Civilinė byla Nr. 3K-3-103-219/2019

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00021-2015-9           

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 2.6.1.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos ,,Sportas visiems - Šiaulių regionas 2012“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Sportas visiems - Šiaulių regionas 2012“ ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos asociacijai „Sportas visiems“, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys – Šiaulių rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybė ir Pakruojo rajono savivaldybė, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių jungtinės veiklos sutartį ir viešojo administravimo subjektų organizuojamų projektų finansavimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė bankrutavusi viešoji įstaiga (toliau – BVšĮ) „Sportas visiems - Šiaulių regionas 2012“, atstovaujama bankroto administratorės S. G., kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Departamentas) ir Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ 246 269,07 Eur (850 317,84 Lt) nuostolių dėl negautų pajamų (finansavimo) atlyginimo.

3.       Ieškovė nurodė, kad vienas iš įstaigos uždavinių buvo vykdyti pasiruošimą ir surengti 5-ąsias pasaulio „Sportas visiems“ žaidynes Šiaulių regione 2012 metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 13 d. pasitarimo protokole Nr. 58 nurodyta, kad už 5-ųjų pasaulio sporto žaidynių Lietuvoje 2012 metais rengimą ir su tuo susijusių klausimų sprendimą yra atsakingas Kūno kultūros ir sporto departamentas, taip pat Šiaulių miesto savivaldybė, kitos Šiaulių apskrities savivaldybės, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“. Taigi jungtine veikla buvo pasiektas tikslas – surengtos 5-osios TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės. Pasiekus tikslą ieškovei pritrūko 246 269,07 Eur (850 317,84 Lt) atsiskaityti su kreditoriais, t. y. ieškovė negavo pajamų (finansavimo) iš žaidynių organizatorių – atsakovų. Ieškovės patirtos išlaidos, suteiktos paslaugos, atlikti darbai, nupirktos prekės yra ieškovės patirti nuostoliai dėl negautų pajamų (finansavimo), skolos išaugo, o atsiskaityti su kreditoriais ieškovė neturi lėšų.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. 

5.       Teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-293 „Dėl 5-ųjų pasaulio sporto visiems žaidynių 2012 metais organizavimo ir finansavimo“, kuriuo nusprendė pritarti, kad 2012 metais Šiauliuose būtų rengiamos 5-osios pasaulio žaidynės „Sportas visiems“; skirti nurodytoms žaidynėms: 2008 metais – 70 tūkst. litų, 2009 metais – 811 tūkst. litų, 2010 metais – 673 tūkst. litų, 2011 metais – 673 tūkst. litų, 2012 metais – 773 tūkst. litų (iš viso – 868 860,06 Eur) sporto bazėms remontuoti, renovuoti ir organizacinėms išlaidoms padengti iš Šiaulių miesto savivaldybės lėšų.

6.       2008 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas ir Šiaulių miesto savivaldybės meras pasirašė sutartį su tarptautine asociacija „Sportas visiems“ (TAFISA) dėl 5-ųjų pasaulio „Sportas visiems“ žaidynių organizavimo 2012 metais Lietuvoje, Šiaulių mieste. Iš sutarties turinio matyti, kad TAFISA, atsakinga už renginio įgyvendinimą, paveda organizatoriams Lietuvos asociacijai „Sportas visiems“ ir Šiaulių miesto savivaldybei suorganizuoti 5-ąsias pasaulio sporto visiems žaidynes. Sutarties IV skyriuje nurodyta, kad organizatoriai padengia visas būtinas renginio išlaidas, kurios, be kitų, bus panaudotos konkrečioms nurodomoms veikloms.

7.       2009 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkiu Nr. 171 buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, ji atliko koordinacinį vaidmenį, priimant sprendimus, susijusius su žaidynių organizavimu.

8.       2009 m. liepos 17 d. Departamentas ir tarptautinė asociacija „Sportas visiems“ (TAFISA), atstovaujama generalinio sekretoriaus, sudarė sutartį, pagal kurią Departamentas įsipareigojo pervesti 100 000 Eur į TAFISA sąskaitą nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, pasirašydamas 2009 m. liepos 17 d. sutartį Departamentas netapo 5-ųjų pasaulio „Sportas visiems“ žaidynių organizatoriumi. Iš 2009 m. liepos 17 d. sutarties turinio matyti, kad sutarties 3 dalyje nustatyta, jog iki šios sutarties įsigaliojimo tarp TAFISA ir kitų organizacijų pasirašytos sutartys dėl žaidynių organizavimo Departamentui nesukelia jokių teisių ir pareigų. Departamentas neatsako už kitų asmenų įsipareigojimų TAFISA nevykdymą dėl žaidynių organizavimo. Teismas sprendė, kad šioje sutartyje iš esmės pasisakoma dėl Departamento kaip organizatoriaus teisių ir pareigų.

9.       2009 m. rugpjūčio 24 d. buvo įsteigta viešoji įstaiga „Sportas visiems - Šiaulių regionas 2012“, jai, be kitų tikslų, pavesta vykdyti pasiruošimą ir surengti 5-ąsias pasaulio „Sportas visiems“ žaidynes Šiaulių regione 2012 m. Įstaigos savininkė, dalininkė – VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, jai buvo pavesta organizuoti minėtą renginį.

10.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad Departamentas neįvykdė įsipareigojimo skirti numatytas lėšas. Ieškovės minimas Departamento 2011 m. gegužės 11 d. raštas Nr. S-516, kuriuo ieškovė grindžia Departamento įsipareigojimus dėl 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių finansavimo 1 044 949 Eur suma, yra tik informacinio pobūdžio, pateikiantis informaciją apie Departamento 2012–2014 metų strateginio veiklos plano projekte tik planuojamas išlaidas atitinkamai priemonei, ir sutiktina, kad neįrodo jokių Departamento įsipareigojimų, atsižvelgiant į norminių aktų reikalavimus dėl veiklos planų projektų derinimo. VšĮ „Sportas visiems - Šiaulių regionas 2012“ Departamento paprašė skirti 289 620 Eur, būtent tiek įstaigai ir buvo skirta. Dėl papildomų lėšų skyrimo ieškovė nesikreipė.

11.       Vertindamas Šiaulių miesto savivaldybės įsipareigojimus skirti 868 860,06 Eur organizacinėms išlaidoms, teismas nurodė, kad per visą žaidynių pasirengimo laikotarpį nuo 2008 m. iki 2012 m. savivaldybė skyrė 2 529 738,49 Eur lėšų, susijusių su 5-ųjų pasaulio sporto visiems žaidynių 2012 metais organizavimu. Pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-293 per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2012 m. savivaldybė skyrė 1  929  738,49 Eur sporto bazėms renovuoti, 100 000 Eur žaidynėms „Šiauliai 2012“ finansuoti, 500 000 Eur licencijos mokesčiui. Teismo vertinimu, ieškovė neteikė įrodymų, dėl kokių priežasčių padidėjo žaidynių organizavimo išlaidos, nenurodė, kad patirtos išlaidos buvo būtinos, taip pat byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų kreipusis į savivaldybę dėl papildomų išlaidų suteikimo.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą grindžia jungtinės veiklos sutartimi ir jungtinės veiklos partnerių nebendradarbiavimu, tačiau Departamento ir savivaldybės skirtos lėšos tapo ieškovės nuosavybe, o ne dalininkų, kaip teigia ieškovė, įnašu. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė, jog buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kas ją galėjo sudaryti, kas konkrečiai laikytina jungtinės veiklos partneriais ir pan.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 26 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017  m. liepos 25  d. sprendimą paliko nepakeistą.

14.       Kolegija nurodė, kad ieškovė neįrodė egzistavusių jungtinės veiklos teisinių santykių. Pirma, ieškovė atsakovės Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ įnašo iš viso neapibrėžė, o du iš atsakovų yra viešojo administravimo subjektai, kurių disponavimo turtu tvarką nustato specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDĮ), kurio 17 straipsnio 5 dalyje (žaidynių organizavimo metu galiojusi įstatymo redakcija; dabar – 20 straipsnio 5 dalyje) nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Taigi, šalių teisinių santykių kvalifikavimas kaip kylančių iš jungtinės veiklos sutarties, kaip tai siekė įrodyti ieškovė, yra nepagrįstas, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir dėl kitos sąlygos – rašytinė sutartis dėl jungtinės veiklos pasirašyta nebuvo. 

15.       Kolegija sprendė, kad tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovus siejo ginčo žaidynių organizaciniai klausimai, nereiškia, kad ieškovę ir atsakovus tiesiogiai siejo konkretūs teisiniai santykiai, kurių pagrindu ji įgytų teisę reikalauti vykdyti atitinkamas prievoles.  

16.       Kolegija nurodė, kad paramą, gautą iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, ieškovė galėjo laikyti savo finansavimu tik tuo atveju, jei būtų buvęs atitinkamas atsakingo viešojo administravimo subjekto sprendimas skirti aiškiai apibrėžtas lėšas. Tačiau tai, kas buvo apibrėžta 2008 m. rugsėjo 12 d. sutartimi (žr. šios nutarties 6 punktą) ar Šiaulių miestų savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (žr. šios nutarties 5 punktą), nebuvo viešojo administravimo subjektų įsipareigojimas skirti finansavimą konkrečioms veikloms vykdyti. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu skundu ieškovė BVšĮ „Sportas visiems - Šiaulių regionas 2012“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Teismas nesiaiškino, kokie teisiniai santykiai susiklostė priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime sprendimą organizuoti 5-ąsias sporto žaidynes Šiauliuose, o tik atmetė ieškovės teikiamą reikalavimą kaip neįrodytą.

17.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nurodydamas, kad ieškovės ginčijama jungtinė veiklos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, todėl vien dėl formos nesilaikymo ji tampa negaliojanti. Šiuo atveju, ieškovės teigimu, tarp šalių buvo sudaryta asociacijos sutartis, nesusijusi su pelno siekimu, taip įgyvendinant tikslą suorganizuoti žaidynes, t. y. tenkinti viešąjį interesą.

17.3.                      Teismas netinkamai taikė VSTVNDĮ 17 straipsnio 5 dalį ir nesiaiškino valstybės ir savivaldybės turto (lėšų) panaudojimo tikslinės paskirties. Įstatyme nustatytas draudimas perduoti turtą galimai kaip įnašą pagal jungtinės veiklos sutartį, tačiau įstatymas nedraudžia valstybei ir savivaldybei lygiais pagrindais dalyvauti jungtinėje veikloje ir perimti jungtinės veiklos rezultato. VSTVNDĮ nedraudžia valstybei ir savivaldybei pasidalyti jungtinės veiklos rezultato, kuris buvo skirtas viešiesiems interesams tenkinti. Taigi lėšos buvo perduotos ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nes ji nebuvo sudaryta, o mainais į jungtinės veiklos rezultatą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasiekė tikslą – surengė žaidynes, tačiau pasiekto tikslo rezultatas – nuostolis yra tik ieškovės apskaitoje. Kreditoriai patyrė žalą, nes jie iš anksto kreditavo ieškovės organizuojamą 5-ųjų sporto žaidynių pasiruošimą ir vykdymą, tačiau dėl atsakovų neskirto finansavimo sumažėjo jų galimybės atgauti savo reikalavimų patenkinimą.

18.       Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Organizuojant žaidynes Departamentas atliko tik koordinacinį vaidmenį. Tai, kad kūno kultūros ir sporto organizacijos kreipiasi į Departamentą, nereiškia, kad jis tampa ir bendru renginio organizatoriumi. Šiuo atveju Departamentas skyrė tiek lėšų, kiek ieškovė paprašė, šios lėšos tapo ieškovės nuosavybe, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kas konkrečiai laikytini jungtinės veikslo partneriais, nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių galėjo padidėti žaidynių išlaidų sąmata. Be to, ieškovė visiškai ignoruoja faktą, kad du iš trijų atsakovų yra viešojo administravimo subjektai, kurie, skirdami finansavimą ieškovės projektui įgyvendinti, atliko viešojo administravimo įgalinimus. Ieškovės ir atsakovų tikslai ir interesai organizuojant žaidynes skyrėsi, ieškovė buvo įsteigta konkrečiam tikslui – žaidynėms organizuoti. Valstybės turtas buvo atiduotas ieškovės nuosavybėn kaip ieškovės projektui įgyvendinti skirtos lėšos.

18.2.                      Teismas nepažeidė rungimosi principo ir tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ne kaip jungtinę veiklą, o kaip viešojo administravimo, t. y. valdžios ir pavaldumo, ir aiškiai nurodė, kad ieškinio pagrindo ir dalyko suformavimas yra ieškovės, o ne teismo prerogatyva.

18.3.                      Ieškovė nenuosekliai argumentuoja, viena vertus, nurodydama, kad Departamento ir Šiaulių miesto savivaldybės skirtos lėšos nelaikytinos įnašu į jungtinę veiklą, kita vertus, nenurodydama, kas, be turto, laikytina Departamento ir savivaldybės įnašais į jungtinę veiklą. Ieškovės interpretacijos dėl proceso dalyvių santykių priskyrimo partnerystės ar asociacijos kategorijoms neturi jokios reikšmės, nes ieškovė neįrodė esminio dalyko, kad tarp šalių apskritai susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Ieškovė nenurodo, koks jungtinės veiklos rezultatas, skirtas viešiesiems interesams tenkinti, buvo pasiektas ir turėtų būti dalijamas šioje byloje. Ieškovės patirti nuostoliai yra netinkamai organizuotos jos pačios ūkinės veiklos, o ne pagrindinio tikslo, kuriam ieškovė buvo įsteigta – žaidynėms organizuoti, rezultatas.

19.       Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Ieškovė netinkamai interpretuoja Šiaulių miesto savivaldybės 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, kuriame buvo nurodytos lėšos, skiriamos 5-osioms sporto žaidynėms organizuoti, nes savivaldybės sprendime buvo nurodyta, kad lėšos skiriamos ir sporto bazėms remontuoti, renovuoti, taigi tik dalis jų buvo skirta organizacinėms išlaidoms padengti. Šiaulių miesto savivaldybė skyrė ieškovei tiek lėšų, kiek ir buvo nustatyta 5-osioms žaidynėms pasiruošti ir organizuoti.

19.2.                       Šalių teisinių santykių kaip kylančių iš jungtinės veiklos sutarties kvalifikavimas, kaip siekia įrodyti ieškovė, yra nepagrįstas, nes iš esmės prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.          

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 Dėl jungtinės veiklos teisinių santykių

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja buvus jungtinės veiklos teisinius santykius tarp jos, Šiaulių miesto savivaldybės ir Kūno kultūros ir sporto departamento, organizuojant tarptautines pasaulio „Sportas visiems“ žaidynes Šiaulių regione. Bylą nagrinėję teismai su tokiais ieškovės argumentais nesutiko, nurodydami, kad: 1) tarp šalių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis; 2) ieškovė nepagrindė, kad Departamento ir Šiaulių miesto savivaldybės ieškovei pervestos lėšos buvo jų, kaip dalininkų, indėlis į bendrą veiklą; 3) ieškovė neįrodė, kokias tarpusavio teises ir pareigas prisiėmė Departamentas, Šiaulių miesto savivaldybė ir ieškovė organizuodami ginčo renginį.

21.       Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

22.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis), iš dalies sutinka su ieškove, kad bylos šalys siekė bendro rezultato – suorganizuoti tarptautines pasaulio sporto žaidynes, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena iš šalių turėjo skirtingus interesus: Departamentas, vykdydamas savo funkcijas, siekė populiarinti sportą šalyje, patraukti tarptautinių organizacijų dėmesį ir formuoti šalies įvaizdį, Šiaulių miesto savivaldybė, kooperuodamasi su kitomis Šiaulių apskrities savivaldybėmis, siekė sustiprinti regiono plėtrą, pritraukti investicijų, gerinti infrastruktūrą regione ir išplėsti teikiamas paslaugas (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo 2009 m. liepos 13 d. protokolo Nr. 58 informaciją dėl Vyriausybės nutarimo), tuo tarpu ieškovė buvo įsteigta, kad vykdytų pasiruošimą ir surengtų pasaulio žaidynes Šiaulių regione 2012 m., ji nebuvo subjektas, kuris kartu su Departamentu ir Šiaulių miesto savivaldybe būtų susitaręs dėl bendros veiklos vykdymo. Nors ieškovės interesai neapsiribojo tik žaidynių organizavimu, jie buvo nukreipti į ateitį ir galimą bendrą veiklą ateityje, todėl konstatuoti buvus visų šių trijų šalių susitarimą veikti bendrai jungtinės veiklos pagrindu organizuojant žaidynes nėra teisinio pagrindo. Nors šalių interesai ir nebuvo priešpriešiniai, bet jie buvo skirtingi ir kiekviena šalis veikė savo naudai, o ne partnerystės kaip visumos interesais, todėl tarptautinės pasaulio sporto žaidynės buvo daugiau priemonė tikslams pasiekti, savo interesams tenkinti, o ne galutinis visų šalių veiklos tikslas.

23.       Taip pat pažymėtina, kad bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi, o tokia nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad teismai perdėm sureikšmino jungtinės veiklos sutartį kaip rašytinį dokumentą ir vien dėl jo nebuvimo nevertino tarp šalių susiklosčiusių santykių kaip jungtinės veiklos.

24.       Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015). 

25.       Nors kasacinio teismo yra išaiškinta, kad asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai, jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. 

26.       Kadangi teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai teisiniai santykiai, šalių tarpusavio susitarimas dėl jungtinės veiklos vykdymo yra būtinas, siekiant tam tikrus teisinius santykius identifikuoti kaip jungtinės veiklos. Šalys turi susitarti dėl siekiamo bendro dalyvių tikslo, jų įnašų ir dalies jungtinėje veikloje, partnerių bendrosios nuosavybės ir jos tvarkymo, bendrų reikalų organizavimo ir sprendimo, bendrų išlaidų ir nuostolių bei jų paskirstymo tarp šalių, partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles, pelno paskirstymo ir partnerio dalies atidalijimo, jungtinės veiklos sutarties pabaigos.

27.       Nesant rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo, įrodinėjimas tampa apsunkintu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus ypač kai šalių pozicijos skiriasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį ir joje nurodytą teismų praktiką). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovė neįrodė, jog šalys tarėsi ir susitarė dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo organizuojant tarptautines pasaulio sporto žaidynes. Šis šalių siekiamas rezultatas, kaip nurodyta nutarties 22 punkte, buvo priemonė saviems tikslams pasiekti. Tuo tarpu būtent jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką. 

28.       Kitas svarbus jungtinės veiklos požymis yra kelių bendro tikslo siekiančių asmenų išteklių kooperavimas. Ieškovė nurodo, kad 2008 m., kai buvo susitarta organizuoti tarptautines pasaulio sporto varžybas, Departamentas ir Šiaulių miesto savivaldybė nusprendė, kiek šiam renginiui organizuoti bus skirta lėšų, ir tai, ieškovės manymu, turi būti laikoma jų, kaip jungtinės veiklos dalininkų, įnašu į bendrą veiklą.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad VSTVNDĮ (2008 m. redakcija) 17 straipsnio 5 dalis nustatė, jog valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos yra turtas, skiriamas tam tikram rezultatui pasiekti pagal biudžeto lėšų naudojimo sutartį, jis nėra valstybės ar savivaldybės kaip jungtinės veiklos dalininko įnašas tam tikram tikslui siekti. Todėl teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad iš įvairių šaltinių gautos lėšos perėjo ieškovės nuosavybėn ir ji jomis disponavo savo nuožiūra tam, kad būtų pasiektas nustatytas rezultatas. Tai rodo ir ieškovės sudaryti sandoriai su trečiaisiais asmenimis, kuriuos ji sudarė išimtinai savo, o ne visų tariamų jungtinės veiklos partnerių vardu. Be kita ko, paminėtina, kad tiek ieškovės ir Departamento sutartyje dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo, tiek ieškovės ir Šiaulių miesto savivaldybės sutartyse dėl savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo yra nustatyta, kad biudžeto lėšos perduodamos tam tikram projektui ar jo daliai finansuoti pagal patvirtintas programos sąmatas. Sutartyse nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą ir rezultato pasiekimą, o nepanaudotos lėšos yra grąžinamos jas perdavusiam asmeniui. Visa tai yra viešojo administravimo, o ne partnerystės, kas yra būtinas jungtinės veiklos elementas, išraiška, todėl ir išvada, kad Departamento ir Šiaulių miesto savivaldybės skirtos lėšos tarptautinėms pasaulio sporto žaidynėms organizuoti buvo jungtinės veiklos indėlis, yra negalima.

30.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes jungtinės veiklos teisiniai santykiai tarp ieškovės, Departamento ir Šiaulių miesto savivaldybės nebuvo galimi, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė egzistavus šiuos teisinius santykius. 

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir bylos šalių teisinių santykių kvalifikavimo

31.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tai leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

32.       Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė ieškinio teisiniu pagrindu nurodytoms teisės normoms reikšmingas faktines aplinkybes ir konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovų nesusiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Tačiau bylą nagrinėję teismai netyrė kitų ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, jų nesiaiškino ir teisiškai nekvalifikavo tarp šalių galimai susiklosčiusių kitų prievolinių teisinių santykių.

33.       Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

34.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad        2008 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-293 „Dėl 5-ųjų pasaulio „Sportas visiems“ žaidynių 2012 metais organizavimo ir finansavimo“, kuriuo nusprendė pritarti, kad 2012 metais Šiauliuose būtų rengiamos penktosios pasaulio žaidynės „Sportas visiems“.        2008 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas ir Šiaulių miesto savivaldybės meras pasirašė sutartį su tarptautine asociacija „Sportas visiems“ (TAFISA) dėl 5-ųjų pasaulio „Sportas visiems žaidimų organizavimo 2012 metais Lietuvoje, Šiaulių mieste (toliau – trišalė sutartis). Trišalėje sutartyje nurodyta, kad Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ ir Šiaulių miesto savivaldybė yra žaidynių organizatorės, kurios įsipareigoja padengti visas būtinas renginio išlaidas. 2009 m. rugpjūčio 24 d. buvo įsteigta viešoji įstaiga „Sportas visiems - Šiaulių regionas 2012“. Įstaigos savininkė – VšĮ  „Šiaulių regiono plėtros agentūra“. VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ yra įstaiga, vienijanti Šiaulių apskrities savivaldybes ir verslo organizacijas, jos pagrindinė dalininkė yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Taigi nors pagal trišalę sutartį žaidynių organizatorės buvo Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ ir Šiaulių miesto savivaldybė, nė viena jų nevykdė tiesioginių organizatoriaus funkcijų. Joms vykdyti buvo įsteigta atskira įstaiga – ieškovė.

35.       Vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, kad dalį įsipareigojimų, organizuojant tarptautines pasaulio sporto žaidynes, galimai prisiėmė ir Šiaulių miesto savivaldybė. Pavyzdžiui, ji sudarė bendradarbiavimo sutartis su Šiaulių apskrities savivaldybėmis, kurių dalykas buvo trišalės sutarties dėl 5-ųjų pasaulio „Sportas visiems“ žaidynių organizavimo 2012 metais Lietuvoje, Šiaulių mieste, įgyvendinimas ir pasirengimo žaidynėms darbų vykdymas kooperuotomis lėšomis. Bendradarbiavimo sutartyse (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. bendradarbiavimo sutartį su Akmenės rajono savivaldybe) nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybė įsipareigoja parengti žaidynių priemonių planą, programą, vykdyti pasirengimo darbus, juos koordinuoti, bendradarbiauti su šalies ir tarptautinėmis sporto organizacijomis, ieškoti finansavimo šaltinių žaidynių pasirengimo darbams, teikti rajonų savivaldybėms ataskaitas apie panaudotas lėšas ir skirti atitinkamas lėšas žaidynėms organizuoti. Rajono savivaldybė įsipareigoja teikti siūlymus dėl žaidynių programos, vykdyti pasirengimo darbus, ieškoti finansavimo šaltinių ir skirti numatytas lėšas.

36.       Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2009 m. gruodžio 8 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį ir su ieškove dėl 5-ųjų pasaulio „Sportas visiems“ žaidynių organizavimo Šiaulių regione 2012 metais. Šioje sutartyje Šiaulių miesto savivaldybė įsipareigojo skirti ieškovei lėšas, o ieškovė įsipareigojo teikti siūlymus dėl žaidynių programos, vykdyti pasirengimo darbus, teikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ataskaitas ir pan. Šis bendradarbiavimo susitarimas buvo keliskart papildytas, keičiant Šiaulių miesto savivaldybės ieškovei skiriamų lėšų dydį.

37.       Taip pat iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė iš karto po žaidynių nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais (žr., pvz., VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, kuri yra ieškovės savininkė, visuotinių dalininkų susirinkimų protokolus). To priežastys nebuvo detaliai ištirtos. Pavyzdžiui, 2012 m. lapkričio 22 d. protokole Nr. 2/2012 nurodyta, kad kelios regiono savivaldybės dar nėra apmokėjusios žaidynėms skirtų lėšų, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo nurodžiusi ieškovės direktoriui sumažinti žaidynių biudžetą 10 proc., šis neprieštaravo, tačiau, kaip matyti, realiai tai padaryta nebuvo ir dėl to išlaidų buvo turėta daugiau, nei realiai buvo pasirengta jų padengti. 2013 m. lapkričio 14  d. protokole Nr. 2/2013 Šiaulių miesto savivaldybės atstovas nurodė, kad tokio pobūdžio renginiai dažniausiai būna nuostolingi, tačiau kai už tokių renginių organizavimą yra atsakingos nacionalinės institucijos, problemos dėl viršytų planuotų išlaidų yra sprendžiamos efektyviau. Iš šių protokolų matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kuri yra didžiausią balsų skaičių turinti VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dalininkė, kartu su ieškove sprendė papildomo finansavimo klausimą, tačiau ieškovės direktorius formaliai nesikreipė dėl papildomo finansavimo skyrimo, todėl šis klausimas laiku ir nebuvo sprendžiamas.

38.       Taigi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybė buvo idėjos organizuoti tarptautines pasaulio sporto varžybas Šiaulių mieste iniciatorė, šis projektas buvo pristatytas Vyriausybei, pastaroji sutiko skirti dalinį finansavimą renginiui ir, kaip nustatyta byloje, Departamentas skyrė sutartas valstybės biudžeto lėšas. Šiaulių miesto savivaldybė sudarinėjo bendradarbiavimo sutartis su kitomis regiono savivaldybėmis, buvo viena pagrindinių, kad ir netiesioginių, o per VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, ieškovės steigėjų, nuolat derino, planavo ir kontroliavo ieškovės veiksmus bei projekto įgyvendinimą.

39.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio renginių, kuriems savo programose pritaria nacionalinės ir savivaldos institucijos, tinkamas organizavimas yra viešasis interesas, kad valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau, pasiekiant kuo geresnius rezultatus su minimaliais neigiamais padariniais. Tai, kad tokius renginius organizuoja ne pačios nacionalinės ar savivaldos institucijos, o specialiai įkuriamos įstaigos, organizacijos, yra susiję su lengvesniu administravimu, pirkimų organizavimu ir pan. Tačiau turi būti įvertinama tai, kad tokio renginio organizatoriaus biudžetas daugiausiai yra formuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, kurioms yra būdingas didesnis pastovumas, ir tai tampa savotišku kreditorių garantu teikiant prekes ir paslaugas. Vis dėlto, renginį organizuojanti įstaiga, nagrinėjamu atveju ieškovė, turi tinkamai planuoti savo išlaidas ir negali turėti nepagrįstų lūkesčių dėl disponuojamų lėšų dydžio, nes biudžeto lėšos yra skiriamos ne pagal posėdžių protokolus, darbo grupių sprendimus, projektus ir pan., o pagal patvirtintos programos sąmatas sudarant specialias sutartis (žr. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 61 punktą). 

40.       Papildomai pažymėtina tai, kad šiuo metu ieškovei yra pradėta bankroto procedūra, o jos steigėja jau bankrutavo. Byloje nustatyta, kad pagrindinį savo veiklos uždavinį – suorganizuoti tarptautines pasaulio sporto žaidynes ieškovė įgyvendino tinkamai, tačiau teigti, kad taip buvo patenkintas viešasis interesas nėra pagrindo, nes ieškovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais. Specialių subjektų kūrimas tokio pobūdžio funkcijoms vykdyti negali būti priežastis, leidžianti valstybės ar savivaldos institucijoms išvengti prievolių kreditoriams vykdymo.

41.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netyrė Šiaulių miesto savivaldybės vaidmens organizuojant žaidynes, kontroliuojant tam tikslui įsteigtos ieškovės veiklą, nevertino, ar Šiaulių miesto savivaldybė sudarytomis bendradarbiavimo sutartimis, administraciniais aktais ir faktiniais veiksmais prisiėmė įsipareigojimą suteikti ieškovei finansavimą būtinoms renginio organizavimo išlaidoms padengti, netyrė ieškovės patirtų išlaidų pobūdžio, ar jos buvo būtinos renginiui organizuoti, ar buvo suderintos su steigėja ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija, ar Šiaulių miesto savivaldybės administracijai buvo žinomos planuojamos didesnės, nei ieškovė pajėgi sumokėti, išlaidos, ar Šiaulių miesto savivaldybė kartu su ieškove ėmėsi aktyvių veiksmų ieškodamos papildomo finansavimo ir pan. Šios aplinkybės yra svarbios siekiant įvertinti, ar buvo pagrindas kilti Šiaulių miesto savivaldybės prievolei skirti ieškovei papildomą finansavimą, kad būtų dengiamos patiriamos renginio organizavimo išlaidos ir atsiskaityta su kreditoriais, taip užtikrinant tinkamą viešojo intereso įgyvendinimą.

42.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai įvertino tik dalį ieškovės nurodytų aplinkybių, tačiau nesiaiškino kitų ginčo teisiniam santykiui kvalifikuoti reikalingų faktinių duomenų, todėl yra pagrindas naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus. Kasacinis teismas dėl savo kompetencijos ribų – nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių – nagrinėjamoje byloje negali priimti galutinio sprendimo, nes tai susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Todėl, esant neatskleistai bylos esmei ir šio proceso trūkumo negalint pašalinti kasaciniame teisme, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Kasacinis teismas patyrė 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 361 straipsniais ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018  m. birželio 26  d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Birutė Janavičiūtė

        Algirdas Taminskas

        Vincas Verseckas