei privalo iki 2023 m. balandžio 21 d. atvykti į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinį, esantį Mindaugo g. 26, Vilniuje (Šauktinių sąrašas sudarytas 2023 m. sausio 5 d., viešai paskelbtas 2023 m. sausio 11 d. interneto svetainėse www.kam.lt bei sauktiniai.karys.lt) ar susisiekti dėl duomenų pateikimo. Pareiškėjui be pateisinamos priežasties neįvykdžius aukščiau minėtų nurodymų 2023 m. balandžio 21 d., buvo (suformuotas naujas nurodymas – 2023 m. liepos 18 d. (pareiškėjas informuotas el. p. adresu (duomenys neskelbtini)). Iki šaukime nustatytos datos (2023 m. balandžio 21 d.) neatvykus ir nesusisiekus dėl duomenų pateikimo, pareiškėjas buvo šaukiamas 2023 m. gegužės 17 d. atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 1 dalyje (karo prievolininkų pareigų nevykdymas) padarymo. Visa informacija pareiškėjui buvo išsiųsta turimu pareiškėjo kontaktu – jo el. p. adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui neatvykus į administracinio nusižengimo tyrimą, jam nedalyvaujant 2023 m. birželio 23 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nustatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka data – 2023 m. liepos 26 d. 9.00 val. Pareiškėjui nurodytu laiku neatvykus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, 2023 m. liepos 26 d. surašytas nutarimas. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas taip pat buvo išsiųsti pareiškėjo el. p. adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, prašydamas teismo panaikinti administracinio nužengimo byloje priimtą nutarimą, iš esmės šioje byloje ginčija patį šaukimo teisėtumą, teigdamas, jog vadovaujantis KPĮ 5 straipsnio 2 dalimi, baigę studijas karo prievolininkai, nepaisant jų amžiaus, po studijų baigimo praėjus daugiau nei vieneriems metams negali būti šaukiami atlikti NPPKT.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos KPĮ 5 straipsnio 2 dalis nurodė, jog karo prievolininkai į NPPKT iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems NPPKT atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių. KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, jog privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje.

Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės užduotis bei demografinę situaciją, siekiant išvengti grėsmės nesurinkti nustatyto minimalaus karo prievolininkų skaičiaus bei atsižvelgiant į tai, jog įprastai asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą, būna 23 metų amžiaus ir į karo prievolininkų sąrašus nebepatenka, įstatymo leidėjas išplėtė KPĮ 5 straipsnio 2 dalį bei numatė galimybę asmenis, kurių tarnyba atidėta KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, šaukti iki 26 metų (įskaitytinai). Atitinkamai, atsižvelgdamas į vyresnių nei 23 metų asmenų galimus įsipareigojimus bei šiuolaikinį gyvenimo tempą, siekiant nepažeisti vyresnių nei įprasto šaukiamojo amžiaus (nuo 18 iki 23 m.) interesų, įstatymo leidėjas nustatė apribojimą šiuos asmenis šaukti ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos pasibaigus studijoms.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, baigęs studijas užsienyje ir būdamas įprasto šaukiamojo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), 2023 m. buvo įtrauktas į šauktinių sąrašą numeriu 3684 ir buvo informuotas, jog yra pašauktas atlikti NPPKT. Pareiškėjo argumentacija, jog vadovaujantis KPĮ 5 straipsnio 2 dalimi, jis neturėtų būti šaukiamas praėjus metams po studijų baigimo fakto, paneigtų įstatymo leidėjo ketinimus, kuriais buvo siekiama išvengti grėsmės nesurinkti nustatyto minimalaus karo prievolininkų skaičiaus. Pareiškėjas buvo pašauktas atlikti NPPKT būdamas pagrindinės KPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatos sąlygos subjektu, kurioje nurodyta, jog karo prievolininkai į NPPKT iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai), atitinkamai, pareiškėjui patenkant į pagrindinės KPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatos sąlygą, papildoma įstatymo nuostata pareiškėjui nebuvo taikoma.

Institucija atkreipia dėmesį, jog neatsižvelgiant į pagrindinę KPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatos sąlygą, susidarytų galimybė studijuojantiems asmenims būnant įprasto šaukiamojo amžiaus baigiant studijas anksčiau nei įprastu metu NPPKT išvengti. Institucijos nuomone, studijų baigimo fakto nereikėtų prilyginti tam tikrai lengvatai sumažinant galimybes patekti į karo prievolininkų sąrašą. KPĮ 5 straipsnio 2 dalies papildoma sąlyga yra taikoma karo prievolininkams, nepatenkantiems į 18-23 metų amžiaus grupę, atsižvelgiant į jų vyresnį nei įprastą karo prievolininkų amžių. Visi kiti 18-23 metų amžiaus karo prievolininkai, galintys atlikti NPPKT, yra šaukiami atlikti šią savo konstitucinę pareigą įstatymų numatyta tvarka.

2022 m. elektroninius susirašinėjimus su Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus specialistu, kuriame nurodoma, jog 2023 m. pareiškėjas nebus šaukiamas atlikti NPPTK, Lietuvos kariuomenė vertina kaip žmogiškąją klaidą, neįvertinus visų pareiškėjo duomenų (jauno pareiškėjo amžiaus, ankstesnio nei įprastai studijų baigimo fakto), turinčių įtakos pareiškėjo šaukimui. 2023 m. kovo 29 d. el. laišku (vėliau dar kartą 2023 m. liepos 13 d.) Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus specialistai klaidingą informaciją pareiškėjui paneigė. Atsižvelgiant į KPĮ ir ANK reglamentavimą bei siejant su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis nekyla abejonių, kad pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už administracinį nusižengimą (b. l. 24-25).

Teismo posėdyje pareiškėjas S. B. savo skundą palaikė, paaiškino teismui, kad 2021 m. buvo antrą kartą įtrauktas į šauktinių sąrašą atlikti tarnybą, bet tuo metu studijavo (duomenys neskelbtini) ir šaukimas buvo atidėtas. Tais pačiais metais pabaigė studijas. Praėjus mėnesiui po studijų baigimo, gavo darbo pasiūlymą. Žinojo, kad yra rizika, kad kitais metais jį pašauks, bet priėmė darbo pasiūlymą. Buvo susipažinęs su karo prievolės įstatymu bei informacija Karys.lt svetainėje, iš kurių suprato, kad asmenys, baigę studijas, gali būti šaukiami atlikti prievolę metus po studijų baigimo. 2022 metais vėl buvo pašauktas atlikti prievolę, tačiau jo eilės numeris buvo eilės gale. Susisiekė su Vilniaus padaliniu pasiklausti, ar yra galimybė, kad po metų bus pašauktas. Jam el. paštu atrašė, kad jeigu bus atidėtas šaukimas šiais metais, tai 2023 m. jis nebebus pakviestas. Remdamasis KPĮ nuostatomis, oficialia informacija Karys.lt svetainėje ir Lietuvos kariuomenės jam asmeniškai suteikta informacija, manė, kad 2023 m. jis nebebus šaukiamas. 2023 m. kovą pamatęs šaukimų sąraše savo pavardę, parašė kariuomenės atstovams, klausdamas, kaip galėjo taip įvykti, nes prieš tai parašė asmenys, kad jis jau negalės būti kviečiamas. Dabar jam teigiama, kad remiantis karo prievolės įstatymu asmenys šaukiami nuo 18 metų iki 23 metų amžiaus. Jam atsakė, kad prieš tai informaciją atsiuntęs asmuo suklydo, nes nepažiūrėjo jo amžiaus. Kovo mėnesį kariuomenės atstovams studijas patvirtinančių dokumentų jis nepateikė. Jo įsitikinimu, 2023 m. jis nebeturėjo būti pašauktas. Jam dabar yra (duomenys neskelbtini) metai.

Lietuvos kariuomenės įgaliotasis atstovas B. B. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta papildoma sąlyga, kuria remiasi pareiškėjas, yra taikoma karo prievolininkams, nepatenkantiems į 18-23 metų amžiaus grupę, atsižvelgiant į jų vyresnį nei daugumos asmenų amžių. Visi kiti asmenys 18-23 metų amžiaus yra šaukiami atlikti konstitucinę karo prievolės pareigą bendrąja įstatymo numatyta tvarka. Pareiškėjo akcentuojama sąlyga yra taikoma, jei asmuo yra daugiau nei 23 metų iki 26 metų. Pareiškėjas galėjo pateikti prašymą atidėti šaukimą ne tik dėl studijų, bet ir dėl atsirandančios neproporcingos žalos. Tačiau pareiškėjas nebendradarbiavo su Karo prievolės tarnyba, nepateikė jokių paaiškinimų, vengė atvykti. 2023 m. liepos 26 d. nutarimas buvo priimtas, kadangi asmuo nesusisiekė, nebendradarbiavo ir nepateikė duomenų.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 560 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymą, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymą.

Teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą – Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą, kurio 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas.

KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad karo prievolininkai privalo pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos.

Byloje nėra ginčo, kad S. B. žinojo apie nurodymą atvykti į Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių iki 2023 m. balandžio 23 d. Teigia neatvykęs tik todėl, kad buvo įsitikinęs, jog jis nepagrįstai yra pašauktas atlikti karo prievolės, nes pagal KPĮ 5 straipsnio 2 dalies  nuostatas jau buvo praėję metai nuo jo studijų baigimo, per kuriuos jis galėjo būti šaukiamas jos atlikti. Šį jo manymą sustiprino 2022 m. rugsėjo 8 d. iš Vilniaus RKPKS gautas atsakymas, jog atsižvelgiant į tai, kad studijos baigtos 2021 m., iki tol karo prievolės atlikimas buvo atidėtas, į šauktinių sąrašus S. B. buvo įtrauktas 2022 m., tad kitais metais į sąrašus jis įtrauktas nebebus (b. l. 9).

Tačiau ši informacija buvo paneigta dar 2023 m. kovo 29 d., kuomet Vilniaus RKPKS S. B. išaiškino, kad jis į šauktinių sąrašą 2023 m. pateko pagal bendrąją nuostatą, kad visi karo prievolininkai šaukiami atlikti karo prievolės nuo 18 iki 23 metų. Nurodė, kad ankstesniame 2022 m. rugsėjo 8 d. laiške darbuotojas suklydo nematydamas pareiškėjo jaunesnio nei įprasta po studijų baigimo amžiaus. Taip pat pakartotinai išaiškinta pareiga iki 2023 m. balandžio 21 d. pateikti prašymą dėl karo tarnybos atidėjimo, jei šauktinis šiuo metu negali atlikti karo tarnybos, nurodant tokio negalėjimo priežastis ir jas pagrindžiant dokumentais (b. l. 30).

Iš esmės matyti, kad S. B. nesutinka su Vilniaus RKPKS sprendimu šaukti jį į privalomąją pradinę karo tarnybą kaip asmenį nuo 18 iki 23 metų, kadangi jam turėtų būti taikoma papildoma KPĮ 5 straipsnio 2 dalies sąlyga, t. y. apribojimas šaukti jį į karinę tarnybą ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo, nes jis yra karo prievolininkas, kuriam nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka.

Šiame kontekste teismas pažymi, jog teismas nesprendžia klausimo, ar S. B. pagrįstai yra šaukiamas atlikti karo prievolės 2023 metais, kadangi karo prievolininko ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ginčai yra sprendžiami KPĮ 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas, ar S. B. pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn už KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų karo prievolininko pareigų nevykdymą. Teismo vertinimu, jei Vilniaus RKPKS sprendimas šaukti asmenį į privalomąją pradinę karo tarnybą nėra ginčijamas įstatymų numatyta tvarka, jis turi vykdyti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus.

Pažymėtina, kad atvykti į Vilniaus RKPKS nebuvo vienintelė pareiškėjo veiksmų alternatyva. Karo prievolininkai privalo karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai nurodžius pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis (KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus (KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokiu būdu įstatymų leidėjas numato pareigą karo prievolininkui bendradarbiauti su karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucija, sprendžiant dėl jo prievolės kylančius nesklandumus ir neaiškumus.

Minėtame 2023 m. kovo 29 d. laiške pareiškėjui buvo išaiškinta, kad negalėdamas atlikti tarnybos jis gali teikti prašymą dėl tarnybos atidėjimo, nurodyti negalėjimo atlikti tarnybos priežastis, pagrįsti jas dokumentais. S. B. šių veiksmų neatliko. Jis apeliuoja į tai, kad jį suklaidino karys.lt oficialiai studijuojantiems asmenims skelbiama informacija apie privalomąją pradinę karo tarnybą (b. l. 7) bei minėta 2022 m. rugsėjo 8 d. konsultacija, tačiau teismas nemato galimybės taikyti ANK 21 straipsnio nuostatų sprendžiant S. B. administracinės atsakomybės klausimą, nes 2023 m. kovo 29 d. pirminė klaidinga konsultacija buvo paneigta ir pareiškėjui išaiškinta, kodėl jo atžvilgiu netaikoma KPĮ 5 straipsnio 2 dalies papildoma sąlyga. Teismas sutinka, kad įstatymo norma, interneto svetainėje karys.lt pateikta informacija (jog šaukimas bus pratęsiamas ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo) pašalinio asmens galėjo būti vertinama nevienareikšmiškai, tame tarpe, jog KPĮ 15 straipsnio 2 dalis šauktiniams taikytina visa apimtimi, t. y. neskirstant pagal amžių iki 23 metų ar 26 metų, juolab atsižvelgus į 2022 m. rugsėjo 8 d. rašte nurodytą klaidingą informaciją. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad 2022 metais pareiškėjas vėl ėmė domėtis, ar jis bus šaukiamas, darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo toks įsitikinęs, kad tikrai nebus šaukiamas atlikti privalomosios tarnybos. Tačiau ir po to, kai pareiškėjui buvo išaiškinta, kad institucija kitaip interpretuoja minėtą įstatymo normą, kad ankstesniame laiške pateikta informacija buvo klaidinga, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų institucijos reikalavimui įvykdyti ar jo teisėtumui paneigti. Nuo 2023 m. kovo 29 d. jo neveikimas nevykdant KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų jau yra laikomas neteisėtu, nepaisant pirminės klaidingos konsultacijos. Po 2023 m. kovo 29 d. pareiškėjas nei atvyko į Vilniaus RKPKS aiškintis situacijos, nei teikė prašymus, paaiškinimus, nei skundė institucijos sprendimą įtraukti jį šaukiamų atlikti karo prievolę asmenų sąrašą, jei manė, kad toks karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taigi pareiškėjas pasirinko Vilniaus RKPKS nurodymo ignoravimą, nors vėliausiai nuo 2023 m. kovo 29 d. jam jau turėjo būti aišku, jog jis yra laikomas turinčiu karo prievolininko statusą ir pareigą atlikti pradinę karo tarnybą. Todėl konstatuotina, jog S. B. veiksmuose yra ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyvieji ir objektyvieji požymiai.

Ginčijamu nutarimu konstatavus S. B. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam vis tik paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad S. B. nubaustas pažeidžiant proporcingumo ir protingumo kriterijus. 

Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, skundas netenkintinas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjo S. B. skundo netenkinti.

Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus verbuotojos 2023 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. LKKPKT-V-ANR_N-1008-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23212454807) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja Ilona Mateikienė