Baudžiamoji byla Nr. 1-111-951/2021

Teisminio proceso Nr. 1-13-0-00004-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1. 

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,

sekretoriaujant V. A., V. P., 

dalyvaujant prokurorei D. S.,

kaltinamajam M. K., jo gynėjai advokatei I. B.,

kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui M. J.,

kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei V. P.,

nukentėjusiajam E. N., jo gynėjai advokatei E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenamoji vieta nedeklaruota, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 23 kartus, paskutinį kartą teistas 2020-08-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 16 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje;

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 21 kartą, paskutinį kartą teistas 2020-07-30 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2020-10-28 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, J. P. 2020-06-02 ir 2020-07-30 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje;

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta  (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 33 kartus, paskutinį kartą teistas 2020-08-04 Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. galutine subendrinta 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

M. K., J. P. ir A. K., veikdami kartu, 2020-03-17 apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) mušdami sukėlė fizinį skausmą E. N. ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: M. K., J. P. ir A. K. rankomis sudavė nukentėjusiajam E. N. ne mažiau kaip 4 smūgius į galvos sritį ir rankomis bei kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais sukeldami jam fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kirstines žaizdas lūpose, kraujosruvą dešinės akies srityje, odos nubrozdinimus kairio smilkinio srityje ir kaktoje.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jau davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes pasakojo teisingai, bet ten tik vienas žmogus yra įtrauktas nereikalingai, nes A. K. nieko nedarė. A. K. sėdėjo ant lovos ir gėrė arbatą, žiūrėjo, kaip jis su P. muša N.. Negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingas aplinkybes. Jo santykiai su A. K. puikūs. Jie yra pažįstami nuo 14 metų, visą laiką santykiai su juo buvo geri. E. N. buvo nusikaltęs žmogus, prisidirbęs, todėl ir gavo į galvą. Jis jį sumušė. Jam davė į galvą, į pakaušį, į šonus. Smūgiavo rankomis ir kojomis. Jis sudavė pirmą smūgį E. N. kumščiu tiesiai į dantis. Tada E. N. dengėsi veidą. Nuo kažkurio smūgio jis gal ir buvo suklupęs. A. K. tuo metu klausė, kas čia vyksta, o jis pasakė, kad nesikištų, nes tai jų reikalai, ir jis liko sėdėti ant lovos. A. K. nebandė gelbėti E. N. ar jiems padėti. Kai susitiks nukentėjusįjį pataisos namuose akis į akį, atlygins turtinę ir neturtinę žalą. Civilinį ieškinį pripažįsta. Jam nėra skirtumo dėl to, kaip jis pasielgė. Gal ir gailisi, kad padarė tokį nusikaltimą, bet dėl E. N. nesigaili. Po to, kai jis ir J. P. E. N. sudavė smūgius, tai jam buvo prakirsta lūpa, patinęs veidas. Tie sužalojimai truputį matėsi. Jam bėgo kraujas iš lūpos. Nelabai žiūrėjo, nes buvo neįdomu. Nežino tokių aplinkybių, kad jis būtų buvęs vedamas, jog jam būtų suteikta medicininė pagalba.

Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad būnant kameroje, atėjo E. N.. Jis žinojo, kad E. N. yra ,,a.........“, todėl  jam sakė: „ko tu, p..., atėjai į šitą kamerą“. E. N. pradėjo pūsti akis, kad jis nekaltas. Todėl jis, pagal kalinių sugalvotas taisykles, be prokuroro leidimo, pradėjo kovinius veiksmus. Kovinius veiksmus pradėjo rankomis, kojomis, smaugė su antenos kabeliu. Kad nebūtų ieškinio, neimtų obdukcijos, galvojo pasmaugti. Tačiau kameroje buvo gynėjas A. K., kuris paprašė, jog paliktų E. N. gyvą. Jie su  M. K. sudavė nukentėjusiajam kelis kartus iš rankos ir kelis kartus iš kojos. Nežino, nežiūrėjo, į kurias kūno vietas sudavė. Daužė tik į galvą. Nukentėjusiajam bėgo nedaug kraujo iš nosies. Nematė kraujo, bėgančio iš lūpos, nes buvo afekto būsenoje. Nematė, jog jam būtų buvusi sužalota akis. Paskui E. N. apsiramino, atidavė visus daiktus, pasakė, kad gali pasikalbėti. Atidavęs daiktus, išėjo iš kameros ir dar pavogė 75 g tabako pakelį. Jie irgi dėl to gali pateikti ieškinį. Visa kamera dėl to tabako kreipėsi į policiją. V. M., M. K. dėl to tabako susipjaustė. Juos išvedė iš kameros, pareigūnai darė kratą, o tas tiesiog paėmė ir pavogė. Visa kamera kreipėsi su ieškiniu į policiją, nes faktas buvo užfiksuotas. Kaip jie prieš E. N. naudojo kovinius veiksmus, taip prieš juos policijos pareigūnai naudojo kovinius veiksmus, suduodami kojomis, rankomis. Visą naktį jis miegojo su antrankiais. Nežino, kada viskas įvyko, nes tai vyksta dažnai. Galėjo būti kaltinime įvardinta 2020 m. kovo 17 d. Buvo jau po pietų, tai gali būti 15.40 val. Žino, kad jie papietavo, pasistiprino ir pradėjo veikti. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu su juo kameroje buvo V. M. ir visi dalyviai, kas dalyvauja teisme, be pareigūnų. Smurto metu nieko nematė, tik girdėjo, jog A. K. šaukė, kad paliktų jį gyvą. A. K. tikrai nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam, nes jis stovėjo per kokius 3 metrus nuo jo. M. K. kartu su juo naudojo kovinius veiksmus. Tiksliai pasakyti negali, kas kokius smūgius sudavė. Jis tik daužė ir pamatė, kad prisijungė antras asmuo. Savo elgesį vertina teisingai. Gailisi dėl to, ką padarė. Neatsiprašė nukentėjusiojo ir nenori atsiprašyti. Jis sudavė pirmą smūgį nukentėjusiajam. Jis į nukentėjusįjį stovėjo tiesiai veidu, M. K. ir A. K. tuo metu stovėjo prie stalo. Jis atėjo prie E. N. ir pasakė: ,,tu, o..., žiūrėk man į akis“, tada sudavė tiesiai į nosį. Toliau pradėjo spardyti, pamatė antenos kabelį, kurį reikėjo pravesti į koridorių, paėmė tą kabelį ir pradėjo smaugti, o A. K. pasakė, kad paliktų gyvą. Jis vartoja stiprius vaistus, buvo prigėręs ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis atsimena, kas ten vyko. Prašo remtis jo pirmais parodymais. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Tada, kai jį apklausė, jis geriau atsiminė. Tą pačią dieną jis parašė atvirą prisipažinimą, kuris turi būti prie bylos. Jį pareigūnai laikė alkaną, be rūkymo, nors yra rūkantis žmogus. Po to jie jam davė cigaretes, kad jis prisipažintų, būtų sutrumpintas, ir jiems būtų mažiau tyrimo. Išsamiau parodymus duos tada, kai teisme bus apklausti visi liudytojai. Nukentėjusysis rankomis dengėsi veidą, tada jis jam davė per kepenis, kai jis užsiėmė už kepenų, jis jam vėl davė per veidą. Nesutinka su tuo, kad, kai jį mušė, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jei bus pažymos, kad po to įvykio jis kreipėsi į medikus, kad jam buvo kažkokių problemų su sveikata, be abejo, jis pripažins. Neturtinės žalos nepripažįsta nei kiek. Jis sudaužė televizorių. Nukentėjusysis tą televizorių buvo pavogęs taip, kaip iš jų pavogė tabaką, dėl to jis jį sudaužė. Čia buvo jo idėja. Niekas neėmė (duomenys neskelbtini) rakto, nežino, jo nematė. Paskui jie visi susitiko, ir niekas neturėjo jokio (duomenys neskelbtini) rakto. Pas jį yra tik vienas (duomenys neskelbtini) raktas. Ieškinys nepagrįstas. Jis atsisako sutrumpinto įrodymų tyrimo. Nori, kad liudytojai duotų parodymus.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tuo metu, kai galimai buvo padarytas nusikaltimas prieš nukentėjusįjį E. N., jis buvo kameroje. Tuo metu kameroje buvo dar trys nuteistieji, o kas įvyko, nematė. Kameroje buvo V. M., M. K. ir J. P.. Nematė, kaip nukentėjusysis atrodė po įvykio, kas jam buvo atsitikę. Nematė nukentėjusiojo sužalojimų, įvardintų kaltinime. Negali pasakyti, ką kiti asmenys, buvę konflikto metu kameroje, darė, jie užsiiminėjo kažkokia saviveikla. Jei J. P. taip sakė, kad buvo panaudoti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį, tai gal kažką ir girdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus pasakojo teisybę. Jis E. N. nepažinojo. Jam atrodo, kiti asmenys, buvę kameroje, E. N. pažinojo. Tiksliai nepasakys, bet jam atrodo, kad tarp nukentėjusiojo ir kitų asmenų seniau yra buvę kažkokių konfliktų. Neįsivaizduoja, kodėl buvo išvestas iš kameros ir kodėl buvo daroma krata. Atsidarė durys, įėjo pareigūnai, pradėjo mušti, išmėtė į koridorių, po to išvedė dar į kitas kameras, surakino su antrankiais ir per visą naktį laikė. Nežino, kokiu tikslu tai buvo padaryta, nes jis buvo šoko būsenoje, išvis nesuprato, kas vyksta. Jei ikiteisminio tyrimo metu jis sakė: ,,kad aš nuėjau miegoti, po kiek laiko, išgirdęs triukšmą kameroje, atsikėliau ir mačiau asmenį, kuris buvo su manimi perkeltas į kamerą. Tas asmuo tupėjo ar sėdėjo prie kameros durų, o J. P. kažką garsiai kalbėjo stovėdamas prie jo“, tai reiškia, taip ir yra. Neatsimena, apie ką ten kalbėjo, bet jei taip sakė, jog kalbėjo, tai reiškia taip ir yra. Neatsimena, kad jis sakė: ,,paklausiau J. P., kas atsitiko, tai jis nurodė, kad tai yra senos problemos“, bet jei taip sakė, tai reiškia, taip ir yra. Jo santykiai su M. K. ir J. P. yra normalūs, su jais nėra susipykęs, konfliktų neturi. Kameroje be jo, M. K., J. P. ir E. N. dar buvo V. M.. Neatsimena, ką veikė V. M.. (duomenys neskelbtini) jautėsi nesaugiai, nes nieko nedarė, dėl šito nusikaltimo pareigūnai vertė prisipažinti. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriais prašo remtis. Dar kažką pasakyti daugiau negali, nes neprisimena. Jei jo pirmuose parodymuose buvo parašyta, kad matė, kas vyksta kameroje, tai reiškia, kad matė.

Nukentėjusysis E. N. teisme parodė, kad šių metų kovo mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, gal buvo 16 ar 17 diena, jį kartu su A. K. iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini) perkėlė į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Toje kameroje buvo J. P., M. K. ir dar vienas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino. Po truputį jie jam pradėjo daryti psichologinį spaudimą, kol priėjo iki tų muštynių ir sumušimo. Pirmiausiai smūgį gavo iš nugaros, tiksliai negali pasakyti, ar sudavė M. K. ar A. K.. Antrą smūgį gavo tada, kai jį už kaklo paėmė J. P. ir nutempė prie sienos. Kai jis tupėjo ant žemės, tada A. K. jam spyrė du kartus į galvą. Dar keletą smūgių gavo į veido sritį, į kaklo sritį. Tuos smūgius sudavė J. P. smaugdamas, A. K. sudavė du smūgius, o M. K. sudavė 3 ar 4 smūgius rankomis į veidą. A. K. du kartus jam spyrė iš kojos į galvą, bet su minkšta ,,tapke“, tai taip nesijautė. Smūgiai kojomis buvo tuo metu, kai buvo priremtas prie sienos. Daugiau smūgių kojomis negavo. Dėl šių suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Jam bėgo kraujas, buvo praskelta lūpa, nubrozdintas veidas. (duomenys neskelbtini) sesutės viską užfiksavo, kad buvo nubrozdinta ir praskelta. Viskas gijo beveik tris savaites, kol visai išnyko. Jį apžiūrėjo medikas. Medikas buvo davęs tepalą pasitepti, jog neskaudėtų ir netintų oda. Po šito įvykio su kaltinamaisiais jokių santykių nepalaiko. Nei vienas kaltinamasis neatsiprašė. 148 eurų turtinę žalą sudaro jo asmeninis televizorius ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jo ,, (duomenys neskelbtini)” atmintinė, kurios dar iki šiol nėra gavęs. Kai nuėjo pasiskambinti į kitą korpusą, pasakė pareigūnui, kad jį sumušė, kad, jei jis pasiskųs, jie sudaužys televizorių. Dėl to, jog nuėjo skųstis, sudaužė jo asmeninį turtą. Tas televizorius nebuvo tvarkomas. Televizorių laisvėje buvo įsigijęs 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tikriausiai 20 dieną, jį pirko ne naują, o ,,(duomenys neskelbtini)“ atmintinė kainavo 8 eurus. Atmintinės dar neatgavo. Jis nebegrįžo į tą kamerą, grįžo, kai jų kameroje nebuvo, kad susirinktų asmeninius daiktus. Įvykio metu šitų daiktų niekas nedaužė. 1200 eurų neturtinės žalos suma yra už patirtus išgyvenimus, kai važiuoja etapu, jam daro spaudimą. Į šį teismo posėdį etapu važiavo ne kartu. Bet kai važiuoja iš (duomenys neskelbtini) į pataisos namus, tai į mašiną įmeta kartu. Po įvykio kartu mašinoje važiavo keturis kartus. Spaudimas pasireiškia tuo, kad išvadina visokiais necenzūriniais žodžiais prie kitų nuteistųjų, grasina, kad įtrauks į dar kitas nusikalstamas veikas. 1200 eurų neturtinės žalos suma yra už patirtus sužalojimus, išgyvenimus. Kai jį sumušė, buvo gal pusė keturių, gal buvo prieš keturias. Pasakė, kad nebandytų pasiskųsti, nes jam ant galvos sudaužys televizorių. Po kažkiek laiko jį iškvietė pasiskambinti, tada buvo apie pusė septynių, tada pranešė, jog jį sumušė. Jau tada su jais nebesusitiko, tik grįžo pasiimti daiktus. Tada televizoriuje per ekraną jau buvo dvi skylės. Įvykio metu kameroje buvo dar vienas žmogus, kuris viską turėjo matyti, bet akistatos metu jis pasakė, kad nieko nematė. Kai mušė prie kitų asmenų, jį žemino. Jaučiasi pieš kitus pažemintas, kad taip nutiko. Dabar, kai važiuoja etapu, tai vis daugiau nuteistųjų žino apie šitą įvykį. Iš po to įvykio buvo išvežtas atgal į pataisos namus, pataisos namų ligoninėje negulėjo, gydėsi savarankiškai. To penkto žmogaus vardo ir pavardės tiksliai nepasakys, nes nepamena. Ikiteisminis tyrimas buvo kovo ar balandžio mėnesį, tada nurodė to asmens vardą ir pavardę, bet dabar, po tiek laiko nebeprisimins. Kai buvo apklaustas iškart po įvykio, kovo 18 d., tada geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes. Tas asmuo buvo V., bet ar M., neįsidėmėjo. Iš nugaros smūgį gavo į veido sritį. Jis dengėsi veidą rankomis, o J. P. vis bandė atitraukti rankas nuo jo veido, dar J. P. pasakė, jog duotų laidą jo pasmaugimui. Viskas prasidėjo nuo to, kad, A. K. žodžiais, neva jis nenorėjo eiti gyventi pas juos į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjo vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, tokiais, kaip ,,o...“. Gal po pusantros valandos nuo įvykio kreipėsi pagalbos į pareigūnus. Iš karto nesikreipė, nes jam net prie durų neleido prieiti. Tarp A. K. ir M. K. buvo pokalbis, kuris pirmas pradės. Po to iš ikiteisminio tyrimo medžiagos išaiškėjo, kad pirmas trenkė M. K.. Jis pats nematė, kas sudavė pirmą smūgį. Kai viskas vyksta greitai, puola iš visų pusių, užsidengi veidą, tai labai sunku atskirti, kas kur trenkė. Atsimena, kad A. K. su koja spyrė iš viršaus į apačią, nes tuo metu jis tupėjo. Po to J. P. bandė jam nutraukti rankas nuo kaklo, kad galėtų jį pasmaugti. M. K. davė į veido sritį, į kaktą, dar vieną kartą davė į žandą. Po to jie pradėjo dalintis jo daiktus. J. P. sakė, kad duotų laidą, kad jį pasmaugtų, o kažkuris iš nuteistųjų pasakė, kad geriau nereikia. Tiksliai negali pasakyti, ar taip sakė M. K. ar A. K.. Nepažįsta A. K., tada jį pamatė pirmą kartą. Pradžioje buvo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kai iš etapo atvežė A. K., tai jį įkėlė į tą kamerą. Vieną parą prabuvus, pernakvojus, A. K. perkėlė į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), nes A. K. buvo prašęs pareigūnų, kad jį perkeltų, tai tuo pačiu perkėlė ir jį. Kai juos atvedė į tą kamerą, visi atsistojo, pradėjo kalbėti. Iš pat pradžių pokalbis nebuvo konfliktiškas. A. K. pasakė, kad jis nenorėjo į šitą kamerą. A. K. su M. K. pastoviai tarpusavyje kalbėjosi. Tiksliai nepasakys, kas sudavė pirmus smūgius, A. ar M.. Kai jie stovėjo jam už nugaros, išgirdo, kad A. K. M. K. klausė, ar jis pirmas pradės ar jam pirmam pradėti. Jis televizoriaus dokumentų pristatyti negali. Jis buvo pirktas naudotas, jo dokumentai kažkur nusimetė. Nei vienam kaltinamajam nebuvo skolingas. Iš anksčiau pažinojo tik M. K.. Jis tupėjo, o A. K. jam sudavė du smūgius į galvą, iš priekio davė į pakaušį. Matė A. K., kai jis priėjo ir du kartus jam spyrė. J. P. buvo suėmęs jo kaklą, o jis bandė patraukti jo rankas. Jį laikė už kaklo, jam rūpėjo ne A. K. smūgis, o tik tai, kad jo nepasmaugtų. Su A. K. nei karto nevažiavo etapu. Etapu yra važiavęs su M. K. ir J. P.. Vieną kartą etapu važiavo su M. K., o tris kartus etapu važiavo su J. P.. Jis nežiūri į kalinių neformalias subkultūras. Prieš kitus jį žemino tokiais žodžiais kaip ,,o...“. Nuo bylos pradžios įsidėmėjo A. K. vardą ir pavardę. Gavo lapą po sumušimo, kokioje kameroje A. K. sėdėjo. Eidamas į kamerą nežinojo, kokie asmenys ten sėdi. Kai atėjo į kamerą, tai iš matymo pažinojo tik M. K.. Ikiteisminio tyrimo metu ir sužinojo jų vardus ir pavardes. Ikiteisminio tyrimo metu tikrai pareigūnui R. G. nenurodė, kad pretenzijų niekam neturi. Visi trys mušė ir visi po lygiai atlygins neturtinę žalą. Nežino, iš kur A. K. ištraukė, kad prašė 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. To ketvirto asmens, buvusio kameroje, kai viskas įvyko, vardo ir pavardės neprisimena, nes jis kažkaip su byla nesusijęs. Niekas jam nieko nesakė, kad jis sakytų, jog A. K. jam sudavė tuos smūgius. Jam nustatė tik sužalojimus, nes neparašyta, kad jam į kokią nors vietą davė tas ir tas. Nesigydė ligoninėje, nes sveikata nebuvo tiek stipriai sutrikdyta, kad reiktų gultis į ligoninę. Nepageidauja dalyvauti tolimesniuose teismo posėdžiuose. Pas medikus kreipėsi, bet į psichologus nesikreipė.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas liudytoju. Kameroje įvyko muštynės. Neatsimena, kas ten toks buvo, kas mušėsi. Tuo metu kameroje buvo M., dar buvo A. ir P., taip pat kameroje buvo E. N.. E. N. atėjo į kamerą, gavo į galvą ir išėjo. Jam davė M. ir P.. Jis nematė, kiek smūgių į galvą sudavė, žiūrėjo žinias. Turbūt davė su rankomis. Tuo metu, kai E. N. buvo mušamas, rėkė stovėdamas prie sienos. Nematė, ką darė A. K.. Lyg akies kraštu ir matė, kad E. N. mušė P.. Kai P. mušė E. N., kiti asmenys vaikščiojo po kamerą, žiūrėjo televizorių, šoko. Neatsimena, kas šoko. Jis buvo su ausinėmis. Tuo metu žiūrėjo žinias. Ikiteisminio tyrimo metu jį bandė apklausti, bet neapklausė. Nedavė parodymų, nes sakė, kad duos teisme. Fizinį smurtą prieš E. N. panaudojo du asmenys. Vienas asmuo buvo P., kitas asmuo buvo M. K.. Nematė, ką veikė A. K., turbūt sėdėjo ant lovos. Nematė E. N. sužalojimų. Televizorius nukrito nuo stalo dėl skersvėjo, kai atsidarė durys. Tvirtina, kad M. K. su J. P. mušė nukentėjusįjį. Nematė, ką veikė A. K., jis žiūrėjo televizorių. Nematė, kas buvo su (duomenys neskelbtini) kortele. Nematė, kad J. P. daužytų televizorių.

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad nežino, kodėl yra kviečiamas, bet įtaria, nes mato pagal žmones. Tiksliai situacijos neatsimena, bet atsimena, kad E. N. bendravo su kriminalinės žvalgybos skyriumi, tada jie atliko kratą (duomenys neskelbtini) kameroje, išėmė du televizorius. Nežino, dėl kokių priežasčių E. N. bendravo su kriminalinės žvalgybos pareigūnu, čia reikėtų klausti kriminalinės žvalgybos skyriaus. Tą dieną matė E. N., jis atrodė normaliai, nesimatė, kad veidas būtų sužalotas. Iš nuogirdų žino, kad kažkas ten buvo dėl daiktų, bet tiksliai nežino. Kratos metu buvo kameroje. Kameroje rado du televizorius be identifikacinių lipdukų, o daugiau neatsimena. Netikrino, ar televizoriai buvo veikiantys, juos paėmė, nes nebuvo lipdukų. Gali būti, kad televizorius buvo įskilęs. Jo parodymai, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, jei jis taip nurodė, reiškia viskas taip ir buvo, šiuo metu jis neprisimena, nes praėjo daug laiko. Tos dienos vakare ant E. N. matėsi sužalojimai, bet neatsimena, kokie jie buvo. Būtinąją pagalbą dažniausiai teikia bendrosios praktikos slaugytoja. Gali būti, kad šiuo atveju jis teikė pagalbą, bet tiksliai neatsimena. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jis suteikė būtinąją pagalbą, tai gali būti, kad taip ir buvo. Gal tuo metu nebebuvo bendrosios praktikos slaugytojos, nes jos kartais dirba iki 18 val., kartais iki 20 val. Teikdamas pirmąją pagalbą, turėjo klausti, kas atsitiko E. N., bet jie su jais mažai bendrauja, jie daugiau bendrauja su kriminalinės žvalgybos pareigūnais. Neatsimena, ar vėliau sužinojo, kas ten atsitiko. Atidarydami kameros duris, jie neprivalo registruoti vaizdo su vaizdo registratoriumi, bet atlikdami kratas registruoti privalo. Neatsimena, ar tada buvo filmuojama. Ikiteisminio tyrimo metu viską atsiminė geriau,  tada teisingai nurodė aplinkybes. Jei gerai atsimena, tai medicininę pagalbą E. N. suteikė apie 19 val. Jei būna bendrosios praktikos slaugytoja, tai visada veda pas ją.

Liudytojas T. S. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Jis buvo (duomenys neskelbtini) korpuse, vienas iš nuteistųjų paskambino ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Jis pasakė, kad jam kameroje yra blogai, nori susirinkti daiktus ir išeiti į kitą kamerą, bet bijo tai padaryti prie kitų nuteistųjų. Tuomet jis jį palydėjo pas kriminalinės žvalgybos pareigūną, kuris buvo (duomenys neskelbtini) aukšte. Po jo pokalbio su kriminalinės žvalgybos pareigūnu, jis, kriminalinės žvalgybos pareigūnas, korpuso vyresnysis bei prižiūrėtojas nuėjo į kamerą ir išvedė ten buvusius nuteistuosius į karantininę kamerą, o minėtas nuteistasis susirinko savo asmeninius daiktus, jie atliko kratą kameroje ir išėmė televizorius be skiriamųjų ženklų. Dėl konflikto negali pakomentuoti, bet E. N. sakė, kad jam kameroje daromas spaudimas ir jį palydėjo pas kriminalinės žvalgybos pareigūną. Nematė fizinio smurto žymių ant E. N., bet gal kažkiek jis buvo išsigandęs. Gali būti, kad matėsi kažkokios žymės, bet jis šiuo metu tiksliai neatsimena. Įvykis galėjo būti pavasarį, gali būti, kad tai buvo kovo 17 diena. Toje kameroje buvo nuteistieji, kurie buvo atvežti iš pataisos namų, tai P., K., M., o daugiau neprisimena. Greičiausiai E. N. sakė, kad buvo sumuštas, jei jis taip sakė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Atsimena, kad iš kameros paėmė televizorius, vienas buvo su įskilusiu ekranu. Nežino ir nematė, kokiomis aplinkybėmis tas ekranas įskilo, jie jį tokį rado atlikdami kratą. Jis dalyvavo atliekant kratą kameroje. Kai jie įėjo į kamerą, televizorius nuo skersvėjo nenukrito. Kiek žino, įėjus į kamerą, privaloma filmuoti. Negali atsakyti, ar tą dieną buvo filmuojama, nes jis pats vaizdo registratoriaus neturi. Jis, įėjęs į kamerą, nematė, kad daužytų televizorių.

Liudytojas R. G. teisme parodė, kad įtaria, kodėl yra kviečiamas. Su salėje sėdinčiais kaltinamaisiais dažnai kažkas vyksta. Kovo 17 d. jis dirbo vakarinėje pamainoje, kai budėtojas informavo, kad nuteistasis nori pasikalbėti su kriminalinės žvalgybos pareigūnu. E. N. buvo atvestas pasikalbėti į korpuso vyresniojo kabinetą. Pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad nori išeiti iš kameros, kurioje jis buvo, dėl blogo mikroklimato jis nenorėjo eiti vienas, nes gali būti, kad bus paimti jo asmeniniai daiktai. Išklausę E. N., jį izoliavo. Korpuso vyresnysis, jis, gal dar postinis nedelsdami užėjo į kamerą, išsivedė nuteistuosius, atliko kratą, parsivedė E. N. ir sakė, kad susirinktų savo asmeninius daiktus. E. N. sakė, kad kameroje blogas mikroklimatas, jis nesutaria su kitais nuteistaisiais ir nenorėtų toje kameroje likti nakčiai. Tuo metu buvo galimybė perkelti E. N., tai jis, turėdamas tokią teisę, jį perkėlė. Toje kameroje sėdėjo P., K., N., K. ir dar vienas asmuo, kurio neatsimena. Nepamena, ką daugiau E. N. nurodė ir ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Nepamena, ar E. N. sakė apie fizinį smurtą. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jis taip sakė, tai gali taip ir būti. Nematė akivaizdžių žymių ant jo veido. Iš bendrų suvestinių gal ir buvo žinoma, kad jis buvo nuvestas pirmajai pagalbai suteikti. Jei yra neatidėliotina ir žmogui reikia pagalbos, kiekvienas iš jų gali suteikti pirmąją pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, tada aplinkybes nurodė teisingai. Dalyvavo, kai buvo atliekama krata. Kratos metu išėmė daiktus, kurie neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo nežymėti. Buvo paimti televizoriai, nes jie buvo be skiriamųjų ženklų. Vienas televizorius buvo apgadintas. Nematė, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sugadintas. Negali pasakyti, ar filmavo, kai ėjo daryti kratą.

Liudytojas L. P.

Liudytojas D. Č. teisme parodė, kad numano, kodėl teismas jį kviečia liudytoju byloje. Norėtų, kad pagarsintų jo tarnybinį pranešimą, nes praėjo daug laiko, tikrai neatsimins. Išgirdę per raciją, kad reikia pagalbos (duomenys neskelbtini) aukšte, visi laisvi pareigūnai ėjo prie tos kameros. Jei gerai pamena, jis buvo koridoriuje ir stebėjo, kaip buvo atliekama krata nuteistiesiems, suimtiesiems. Paskui tuos, pas kuriuos buvo atliekama krata, palydėjo į laikino sulaikymo kameras. Pavardžių nepasakys, ką išvedė į laikino sulaikymo kameras, nes jam ne tai buvo aktualu. Kiek per raciją buvo pranešta ir kiek pareigūnai pasakojo, kad prieš vieną kameroje esantį nuteistąjį buvo panaudotas fizinis smurtas, todėl jie juos ir iškvietė. Nepamena nukentėjusiojo pavardės. Tiksliai negali pasakyti, bet greičiausiai (duomenys neskelbtini) buvo N.. Negali atsakyti, kas jam buvo nutikę dėl fizinio smurto panaudojimo. Nukentėjusiojo nematė, nematė, kaip jis atrodė ir tą dieną bei kitą dieną, nes su juo kontakto neturėjo. Nematė, nes jo pareigos yra kitos. Jei nuteistieji yra ne dinaminėje priežiūroje, tai jis su jais mažai turi kontakto. Neturi informacijos apie tai, kad nukentėjusiajam reikėjo medikų pagalbos ir į juos kreipėsi. Jis tiek težino, kiek buvo parašyta tarnybiniame pranešime, gal tie pareigūnai, kurie vykdė savo pareigas, žino daugiau. Žino, kad kalba buvo apie sudužusį televizorių. Negali atsakyti, kieno tas televizorius, ir kas jį sudaužė. 2020 m. balandžio 16 d. apklausus jį baudžiamojoje byloje, nebuvo praėjęs ilgas laiko tarpas kaip dabar, tai galbūt tada mintys buvo šviežesnės. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnui pasakojo teisingas aplinkybes.

Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų jų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Iš 2020-03-18 E. N. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020-03-17 apie 15.40 val. jis buvo kalinamas (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu buvo kalinamas kartu su dar keturiais asmenimis: A. K., J. P., M. K., V. M.. Nuteistąjį M. K. jis pažįsta maždaug 5 metus iš buvimo kartu įkalinimo įstaigose, o su kitais trimis asmenimis jis susitiko pirmą kartą kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Būnant kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu M. K., stovėdamas jam iš nugaros pusės, sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostą, po šio smūgio jis atsitūpė ant žemės ir užsidengė galvą. Po to M. K. kartu su dar dviem asmenimis, t. y. A. K. bei J. P., jam tupint ant žemės, trankė kumščiais bei spardė kojomis. Kiek tuo metu jam buvo suduota smūgių, jis konkrečiai nurodyti negali, tačiau smūgių buvo daug. J. P. vis bandė patraukti jo rankas nuo galvos, kad smūgiuojant būtų galima pataikyti į veidą. Iš viso minėti asmenys į galvos sritį kojomis jam pataikė apie 4-5 kartus, daug smūgių pataikė į įvairias kūno vietas, tikslaus skaičiaus smūgių jis nepamena. V. M. jam nesudavė nei vieno smūgio. Įvykio metu jis minėtiems asmenims jokių smūgių nesudavė, nes neturėjo galimybės pasipriešinti. Po sumušimo jis liko kameroje, nes jie jam neleido kviestis pareigūnų, priešingu atveju grasino sumušti daugiau. Tik po kiek laiko, maždaug apie 18.20 val. pareigūnai jį iš kameros išvedė pasiskambinti, nuėjęs skambintis į (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) aukštą, prie skambučių dirbusiam pareigūnui jis pasakė, kad nebegali būti kameroje. Po skambučio jis buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) aukšte prie medicinos darbuotojų kabineto esančią grotuotą patalpą, suprato, kad pareigūnai nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo grąžintas susirinkti savo asmeninių ir valdiškų daiktų, tada pamatė, kad yra sudaužytas jo televizorius „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 140 eurų. Prašo dėl šio įvykio priimti procesinį sprendimą ir asmenis, prieš jį vartojusius smurtą, nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 7-11).

Iš 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) pamainos specialisto M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 18.40 val. vedant nuteistąjį E. N. pasiskambinti, buvo pastebėta, jog E. N. susižalojęs kaktą bei smilkinį. Nuteistasis susižalojimo aplinkybes paaiškinti atsisakė. Nedelsiant nuteistajam buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba ir nuvestas pas bendrosios praktikos slaugytoją medicininei apžiūrai. Nurodyti (duomenys neskelbtini) kameroje buvę asmenys: J. P., gim. (duomenys neskelbtini); M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.; V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 14).

Iš 2020-03-18 laisvės atėmimo vietų ligoninės sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad medicininė apžiūra atlikta 2020-03-18 7.10 val. Apžiūrėtas sužalotas asmuo - E. N., gim. (duomenys neskelbtini) m.; kūno sužalojimų pobūdis - hematoma aplink dešiniąją akį, kairės pusės smilkinio nubrozdinimas, kaktos srities nubrozdinimas, viršutinės ir apatinės lūpos kirstinės žaizdos. Sužalotas asmuo aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 15).

Iš 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus draudžiamų daiktų, rastų pas suimtuosius (nuteistuosius) paėmimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020-03-17 pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintą grafiką buvo atliktos kratos ir techninės apžiūros kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta ir paimta: televizorius „(duomenys neskelbtini)“ be identifikavimo lipduko, televizorius „(duomenys neskelbtini)“ be savininko identifikavimo lipduko, savadarbis vandens šildytuvas (1 t., b. l. 16).

Iš 2020-03-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad  nukentėjusysis E. N. tyrimui pateikė televizorių „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 17-20).

Iš 2020-03-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta E. N. pateikto televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Nustatyta, kad televizoriaus ekrane yra dvi ekrano įdaužos, abi maždaug 7 cm ilgio (1 t., b. l. 21-27).

Iš 2020-08-20 Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų pateikimo“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) perduota medžiaga (procesinių veiksmų dokumentų kopijos ir televizorius „(duomenys neskelbtini)“) dėl administracinių nusižengimų (turto sugadinimo ir vagystės) teisenos pradėjimo (1 t., b. l. 28-31).

Iš 2020-03-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kameros Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. (duomenys neskelbtini) teritorija yra aptverta mūrine raudonų plytų tvora; teritorijos vakarinėje dalyje yra trijų aukštų raudonų plytų mūrinis gyvenamasis pastatas; į pastatą įėjimas yra iš režiminės teritorijos; patekus į pastato vidų, laiptais palipus į antrą aukštą, yra metalinės durys, pro kurias įeinama į II-ojo korpuso skyrių (antrą aukštą); II-ame korpuso skyriuje (antrame aukšte) yra susikertantys koridoriai tiesiai, į kairę ir į dešinę; susikertančius koridorius skiria metalinės grotuotos atitvaros su grotuotomis durimis; koridoriumi tiesiai kairėje pusėje yra kameros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kameros dešinėje pusėje matomas sanitarinis mazgas, atitvertas mūrine pertvara, viena eilė dviejų aukštų gultų, kameros gale yra langas; kameros viduryje yra metalinė kėdė mediniu paviršiumi ir už jos - metalinis stalas mediniu paviršiumi; kameros kairėje pusėje nuo durų pusės, prie pat durų, yra medinė lentynėlė, už jos dvi eilės dviejų aukštų gultų (1 t., b. l. 32-38).

Iš 2020-05-05 (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) kratos metu iš gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui buvo paimtas televizorius „(duomenys neskelbtini)“ ir televizorius „(duomenys neskelbtini)“ su suskilusiu ekranu. Siekiant išsiaiškinti minėtų televizorių savininkus, buvo patikrinti gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių nuteistųjų asmens bylose esantys duomenys. Nustatyta, kad televizorius „(duomenys neskelbtini)“ priklausė nuteistajam V. M., kuris televizorių atsivežė 2020-03-16 atvykdamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl televizorius 2020-03-18 buvo grąžintas savininkui V. M.. Patikrinimo metu nustatyta, kad televizorius „(duomenys neskelbtini)“, kuris kratos metu išimtas suskilusiu ekranu, priklausė nuteistajam E. N., jis minėtą televizorių 2020-03-12 atvykdamas iš (duomenys neskelbtini) atsigabeno į (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad atvykimo metu nuteistojo E. N. televizorius buvo veikiantis, be suskaldymo žymių. Nustačius, kad televizorius „(duomenys neskelbtini)“ priklauso E. N., 2020-03-18 televizorius jam grąžintas (1 t., b. l. 39). 

Iš 2020-04-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Saugumo skyriaus specialistas R. G. tyrimui pateikė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą, kur fiksuoti telefonų aparatai nuo 18.25 val. iki 19.00 val., taip pat (duomenys neskelbtini) pagrindinė laiptinė (išėjimas iš (duomenys neskelbtini) aukšto, įėjimas į (duomenys neskelbtini) aukštą) nuo 18.25 val. iki 19.00 val. (1 t., b. l. 42-44). 

Iš 2020-06-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta (duomenys neskelbtini)  Saugumo skyriaus specialisto R. G. pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. Nustatyta, kad, atidarius kompaktinį diską DVD+R, jame matyti trys failai: vaizdo peržiūros programa, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Atidarius failą (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše matyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio gyvenamojo pastato pagrindinė laiptinė iš (duomenys neskelbtini) aukšto į (duomenys neskelbtini) aukštą. Vaizdo įrašas be garso. Vaizdo įraše matyti data „2020-03-17“ ir sekundžių tikslumu rodantis laikrodis. Vaizdo įrašo pradžia – 18:25:00. Vaizdo įraše matyti laiptai, vedantys į apačią, kur yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) aukštas bei laiptai, vedantys į viršų, kur yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) aukštas. Vaizdo įraše nuo 18:25:00 iki 18:27:42 yra tyrimui nereikšminga medžiaga. 18:27:43 vaizdo įraše matosi, kaip (duomenys neskelbtini) pareigūnas atidaro (duomenys neskelbtini) gyvenamojo aukšto pagrindines duris ir stovi tarpduryje. Vaizdo įraše 18:29:14 matosi, kaip atsidaro (duomenys neskelbtini) gyvenamojo aukšto pagrindinės durys ir pro pravertas pagrindines duris iš (duomenys neskelbtini) aukšto laiptais aukštyn nueina suimtasis, kuris užlipa iki (duomenys neskelbtini) aukšto, kur jį pasitinka tarpduryje stovintis (duomenys neskelbtini) pareigūnas. Vaizdo įraše nuo 18:29:55 matosi, kaip pro atidarytas (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės duris laiptais aukštyn nueina nuteistasis E. N., kuris užlipa iki (duomenys neskelbtini) aukšto, kur jį pasitinka tarpduryje stovintis (duomenys neskelbtini) pareigūnas. Iš vaizdo įrašo matomos medžiagos, ant nuteistojo E. N. kūno sužalojimų nepastebima. Vaizdo įraše nuo 18:30:10 iki 18:38:36 yra tyrimui nereikšminga medžiaga. Vaizdo įraše nuo 18:38:38 matosi, kaip atsidaro (duomenys neskelbtini) aukšto pagrindinės durys ir pro pravertas duris laiptais žemyn nueina nuteistasis E. N., lydimas (duomenys neskelbtini) pareigūno, ir nueina į (duomenys neskelbtini) aukštą pro pravertas pagrindines duris. Iš vaizdo įrašo matomos medžiagos, ant nuteistojo E. N. kūno sužalojimų nepastebima. Vaizdo įraše nuo 18:38:58 iki 18:48:54 yra tyrimui nereikšminga medžiaga. Vaizdo įraše nuo 18:48:55 matyti, kaip pro praviras (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės duris lydimas (duomenys neskelbtini) pareigūno nuteistasis E. N. laiptais žemyn nueina į (duomenys neskelbtini) aukštą ir įeina pro praviras laiptinės duris. Iš vaizdo įrašo matomos medžiagos, ant nuteistojo E. N. kūno sužalojimų nepastebima. Vaizdo įraše nuo 18:49:10 iki 18:59:59 yra tyrimui nereikšminga medžiaga. Vaizdo įrašo pabaiga 19:00:00. Atidarius failą (duomenys neskelbtini), jame matyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) aukšto koridorių susikirtimo vieta, kuri yra atitverta metaline grotuota pertvara. Vaizdo įrašas be garso. Vaizdo įraše matyti data „2020-03-17“ ir sekundžių tikslumu rodantis laikrodis. Vaizdo įrašo pradžia – 18:24:25. Vaizdo įraše nuo 18:24:25 iki 18:30:00 yra tyrimui nereikšminga medžiaga. Vaizdo įraše nuo 18:30:00 matosi, kaip pro atidarytas pagrindines (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės duris prie vidurinio taksofono aparato prieina nuteistasis E. N.. Vaizdo įraše nuo 18:30:00 iki 18:34:29 nuteistasis E. N. yra prie vidurinio taksofono aparato ir kalba telefonu. Vaizdo įraše nuo 18:34:50 matyti, kaip nuteistajam E. N. paduodamas lapelis, su kurio jis prieina prie sienos, esančios priešingoje pusėje nuo taksofono aparato, pakėlęs lapą ant sienos, pasirašo ir eina link kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše nuo 18:34:54 iki 18:38:30 yra tyrimui nereikšminga medžiaga. Vaizdo įraše nuo 18:38:32 matyti, kaip nuteistasis E. N., lydimas (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto T. S., išeina iš (duomenys neskelbtini) aukšto pro pagrindines duris. Vaizdo įraše nuo 18:38:30 iki 18:59:51 yra tyrimui nereikšminga medžiaga. Vaizdo įrašo pabaiga 18:59:52 (1 t., b. l. 45-47).

Iš 2020-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. N. padaryti sužalojimai: kirstinės žaizdos lūpose, kraujosruva dešinės akies srityje, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje ir kaktoje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020-03-17 apie 15.40 val.); sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais; sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje; E. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55-56).

Iš 2020-05-13 nukentėjusiojo E. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad pasiūlius E. N. parodyti vietoje ir paaiškinti, kaip 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes, nukentėjusysis E. N. (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, prie gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) parodė kryptį į duris su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (fotografuota Nr. 1) ir paaiškino, kad nuo 2020-03-17 dienos, tikslaus laiko nepamena, jis buvo šioje gyvenamojoje kameroje (planas - schema Nr. 1). Atidarius gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris, nukentėjusysis E. N. įėjo į šią patalpą, atsistojo prie pirmo gulto, esančio kairėje pusėje, nuo durų, ir, rodydamas pirštu (fotografuota Nr. 2), paaiškino, kad 2020-03-17 dienos metu, tikslaus laiko nepamena, atėjęs į gyvenamąją kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), šioje vietoje pasidėjo savo asmeninius bei įstaigos išduotus daiktus. E. N. apsisuko ir, stovėdamas tarp gulto ir prie grindinio pritvirtintos kėdės, parodė (fotografuota Nr. 3), kurioje vietoje stovėjo jis, kai jam buvo suduotas vienas smūgis iš už nugaros stovinčių kitų nuteistųjų į veido srities dešinį skruostą. Toliau nukentėjusysis E. N. atsistojo į vietą (fotografuota Nr. 4) ir paaiškino, kad šioje vietoje jis gulėjo ant grindinio, kai buvo mušamas rankomis bei kojomis nuteistųjų J. P., M. K., A. K., o J. P. rankomis bandė apglėbti jo kaklą bei smaugti. Kaip nurodė E. N., iš viso jam į galvos sritį buvo suduoti 4-5 smūgiai, taip pat daug smūgių rankomis ir kojomis į kitas įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 96-104).

Iš 2020-05-13 akistatos tarp nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo V. M. protokolo matyti, kad E. N. parodė, jog 2020-03-17 kameroje, kurioje tuo metu taip pat buvo V. M., kiti trys kameroje buvę asmenys jį sumušė, o V. M. galėjo matyti visą šį įvykį. V. M. nesutiko su šiais E. N. parodymais, įvykio aplinkybes nurodyti atsisakė, nurodė, kad parodymus duos teisme (1 t., b. l. 134-138).

Iš 2020-08-04 akistatos tarp nukentėjusiojo E. N. ir įtariamojo J. P. protokolo matyti, kad E. N. paaiškino, jog pirmą smūgį jam sudavė M. K., po to atėjo J. P. ir tempė nukentėjusįjį už kaklo prie sienos, sakydamas, kad jį pasmaugs, nukentėjusiajam pritūpus, vienas iš bendrų spyrė jam iš kojos į galvą. J. P. nesutiko su šiais E. N. parodymais, teigdamas, kad konflikte dalyvavo tik du asmenys, t. y. J. P. ir M. K., o A. K. nukentėjusįjį tik gynė. Tačiau E. N. parodė, kad tikrai žino, jog jį mušė ir A. K., pastarasis jam sudavė du ar tris smūgius iš kojos tuo metu, kai jis tupėjo ant žemės (2 t., b. l. 7-11).

Iš 2020-08-04 akistatos tarp įtariamųjų J. P. ir M. K. protokolo matyti, kad J. P. parodė, jog E. N. sumušė dėl to, kad jis jam yra skolingas daug pinigų. Sumušus E. N., J. P. išmetė E. N. daiktus ant žemės ir visiems pasakė juos susirinkti. M. K. paaiškino, jog visas aplinkybes nurodys teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 12-16).

Iš 2020-08-04 akistatos tarp nukentėjusiojo E. N. ir įtariamojo A. K. protokolo matyti, kad E. N. paaiškino, jog A. K. asmeniškai nepažįsta, yra jį matęs anksčiau įkalinimo įstaigoje. A. K. taip pat nurodė, kad E. N. asmeniškai nepažįsta, matė jį įkalinimo įstaigoje. Paprašius A. K. papasakoti apie savo veiksmus 2020-03-17 kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), šis nurodė, kad apie įvykio aplinkybes jis negali nieko papasakoti, kadangi tą dieną jis gulėjo lovoje ir miegojo, tiksliai neprisimena, lieka prie anksčiau duotų parodymų, kitas aplinkybes, esant reikalui, nurodys teisme. E. N. ir A. K. vienas kitam klausimų neuždavė (2 t., b. l. 60-64).

Iš 2020-08-04 akistatos tarp įtariamųjų M. K. ir A. K. protokolo matyti, kad A. K. paaiškino, jog 2020-03-17 jis gulėjo lovoje ir snaudė, todėl nieko nematė ir negirdėjo, pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. M. K. duoti paaiškinimus akistatos metu atsisakė, nurodė, kad parodymus duos teisme. Į A. K. klausimą, ar jis matė, kad jis smurtavo prieš E. N., M. K. nurodė, jog į šį klausimą jis atsakys teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 101-105).

Iš 2020-08-04 M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimas pradėtas daryti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) administraciniame pastate, ikiteisminio tyrimo skyriaus darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini). Įtariamajam M. K. buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) planas-schema bei paprašyta parodyti, kada, kur, su kuo ir prie kokių aplinkybių nuteistasis M. K. 2020-03-17 smurtavo prieš nuteistąjį E. N.. M. K. nurodė, jog supranta, kas yra pavaizduota gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) plane-schemoje. M. K., rodydamas pirštu, nurodė, kad plane-schemoje Nr. 1 pažymėtos metalinės kameros durys. Nr. 2 pažymėta medinė lentyna. Nr. 3 pažymėtos metalinės dviaukštės lovos. Nr. 4 pažymėtas kameros stiklinis langas. Nr. 5 pažymėtas metalinis stalas su mediniu paviršiumi. Nr. 6 pažymėta metalinė kėdė su mediniu paviršiumi. Nr. 7 pažymėta kameros tualeto patalpa. Nr. 8 pažymėtas įėjimas į kameros tualeto patalpą. M. K. nurodė, jog 2020-03-17 buvo gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su J. P. ir V. M.. Toliau dienos eigoje, tačiau tikslaus laiko nepamena, į gyvenamąją kamerą buvo įkeltas E. N. ir A. K.. Visus šiuos nuteistuosius M. K. anksčiau yra matęs įkalinimo įstaigose. M. K. nurodė vietą (Nr. 9), jog 2020-03-17, tikslaus laiko nepamena ir negali nurodyti, įėjęs į kamerą E. N. šioje vietoje pasidėjo savo asmeninius daiktus po gultu. M. K. nurodė  vietą (Nr. 10), kur stovėjo jis, ir vietą, pažymėtą Nr. 11, kur stovėjo E. N., kai jis (M. K.) sudavė jam pirmą smūgį dešine ranka į veido sritį, o po pirmo smūgio E. N. toje pačioje vietoje, kur stovėjo, atsitūpė. Kaip paaiškino M. K., tada jis E. N. sudavė dar du smūgius ranka į galvos sritį ir vieną smūgį koja į galvos sritį. Po to prie E. N. priėjo J. P. ir A. K., kurie kartu su M. K. sudavė dar kelis smūgius E. N. į įvairiais kūno vietas, tačiau, kiek smūgių buvo suduota, jis tiksliai nepamena. Be to, M. K. paaiškino, jog matė, kad smūgiavo ir J. P., ir A. K.. Po to M. K. plane-schemoje parodė vietą Nr. 12 ir nurodė, jog šioje vietoje J. P. nutempė E. N. bei, nuo grindų paėmęs laidą, užvyniojo E. N. ant kaklo bei bandė smaugti, tačiau M. K. liepė J. P. baigti, ir J. P. nieko nebedarė E. N.. Tuo metu A. K. E. N. nieko nedarė, tuo fizinis smurtas prieš E. N. buvo baigtas. M. K. nurodė, kad dėl šio įvykio daugiau nieko parodyti neturi, tuo M. K. parodymų patikrinimas vietoje buvo baigtas ir surašytas protokolas (2 t., b. l. 106-110). 

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-489/2018, 2K-162/2014).

Mušimas ar kitoks smurtavimas LR BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti. Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas tiesiogine tyčia, kadangi asmuo arba to siekia, arba tai yra neišvengiama. Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Tai materiali nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-699/2017). T. y. šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas, ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, kad tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti, arba nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-417/2018). 

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. K. neneigė, jog jis sumušė nukentėjusįjį. Teismui kaltinamasis paaiškino, kad E. N. jis kumščiu sudavė pirmą smūgį tiesiai į dantis, tada E. N. dengėsi veidą, smūgiavo rankomis ir kojomis, davė į galvą, į pakaušį, į šonus, taip pat nukentėjusįjį mušė ir J. P., po to, kai jis ir J. P. E. N. sudavė smūgius, matė, kad nukentėjusiajam buvo prakirsta lūpa, patinęs veidas, iš lūpos bėgo kraujas. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo M. K. paaiškinimais apie įvykio aplinkybes ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius M. K. paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis J. P. taip pat teismui patvirtino naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismui jis paaiškino, kad jie su M. K. sudavė nukentėjusiajam kelis kartus iš rankos ir kelis kartus iš kojos, nežino, nežiūrėjo, į kurias kūno vietas sudavė, daužė tik į galvą, nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies, E. N. rankomis dengėsi veidą, tada jis jam davė per kepenis, kai jis užsiėmė už kepenų, jis jam vėl davė per veidą, sudavė tiesiai į nosį, toliau pradėjo spardyti, pamatęs antenos kabelį, kurį reikėjo pravesti į koridorių, paėmė tą kabelį ir pradėjo smaugti, o A. K. pasakė, kad paliktų jį gyvą. Teismas remiasi ir tokiais kaltinamojo J. P. duotais paaiškinimais, nes šiuos aptartus parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Tuo tarpu kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tuo metu, kai prieš nukentėjusįjį E. N. buvo naudojamas smurtas, jis buvo kameroje, bet kas įvyko, nematė, pats smurto nenaudojo. Taip pat teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus pasakojo teisybę, jei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kas vyksta kameroje, tai reiškia, kad matė, jei nurodė, kad miegojo, o išgirdęs triukšmą kameroje, atsikėlė ir pamatė asmenį, kuris su juo buvo perkeltas į kamerą, tas asmuo tupėjo ar sėdėjo prie kameros durų, o J. P. kažką garsiai kalbėjo stovėdamas prie jo, tai reiškia, taip ir yra. Tačiau teismas su tokiais A. K. paaiškinimais, duotais teisme, nesutinka ir jais nesiremia, vertindamas kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip rodo A. K. paaiškinimai, jis viso proceso metu nebuvo nuoseklus. Be to, tokių A. K. paaiškinimų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Nes bylos duomenys liudija, kad E. N. atžvilgiu smurtavo ir A. K..

Nukentėjusysis E. N. teisme parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad, A. K. žodžiais, neva jis nenorėjo eiti gyventi pas juos į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo jį vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, tokiais, kaip ,,o...“, tada pirmiausiai gavo smūgį iš nugaros, tiksliai negali pasakyti, ar sudavė M. K. ar A. K., antrą smūgį gavo tada, kai jį už kaklo paėmė J. P. ir nutempė prie sienos, kai jis tupėjo ant žemės, tada A. K. jam spyrė du kartus į galvą, smūgiai kojomis buvo tuo metu, kai buvo priremtas prie sienos, daugiau smūgių kojomis negavo, dar keletą smūgių gavo į veido sritį, į kaklo sritį, tuos smūgius sudavė J. P. smaugdamas, o M. K. sudavė 3 ar 4 smūgius rankomis į veido sritį, į kaktą, dar vieną kartą davė į žandą, dėl šių suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą, jam bėgo kraujas, buvo praskelta lūpa, nubrozdintas veidas. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo E. N. parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Paminėtina, kad nukentėjusysis davė parodymus būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat byloje nenustatytas nukentėjusiojo siekis nepagrįstai apkaltinti asmenis nusikaltimo darymu. Dar daugiau, svarbu paminėti ir tai, kad nukentėjusysis E. N. viso proceso metu buvo nuoseklus, t. y. jis analogiškai aiškino įvykio aplinkybes tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis E. N., apklaustas 2020-03-18 ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kameroje kartu buvęs M. K., stovėdamas jam iš nugaros pusės, sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostą, po šio smūgio jis atsitūpė ant žemės ir užsidengė galvą, po to M. K. kartu su dar dviem asmenimis, t. y. A. K. bei J. P., jį, tupintį ant žemės, trankė kumščiais bei spardė kojomis, kiek jam tuo metu buvo suduota smūgių, jis konkrečiai nurodyti negali, tačiau smūgių buvo daug (1 t., b. l. 58-59). E. N., apklaustas 2020-05-12, nurodė, kad jam ranka iš nugaros buvo suduotas smūgis į veido dešinės pusės skruostą, kas tiksliai sudavė šį smūgį, pasakyti negali, kadangi stovėjo nugara į abu už jo stovėjusius asmenis (A. K. ir M. K.), po šio pirmo smūgio jis suklupo ant žemės ir užsidengė rankomis galvą, tada pamatė, kaip nuo gulto atsistojo J. P. ir jį nutempė prie sienos, ten rankomis bei spiriant kojomis jis buvo mušamas J. P., M. K. ir A. K., jis matė, kad smūgius tuo metu jam sudavė visi trys išvardinti asmenys, smūgių sudavimo metu J. P. vis bandė patraukti jo rankas nuo galvos, bandė rankomis apglėbti jo kaklą bei tokiu būdu jį smaugti, tačiau J. P. tai padaryti nepavyko, nes jis priešinosi, visi trys asmenys bendrai jam sudavė į galvos sritį 4-5 smūgius bei daug smūgių rankomis ir kojomis jie sudavė jam ir į kitas kūno vietas, tačiau, kiek buvo suduota smūgių, jis pasakyti negali (1 t., b. l. 81-83). Nukentėjusysis E. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-06, taip pat parodė, kad 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini)  prieš jį naudojo fizinį smurtą M. K., A. K. ir J. P., sudavė smūgius į veido sritį bei kitas kūno vietas, smūgiai buvo suduoti rankomis bei kojomis, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 92-93). Nukentėjusysis, apklaustas 2020-08-18 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tapačiai nurodė įvykio aplinkybes, teigdamas, kad, kai jis stovėjo veidu į langą, o A. K. su M. K. stovėjo jam už nugaros, pajuto smūgį į veido sritį, į dešinį žandą, kas pirmas sudavė smūgį, jis nematė, po to J. P., pagriebęs jį už kaklo, nusitempė prie sienos ir pradėjo smaugti, kai jis prispaustu kaklu gulėjo ant žemės, A. K. koja sudavė į galvos sritį 2-3 smūgius, J. P. kumščiu sudavė smūgius į šoną ir į veido sritį, daugiausia smūgių sudavė J. P. ir M. K., o A. K. sudavė 2 smūgius koja į pakaušį (1 t., b. l. 126-128). Dar daugiau, tai, kad E. N. mušė visi trys asmenys, t. y. ne tik M. K., J. P., bet ir A. K., nukentėjusysis patvirtino ir 2020-03-18 rašydamas protokolą-pareiškimą (1 t., b. l. 7-11), 2020-05-13 vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 96-104), 2020-05-13 vykusios akistatos tarp nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo V. M. metu (1 t., b. l. 134-138), taip pat ir 2020-08-04 vykusios akistatos tarp nukentėjusiojo E. N. ir įtariamojo J. P. metu (2 t., b. l. 7-11). Aukščiau aptarti duomenys rodo ne tik tai, kad nukentėjusysis viso proceso metu buvo nuoseklus, bet ir tai, kad jis visus kartus itin detaliai papasakojo įvykio aplinkybes, konkrečiai įvardindamas kiekvieno kaltinamojo atliktus veiksmus, kokius smūgius, į kurias kūno vietas jam sudavė, nurodydamas ir jam suduotų smūgių skaičių. Kas teismui neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo E. N. parodymais.

Svarbu paminėti ir tai, kad aplinkybę, jog E. N. atžvilgiu smurtavo ir A. K., patvirtino taip pat kaltinamasis M. K.. Teismo posėdžio metu jis, duodamas parodymus, paaiškino, kad jau davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes pasakojo teisingai. Teisme tikslinantis aplinkybes, kaltinamasis jau bandė neigti A. K. dalyvavimą nusikaltimo įvykdyme, teigdamas, kad vienas žmogus yra įtrauktas nereikalingai, nes A. K. nieko nedarė. Šiuo atveju paminėtina, kad kaltinamasis negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių duotus parodymus keičia, teigdamas, jog negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingas aplinkybes. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą teisme, kaltinamojo M. K. santykiai su A. K. yra puikūs, kaip teigė kaltinamasis M. K., jie yra pažįstami nuo 14 metų, visą laiką santykiai su juo buvo geri. Pats A. K. taip pat teismui patvirtino, jog jo santykiai su M. K. yra normalūs, su juo nėra susipykęs, konfliktų neturi.

Kaip matyti iš M. K. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos, 2020-05-18 kaltinamasis paaiškino, kad jis matė, kaip nuo gultų atsistojo A. K. ir J. P., jie priėjo prie gulinčio E. N. ir abu sudavė po kelis smūgius E. N. į įvairias kūno vietas, po šių smūgių E. N. liko gulėti ant žemės (2 t., b. l. 83-85). Bylos medžiaga rodo ir tai, kad M. K., 2020-08-18 buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šios apklausos metu jis taip pat patvirtino, kad pirmą smūgį nukentėjusiajam sudavė jis, o likusius smūgius sudavė A. K. ir J. P., smūgiai buvo suduoti ranka, A. K. sudavė smūgį į galvos sritį, nematė, ar A. K. sudavė smūgius į kitas kūno vietas. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo M. K. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad nusikaltimo įvykdyme dalyvavo ir smūgius nukentėjusiajam sudavė taip pat ir A. K.. Tuo pačiu įvertinant ir tai, kad aptartus kaltinamojo M. K. paaiškinimus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, M. K. patvirtino ir 2020-08-04 parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis itin detaliai atskleidė įvykio aplinkybes, įvardijo vietas, kur stovėjo kaltinamieji ir kur buvo E. N., kai jo atžvilgiu buvo smurtaujama, teigdamas, jog kai jis nukentėjusiajam sudavė pirmą smūgį dešine ranka į veido sritį, E. N. toje pačioje vietoje, kur stovėjo, atsitūpė, tada jis E. N. sudavė dar du smūgius ranka į galvos sritį ir vieną smūgį koja į galvos sritį, po to prie E. N. priėjo J. P. ir A. K., kurie kartu su juo sudavė dar kelis smūgius E. N. į įvairiais kūno vietas, tačiau, kiek smūgių buvo suduota, jis tiksliai nepamena, be to, M. K. paaiškino, jog matė, kad smūgiavo ir J. P., ir A. K.. 

Tokių duomenų visumos analizė neleidžia teismui remtis J. P. ir M. K. teisme duotais paaiškinimais, t. y. ta paaiškinimų dalimi, kad A. K. nedalyvavo nusikaltimo įvykdyme. Nes, kaip rodo bylos medžiaga, kaltinamieji J. P. ir M. K. nebuvo nuoširdūs aiškindami įvykio aplinkybes, siekė duoti parodymus A. K. palankia linkme. Tuo pačiu įvertinant ir tai, kad J. P. ir M. K. nurodytos aplinkybės dėl to, ką A. K. darė įvykio metu, taip pat nesutapo. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad A. K. įvykio metu sėdėjo ant lovos ir gėrė arbatą, žiūrėjo, kaip jis su J. P. muša E. N.. Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad A. K. šaukė, kad paliktų jį gyvą, jis tikrai nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam, nes jis stovėjo per kokius 3 metrus nuo jo. Tuo tarpu pats A. K. jau teigė, kad jis tuo metu buvo kameroje, bet kas įvyko, nematė, vėliau jau tvirtino, kad įvykio metu jis miegojo, po kiek laiko išgirdęs triukšmą kameroje, atsikėlė ir matė, kad J. P. kažką garsiai kalbėjo stovėdamas prie tupinčio ar sėdinčio nukentėjusiojo. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo parodymus, jog jis aiškiai matė A. K., kai jis priėjo ir du kartus jam spyrė, nes tuo metu jis tupėjo, o A. K. smūgius jam sudavė priėjęs iš priekio.

Aukščiau aptartų duomenų visumos analizė leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad 2020-03-17 apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. atžvilgiu smurtavo ne tik J. P. bei M. K., bet ir A. K., kurie kartu sudavė nukentėjusiajam E. N. ne mažiau kaip 4 smūgius į galvos sritį ir rankomis bei kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas.

Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad kameroje įvyko muštynės, kai E. N. atėjo į kamerą, gavo į galvą ir išėjo, tuo metu, kai E. N. buvo mušamas, stovėdamas prie sienos rėkė. Teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti ir (duomenys neskelbtini) įvykio dieną dirbę pareigūnai. Liudytojas M. B. teismui teigė, kad tos dienos vakare ant E. N. matėsi sužalojimai, bet neatsimena, kokie jie buvo, jei gerai atsimena, tai medicininę pagalbą E. N. jis suteikė apie 19 val. Be to, liudytojas teigė, kad jo parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, šiuo metu jis neprisimena, nes praėjo daug laiko. Iš 2020-03-26 vykusios liudytojo M. B. apklausos matyti, kad jis parodė, jog jam paskambino (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialistas dinaminei priežiūrai T. S., kuris informavo, jog ant nuteistojo E. N. kūno pastebėjo sužalojimus (1 t., b. l. 140-141). 2020-04-14 vykusios apklausos metu liudytojas M. B. parodė, kad nuteistasis E. N. buvo su kūno sužalojimais, matėsi nubrozdintas veidas, paraudusi dešinioji akis bei prakirsta lūpa, todėl jis jam suteikė būtinąją medicininę pagalbą, nes atlikti tokius veiksmus jis yra apmokytas ir korpuso skyriaus kabinete yra laikoma vaistinėlė, tuo metu pas (duomenys neskelbtini) medicinos specialistus jis E. N. nuvesti negalėjo, kadangi tuo metu dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų jau nebebuvo, medicininei apžiūrai nuteistąjį E. N. nuvedė kitos dienos ryte kitas tuo metu dirbęs pareigūnas, ir tik tada buvo išrašyta sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma (1 t., b. l. 144-145). Liudytojas T. S. teisme parodė, kad gali būti, jog matėsi kažkokios žymės, bet jis šiuo metu tiksliai neatsimena, įvykis galėjo būti pavasarį, gali būti, kad tai buvo kovo 17 diena, toje kameroje buvo nuteistieji, kurie buvo atvežti iš pataisos namų, tai P., K., M., o daugiau neprisimena, greičiausiai E. N. sakė, kad buvo sumuštas. Taip pat liudytojas teigė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolas, liudytojas T. S. parodė, kad 2020-03-17 matėsi, jog E. N. yra sunerimęs, ant jo veido matėsi raudonos spalvos žymės (1 t., b. l. 153-154). Liudytoju teisme apklaustas R. G. taip pat parodė, kad nepamena, ar E. N. sakė apie fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, tada aplinkybes nurodė teisingai. Kaip rodo bylos medžiaga, 2020-03-17 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu liudytojas R. G. parodė, kad apie 18.30 val., jam būnant (duomenys neskelbtini) administracinio pastato Kriminalinės žvalgybos skyriaus kabinete, paskambino (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialistas T. S., kuris informavo, jog nuteistasis E. N. prasitarė, kad kameros Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistieji prieš jį panaudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 158-159). Liudytojas L. P. teismui teigė, kad jis apie tai, kad kameroje buvo konfliktas, sužinojo tik vėliau, nukentėjęs buvo dideliame strese, išsigandęs, kiek jis buvo sužalotas, nepamena, galbūt jis ir matė sužalojimus ant veido, bet neprisimena, asmuo atrodė kaip nukentėjęs, nes buvo labai susijaudinęs, išsigandęs, pergyveno dėl daiktų, dėl konflikto. Šis liudytojas iš esmės analogiškai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) pareigūnas D. Č. taip pat teisme parodė, kad, kiek buvo pranešta per raciją ir kiek pareigūnai pasakojo, prieš vieną kameroje esantį nuteistąjį buvo panaudotas fizinis smurtas. Be to, šis liudytojas analogiškai tvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kad kiti pareigūnai jam pranešė, jog gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) prieš vieną iš nuteistųjų buvo panaudotas fizinis smurtas (1 t., b. l. 168-169). Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais, kaip matyti, liudytojai iš esmės analogiškai nurodė įvykio aplinkybes apie tai, kad E. N. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti asmenis nusikaltimo įvykdymu.

Dar daugiau, fizinio smurto panaudojimo aplinkybė užfiksuota ir 2020-03-17 (duomenys neskelbtini) 3-ios pamainos specialisto M. B. tarnybiniame pranešime, kad 18.40 val. vedant nuteistąjį E. N. pasiskambinti, buvo pastebėta, jog E. N. susižalojęs kaktą bei smilkinį, nedelsiant nuteistajam buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba (1 t., b. l. 14).  Iš byloje esančios 2020-03-18 laisvės atėmimo vietų ligoninės sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020-03-18 7.10 val. buvo apžiūrėtas sužalotas asmuo E. N., nustatytas kūno sužalojimų pobūdis - hematoma aplink dešiniąją akį, kairės pusės smilkinio nubrozdinimas, kaktos srities nubrozdinimas, viršutinės ir apatinės lūpos kirstinės žaizdos, sužalotas asmuo aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 15). Dar daugiau, rasti sužalojimai konstatuoti ir 2020-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Joje nurodyta, kad E. N. padaryti sužalojimai: kirstinės žaizdos lūpose, kraujosruva dešinės akies srityje, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje ir kaktoje; sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020-03-17 apie 15.40 val.), E. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55-56).

Tokių aplinkybių visumos analizė rodo, kad M. K., J. P. ir A. K., būdami suaugę ir pakaltinami asmenys, suduodami ne mažiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajam į skausmingą ir jautrią žmogaus kūno vietą – galvos sritį, rankomis bei kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, neabejotinai suvokė, kad taip sukels padarinius. Esant tokioms aplinkybėms, visuma byloje esančių patikimų įrodymų (pačių kaltinamųjų M. K., J. P. paaiškinimai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, medicininiai duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga) patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami kartu, tyčia E. N. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo bei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys. Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad M. K., J. P. ir A. K. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo įvykdyme.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Nors kaltinamojo gynėja ir prašė pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti šitą nusikalstamą veiką, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Šiuo atveju matyti, kad M. K., duodamas paaiškinimus teismui, nebuvo nuoširdus ir vengė sakyti tiesą, atskleidė tik dalį aplinkybių, taip bandydamas švelninti kito kaltinamojo, t. y. A. K., teisinę padėtį, dėdamas pastangas atriboti jį nuo nusikaltimo įvykdymo, iš esmės neigdamas, jog A. K. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Kas rodo, kad nėra pagrindo taikyti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. įvardintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir, kad nusikalto būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

 Kaltinamasis M. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. M. K. nusikalto būdamas eilę kartų teistas, teistumui neišnykus, kas atitinka LR BK 27 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą, buvo nuteistas ir po šio nusikaltimo įvykdymo (3 t., b. l. 121-153 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 154-158), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai, nurodyta, jog jis sistemingai bei piktybiškai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, 78 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas nebuvo (3 t., b. l. 161-163). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad savo elgesio nekeičia, išvadų nedaro, ignoruoja moralės normas, kas rodo, kad jis nelinkęs taisytis, įvertinęs M. K. aktyvų elgesį nusikalstamos veikos padaryme, bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad M. K. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus LR BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020-08-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2020-08-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.). Nors kaltinamojo gynėjas teigė, jog J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, tačiau, kaip minėta, kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Šiuo atveju matyti, kad J. P., duodamas paaiškinimus teismui, nebuvo nuoširdus ir vengė sakyti tiesą, atskleidė tik dalį aplinkybių, taip bandydamas švelninti kito kaltinamojo, t. y. A. K., teisinę padėtį, dėdamas pastangas atriboti jį nuo nusikaltimo įvykdymo, iš esmės neigdamas, jog A. K. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Dar daugiau, kaip posėdžio metu teigė J. P., jis dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. Kas rodo, kad nėra pagrindo taikyti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. įvardintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir, kad nusikalto būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis J. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. J. P. nusikalto būdamas eilę kartų teistas, teistumui neišnykus, kas pagal LR BK 27 straipsnio nuostatas pripažįstama nusikaltimų recidyvu, buvo nuteistas ir po šio nusikaltimo įvykdymo (3 t., b. l. 1-35 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 36-37), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai: daug kartų baustas drausmine tvarka, neskatintas, asmuo įtrauktas į linkusių užpulti ir bėgti asmenų įskaitą, menkina įstatymus, nejaučia nei kaltės, nei atsakomybės dėl praeityje įvykdytų nusikaltimų, pasižymi agresijos proveržiu pareigūnų atžvilgiu (3 t., b. l. 40), (duomenys neskelbtini) eilę kartų taikytos nuobaudos dėl netinkamo elgesio (3 t., b. l. 41-48). Šie ir kiti bylos duomenys liudija, kad kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, nesitaiso, išvadų nedaro, ignoruoja visuotinai priimtas moralės normas. Todėl, įvertinęs šias aplinkybes, J. P. aktyvų elgesį nusikalstamos veikos padaryme, bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. P. už nusikalstamą veiką paskyrus LR BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2020 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir, kad nusikalto būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. A. K. nusikalto būdamas eilę kartų teistas, teistumui neišnykus, kas pagal LR BK 27 straipsnio nuostatas pripažįstama nusikaltimų recidyvu, buvo nuteistas ir po šio nusikaltimo įvykdymo (3 t., b. l. 51-102  ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 103-104), (duomenys neskelbtini) eilę kartų taikytos nuobaudos dėl netinkamo elgesio, (duomenys neskelbtini) administracija kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai (3 t., b. l. 108-117). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad A. K. savo elgesio nekeičia, kritiškai nevertina, išvadų nedaro, ignoruoja moralės normas, kas rodo, kad jis nelinkęs taisytis, siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką A. K. paskyrus LR BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kad A. K. atžvilgiu 2020-11-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2020-08-04 Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu paskirta 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o 2020-11-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis dar yra neįsiteisėjęs, A. K. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrinama, kad išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 148 eurų turtinės ir 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 195-196). Ieškinyje nurodė, kad 140 eurų turtinė žala atsirado dėl sudaužyto televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“, o 8 eurų turtinė žala atsirado dėl neteisėtai pasisavintos 16 GB talpos (duomenys neskelbtini) laikmenos, todėl viso jis patyrė 148 Eur turtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – LR BPK) 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji M. K., J. P. ir A. K. įvykdė nusikaltimą žmogaus sveikatai, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu šioje byloje kaltinamieji nebuvo kaltinami svetimo turto pagrobimu ar sugadinimu, kas reiškia, kad E. N. galimai padaryta turtinė žala dėl sudaužyto televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“ bei pasisavintos 16 GB talpos (duomenys neskelbtini) laikmenos nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios kaltais yra pripažįstami kaltinamieji. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo E. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl 148 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kaip minėta, nukentėjusysis E. N. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 1 200 Eur. Nukentėjusysis 2020-08-25 ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, jog jis prarado asmeninius daiktus, kuriais galėjo naudotis iki šiol, be to, patyrė sužalojimus, pažeminimą, nes smurtas buvo panaudotas trečiųjų asmenų akivaizdoje, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą dėl savo sveikatos, daiktų, buvo palaužtas psichologiškai, jautėsi prislėgtas, dvasinio sukrėtimo pasekmes jaučia ir iki šiol. Teisminio nagrinėjimo metu E. N. taip pat teigė, kad 1200 eurų neturtinės žalos suma yra už patirtus išgyvenimus, kai važiuoja etapu kartu mašinoje, jam daro spaudimą, po įvykio važiavo keturis kartus, spaudimas pasireiškia tuo, kad išvadina visokiais necenzūriniais žodžiais prie kitų nuteistųjų, grasina, kad įtrauks į dar kitas nusikalstamas veikas. Be to, teigė, kad 1200 eurų neturtinės žalos suma yra už patirtus sužalojimus, viskas gijo beveik tris savaites, kol visai išnyko sužalojimai, kai jį sumušė, pasakė, kad nebandytų pasiskųsti, nes jam ant galvos sudaužys televizorių, kai jį mušė prie kitų asmenų, tai jį žemino, jaučiasi pieš kitus pažemintas, kad taip nutiko. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamųjų veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, jo sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Šiuo atveju matyti, kad neturtinė žala buvo padaryta nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo E. N. sveikatą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Nustatant nukentėjusiajam E. N. neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikalstamų veiksmų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kad buvo veikiama tyčiniais veiksmais, jo atžvilgiu M. K., J. P. ir A. K. įvykdė nesunkų nusikaltimą, bendrais tyčiniais veiksmais sudavė ne mažiau 4 smūgių į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, taip pat tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į kitas kūno vietas, atsižvelgtina ir į pasekmes, kad buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kas rodo, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymą, lankėsi pas medicinos darbuotojus, buvo suteikta medicininė pagalba, bet ir dvasinį sukrėtimą. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Paminėtina, kad nukentėjusysis E. N. patyrė kaltinamųjų pažeminimą, fizinį smurtą, dvasines kančias ir išgyvenimus, buvo pasikėsinta į jo sveikatą, kaltinamųjų veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, šio sutrikdymo pasekmės buvo jaučiamos apie tris savaites, kol visos žaizdos sugijo. Dar daugiau, kaip teigė nukentėjusysis, po nusikaltimo įvykdymo jam kaltinamieji daro psichologinį spaudimą. Be to, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra, yra nedirbantys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę), pragyvenimo lygį valstybėje, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinant ir kaltinamųjų skaičių (trise smurtavo vieno asmens atžvilgiu), tai, kad buvo atimta bet kokia galimybė pasipriešinti, nukentėjusiajam buvo apribotos galimybės kreiptis pagalbos, nes jam nebuvo leista išeiti iš kameros, grasinta turto suniokojimu, jeigu pasiskųs, atkreipiant dėmesį į nusikaltimo įvykdymo vietą (pataisos namai, kur kreipimasis pagalbos dėl tokio pobūdžio nusikaltimų psichologiškai yra apsunkintas dėl pagrįstos baimės būti užpultam pakartotinai ir būti psichologiškai engiamam). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam solidariai iš kaltinamųjų M. K., J. P. ir A. K. 800 Eur neturtinę žalą.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam M. K. buvo skirta gynėja advokatė I. B.. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-01-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 195), iš kurios matyti, kad M. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 266,94 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam J. P. buvo skirtas gynėjas advokatas M. J.. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-02-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad J. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 279,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. K. buvo skirta gynėja advokatė V. P.. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-02-05 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 59), iš kurios matyti, kad A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 392,94 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos duomenys liudija, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, nukentėjusiajam E. N. buvo skirta atstovė advokatė E. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021-02-09 pateikė teismui patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už E. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 1104,86 Eur išlaidas. Spręsdamas klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji yra nedirbantys, jokių pajamų negauna, atlieka laisvės atėmimo bausmes, jokių duomenų apie kaltinamųjų turimą turtą byloje nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamųjų nepriteisintos.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas (1 vnt.), kuris yra voke prie 3 tomo bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

n u s p r e n d ž i a :

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020-08-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir M. K. paskirti galutinę subendrintą 16 (šešiolikos) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2020-08-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020-10-28 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir J. P. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. P. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2020-10-28 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartį.

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Nukentėjusiojo E. N. pareikštą civilinį ieškinį dėl 148 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo E. N. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, solidariai priteisiant iš kaltinamųjų M. K., J. P., ir A. K. 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą E. N. naudai. Likusioje dalyje nukentėjusiojo E. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Proceso išlaidų už kaltinamiesiems M. K., J. P. ir A. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamųjų M. K., J. P. ir A. K. nepriteisti.

Nepriteisti iš M. K., J. P. ir A. K. 1104,86 Eur  valstybei už nukentėjusiajam E. N. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską (1 vnt.), kuris yra voke prie 3 tomo bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Ilona Jakubėnienė