Civilinė byla Nr. e2A-1323-656/2023          

                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32218-2021-0

­Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.1.

(S)

­

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Loretos Braždienės ir Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių (apeliančių) J. L.ir R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. L. ir R. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tretieji asmenys: Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro notarė Judita Skrodenytė, I. C., D. M., A. (A.) K..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės ieškiniu prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu 1990 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1-2299, pagal kurį Z. K. turtą paveldėjo sutuoktinė S. D. K. ir sūnus I. K., t. y. liudijimo dalį, pagal kurią S. D. K. ir sūnus I. K. po Z. K. mirties paveldėjo lygiomis dalimis 1/2 gyvenamojo namo, 1/3 dalį ūkinių pastatų ir 1/2 dalį kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), ir pripažinti, kad S. D. K. ir I. K. po tėvo mirties paveldėjo lygiomis dalimis 2/9 gyvenamojo namo ir tokias pačias dalis daržinės ir tvarto, esančių (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškovės nurodė, kad 1975 m. spalio 1 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4-15939, pagal kurį po motinos M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties turtą paveldėjo jos sūnūs Z. K. ir T. K.. Paveldimą turtą sudarė 4/9 (kiekvienam po 2/9 dalis) gyvenamojo namo ir tokios pat dalys daržinės ir tvarto, esančių (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė Z. K.. 1990 m. rugsėjo 5 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1-2299, pagal kurį Z. K. turtą paveldėjo sutuoktinė S. D. K. ir sūnus I. K.. Paveldimą turtą sudarė 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalis ūkinio pastato ir 1/2 dalis kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini).

3.       2001-07-19 Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras Algimantas Rogovas išdavė paveldėjimo teisės liudijimą A. K., kuris paveldėjo turtą po savo tėvo T. K. (jis ir Z. K. brolis) 2/9 gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/m. Būtent tokią dalį, kurią po kurią ir paveldėjo abu broliai T. K. ir Z. K. po savo motinos mirties. Būtent tokią- 2/9- dalis turto turėjo paveldėti ir Z. K.įpėdiniai sutuoktinė K. S. D. J. ir sūnus K. I. Z..

4.       Ieškovių tvirtinimu, iš Z. K. paveldėjimo bylos paaiškėjo, kad kaip priedai bei nuosavybę įrodantys dokumentai yra prijungtos dvi (duomenys neskelbtini) pažymos, kuriose nurodyta skirtinga informacija apie mirusiajam priklausančio turto dalis. 1990 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje Nr. 157 nurodyta, kad mirusysis Z. K. gyveno (duomenys neskelbtini) savo 2/9 dalyse gyvenamojo namo kartu su žmona ir sūnumi. 1990 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje Nr. 391 nurodoma, kad vadovaujanti ta pačia namų ūkio knyga Nr. 1217 Z. K. priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 1/3 dalis ūkio pastatų; šeimos sudėtis nurodyta ta pati – žmona ir sūnus. Inventorizacinio biuro išduotoje pažymoje nei savininkas, nei priklausančios dalys nėra nurodytos. Pažyma buvo išduota mirusiojo Z. K. sutuoktinei S. K.. Iš VĮ Registrų centro gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bylos nustatyta, kad byloje yra 1990 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad Z. K. priklauso 2/9 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažyma išduota vadovaujantis namų ūkio knyga Nr. 1217. 2001 m. liepos 19 d. Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras Algimantas Rogovas išdavė paveldėjimo teisės liudijimą A. K., kuris paveldėjo turtą po savo tėvo T. K. (jis ir Z. K. brolis) 2/9 gyvenamojo namo. Būtent tokią dalį paveldėjo abu broliai T. K. ir Z. K. po savo motinos mirties. Būtent 2/9 dalis turto turėjo paveldėti ir Z. K. įpėdiniai sutuoktinė S. D. K. ir sūnus I. K..

5.       Ieškovių teigimu, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, notarė nesiaiškino, kodėl yra dvi pažymos su skirtinga informacija, kodėl pareiškime padarytas pataisymas, kuris nėra aptartas ir padarytas neaišku kokiu pagrindu, neišsireikalavo pirminių nuosavybės dokumentų, iš kurių būtų matyti, kokia dalis gyvenamojo namo priklauso mirusiajam.

6.       Ieškovių nuomone, ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovės prašė jį atnaujinti.

12.       1975 m. spalio 1 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4-15939, pagal kurį po motinos M. I. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties turtą paveldėjo jos sūnūs Z. K. ir T. K.. Paveldimą turtą sudarė 4/9 (kiekvienam po 2/9 dalis) gyvenamojo namo ir tokios pat dalys daržinės ir tvarto, esančių (duomenys neskelbtini).

13.       (duomenys neskelbtini) mirė Z. K

19.       Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 1990 m. rugsėjo 5 d., todėl taikytina tuo metu galiojusio CK (1964 m.) 84 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numatė 3 metų bendrą ieškininės senaties terminą. Kadangi S. D. K. ir I. K. po Z. K. mirties patys kreipėsi dėl palikimo priėmimo, todėl labiau tikėtina, kad vėliausiai apie tariamą savo teisių pažeidimą jie turėjo sužinoti nuo Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos - 1990 m. rugsėjo 5 d. Byloje nėra įrodymų, kad S. D. K. ir I. K. ginčijo Paveldėjimo teisės liudijimą ar jo dalį.

20.       Ieškovės, kaip teisių ir pareigų perėmėjos, kreipėsi į teismą 2021 m. lapkričio 29 d., t. y. praleidusios ieškinio senaties terminą daugiau kaip 28 metus. Teismo vertinimu, ieškovės nenurodė reikšmingų aplinkybių ir nepagrindė įrodymais svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas praleistas, todėl teismas ieškinio senaties termino neatnaujino (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21.       Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, Teismui nustačius, kad visgi senaties terminas yra praleistas, prašome jį atnaujinti, kaip praleistą ne dėl nuo įpėdinių priklausančių aplinkybių, o dėl svarbių priežasčių

22.       Apeliacinio skundo argumentai:

22.1.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nepateikta pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti neteisėtus notarės ar valstybės veiksmus, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti Paveldėjimo teisės liudijimo dalį negaliojančia, nėra pagrindo nustatyti, kad S. D. K. ir I. K. po Z. K. mirties paveldėjo kitas turto dalis nei nurodyta Paveldėjimo teisės liudijime.  

22.2.                      Apeliančių tvirtinimu, ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime Nr. 1-2299 neteisingai nurodyta paveldimo turto dalis, nes nepagrįstai remtasi (duomenys neskelbtini) 1990 m. birželio 28 d. išduota pažyma Nr. 391.

22.3.                      (duomenys neskelbtini) mirė vienas iš Z. K. M. įpėdinių - sūnus I. K., po kurio mirties liko dvi įstatyminės įpėdinės, t. y. apeliantės, kurios dėl neapdairaus notarės pareigų atlikimo prarado teisę į nuosavybę.

22.4.                      Instrukcijos II skyriaus 18 punkte nurodyta, kad taisymus padarytus tekste dokumento, kurio šalys nepasirašo, tvirtinamojo užrašo gale aptaria tik valstybinis notaras. Jeigu dokumentas, kurį reikia tvirtinti arba liudyti, pasirašytas neteisingai ar neraštingai, valstybinis notaras pasiūlo asmenims, kurie kreipėsi atlikti notarinį veiksmą, šį dokumentą ištaisyti arba perrašyti. Kaip matyti iš pateiktų paveldėjimo teisė liudijimo priedų, pareiškimas dėl palikimo priėmimo, kuris yra atspausdintas spausdinimo mašinėle, vėliau ranka yra pataisytas. Jokio aptarimo nėra padaryta. Tačiau notarei, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, nekilo klausimų, kodėl toks pataisymas yra atliktas ir nėra aptartas. Tokiais savo veiksmai notarė akivaizdžiai pažeidė jau minėtus instrukcijos reikalavimus.

22.5.                      Instrukcijos 3 skirsnio 99 punkte yra nurodyta, „... jeigu į paveldimojo turto sudėtį įeina gyvenamasis namas, valstybinis notaras reikalauja pateikti dokumentą, kad namas priklauso palikėjai, techninės inventorizacijos biuro pažymėjimą, o vietovėje kur inventorizacija nepadaryta,- vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimą...“ Įpėdiniai valstybiniam notarui pateikė inventorizacinio biuro išduotą pažymą ir 2 (duomenys neskelbtini) išduotas pažymas. Iš Inventorizacinio biuro išduotos pažymos duomenų akivaizdu, kad inventorizacija paveldimam namui buvo atlikta: nurodytas pastatas ir priklausiniai, duomenys kaip jie pažymėti plane, įvertinimas, nusidėvėjimas, naudingas ir gyvenamasis plotai. Tačiau skiltys, kurioje turėtų būti nurodytas nekilnojamojo turto savininkas, turto dalis ir dokumentai, patvirtinantys asmens nuosavybę nebuvo užpildyti, nei savininkas, nei priklausančios dalys nėra nurodytos. Pažyma buvo išduota mirusiojo Z. K. sutuoktinei S. K.. Taigi, vadovaujantis instrukcija, pagrindinis dokumentas, vadovaujantis kuriuo turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, turėjo būti inventorizacinis pažymėjimas ir be abejo dokumentas, kad namas priklauso mirusiajam, o būtent, paveldėjimo teisės liudijimas, kur Z. K. paveldi 2/9 gyvenamojo namo po savo motinos M. K. mirties. Notarė, neesant nurodytų duomenų, vadovaudamasi Notariato Įstatymo 21 straipsniu, privalėjo išsiaiškinti, kam konkrečiai priklauso namas, kokiomis dalimis ir kokiu pagrindu. O ne esant prieštaravimams tarp įpėdinių pateiktų nuosavybės dokumentų, vadovautis paskutiniuoju.

22.6.                      Nesutinka su teismo pozicija, kad aplinkybė, jog 2001 m. liepos 19 d. Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras Algimantas Rogovas išdavė paveldėjimo teisės liudijimą A. K., kuris paveldėjo turtą po savo tėvo T. K. (Z. K. brolis) 2/9 gyvenamojo namo, vienareikšmiškai nepagrindžia, kad būtent 2/9 dalis turto turėjo paveldėti ir Z. K. įpėdiniai - sutuoktinė S. D. K. ir sūnus I. K., nes šiame liudijime nėra kalbama apie kitų bendraturčių, tame tarpe Z. K. ar jo įpėdinių turto dalį. Kaip ir nurodyta instrukcijoje, notaras A.Rogovas pareikalavo iš įpėdinio pateikti nuosavybės dokumentą, kokiu pagrindu jo tėvui T. K. priklauso 2/9 nuosavybės.

22.7.                      Išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, notarė privalėjo įsitikinti, kad visi pateikti dokumentai į paveldėjimo bylą yra nuoseklūs, kad juose nurodyti duomenys yra vienodi, kad dokumentai tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja, o esant prieštaravimams, dėti pastangas jiems pašalinti. Šioje situacijoje, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, notarė akivaizdu nesiaiškino, kodėl yra dvi pažymos su skirtinga informacija, kodėl pareiškime padarytas pataisymas, kuris nėra aptartas ir padarytas neaišku kokiu pagrindu, neišsireikalavo pirminių nuosavybės dokumentų, iš kurių būtų akivaizdžiai matyti, kokia dalis gyvenamojo namo priklauso mirusiajam.

22.8.                      Teismo nuomone, senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet D. S. K. ir I. K. buvo išduotas 1990-09-05 paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovės nesutinka su tokia teismo pozicija dėl senaties termino skaičiavimo. Taip pat pažymi, kad tiek S. D. K., tiek I. K. yra nebaigę mokslų, neturi teisinio išsilavinimo, todėl jiems nebuvo žinoma kaip turėtų būti įformintas paveldėjimo teisės liudijimas ir kokios dalys dokumente turėtų būti nurodytos. Jie kreipėsi į oficialų asmenį – notarą, kuriuo pasitikėjo ir tikėjo, kad gautas dokumentas bus teisingas ir galiojantis.

23.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti ginčijamą teismo sprendimą. Atsiliepimo argumentai:

23.1.                      Apeliantės nesutinka su notarės atliktais veiksmais. Teisingumo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės įvertinti atlikto notarinio veiksmo teisėtumo (tą turėtų įvertinti teismas), o tuo labiau pavesti teismui išduoti pataisytą paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau, ministerijos vertinimu, teismas tinkamai nustatė faktines šios bylos aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisėtą sprendimą.

23.2.                      Nesutinka su apeliančių argumentais, kad notarė neturėjo vadovautis 1990 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) išduota pažyma Nr. 391. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. K. paveldėjimo byloje yra dvi (duomenys neskelbtini) pažymos, įrodančios nuosavybę, tačiau jose nurodyta skirtinga informacija apie mirusiajam priklausančio turto dalis. Teismas pagrįstai nustatė, kad notarė privalėjo vadovautis (duomenys neskelbtini)1990 m. birželio 28 d. pažyma Nr. 391, kuri išduota vėliau ir kuri nėra nuginčyta.

23.3.                      Sutinka su teismo nuomone, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, nepateikta pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti neteisėtus notarės ar valstybės veiksmus, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimo dalį negaliojančia.

23.4.                      Ieškovės yra praleidę ieškinio senaties terminą. Ieškovės nenurodė reikšmingų aplinkybių ir nepagrindė įrodymais svarbių priežasčių, dėl kurių minėtas senaties terminas praleistas, todėl teismas pagrįstai jo neatnaujino.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK

29.       Aplinkybė, kad 2001 m. liepos 19 d. Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaras Algimantas Rogovas išdavė paveldėjimo teisės liudijimą A. K., kuris paveldėjo turtą po savo tėvo T. K. (Z. K. brolis) 2/9 gyvenamojo namo, vienareikšmiškai nepagrindžia, kad būtent 2/9 dalis turto turėjo paveldėti ir Z. K. įpėdiniai - sutuoktinė S. D. K. ir sūnus I. K., nes šiame liudijime nėra kalbama apie kitų bendraturčių, tame tarpe Z. K. ar jo įpėdinių turto dalį. Tokiu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks kito notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nėra pakankamas įrodymas, kad pripažinti negaliojančia Paveldėjimo teisės liudijimo ginčo dalį.

Dėl ieškinio senaties

30.       Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė vienas iš Z. K. M. įpėdinių - sūnus I. K., po kurio mirties liko dvi įstatyminės įpėdinės, t. y. ieškovės R. L. ir J. L., kurios ir ginčija 1990 m. rugsėjo 5 d. I. K. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 1-2299. Ieškovės teigia, kad paveldėjimo būdu joms perėjo mirusio I. K. teisės ir pareigos kaip palikimo perėmėjui. Ieškovės iš esmės teigia, kad jų motina S. D. K. ir brolis I. K., dėl neapdairaus pareigų atlikimo prarado teisę į nuosavybę, todėl būtina ištaisyta prieš daug metų padarytą valstybinės notarės klaidą.

31.       Byloje ginčas kilo dėl vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo pagrindų - paveldėjimo. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių bei pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perima palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

32.       Kadangi palikimas, dėl kurio vyksta ginčas, byloje, atsirado (duomenys neskelbtini), tai, sprendžiant dėl taikytino ieškinio senaties termino ir jo pradžios, visų pirma turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusiu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, ginčams, kylantiems iš paveldėjimo teisinių santykių, taikytinas bendrasis 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. Civilinio kodekso 86 straipsnio 1 dalis).

33.       Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas dėl 1990 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 1-2299 K. I. Z. mirties momentu, tai yra (duomenys neskelbtini), jau buvo pasibaigęs, nes nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo praėjo daugiau nei 30 metų. Manytina, kad nuo (duomenys neskelbtini) K. I. Z. turėjo būti žinoma apie pažeistas teises, tačiau jis daugiau nei 30 metų savo pažeistų teisių negynė. Paveldėjimo būdu pereina mirusio fizinio asmens teisės ir pareigos palikimo perėmėjui (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis).

34.       Skaičiuojant ieškinio senaties terminą ir nuo 2014-01-22, kada, ieškovių tvirtinimu, I. K. iš Nekilnojamojo turto registro sužinojo apie jo vardu registruotą nuosavybės teisę, 3 metų ieškinio senaties terminas taip pat žymiai praleistas. Palikimo perėmėjoms (ieškovėms) negali pereiti mirusiojo teisės, kurių mirties metu jis jau nebeturėjo. Taigi, K. I. Z. praleidus ieškinio senaties terminą, senaties terminas jo palikimo perėmėjams neprasideda iš naujo.

35.       Praleistas ieškinio senaties terminas, kuris remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.

Dėl atsakovo (ne|) tinkamumo

36.       Sutiktina, kad ieškovių nurodytas atsakovas yra netinkamas. Kaip nurodė atsakovė, atsakovės Teisingumo ministerijos kompetencija yra apibrėžta Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintuose Teisingumo ministerijos nuostatuose. Viena iš Teisingumo ministerijos nuostatų 8 punkte nurodytų funkcijų yra teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti notariato veiklą, apibendrinti ir analizuoti notarų veiklos statistiką (8.14 papunktis). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta, kad notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka šiame straipsnyje numatytą notarų veiklos priežiūrą. Notarų veiklos priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus, laikosi kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais teisės aktais nustatytų notaro profesinės veiklos reikalavimų. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.

37.       Pagrįstas argumentas, kad Teisingumo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės įvertinti atlikto notarinio veiksmo teisėtumo (tą turėtų įvertinti teismas), pavesti teismui išduoti pataisytą paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau pripažinus negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1-2299, neigiamų pasekmių gali turėti tiek kita Z. K. M. įpėdinė – K. S. D., tiek kiti asmenys, jei K. S. D. perleido savo paveldėtą turtą tretiesiems asmenims, dėl jų teisių ir pareigų apimties.

38.       Teismas nurodė, ieškovėms aplinkybę dėl netinkamo atsakovo, tačiau ieškovės nesutiko ir toliau palaikė ieškinį tik atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šiai atsakovei atmetė (CPK 45 straipsnis).

Dėl bylos baigties

39.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas Barkauskas

                                                                                                                                    Loreta Braždienė

                                                                                                                                    Andrius Ignotas