Civilinė byla Nr. e2A-1017-232/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44323-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.5.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 19 d.

                                                                          Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB „Lesto“) ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos už elektros energijos dedamąją galią priteisimo,

n u s t a t ė:

        I.Ginčo esmė

1. Kreditorius AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB „Lesto“) kreipėsi į teismą su pareiškimu, pagal kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2015-12-18 įsakymą dėl 732,45 Eur skolos, 0,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. R. kreditoriaus naudai. Gavus V. R. prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo, ir kreditoriui pateikus ieškinį, 2016-02-05 nutartimi ieškinys priimtas, 2015-12-18 teismo įsakymas panaikintas. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. R. 374, 90 EUR skolą už elektros energijos dedamąją galią, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios A. K. g., Vilniuje, atsakovė įsigijusi patalpas nesikreipė dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovės elektros įrenginiai prijungti prie skirstomojo elektros tinklo ir elektros energija buvo naudojama. Minėtoms komercinės paskirties patalpoms yra rezervuota 17 kW galia, todėl atsakovė privalo susimokėti tiek už suteiktą elektros energiją, tiek už galią. Ieškovo teigimu, atsakovė už rezervuotą galios dedamąją neatsiskaitė ir liko skolinga 374,90 EUR. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus ir atsisakė nuo 103,58 EUR priteisimo bei nurodė, jog už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-10-05 prašo priteisti iš atsakovės 271,32 EUR skolos už galią, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. A. V. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog patalpos nebuvo naudojamos, todėl atsakovė nebuvo sudariusi su ieškovu dėl elektros energijos tiekimo. Atsakovės manymu, ieškovas savo iniciatyva rezervavo ginčo patalpoms 17 kW galią, apie tai atsakovė nebuvo informuota, todėl neturi pareigos mokėti už elektros energijos dedamąją galią. Prašė ieškinį atmesti.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė ieškovą AB „Lesto“ civilinėje byloje jo teisių perėmėju AB „Energijos skirstymo operatorius“; priteisė iš atsakovės V. R. ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 271,17 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (271,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos  (2015-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 9,01 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priėmė ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 103,58 Eur priteisimo iš atsakovės V. R. ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; priteisė iš V. R. 3,32 eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.
5. Teismas pažymėjo, jog elektros energijos kainą sudaro dvi dedamosios dalys – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina mėnesiui ir sunaudotos elektros energijos kilovatvalandės (kWh) kaina. Pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto.
6. Teismas nustatė, jog ieškovas suteikė atsakovei galimybę naudoti 17 kW galios elektros energiją, t. y. ieškovas rezervavo atsakovei atitinkamą galią ir jos negalėjo suteikti kitiems vartotojams. Už tai Tvarka numato vartotojui pareigą mokėti galios dedamąją, kuri mokama nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto. Pažymėjo, jog atsakovė turėjo galimybę atsisakyti elektros (prašydama nutraukti tiekimą ir anuliuoti apskaitą) ankščiau (nei 2015 metų rudenį), tačiau, to nepadarė, todėl privalo prisiimti atsiradusias pasekmes. Kadangi atsakovė nevykdė savo  prievolės, t. y. laiku neatsiskaitė su ieškovu už galios dedamąją, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovės susidariusią 271,17 EUR skolą yra pagrįstas ir tenkintinas. Kadangi byloje nepateiktas joks rašytinis šalių susitarimas dėl netesybų, o ieškovas, reikšdamas ieškinį, nenurodė jokio 0,15 EUR delspinigių taikymo teisinio pagrindimo ir nepateikė delspinigių paskaičiavimo lentelės, teismas reikalavimą dėl 0,15 EUR priteisimo atmetė.

          III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. A. V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 sprendimą ir bylą nutraukti.
8. Pažymėjo, jog tiek teismui pateiktuose savo prieštaravimuose dėl ieškovo pareiškimo išduoti teismo įsakymą, tiek atsiliepime į ieškovo ieškinį akcentuota, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso parduotuvės adresu A. K. g. Vilniuje patalpos ir kad atsakovė elektros pirkimo-pardavimo sutarties nėra sudariusi. Minėtos patalpos įgytos iš trečiųjų asmenų, kurios buvo ir yra apleistos, prieš perkant patalpas, pardavėjas nurodė, kad elektros tiekimo sutartis nutraukta ir elektros energija į perkamą pastatą nėra tiekiama. Be to patalpos prasidėjus teisminiams procesams buvo areštuotos ir atsakovė ilgą laiką negalėjo disponuoti įsigytu turtu. Todėl energijos pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais  negalėjo būti sudaryta.
9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas suteikė atsakovei galimybę naudoti 17 Kw galios elektros energiją t.y. ieškovas rezervavo atsakovei atitinkamą galią ir jis negalėjo suteikti kitiems vartotojams, nes nesudarius sutarčių ar kitaip neinformavus asmens, elektros energijos tiekimas negali būti tiekiamas bei kitos dedamosios dalys rezervuojamos. Byloje surinktais įrodymais neginčytinai įrodyta, jog atsakovė neišreiškė jokios valios pirkti tokią prekę ir gauti atitinkamas paslaugas.
10. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose LR Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr.1-38 100 punkte, kuriuo ieškovas grindžia savo ieškinį, reglamentuota kas turi atsakyti už pateiktą elektros energiją.
11. Ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą dėl 2016-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso parduotuvės patalpos adresu A. K. g., Vilniuje. Atsakovė, įsigijusi patalpas, nesikreipė dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovės elektros įrenginiai prijungti prie skirstomojo elektros tinklo ir atsakovės įrenginiams rezervuota 17 kW galia.
12. Nustatant mokestį už leistinąją naudoti galią, siekiama racionalizuoti elektros galių panaudojimą ir taip optimizuoti elektros tinklų įmonių investicijas. Tuo pačiu siekiama siųsti teisingus signalus vartotojams, kurie turėdami perteklines galias, turi arba mokėti už jų palaikymą, arba jų atsisakyti. Nepaisant to, kad vartotojas nepasinaudoja galimybe naudotis jam priklausančiam objektui rezervuota leistinąją galia, elektros energetikos įmonės visą laiką turi prižiūrėti, remontuoti bei atnaujinti elektros tinklus pagal vartotojų maksimalią galią, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas ir paslaugų kokybės reikalavimai.
13. LR Elektros energetikos įstatymo 69 str. 6 d. apibrėžta, kad Komisijai nustačius viršutines kainų ribas, paslaugų teikėjai turi teisę diferencijuoti paslaugos kainas pagal objektyvius požymius. Paslaugų teikėjai, diferencijuodami kainas, privalo laikytis nediskriminavimo principo ir tinkamai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo principą. Perdavimo paslaugos kaina, persiuntimo paslaugos kaina, skirstymo paslaugos kaina visais atvejais, išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalį, gali būti diferencijuojamos į galios ir elektros energijos dedamąsias.
14. Kaip matyti iš teisės aktų analizės, kaina už elektros energiją, kaip visuma, susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios. Tai numatyta siekiant didinti energijos naudojimo efektyvumą bei įgyvendinant 2006-04-05 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų nuostatas.
15. LR Elektros energetikos įstatyme numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Tuo tarpu Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse įtvirtinta vartotojo prievolė pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Taisyklių 100 p. numatyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (pvz., 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014) yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, už patiektą elektros energiją privalo sumokėti patalpų savininkas. Taigi atsakovės, kaip turto savininkės, pareiga mokėti už elektros energiją (tame tarpe ir už rezervuotą galią kaip elektros energijos dedamąją dalį) kyla iš teisės aktų reikalavimų, o teismas išnagrinėjęs ginčą teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas.
16. Taip pat visiškai nepagrįsta apeliantės pozicija, jog Taisyklių 100 punktas įpareigoja savininką sumokėti tik už patiektą elektros energiją. Šio punkto dispozicija yra žymiai platesnė - jei nėra sudaryta sutartis savininkas privalo sumokėti ne tik už elektros energiją, bet ir už reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti už leistinos naudoti galios kilovato (kW) dedamąją.
20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog nebuvo sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, ji neišreiškė valios pirkti minėtą prekę ir gauti atitinkamas paslaugas, todėl jai nekyla pareiga mokėti mokestį už elektros energijos dedamąją galią. Be to elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose LR Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr.1-38 100 punkte reglamentuota kas turi atsakyti už patiektą elektros energiją.
21. Bylos duomenimis nustatyta, jog negyvenamosios patalpos (parduotuvė), esančios A. K. g., Vilniuje, nuo 2009-12-03 nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovo teigimu patalpoms buvo rezervuota 17 kW galia. Iš byloje pateikto ieškovo 2015-12-22 rašto Nr. 12330-SK-431 matyti, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl sutarties pasirašymo ir dėl atsakovės pareigos mokėti elektros energijos dedamąją galią. Byloje pateiktas pranešimas, kad ieškovas minėtose patalpose 2015-11-05 likvidavo apskaitą. Pagal ieškovo pateiktas paskaičiavimo lenteles už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 skola už galios dedamąją sudaro 135,83 Eur, o už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-10-05  - 135,49 Eur, į 2015 metų  135,49 EUR skolą yra įtraukti 0,15 EUR delspinigiai.
22. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigojo už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 str. 1 d.). Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Ginčo dėl to, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties byloje nėra, tačiau atsakovei priklausančio pastato elektros įrenginiai prijungti prie skirstomojo elektros tinklo. Iš į bylą pateikto 2015-11-05 pranešimo matyti, kad atsakovei priklausančiose patalpose įrengtas elektros apskaitos prietaisas, šiuo pranešimu ieškovas informavo atsakovę, kad patikrino įrengto elektros skaitiklio fukcionavimą ir jo prijungimo schemą bei minėtose patalpose likvidavo apskaitą. Pagal byloje  ieškovo pateiktų skolų paskaičiavimo lenteles, paskutinis mokėjimas už ieškovo teiktas paslaugas atsakovės atliktas 2015-10-26.
23. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-11-27 nutarimu Nr.03-707 patvirtintą AB „Lesto“ eletros energijos persiuntimo paslaugų kainų ir jų taikymo tvarką, taip pat ir vėlesniu 2014-12-23 nutarimu Nr. O3-960 patvirtintą AB „Lesto“ elektros energijos persiuntimo paslaugų kainų bei jų taikymo tvarką, galios dedamoji - vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Tvarkoje prie antrosios grupės vartotojų priskiriami vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji galia yra 30 kW ir mažiau. Tvarkos 14 p. Komisija patvirtino antros grupės vartotojų elektros energijos kainą.  Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos patvirtintą AB „Lesto“ visuomeninės elektros energijos kainos tarifų bei jų taikymo tvarką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad elektros energijos kainą sudaro dedamosios dalys, o galios dedamoji dalis mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio bei elektros energijos vartojimo fakto (nutarimo 4 punktas). Atsakovės byloje įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovė nenaudojo elektros energijos, nepašalina atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktą galimybę naudotis 17 kW galios elektros energija, jos neperskirstant kitiems vartotojams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė galėjo atsisakyti šios galimybės, atjungdama elektros įrangą ir apskaitos prietaisus (prašydama nutraukti tiekimą ir anuliuoti apskaitą) ankščiau  nei 2015 m. rudenį, tačiau to nepadarė, todėl privalo prisiimti atsiradusias pasekmes.
24. Civilinio kodekso 6.383 str. 1 d.3 įtvirtinta bendra norma, jog abonentas privalo sumokėti už patiektą energiją. Civilinio kodekso 6.391 str. sakoma, jog šio skirsnio normos taikomos, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Šiuo atveju speciali teisė norma – Elektros energetikos įstatymas, numato vartotojo prievolę sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Tuo tarpu Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse įtvirtinta vartotojo prievolė pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Taisyklių 100 p. numatyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
25. Bylos įrodymai patvirtina, jog ginčo laikotarpiais atsakovė nemokėjo galios dedamosios mokesčio, apeliantė nepaneigė nesumokėto galios dedamosios mokesčio dydžio ir jo paskaičiavimo pagrįstumo.
26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Teisėja                                                         Liuda Uckienė