Pranešėjas
Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-113/2011
Teisėja
Liucija Paulauskaitė Procesinio
sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.;
1.1.10.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teisėjų
Daliaus Jocio, Rasos Valentinienės,
sekretoriaujant
Linai Andrijaitytei,
dalyvaujant
prokurorui Remigijui Bėtkiui,
gynėjams
advokatams Eugenijui Paročkai, Edvardui Staponkui, Jovitai Usonytei,
nuteistiesiems
R. A., D. G., R. J.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro
apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-08 nuosprendžio,
kuriuo nuteisti:
D. G. –
pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK
63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta
su 2010-05-24 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė
paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 2 mėnesiai viešųjų darbų,
įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį. Į bausmės laiką
įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010-04-26 iki 2010-04-28. Vadovaujantis
BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,
įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo
neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
R. S. – pagal
BK 178 str. 2 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas
laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010-04-27 iki 2010-04-28. Galutinė bausmė
paskirta 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
R. A. – pagal
BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str.
3 d., pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2009-06-03 nuosprendžiu, ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 4 MGL
(520 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės
atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip 7 paroms;
R. J. – pagal
BK 178 str. 2 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
D. G., R. S., R. A. ir R. J. nuteisti už tai, kad jie 2010-04-23, apie 11 val.,
veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įsibrovė į garažą, esantį Vėjų
g. Palangoje, ir pagrobė A. A. priklausančio
turto už 600 Lt.
Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras
apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis keistinas dėl
netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokuroro nuomone, teismas
teisingai konstatavo, jog nuteistieji įvykdė BK 178 str. 2 d. numatytą
nusikaltimą, ir parinko tinkamas bausmių rūšis bei dydžius. Tačiau teismas
nepagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad jie
veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, nes visi nuteistieji aktyviai dalyvavo
vagystės padaryme, jų dalyvavimo nusikaltime pobūdis ir laipsnis buvo vienodas.
Taip pat teismas nepagrįstai pripažino R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo
noru atlygino žalą. R. S. pažadas atlyginti dalį žalos iki 2010 m. spalio mėn. negali būti prilyginamas žalos atlyginimui BK 59 str. 1 d. 3 p. prasme.
Skirdamas R. A. galutinę bausmę, teismas skirtiną baudą
paskaičiavo kitu santykiu (1 MGL – 130 Lt), nors 2006-09-05 baudžiamuoju
įsakymu buvo paskirta 4 MGL
dydžio bauda, 1 MGL prilyginant 125 Lt. Tai vertintina kaip rašymo
apsirikimas. R. A. parinkęs teisingą bausmės rūšį
ir dydį, teismas nepagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti be
realaus bausmės atlikimo, visiškai tokio sprendimo nemotyvavo. Nuteistasis
padarė naują apysunkį nusikaltimą nuosavybei laisvės atėmimo bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpiu, nepraėjus nei metams po nuteisimo taip pat už
nusikaltimą nuosavybei. Taigi teismas jam jau buvo išreiškęs pasitikėjimą,
tačiau jis nepateisino šio pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Tai rodo, kad R. A. nepadarė jokių išvadų. Atsakomybę
lengvinančios aplinkybės neatsveria atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei
pakartotinio nusikaltimų darymo. Pasak prokuroro, taip pat atkreiptinas dėmesys
į tai, kad teismas bausmės vykdymą atidėjo 1 metams, t. y. lygiai tiek pat,
kaip ir 2009-06-03 nuosprendžiu. Tokio pat bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpio nustatymas, kai nuteistasis savo elgesiu rodo, jog nei metų negali
išbūti nedaręs nusikaltimų, yra nepagrįstas. Tokiu atveju, prokuroro nuomone,
būtina nuteistojo elgesį kontroliuoti, nustatant ilgesnį bausmės vykdymo
atidėjimo terminą.
Prokuroras apeliaciniu skundu
prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-08 nuosprendį.
Pašalinti R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis
savo noru atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Pripažinti D. G., R. S., R. A. ir R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad
jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Panaikinti BK 75 str. taikymą R. A., laisvės atėmimo
bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Ištaisyti rašymo apsirikimą,
nurodant, kad R. A. paskirta 4 MGL dydžio
bauda sudaro ne 520 Lt, o 500 Lt. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašo apeliacinį
skundą tenkinti.
Nuteistasis D. G. dėl apeliacinio
skundo neturi nuomonės. Nuteistųjų D. G. bei R. S. gynėjas E. Paročka prašo apeliacinį skundą tenkinti tik
iš dalies – nuosprendį keisti tik R. A. atžvilgiu, kitą
apeliacinio skundo dalį prašo atmesti.
Nuteistasis R. A. prašo
apeliacinį skundą atmesti, jo gynėjas E. Staponkus prašo atmesti apeliacinio skundo
dalį dėl BK 75 str. taikymo R. A. panaikinimo.
Nuteistasis R. J. ir jo gynėja J. Usonytė
prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija sutinka ir su prokuroro apeliacinio
skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo
bausmės vykdymą R. A., netinkamai pritaikė BK 75 str.
nuostatas. Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už
vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip
trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo
padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo
vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas
nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus
pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui
yra būtina visų šių sąlygų visuma. Nors šiuo atveju R. A. padaryto
nusikaltimo kaltės forma, už jį paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75
str. 1 d. numatytas sąlygas, tačiau esminė BK 75 str. taikymo sąlyga – teismo
išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam
paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai, –
nagrinėjamoje byloje išvis nebuvo apsvarstyta, bausmės vykdymo atidėjimo
taikymas visiškai nemotyvuotas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalėjo būti
motyvuotas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės
vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 str. taikymo sąlygas ir suformuluojant bei
pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės
vykdymą. Spręsdamas klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, teismas
turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo
asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje,
polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos
veikos padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir
kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio
tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos
padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nelinkęs
sukurti konfliktinių situacijų, padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio
pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, jis nuoširdžiai
gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina
padarytą žalą, taip pat įvertinti, kaip realus paskirtos bausmės vykdymas
(atlikimas) paveiktų teigiamus socialinius kaltininko ryšius, asmenybę ir t. t.
Tik išanalizavęs šių duomenų visumą, teismas gali nuspręsti, kad konkrečiam
nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Iš
skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo atveju apylinkės teismas nesilaikė
nurodytų reikalavimų.
Bylos duomenys liudija, kad R. A. nusikalto
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vadovaujantis susiklosčiusia teismų
praktika, asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais
atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas bylos
aplinkybes. R. A. padarė baigtą tyčinį apysunkį
savanaudišką nusikaltimą, turėdamas teistumą, būdamas anksčiau teistas du
kartus taip pat už nusikaltimų nuosavybei padarymą, buvo aktyvus nusikaltimo
bendravykdis. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistiesiems sumanymas vogti
kilo būnant neblaiviems (nustatyta BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta jų visų
atsakomybę sunkinanti aplinkybė), turint tikslą už pagrobtą ir realizuotą turtą
gautus pinigus panaudoti alkoholinių gėrimų pirkimui. R. A. daug
kartų baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, alkoholinių
gėrimų gėrimą viešose vietose, šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus,
nors yra jauno ir darbingo amžiaus, nedirba, nesimoko. Aptarti duomenys atskleidžia
nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir
visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis
kritiškai neįvertino savo poelgio, išvadų nepadarė, nepateisino teismo jam
pareikšto pasitikėjimo, nors ankstesniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą
buvo įspėtas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nusikalto ne atsitiktinai, o
dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, padarytas nusikaltimas
tėra loginė jo ankstesnio elgesio pasekmė. Tai, kad nuteistasis turi šeimą,
prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi,
atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, nėra bausmės vykdymo atidėjimo
taikymą lemiančios aplinkybės. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų
kolegija daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai R. A. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Tik nuteistajam
atlikus realią laisvės atėmimo bausmę bus užtikrintas teisingumo principas ir
įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl
netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), BK 75 str.
taikymas nuteistajam R. A. naikintinas.
Prokuroras teisingai apeliaciniame skunde pastebi, jog
teismas padarė techninę klaidą, nurodęs, jog R. A. paskirta 4 MGL
dydžio bauda sudaro 520 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad Palangos miesto
apylinkės teismo 2006-09-05 baudžiamuoju įsakymu R. A. buvo
nuteistas 4 MGL dydžio bauda, nurodžius, jog 4 MGL sudaro 500 Lt, t. y. 1 MGL prilyginus 125 Lt. Palangos
miesto apylinkės teismo 2009-06-03 nuosprendžiu R. A. paskirta
bausmė BK 64 str. 1 d., 2 d. pagrindu buvo subendrinta su minėtu baudžiamuoju
įsakymu paskirta 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda ir nustatyta galutinė bausmė –
laisvės atėmimas 1 metams ir 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai,
skundžiamu nuosprendžiu R. A. paskirtą bausmę BK 64 str. 3 d. pagrindu
subendrinus su 2009-06-03 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinę
bausmę paskyrus laisvės atėmimą 2 metams ir 4 MGL dydžio baudą, baudos dydis turėjo
būti skaičiuojamas 1 MGL
prilyginant 125 Lt, o ne 130 Lt, ir nurodyta, jog 4 MGL dydžio bauda sudaro
500 Lt, o ne 520 Lt. Ši klaida ištaisytina.
Prokuroro prašymas pripažinti nuteistųjų atsakomybę
sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų
grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), pašalinti R. S. atsakomybę
lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1
d. 3 p.), atmestinas, nes yra tik formalus. Klausimo dėl atsakomybę sunkinančios
aplinkybės pripažinimo, atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo nagrinėjimas
turėtų prasmę tik tada, jei būtų ginčijamos nuteistiesiems paskirtos bausmės. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas
yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų BK 54 str. Atsakomybę
lengvinančios aplinkybės mažina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir
kartu švelnina baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
parodo tuos neigiamus momentus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltojo
asmens pavojingumą ir leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybę
sunkinančių aplinkybių buvimas daugeliu atveju nulemia griežtesnės bausmės
paskyrimą. Jei nustatomos ir atsakomybę lengvinančios, ir ją sunkinančios
aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, faktines
bylos aplinkybes, sprendžia, kurios iš jų nulemia bausmės dydį. Šiuo atveju prokuroras
apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems
parinko tinkamas bausmių rūšis bei dydžius, paskirtų bausmių neginčija, neprašo
jų pagriežtinti. Todėl, jei atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas ir
atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimas neturėtų jokios įtakos
nuteistiesiems paskirtoms bausmėms, nėra pagrindo tenkinti ir minėto prokuroro
prašymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-08 nuosprendį
pakeisti.
Panaikinti BK 75 str. taikymą nuteistajam R. A. ir jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę
nustatyti atlikti pataisos namuose.
Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą
techninę klaidą, nurodant, kad nuteistajam R. A. paskirta
4 MGL dydžio bauda sudaro 500 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Valentinas
Janonis
Teisėjai
Dalius Jocys
Rasa Valentinienė