Administracinio nusižengimo byla Nr. II-552-729/2021
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00873-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4
(S)
N U T A R T I S
2021 m. liepos 20 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5397-2021 (ROIK: 21131277895).
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2021 m. birželio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5397-2021 (ROIK: 21131277895) A. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda už tai, kad 2020 m. gruodžio 11 d., 09:42 val., gatvėje, su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“) Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1,21), nesukdama į įvažiavimą ar į sankryžą. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 8 ir 181 punktų reikalavimus.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjos A. J. skundas, kuriuo prašo skundžiamu nutarimu paskirtą baudą subendrinti su kitais jos padarytais analogiškais nusižengimais, padarytais toje pačioje vietoje, tuo pačiu automobiliu skirtingomis datomis iki 2021 m. vasario 9 d. Prašo šias veikas vertinti ir kvalifikuoti kaip tęstinį administracinį nusižengimą bei paskirtą nuobaudą subendrinti apėmimo būdu. Nurodo, kad sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, jį padarė dėl neatidumo, nepastebėjo ir nesuprato, kad važiuoja tik maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Kadangi šiuo maršrutu tenka važiuoti beveik kas dieną todėl mašinaliai, nemanydama, kad nusižengė KET reikalavimams važiuodavo šia juosta iš namų į darbą (ir atgal), pakeliui į ugdymo įstaigą užveždama mažametį vaiką. Tik kai sumokėjo pirmąją baudą, atkreipė dėmesį į kelio ženklais maršrutiniam transportui išskirtą eismo juostą, iki tos dienos manė, kad ši eismo juosta skirta visiems eismo dalyviams. Šio administracinio nusižengimo nepadarė tyčia, nesiekė demonstruoti savo pranašumo prieš kitus eismo dalyvius ir visada paisė saugaus eismo reikalavimų, nusižengė dėl neapdairumo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, pasižada ateityje būti atidesnė ir nebedaryti tokių ar panašių nusižengimų. Dėl techninių ANK pažeidimų registravimo procedūrų ji praktiškai kadien gauna vis naujus protokolus dėl toje pačioje vietoje ir tokiu pat būdu padarytų nusižengimų, skiriasi tik padarymo data, ir turbūt tokius protokolus gaus dar ilgai, nes apie tai, kad vairuodama padarė administracinį nusižengimą sužinojo tik 2021 m. vasario 9 d. tik iš 2021 m. vasario 5 d. protokolo ROIK: 21127935068, kai už nusižengimą jai buvo paskirta 15 Eur dydžio piniginė bauda. Baudą nedelsiant sumokėjo ir nuo tos dienos maršrutiniam transportui skirta eismo juosta stengiasi nebevažiuoti. Pagrindinė administracinės atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad asmuo po nusižengimo padarymo nebedarytų naujų nusižengimų, o vertinant jos teisinę situaciją susidaro įspūdis, kad fiksuojant ir iškart po nusižengimo padarymo kalto asmens neinformuojant apie jo padarytus nusižengimus jie ne sustabdomi, o didinami paskirtų baudų kiekiai bei dydžiai. Jei administracinės baudos už praktiškai kasdien jos padarytus nusižengimus bus skiriamos atskirai, baudų dydis gali viršyti ir keletą tūkstančių eurų, o ji yra įsitikinusi, kad padarė ne atskirus nusižengimus, o vieną tęstinį nusižengimą, kuris tęsėsi tol, kol jai buvo paskirta pirmoji nuobauda.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. J. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant 2021 m. birželio 9 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, pažeidimo vietos nuotraukos, pranešėjo pateikta informacija ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. A. J., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidi ir rūpestinga, tačiau tokia nebuvo, todėl yra pagrįstai nubausta. Nekyla abejonių, kad A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. į teismo posėdį neatvyko, būdama tinkamai informuota apie jo vietą ir laiką, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. J. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. gruodžio 11 d., 09:42 val., gatvėje, su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“) Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1,21), nesukdama į įvažiavimą ar į sankryžą. Institucija, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė A. J. 50 Eur baudą.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. J. taip pat surašyti keli kiti administracinio nusižengimo protokolai bei priimti nutarimai dėl to, kad ji skirtingu metu, toje pačioje vietoje (Taikos pr. - Debreceno g. sankryžoje, Taikos pr. - Naikupės g. sankryžoje), gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“) Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1,21), nesukdama į įvažiavimą ar į sankryžą.
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pareiškėja prašo skundžiamu nutarimu paskirtą baudą subendrinti su kitais jos padarytais analogiškais nusižengimais padarytais toje pačioje vietoje, tuo pačiu automobiliu skirtingomis datomis iki 2021 m. vasario 9 d. Prašo šias veikas vertinti ir kvalifikuoti kaip tęstinį administracinį nusižengimą bei paskirtą nuobaudą subendrinti apėmimo būdu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracinių nusižengimų bylose pagal analogiją (su atitinkamais pakeitimais) taikytini kasacinio teismo išaiškinimai baudžiamosiose bylose dėl tęstinės nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-64-689/2019, Nr. 2AT-36-719/2020). Baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, Nr. 2K-501/2012, Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-497/2014).
Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė be kita ko numatyta už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Šios normos dispozicija yra blanketinė, t.y., nusižengimo sudėtis yra numatyta ne tik ANK, bet ir kituose teisės aktuose.
KET 181 punkte numatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: dviračius ir mopedus; lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“; automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. KET 182 punkte numatyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. KET 3 priedo 1.21 punktas numato, kad raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 181 ir 182 punktuose nustatytus atvejus. KET 1 priedo nurodomasis kelio ženklas Nr. 523 nurodo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis (nurodomojo kelio ženklo Nr. 523 ar horizontaliojo ženklinimo „A“ nesilaikymas) yra realizuojama be tais atvejais, kai lengvojo automobilio vairuotojas persirikiuoja į horizontaliuoju ženklinimu „A“ pažymėtą juostą, tačiau sankryžoje nepasuka į dešinę (toliau važiuoja horizontaliuoju ženklinimu „A“ pažymėta juosta). Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl tokiais atvejais administracinis nusižengimas yra baigtas nuo nurodytų veiksmų padarymo (nepasukimo sankryžoje į dešinę momento). Pasekmės, pažeidėjo tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl jų nustatymas nėra privalomas.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. J. 2020 m. gruodžio 11 d., 09:42 val., vairuodama lengvąjį automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) persirikiavusi į eismo juostą, paženklintą horizontaliuoju ženklinimu „A“ nepasuko Taikos pr. ir Naikupės g. sankryžoje į dešinę, toliau važiuodama šia eismo juosta (b. l. 9–10, 11). Kaip minėta, A. J. patraukta administracinėn atsakomybėn už analogiškas veikas, padarytas kitomis dienomis (2020 m. gruodžio 24 d., 2020 m. gruodžio 20 d., 2020 m. gruodžio 16 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2020 m. gruodžio 10 d., 2020 m. gruodžio 6 d., 2020 m. gruodžio 5 d., 2020 m. gruodžio 1 d.) (b. l. 15–22). Nors šie pažeidimai yra analogiški, tačiau jų nejungia joks vieningas, bendras sumanymas ir visiems vieninga kaltė; nepagrįsta teigti, kad A. J. darydama pirmą veiką, jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kitų neteisėtų veiksmų ir t.t.. Nenustačius vieningo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sumanymo, jungiančio veikas, padarytas skirtingu laiku, A. J. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti atskirai kaip paprasti pavieniai administraciniai nusižengimai, o ne kaip tęstinis administracinis nusižengimas.
Pažymėtina, kad pareiškėja motyvuodama skundą rėmėsi Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-658/2021, tačiau teismui nėra pagrindo vadovautis pareiškėjos nurodomos nutarties išaiškinimais, nes skiriasi bylos, kurioje suformuluoti šie išaiškinimai, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, padaryto pažeidimo pobūdis ir jo pasireiškimo būdai bei ypatumai.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5397-2021 (ROIK: 21131277895) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. J. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
n u t a r i a :
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5397-2021 (ROIK: 21131277895) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė