Civilinė byla Nr. 2A-951-264/2018

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03870-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;  3.3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m.  gegužės 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-646-179/2018 pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. L. dėl DNSB (duomenys neskelbtini) 2016-05-13 įvykusio susirinkimo sprendimo nutarimų vykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) ieškinyje (I tomas, b.l.1-4) prašė įpareigoti atsakovę J. L. vykdyti daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 13 d. susirinkimo protokolu priimtą nutarimą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iškloti buto (duomenys neskelbtini) balkono plokštę akmens masės plytelėmis, o jei šio įpareigojimo atsakovė  teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės; atsakovei per teismo nustatytą terminą  neįvykdžius teismo įpareigojimo, skirti atsakovei po 30 Eur baudą už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną; iš atsakovės ieškovės naudai priteisti turėtas advokato išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike nurodė, kad 2016 m. gegužės 13 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu buvo nuspręsta  tvirtinti sprendimą, jog kiekvienas buto/patalpų savininkas privalo iškloti savo balkoną akmens masės plytelėmis savarankiškai, neturint galimybių iškloti balkono savarankiškai kreiptis į pirmininką, kuris nurodytų šiuos darbus atliekantį specialistą. Visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, išskyrus atsakovę, susirinkimo sprendimą įgyvendino.
3. Atsakovė J. L. atsiliepime į ieškinį (I tomas, b. l. 42-50), triplike (I tomas, b.l.96-99) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovė neteisėtai sušaukė 2016 m. gegužės 13 d. susirinkimą, kuriame nustatė prievolę patiems butų savininkams užbaigti rangovo darbus, paliktus neišbaigtus renovacijos metu. Ieškovė nuslėpė informaciją, kad balkonų darbai padaryti ne pagal suderintą renovacijos projektą.
4. Nurodė, kad ieškovė neteisingai pateikia faktines aplinkybes, mokėjimai buvo atliekami grynais pinigais, banko pavedimais ir pašto perlaidomis ir mokėjimais.

2. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino.
2. Įpareigojo atsakovę J. L. vykdyti daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 13 d. susirinkimo protokolu priimtą nutarimą: per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iškloti buto, (duomenys neskelbtini), balkono plokštę akmens masės plytelėmis, o jei šio įpareigojimo atsakovė J. L. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) atlikti šiuos veiksmus atsakovės lėšomis ir sąskaita, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
3. Atsakovei J. L. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo – skyrė atsakovei J. L. po 20 Eur baudą už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną.
4. Priteisė iš J. L. DNSB (duomenys neskelbtini) tris šimtus (300,00) eurų turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei vieną (100) eurų žyminio mokesčio bei 16,95 Eur  turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
5. Teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl atsakovė privalo vykdyti bendrijos organų sprendimus iškloti savo lėšomis esančio buto (duomenys neskelbtini) balkono grindis akmens masės plytelėmis.
6. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų, atmestų reikalavimų dalį, teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

1. Atsakovė apeliaciniame skunde (II tomas, b.l.1-4) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą–ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti J. L. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose; prijungti LR Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 23 d. rašto Nr. (14-4)-D8-463 kopiją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.   Sprendimas priimtas neišsamiai, klaidingai vertinant faktines aplinkybes, neteisingai ir paviršutiniškai vertinant pateiktus rašytinius dokumentus bei neatsižvelgiant į atsakovės įgalioto atstovo paaiškinimus teismo posėdžių metu. Sprendimas priimtas remiantis vien tik ieškovės ieškinyje nurodytais faktais, juos perkeliant į teismo sprendimą.
2. Negalima sutikti su sprendime išdėstytais ieškovo argumentais, jog įgyvendinant gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, balkonų grindų paviršiai buvo laikinai padengti hidroizoliacine medžiaga. Pagal renovacijos projektą jokie laikini darbai ar medžiagos laikinam balkonų grindų padengimui nebuvo numatyti.
3. Visi sprendimai, susiję su namo inovacija, turėjo būti priimti susirinkime projekto svarstymo metu, t.y. iki projekto patvirtinimo bendrijos susirinkime. Tačiau šiuo atveju, susirinkimo nutarimas balkonus padengti akmens masės plytelėmis buvo priimtas vėliau, t.y. 2016 m. gegužės 13 d.
4. Pagal suderintą ir pasirašytą projektą rangovas, atlikęs darbus renovuojant daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), neprivalėjo iškloti butų ir kitų patalpų savininkams priklausančių balkonų grindis akmens masės plytelėmis. Tokie darbai projekte nebuvo numatyti. Dėl balkonų grindų apdailos turi teisę spręsti tik pats balkono naudotojas.
5. Teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CK 4.82 str. 1 d. normos reikalavimus. Negalima sutikti, jog butų ar kitų patalpų balkonai, priskirtini bendro naudojimo patalpoms ir butų bei kitų patalpų savininkai valdo, naudojasi bei vykdo priežiūrą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai pažymėta ir LR Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 23 d. rašte Nr. (14-4)-D8-463. Teismas neteisingai vertindamas įstatymo normas, pažeidė jos teisę pačiai pasirinkti spręsti dėl savo asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ir nuosavybės valdymo, naudojimo ir priežiūros.
6. Teismas sprendime neanalizavo ir nesprendė asmeninės nuosavybės klausimo, neišnaudojo savo teisės ex officio spręsti klausimą ar Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 13 d. susirinkimo protokolu priimtas nutarimas nėra niekinis, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms. Teismas nebuvo iniciatyvus, neatsižvelgė į atsakovės pagrįstus atsikirtimus, jų visiškai nevertino.
7. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto balkonas nėra bendro naudojimo objektas, o priskirtinas asmeninei atsakovės nuosavybei, todėl Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 13 d. susirinkimo protokolu priimtas nutarimas negali sukelti teisinių pasekmių kaip nutarimas, priimtas prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II tomas, b.l. 13-17) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2018 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą palikti nepakeistą; iš atsakovės J. L. ieškovės naudai priteisti išlaidas advokatui pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Pagal renovacijos projektą jokie laikini darbai ar medžiagos laikinam balkonų grindų padengimui nebuvo numatyti, nes šie darbai nebuvo numatyti ir patvirtinti gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai.
2. Neturi reikšmės kada buvo priimtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas dėl akmens plytelių klojimo, svarbu, kad jis buvo priimtas savalaikiai, siekiant pašalinti galimus neigiamus padarinius. Vykdant projektą, balkonų grindų paviršiai buvo padengti hidroizoliacine medžiaga, kuri nėra pritaikyta paviršiniam sluoksniui, ji nėra atspari, ir ilgainiui, priklausomai nuo oro sąlygų, mechaninio poveikio, gali pradėti irti, todėl hidroizoliacinį sluoksnį buvo būtina padengti atspariomis medžiagomis, kaip kad šiuo atveju – akmens masės plytelėmis. Atsakovė šių darbų neatliko, dėl ko per dvi žiemas laikina izoliacinė medžiaga suiro ir pradėjo irti betoninis sluoksnis, o kadangi balkoninė plokštė yra iš visų pusių apklijuota putų polistirolio plokštėmis visa drėgmė pradėjo kauptis plokštėje ir perteklinė drėgmė per kapitalinę sieną pateko į buto, esančio antrame aukšte vidų bei pakenkė pagrindinio namo fasado apdailai, dėl ko ieškovas buvo priverstas bendrijos lėšomis atlikti pastato fasado remonto darbus. Šių papildomų darbų ir išlaidų ieškovė galėjo išvengti, jeigu atsakovė būtų savalaikiai balkono grindis išklojusi akmens masės plytelėmis.
3. Nustatytu teisiniu reguliavimu-gyvenamojo namo balkonai priskirtini bendrosioms pastato konstrukcijoms ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, todėl sprendimai dėl jų remonto priimami ne vienasmeniškai kiekvieno bendrijos nario, o pagal bendrijos sprendimus.
4. Atsakovės buto nuosavybės dokumentuose, aiškiai apibrėžtas turtas, kurį ji valdo asmeninės nuosavybės teisėmis – tai nustatyto dydžio butas bei šiam butui priklausanti rūsio dalis. Balkonas, nuosavybės dokumentuose nėra pažymėtas nei kaip buto priklausinys, nei kaip atsakovės nuosavybės objektas bei priskirtas jai nuosavybės teise ir/ar įstatymu nustatyta tvarka būtų pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe.
5. 2016 m. gegužės 13 d. bendrijos susirinkimas sušauktas teisėtai, laikantis visų įstatyme numatytų procedūrų; susirinkimo priimti sprendimai nėra apskųsti ir įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, taigi jų vykdymas yra privalomas visiems gyvenamojo namų butų savininkams. Atsakovei apie bendrijos susirinkime priimtus sprendimus buvo žinoma nuo šių sprendimų priėmimo dienos, tačiau atsakovė priimtų sprendimų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo, o 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį patvirtino faktą, kad jos balkone jau dedamos akmens masės plytelės, tuo pripažindama bendrijos priimtų sprendimų ir reikalavimų teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 13 d. susirinkimo protokolu priimto sprendimo vykdymo.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo.

6. Apeliantė, atstovaujama advokato D. R., prašo prijungti LR Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 23 d. rašto Nr. (14-4)-D8-463 kopiją. Nurodo, kad minėtas raštas buvo gautas jau bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, dėl ko nebuvo galimybių jį pateikti anksčiau. 2018 m. gegužės 2 d. apeliacinės instancijos teismui apeliantės atstovas pagal įgaliojimą J. A. pateikė rašytinius paaiškinimus, UAB „Alytaus butų ūkis“ 2018 m. kovo 15 d. raštą; UAB „Alytaus butų ūkis“ 2018 m. sausio 30 d. raštą; UAB „Alkor“ 2018 m. kovo 5 d. raštą; UAB „Alytaus butų ūkis“ 2018 m. kovo 15 raštą Nr.SD-320; UAB „Alytaus butų ūkis“ 2018 m. kovo 26 d. raštą Nr.SD-292; UAB „Alkor“ 2018 m. kovo 20 d. raštą Nr.18; DNSB (duomenys neskelbtini) balkoninės plokštės apžiūros aktą.
7. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės atstovo rašytinai paaiškinimai teisme gauti tik 2018 m.  gegužės 2 d., kai bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka paskirtas 2018 m. gegužės 3 d. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apeliantės atstovo dokumentų pateikimas laikytinas nesavalaikiu, prieštaraujančiu proceso operatyvumo principui. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose dėstomi nauji argumentai, kurie nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, rašytiniais paaiškinimais bei pridėtais rašytiniais įrodymais siekiama naujomis aplinkybės papildyti apeliacinį skundą kas prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 23 d. raštas teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra aktualus apeliacijos objektui, nes nesusijęs su ieškinio reikalavimais įpareigoti atsakovę vykdyti namo savininkų bendrijos 2016 m. gegužės 13 d. susirinkimo protokolu priimtą nutarimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 23 d. raštą bei apeliantės atstovo 2018 m. gegužės 2 d. teisme gautus rašytinius paaiškinimus, UAB „Alytaus butų ūkis“ 2018 m. kovo 15 d. raštą; UAB „Alytaus butų ūkis“ 2018 m. sausio 30 d. raštą; UAB „Alkor“ 2018 m. kovo 5 d. raštą; UAB „Alytaus butų ūkis“ 2018 m. kovo 15 raštą Nr.SD-320; UAB „Alytaus butų ūkis“ 2018 m. kovo 26 d. raštą Nr.SD-292; UAB „Alkor“ 2018 m. kovo 20 d. raštą Nr.18; DNSB (duomenys neskelbtini) balkoninės plokštės apžiūros aktą.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

10. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei J. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2016 metais įgyvendino gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą programą ir 2014 m. spalio 21 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr.1. 2016 m. gegužės 13 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu (10 darbotvarkės punktas), buvo svarstomas klausimas dėl būtinumo iškloti akmens masės plytelėmis balkonus (I tomas b.l.15-19). Minėtu susirinkimo protokolu nuspręsta tvirtinti sprendimą, jog kiekvieno buto/patalpų savininkas privalo iškloti savo balkoną (-us) akmens masės plytelėmis savarankiškai, neturint galimybių iškloti balkono savarankiškai kreiptis į pirmininką, kuris nurodytų šiuos darbus atliekantį specialistą.

Dėl įrodymų vertinimo.

11. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu nurodo, kad sprendimas priimtas neišsamiai, klaidingai vertinant faktines aplinkybes, neteisingai ir paviršutiniškai vertinant pateiktus rašytinius dokumentus bei neatsižvelgiant į atsakovės įgalioto atstovo paaiškinimus teismo posėdžių metu, remiantis vien tik ieškovės ieškinyje nurodytais faktais, juos perkeliant į teismo sprendimą. Su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
12. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Apeliantė nurodo, kad pagal suderintą ir pasirašytą projektą rangovas neprivalėjo iškloti butų ir kitų patalpų savininkams priklausančių balkonų grindis akmens masės plytelėmis, tokie darbai projekte nebuvo numatyti. Apeliantės teigimu, visi sprendimai, susiję su namo inovacija, turėjo būti priimti susirinkime projekto svarstymo metu, tačiau susirinkimo nutarimas balkonus padengti akmens masės plytelėmis buvo priimtas vėliau, t.y. 2016 m. gegužės 13 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
14. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2016 metais įgyvendino gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Projektavimo techninės užduoties sąlygų 1.3 punkte „Balkonų sutvarkymas“ (I tomas b.l. 91) numatyti darbai, tarp kurių nėra numatyta  iškloti butų ir kitų patalpų savininkams priklausančių balkonų grindis akmens masės plytelėmis. Tokie darbai neatsispindi ir pateiktoje lokalinėje sąmatoje (I tomas b.l. 90). Buvo padengtas tik laikinas hidroizoliacijos sluoksnis. Visi darbai priduoti Valstybinei statybos užbaigimo komisijai 2016 m. liepos 19 d. ( I tomas, b. l. 89). 2016 m. gegužės 13 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu (10 darbotvarkės punktas), buvo svarstomas klausimas dėl būtinumo iškloti akmens masės plytelėmis balkonus (I tomas b.l.15-19). Minėtu susirinkimo protokolu nuspręsta tvirtinti sprendimą, jog kiekvieno buto/patalpų savininkas privalo iškloti savo balkoną (-us) akmens masės plytelėmis savarankiškai, neturint galimybių iškloti balkono savarankiškai kreiptis į pirmininką, kuris nurodytų šiuos darbus atliekantį specialistą.
15. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju minėtas DNSB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 13 d. protokolu priimtas nutarimas 10-uoju darbotvarkės klausimu yra galiojantis, apeliantė dėl jo prieštaravimų nereiškė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (I tomas b.l.26-27, 28-29, 30, 33, 34, 35, 36) patvirtina, kad dėl apeliantės neveikimo (laiku neatliktų darbų  pagal 2016 m. gegužės 13 d. 10-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą) apeliantės buto balkono izoliacinė medžiaga suiro, pradeda irti betoninis sluoksnis, perteklinė drėgmė patenka į buto, esančio antrame aukšte vidų, pakenkė pagrindinio fasado apdailai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šiuo atveju, neturi reikšmės, kada buvo priimtas DNSB (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nutarimas aukščiau nurodytu klausimu, kadangi jo priėmimo momentas nepaneigia apeliantės pareigos vykdyti priimtą nutarimą.
16. Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CK 4.82 str. 1 d. normos reikalavimus. Apeliantės teigimu, negalima sutikti, jog butų ar kitų patalpų balkonai, priskirtini bendro naudojimo patalpoms ir butų bei kitų patalpų savininkai valdo, naudojasi bei vykdo priežiūrą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas neteisingai vertindamas įstatymo normas, pažeidė jos teisę pačiai pasirinkti spręsti dėl savo asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ir nuosavybės valdymo, naudojimo ir priežiūros.
17. LR Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. LR Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Akivaizdu, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamojo namo balkonai priskirtini bendrosioms pastato konstrukcijoms ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, todėl sprendimai dėl jų remonto priimami ne vienasmeniškai kiekvieno bendrijos nario (buto savininko), o pagal bendrijos sprendimus. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliantės nurodytus argumentus bei teisinį reglamentavimą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui teisingai aiškino ir taikė LR CK 4.82 str. 1 d. normos reikalavimus.
18. Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ir nesprendė asmeninės nuosavybės klausimo, neišnaudojo savo teisės ex officio spręsti klausimą ar Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 13 d. susirinkimo protokolu priimtas nutarimas nėra niekinis, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, nenurodė argumentų, kad 2016 m. gegužės 13 d. DNSB (duomenys neskelbtini) susirinkimas sušauktas neteisėtai, nesilaikant visų įstatyme numatytų procedūrų. Be to, kaip nustatyta aukščiau, šio susirinkimo priimti sprendimai nėra apskųsti ir įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, todėl jų vykdymas yra privalomas visiems gyvenamojo namo butų savininkams, tarp jų ir buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkei – apeliantei.
19. Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 100 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą  parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (II tomas b.l. 18-21).  Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą  gali būti 1 106,04 Eur (1,3 x 850,80 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017K3 – 850,8 Eur). Atsižvelgiant į rekomendacijose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, prašomos priteisti išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl ieškovei DNSB (duomenys neskelbtini) priteistina 100 Eur išlaidos iš apeliantės J. L.
23. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas  įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės  apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiama 9,67 Eur  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei DNSB (duomenys neskelbtini) (j. a. k. 150053191) iš atsakovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,67 Eur (devynis eurus ir 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Aušra Baubienė

                                                                                    Raimondas Buzelis

                                                                                                            Arvydas Žibas