Baudžiamoji byla Nr. 1-197-270/2017                                                                                                                                                                       

                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56111-2015-5

                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.2.

(S)

     VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,

sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant prokurorams Sigitui Jankauskui, Linui Gružui

kaltinamajai M. Š., jos gynėjui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

nukentėjusiajai V. B.,

nukentėjusiosios atstovei advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkų tautybės, vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti (pensininkė), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,                                                                                                                                                                                                                  

n u s t a t ė :

M. Š. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji, 2015 m. spalio 9 d., apie 14.40 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama vienintele savo judėjimo krypties Apkasų gatvės eismo juosta nuo Žalgirio gatvės pusės ir priartėjusi prie už sankirtos su Žygio gatve esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Taip pat pažeidė 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, kad pėsčiojo įžengimo į važiuojamąją dalį atveju būtų užtikrinta galimybė laiku sustabdyti vairuojamą automobilį prieš perėją, nestabdė vairuojamo automobilio ir nesustojo su juo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į jos važiavimo krypties eismo juostą nuo dešiniojo šaligatvio įžengusią bei jos važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per Apkasų gatvės važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją V. B. ir tęsdama važiavimą vairuojamu automobiliu ją partrenkė. V. B. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintas V. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji M. Š. iš pradžių savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015-10-09 važiavo automobiliu „Ford Focus“, kuris priklausė V. S., važiavo paimti anūkės, važiavo nuo Žalgirio g. ir pasuko į Apkasų g., važiavo labai lėtai. Apkasų g. važiavo pirma eismo juosta, iš viso buvo dvi eismo juostos. Apkasų gatve važiavo ne pirmą kartą, žinojo, kad ten yra pėsčiųjų perėja. Jai važiuojant toje vietoje nebuvo priparkuotų automobilių, buvo laisva, bet ten stovėjo šiukšlių konteineriai, matomumas buvo geras. Teigė pamačiusį nukentėjusiąją tik susidūrimo metu iki tol jos nematė, galbūt ji išbėgo iš už šiukšlių konteinerių. Automobilį sustabdė tik po susidūrimo, sustabdė greitai, kai tik pamatė. Nukentėjusiąją partrenkė savo automobilio priekiniu dešiniu sparnu. Aiškino, kad partrenkimas įvyko jau pravažiavus perėją, jai pasirodė, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėją. Vis dėl to įrodymų tyrimo eigoje, kaltinamoji savo kaltę pripažino ir atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamoji paaiškino, kad iš pradžių nukentėjusiosios pėsčiųjų perėjoje nematė, bet turbūt jį vis dėlto ten buvo. Kaltinamoji nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kas atsitiko ir siūlė atlyginti žalą.

Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2015-10-09, 13.40 val. ėjo iš darbo, atvažiavo į Kalvarijų g. ir užėjo į turgų apsipirkti, grįždama iš turgaus abiejuose rankose nešėsi krepšius, todėl bėgti negalėjo. Apkasų g. pėsčiųjų perėją kirto per „zebrą“, kaltinamosios minėti šiukšlių konteineriai yra už perėjos, todėl jai būtų buvę nepatogu kirsti kelią einant už perėjos, nes tokiu atveju jai būtų trukdę ten buvę konteineriai. Toje vietoje medžių nėra, niekas neužstoja matomumo. Prieš įžengdama į perėją apsidairė ir įsitikino, kad gatvę pereiti saugu. Jai priėjus perėją mašinų nebuvo, jų nebuvo ir tada, kai įžengė į perėją, matė atvažiuojantį kaltinamosios automobilį, bet jis buvo toliau, dar nebuvo pravažiavęs sankryžos, esančios Žygio g. Per perėją ėjo normaliu žingsniu, telefonu nekalbėjo. Kokiu greičiu važiavo kaltinamosios automobilis pasakyti negali, tačiau stabdoma nebuvo. Smūgis buvo į kairę pusę, į kelią, po smūgio vertėsi, fakto, kad atsitrenkė į automobilio stiklą neužfiksavo. Įrodymų tyrimo eigoje nukentėjusioji patvirtino, kad atleido kaltinamajai, jos pretenzijos yra visiškai patenkintos, nuo civilinio ieškinio atsisako.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad 2015-10-09, apie 14.45 val. važiavo Apkasų g. nuo Žalgirio pusės link Ulonų g., tuo metu buvo šviesu. Matė nukentėjusiąją einančią šaligatviu, ji ėjo link pėsčiųjų perėjos, nešėsi du krepšius, ėjo normaliu žingsniu. Perėją pravažiavo nesustojusi, sustojo prieš šviesoforą, nes degė raudona šviesa, pažiūrėjo per veidrodėlį ir pamatė ore skrendantį žmogų, t. y. nukentėjusiąją, paties smūgio negirdėjo ir nematė. matė, kaip nukentėjusioji nukrito ant asfalto. Suprato, kad nutiko nelaimė, todėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 47-48).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 2015-10-09 važiavo automobiliu „VW Caddy“ Apkasų g. nuo Lukšio g. link Žalgirio g.. Važiavo kita eismo juosta nuo kalno ir įvykis įvyko jam iš kairės pusės. Išvažiavo iš Apkasų g. ir leidosi nuo kalno, matė, kaip mašina kažką partrenkė. Viskas vyko prie šiukšlių konteinerių, todėl galvojo, kad vėjas išpūtė šiukšlių maišą. Privažiavo, sustojo ir pamatė, kad moteris guli, iškvietė greitąją. Kokiu tempu moteris artėjo prie perėjos nematė, matė tik kaip moteris nukrito ant žemės. Nukentėjusioji nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, ant automobilio dangčio nebuvo užmesta. Nuo perėjos nukentėjusioji nukrito maždaug 12-15 metrų atstumu, jau už perėjos. Liudytojo manymu, nukentėjusioji ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Panašius parodymus liudytojas davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 44).

Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė L. L. savo išvadą palaikė ir paaiškino, kad specialisto išvadoje nėra teigiama, jog nukentėjusioji buvo nublokšta 15 metrų, tačiau pažymėjo, kad pėsčiojo partrenkimo metu viskas vyksta fazėmis, pirmiausiai pėsčiojo kūnas kontaktuoja su automobilio dalimi, tada užmetamas, paskui vairuotojas dažniausiai reaguoja į stabdymą, vyksta automobilio lėtėjimas ir vykta bloškimo fazė. Bloškimo fazėje nukentėjusioji kažkiek kontaktavo kažkokiomis dalimis ir nuo smūgio buvo bloškiama ant kelio. Specialistė taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog pėsčioji nešėsi prekes, prekių išdėstymas po susidūrimo, kraujo dėmės, tai nekeičia jos išvados, kurioje nurodė, kad partrenkimas įvyko pėsčiųjų perėjos ribose.

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8102/15(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu M. Š. buvo blaivi (b. l. 62).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. Š. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios V. B. ir liudytojų I. Š. bei E. B. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą bei jų sunkumą (b. l. 30), eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai (b. l. 12-24), apžiūros protokolai (b. l. 40-41, 45), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje išsamiai išanalizuotas eismo įvykio mechanizmas (b. l. 54-60) bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamosios M. Š. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamosios M. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo metu teismas gavo kaltinamosios ir nukentėjusiosios prašymą dėl susitaikymo bei žalos kylančios iš šios bylos visiško atlyginimo, prašant atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukiant baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis (b. l. 172-173). Gynėjas ir nukentėjusiosios atstovė prašymą palaikė, prokuroras prašė jį tenkinti. Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad M. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja V. B. ir jos atsiprašė, nukentėjusioji atleido kaltinamajai. Be to, kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. M. Š. yra garbaus amžiaus, neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, į narkologinę įskaitą neįrašyta, yra senatvės pensininkė, našlė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad M. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad yra sąlygos taikyti jai Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Teismo vertinimu, kaltinamoji partrenkdama nukentėjusiąją pėsčiųjų perėjoje ir sunkiai ją sužalodama, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl kaltinamosios M. Š. atžvilgiu būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.

M. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas priima nukentėjusiosios atsisakymą nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, teismas, -

n u s p r e n d ž i a :

              M. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja V. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, M. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai vairuoti transporto priemones 1 metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

              Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti nukentėjusiosios V. B. atsisakymą nuo byloje pareikšto civilinio ieškinio.  

Išaiškinti M. Š., kad jeigu ji per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                                Olegas Zaicevas

Nuorašas tikras