Nuorašas

Adm. byla Nr. ATP-997-562/2015

                                                                                     Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-09995-2015-1

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimo, kuriuo J. R. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 301 str., 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudą – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

n u s t a t ė :

J. R. teismo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. liepos 2 d., apie 21.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, savo veika pažeisdamas KET 126, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimą dalyje dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliantas nesutinka su tuo, kad buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Apeliantas pažymi, kad 2015-07-02, apie 21 val. 45 min., jis dirbo, t. y. vairavo įmonei UAB „F“ (duomenys pakeisti) priklausantį automobilį VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir sustojęs nunešė prekes užsakovui bei grįžęs į automobilį išvažiavo. Apeliantas nepajuto jokio kontakto su VW POLO ar kitu kokiu automobiliu. Apeliantas mano, kad šią faktinę aplinkybę patvirtino įvykį mačiusi liudytoja J. B., kuri rašytiniame paaiškinime nurodė, kad „po susidūrimo VW CADDY vairuotojas išlipo, tačiau jo tikslas buvo nunešti prekes, o ne apžiūrėti automobilius; grįžęs prie automobilio išvažiavo iš įvykio vietos“. Pasak apelianto, tai tik patvirtina įvykio aplinkybes, kad jis nejuto jokio kontakto su kitu automobiliu, todėl neturėjo pareigos stovėti vietoje ir sulaukti policijos pareigūnų atvykimo. Apeliantas mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta, kadangi jo veiksmuose nėra LR ATPK 130 str. 1 d. numatytos sudėties.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

J. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Dėl J. R. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktą, nesant jo veiksmuose kaltės.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. 

ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. R. 2015 m. liepos 2 d., apie 21.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, kuris nustato, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje užfiksuoti automobilių VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog J. R. turėjo pajusti automobilių kontaktą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. liepos 10 d. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad automobiliui VW CADDY nubrozdintas galinis sparnas dešinėje pusėje ir galinės durys dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis 0,46 – 0,78 m.  Automobiliui VW POLO nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, priekinis žibintas dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis 0,50 – 0,65 m. Apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka (b. l. 14). Iš byloje esančios fotolentelės aiškiai matyti, kad automobilių apgadinimai (ypač VW CADDY) yra ryškūs (b. l. 15). 2015 m. liepos 9 d. paaiškinime policijai J. B. nurodė, kad 2015 m. liepos 2 d., 21:45 val., (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) namo esančiame kieme (situacija stebėta iš (duomenys neskelbtini) 2-ojo namo aukšto) įvyko eismo įvykis, įmonei UAB “F” (duomenys pakeisti) priklausantis automobilis VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parkuodamasis kliudė stovėjusią transporto priemonę VW POLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu signalizacija nesuveikė, tačiau buvo aiškus garsas, įrodantis, kad įvyko avarija, ir automobilis susidūrimo metu pajudėjo trajektorija pirmyn-atgal. Taip įvyko todėl, kad automobilio VW CADDY vairuotojas „tiesino“ automobilį, kad galėtų atbuline eiga pajudėti iš vietos, į kurią nepavyko pastatyti vairuojamos transporto priemonės. Po susidūrimo ji nematė, kad VW CADDY vairuotojas būtų susidomėjęs nutikusiu įvykiu, jis buvo išlipęs iš automobilio, tačiau jo tikslas buvo pristatyti prekes, o ne apžiūrėti kitam padarytą žalą. Ji mano, kad garsas susidūrimo metu turėjo būti pakankamas, jog avarijos sukėlėjas atkreiptų į tai dėmesį (b. l. 10). Taigi J. B. paaiškino, kad automobilių kontakto garsas aiškiai girdėjosi jai būnant (duomenys neskelbtini) 2-ojo namo aukšte. Todėl nelogiška, kad asmuo, būdamas šalia esančio namo antrame aukšte aiškiai girdėjo automobilių kontakto garsą, o automobilyje VW CADDY sėdintis asmuo nejuto visiškai nieko. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad J. R. vairuotas automobilis eismo įvykio metu su kitu automobiliu, kuris įvykio metu stovėjo, kontaktavo važiuodamas į priekį, t. y. automobilių kontaktavimo mechanizmas taip pat rodo, kad J. R. turėjo pamatyti ir pajusti, kad kliudė kitą automobilį. Iš to galima spręsti, kad J. R. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. R. veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. R. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                            Rosita Patackienė

Nuorašas