Civilinė byla Nr. 2-2188-752/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11362-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.2.4.2.3; 2.5.4.10; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant ieškovo A. M. atstovei advokatei A. J.,

atsakovo  Lietuvos Caritas atstovui advokato padėjėjui Vygantui Malinauskui,

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Caritas, Marijampolės Marijonų vienuolynui, E. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Marijampolės 1 - ojo notarų biuro notarė D. L..

          Teismas  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. prašė teismo pripažinti negaliojančiu E. M. 2017 m. spalio 16 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Marijampolės I-ojo notarų biuro notarės D. L., notarinio registro Nr. DŽM-3828, kuriuo jis visą savo turtą paliko atsakovams Marijampolės Marijonų vienuolynui, Lietuvos Caritui, E. V. lygiomis dalimis.

1.1. Ieškovas nurodė, kad jo brolis E. M. mirė (duomenys neskelbtini) Pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių nėra, tad ieškovas turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Jis yra vienintelis įstatyminis įpėdinis. Po brolio mirties jis pasirūpino laidotuvėmis, o vėliau tvarkydamas mirusiojo namus, rado brolio sudarytą testamentą. Jis yra įsitikinęs, jog 2017 m. spalio 16 d. testamentas, patvirtintas Marijampolės I-ojo notarų biuro notarės D. L., turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi testatorius, nors ir nebuvo teismo pripažintas neveiksniu, tačiau eilę metų sirgo psichikos ligomis, buvo gydomas Marijampolės ligoninės Nervų ligų skyriuje bei Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. Be to, mirusysis ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, tai patvirtina ir jo mirties liudijime esantis įrašas, kad pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – alkoholinė kardiomiopatija. Sodros pranešimai apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017-10-12 iki 2017-12-15 E. M. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kurį e. parašu yra pasirašęs šeimos gydytojas J. B. bei Respublikinės Kauno ligoninės psichiatras J. B.. Todėl mano, kad testamento pasirašymo metu testatoriaus psichinės sveikatos būklė buvo bloga ir notarine forma išreikšta palikėjo valia visiškai neatitinka testatoriaus tikrosios valios, kadangi testamento sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pats sąmoningai negalėjo suformuoti savo valios ir jos išreikšti.

1.2. Ieškovas taip pat nurodė, kad po motinos mirties 2016 metais, su kuria gyveno E. M., ieškovas bei jo sutuoktinė nuolat juo rūpinosi, lankė namuose ir ligoninėse, padėdavo buityje, tačiau niekuomet nepastebėjo brolio E. M. padidinto religingumo, kas galėtų suformuoti jo valią palikti savo turtą religinėms organizacijoms (t. 1, b. l. 3-6).

1.3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, paaiškino, kad jo brolis E. M. daug metų gėrė, elgėsi neadekvačiai. Brolis gyveno su motina trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini) Marijampolėje. Butą pirko tėvai. Po motinos mirties ieškovas atsisakė savo dalies brolio naudai. Mirus motinai 2016 m. rudenį, brolis liko gyventi vienas. Už butą kaupėsi skolos, nes brolis 2016 metų pabaigoje buvo atleistas iš darbo dėl girtavimų, niekur nedirbo. Pas brolį rinkdavosi kompanijos, bet gerdavo ir vienas, užsidaręs kambaryje. Skolas teko apmokėti ieškovui. Ieškovas su šeima gyveno Marijampolėje, važinėjo dirbti į Vokietiją, į Lietuvą grįždavo apie 3 kartus per metus.  Parvykęs 2017 m. pavasarį brolio blaivaus nematė. Buvo užsiauginęs barzdą, kad jo niekas neatpažintų, kalbėjo, kad reikia važiuoti į Afriką padėti, nors toliau namų niekur nėra buvęs. Jo kalbų nelaikė rimtomis. Brolis sakydavo, kad jam viskas negerai. Po to pradėjo jo šalintis, neįsileisti, pasikeitė spynas, nenorėjo bendrauti ir su jo žmona bei dukra. Buvo užsitraukęs kambaryje užuolaidas, pasakojo, kad jį seka. Dar anksčiau minėjo, kad kažkas jį nori nunuodyti, išvijo moterį, su kuria gyveno, nevalgydavo jos maisto kad jo nenunuodytų. Per telefoną taip pat jam skundėsi, kad jį kažkas seka, nori nužudyti, kad kaimynai augina „žolę", nori jį nunuodyti. Brolis buvo baigęs Kalvarijos maisto pramonės technikumą, dirbo parduotuvėje, vėliau - privačioje parduotuvėje, autodetalėse, kol jo neatleido iš darbo dėl girtavimo. Norėjo, kad brolis gydytųsi, nes gėrė be perstojo, taip pat gėrė ir su vaistais. Jam išvykus į Vokietiją, broliu rūpindavosi jo žmona, nunešdavo maisto. 2017 metų pabaigoje kaimynai iškvietė policiją ir GMP, išvežė į Žiegždrius. Tuo metu jis buvo išvykęs. Grįžęs 2017 m. gruodžio mėnesį pasiėmė brolį iš Žiegždrių. Apie mėnesį laiko brolis negėrė, o po to vėl gėrė, iki mirties. Brolis buvo netikintis, ieškovui nėra žinoma apie brolio dalyvavimą kokioje religinėje organizacijoje. Tik žino, kad 2014-2015 m. brolis lankė „Tikėjimo žodį“, turėjo įvairių paveiksliukų religine tematika, tuo metu kalbėjo, kad reikia laisvą butą ir pinigus atiduoti „Tikėjimo žodžiui“. Brolis buvo iš ten ištrauktas, vėliau buvo ramu, ta tema daugiau nekalbėjo. Mano, kad sudarant testamentą, brolį galėjo kažkas įtakoti. (2019-12-10 teismo posėdis).

2. Atsakovas E. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškinio argumentais ir reikalavimais sutinka, nes  yra ieškovo ir mirusiojo pusbrolis, visą laiką su abiem artimai bendravo, todėl jam yra žinoma, kad E. M. daug metų turėjo psichikos sveikatos problemų, ypač jo sveikata pablogėjo po jų motinos mirties. Jis ne kartą buvo gydomas Marijampolės ligoninės psichiatrijos skyriuje ir Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. Neabejoja, kad E testamentą parašė kažkieno prikalbėtas ir apgautas. Neįsivaizduoja, kodėl į testamentą jis įtraukė ir jį. Be abejo, jis tuo metu, kaip ir daugelį kitų kartų nesuprato ką daro. Sutinka, kad testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškinį tenkinti visiškai (t. 1, b. l. 35-36).

 2.1. Teismo posėdyje atsakovas E. V. nedalyvavo.

 3. Atsakovas Lietuvos Caritas atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad su palikėju jokių kontaktų neturėjo, taip pat neturi duomenų apie jo sveikatos būklę. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nuo testamento surašymo iki E. M. mirties praėjo du metai ir niekas iš artimųjų giminaičių nesiėmė veiksmų pripažinti testatorių neveiksniu. Be to, tai pakankamas laiko tarpas asmeniui pakeisti savo valią, jei jis to nori. Gydymasis ligoninėje ar polinkis į piktnaudžiavimą alkoholiu savaime nepanaikina asmens veiksnumo. Pažymėjo, kad Caritas yra Lietuvoje plačiai žinoma pelno nesiekianti labdaros organizacija. Todėl palikėjo sprendimas palikti dalį turto labdaros organizacijai savaime negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis protingumui ir racionalumui. Priešingai, noras kuo prasmingiau panaudoti po mirties paliktą turtą galti tik patvirtinti veiksmų sąmoningumą ir racionalumą (t. 1, b. l. 38-39). 

3.1. Atsakovo Lietuvos Caritas atstovai 2019-12-10 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad po testamento perskaitymo pas notarą, kalbėjosi su Arkangelo Mykolo bažnyčios ilgamečiu kunigu A. Š.. Tada kunigas pasakė, kad tas žmogus (E. M.) jam buvo žinomas, lankydavosi bažnyčioje, dalyvavo bažnyčios talkose, lankėsi Marijonų vienuolyno savipagalbos grupėje, turintiems priklausomybę.  

3.2. 2020-02-06 teismo posėdyje Lietuvos Caritas atstovai paaiškino, kad jiems tapo žinoma aplinkybė, kad E. M. taip pat lankėsi maldos grupėse. Šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų R. P. ir S. P. paaiškinimais.

4. Atsakovas Marijampolės Marijonų vienuolynas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. A. M. Marijonų vienuolynui paliktą turtą sužinojo prasidėjus teisminiam procesui. Jei bus paskirta dalis turto vienuolynui, panaudos vienuolyno reikmėm.

4.1. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti Marijampolės Marijonų vienuolyno atstovui nedalyvaujant.

5. Trečiasis asmuo notarė D. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad E. M. 2017 m. spalio 16 d. testamentą sudarė laisva valia, pilnai suprasdamas savo veiksmų reikšmę ir pasekmes ir aiškiai norėdamas, kad po jo mirties visas turtas atitektų testamente nurodytiems asmenims. Pagal jo valią buvo parengtas testamento projektas, su kuriuo jis susipažino ir patvirtino, kad testamentas parengtas tinkamai. Tvirtinant testamentą, buvo įvertinta testatoriaus sveikatos būklė bei sąmoningumas. Testatorius, sudarydamas testamentą, aiškiai išreiškė savo valią ir suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. (t. 1, b. l. 40-42).

5.1. Teismo posėdyje trečiasis asmuo notarė D. L. nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant.

Teismas

            k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos aplinkybės

6. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 16 d. sudarytu testamentu, patvirtintu Marijampolės I-ojo notarų biuro notarės D. L., notarinio registro Nr. DŽM-3828, E. M. visą savo turtą paliko atsakovams Marijampolės Marijonų vienuolynui, Lietuvos Caritui, E. V. lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį (1 t. b.l. 11).

7. E. M. mirė (duomenys neskelbtini) Jis buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Ieškovas yra palikėjo brolis, ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Todėl nesant pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių, per savo įgaliotinę (sutuoktinę) jis kreipėsi į Marijampolės 7-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo (1 t. b/l  9, 13). Paaiškėjus, kad yra 2017 m. spalio 16 d. sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas testamentas, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas testamentą pripažinti negaliojančiu, motyvuodamas tuo, kad E. M. nors ir nebuvo teismo pripažintas neveiksniu, tačiau eilę metų sirgo psichikos ligomis, buvo gydomas Marijampolės ligoninės Nervų ligų skyriuje bei Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. Taip pat nurodė, kad E. M. ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, todėl mano, kad testamento sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei pasekmių, t.y. faktiškai buvo neveiksnus šioje srityje. Šias aplinkybes ieškovas grindė savo bei liudytojų paaiškinimais, taip pat E. M. psichinei būklei nustatyti prašė išreikalauti medicininius duomenis ir skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

8. Ieškovo prašymu, byloje apklaustos liudytojos J. D., D. S., I. C. 2019-12-10 teismo posėdyje patvirtino, kad joms yra žinoma apie E. M. girtavimą, jo keistą, neadekvatų elgesį.

           Liudytoja J. D. paaiškino, kad nuo 2015 m. spalio ji buvo E. M. kaimynė, jos butas buvo priešais jos butą. Su E. M. nelabai bendravo, nes jis buvo uždaras, be to, labai gerdavo. Matydavo jį grįžtantį su buteliais, pas jį ateinančius benamius, net yra juos pravijusi. Atrodė, kad E. M. baiminasi žmonių –vengė bendrauti, neįsileisdavo žmonių, pastoviai išsukinėdavo laiptinėje lemputes, slėpdavosi. Per incidentą, kai atvažiavo greitoji, stvėrė ją laiptinėje, rėkavo, šaukė, kad dujas paleido. Policiją ir GMP iškvietė kaimynės, nes jis rėkavo, pamišusiom akim.

Liudytoja D. S. paaiškino, kad yra tolima E. M. giminaitė, su juo bendravo, lankydavosi 1-2 kartus į savaitę. Ją pasikviesdavo pats E, tačiau po motinos mirties jo elgesys pasikeitė. Jau matėsi, kad nesupranta ko klausia, visų bijojo, namuose laidus išdraskė, manė, kad jį seka, bijojo išeiti į gatvę - pamatęs mašiną, kalbėdavo kad jį seka, o rūsiuose mafija augina žolę, nori jį nunuodyti, atimti turtą, už tai jį persekioja. Jo elgesys buvo neadekvatus ir per motinos metines, kurios vyko 2017 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Jis nesuprato kam jų reikia, jų neorganizavo, metines organizavo ji ir E. M. brolio žmona. Buvo mišios ir pietūs. E nelabai su kuo kalbėjosi, tik dairėsi įtariai. Po metinių viskas ėjo blogyn, nėjo su juo susikalbėti, jis nieko nesitvarkė, stipriai gėrė, maistą pirkdavo iš kioskelių greito maisto. Paskutiniu metu jos neįsileisdavo. E nebuvo religingas, bet kartais nueidavo į bažnyčią. Kiek žino, jokios savipagalbos grupės nelankė. Apie savipagalbos grupę kunigas Š. po testamento perskaitymo neminėjo, tik sakė, kad E pažinojo. Iš kur – nesakė. Dabar tas kunigas išvykęs.

Liudytoja I. C. paaiškino, kad E. M. buvo jos kaimynas, pažinojo jį nuo paauglystės. Jis buvo labai protingas, apsiskaitęs. Po motinos mirties pasikeitė - pasidarė pilnas baimės, bijojo mašinų, prašydavo nuvežti į darbą. Kai jau į darbą nėjo, prasidėjo dar keistesni dalykai – pamatęs mašiną kartais klausdavo, ar ne manęs atvažiavo, matydavo jį po krūmu tupint vakare, gulėjo kryžium ant mašinos, ant nuogo kūno buvo apsirengęs striukę. Pro atdarą langą girdėdavo kaip jis rėkaudavo namuose, kad jį puola. Be to, jis gerdavo. Matydavo, kad pas jį lankydavosi žmonės su biblijom, ir jis įsileisdavo. Ateidavo kas savaitę ir eidavo tiesiai pas jį. Tai buvo jau po mamos mirties, kokie 2-3 mėnesiai iki išvežimo į psichiatrinę. Jo elgesys buvo neadekvatus, buvo apsileidęs, baisus. Kol kaimynai iškvietė GMP, buvo užpuolęs kaimyną. Po ligoninės, atrodo, kad Biblijos platintojų jau neįsileisdavo, nes jie labai greitai išeidavo. Su bažnyčia neturėjo jokių reikalų.

Liudytoja L. D. paaiškino, kad E. M. buvo jos kaimynas nuo namo pastatymo, pažinojo visą jų šeimą. Kai E liko su mama, jo elgesys tapo keistas – nesisveikindavo laiptinėje, bet atsakydavo. Vieną kartą siūlė molio, kad nepultų ligos, sakė, kad gavo iš gelmių, dar siūlė dviratį. Buvo atbėgęs tik su apatiniais naktį, prašė paskolinti 300 Eur, sakė, kad iš jo prašo. Tuo metu mama dar buvo gyva. Kitą dieną ji užėjo pas motiną, motina sakė, kad su E kažkas darosi. Po motinos mirties pas jį pradėjo vaikščioti neaiškūs žmonės. Kartą E pasakė, kad jį apvogė - kad viską iš jo buto išnešė, net baldus, tik tuščios sienos liko. Jo akys kažkokios keistos buvo. Nuėjo pažiūrėti – viskas buvo. Suprato, kad kažkas ne taip, tada iškvietė GMP.

9. Atsakovo Lietuvos Caritas atstovų prašymu, byloje apklausta liudytoja R. P. paaiškino, kad ji su vyru 2000-2008 metais lankė šeimos maldos grupę prie Šv. Vincento parapijos. Ten susipažino su E. M., kurį atsivedė draugas. Jis lankėsi kitoje bažnyčioje, Arkangelo Mykolo. E dalyvavo vyrų maldos grupėje, vėliau lankėsi jos nmuose, kur taip pat rinkdavosi maldos grupė, dalyvaudavo kunigas. E. M. buvo žingeidus, domėjosi Šv. raštu, užduodavo klausimus. Iki 2007 m. jis dalyvavo. Jokio neįprasto elgesio ji nepastebėjo. Po to ji su vyru išėjo į kitą maldos grupę. Kur toliau lankėsi Edvinas -nežino.

         Liudytojas S. P. paaiškino iš esmės analogiškai, kaip ir jo sutuoktinė liudytoja R. P. - kad su E. M. bendravo apie 8 metus, jis ateidavo antradieniais į vyrų maldos grupę. Taip pat sekmadieniais susitikdavo Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Tai buvo jaunas, žingeidus žmogus, turėjo daug klausimų, domėjosi Šv. Raštu. Nuo 2008 metų susitikdavo retai, nes pradėjo su žmona eiti į kitą bažnyčią. Kaip susiklostė E. M. nežino, tačiau mano, kad jis buvo giliai tikintis žmogus.

  10. Ieškovo prašymu, E. M. psichinei būklei testamento sudarymo metu nustatyti, byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriui. Ekspertams pavesta atsakyti į klausimus: 1.Ar ginčo testamento sudarymo metu (2017-10-16) E. M. sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu? 2.Ar ginčo testamento sudarymo dieną E. M. galėjo savo valią suformuoti sąmoningai ir ją autentiškai išreikšti? 3.Ar ginčo testamento sudarymo dieną E. M. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti?  4. Ar iki 2017-10-16 E. M. buvo nustatytas mąstymo sutrikimas ir negalėjimas suvokti savo veiksmų? 5. Ar iki 2017-10-16 E. M. diagnozuoti sveikatos sutrikimai leidžia pagrįstai teigti, kad jis nuolat negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės?

          Ekspertams buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga su teismo posėdžių garso įrašais ir 3 bylos priedai su juose esančiais medicininiais dokumentais (gydymo stacionare ligos istorija iš VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus, ambulatorinė asmens sveikatos istorija iš VŠĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro ir asmens sveikatos istorija iš L. B. šeimos klinikos).  Ekspertizę atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Kauno skyriaus teismo ekspertas psichiatras S. S., turintis 25 m. ekspertinio darbo stažą.

11. 2020 m. balandžio 24 d. byloje gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-187/2020, kuriame į teismo užduotus klausimus, atsakyta, kad: 1. Ginčo testamento sudarymo metu (2017-10-16) E. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas: Kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams, be susijusio ūminio streso (F 23.30); 2. Ginčo testamento sudarymo dieną E. M. negalėjo savo valią suformuoti sąmoningai ir ją autentiškai išreikšti; 3. Ginčo testamento sudarymo dieną E. M. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti; 4. Iki 2017-10-16 E. M. aprašomi mąstymo sutrikimai, dėl kurių jis negalėjo suvokti savo veiksmų; 5. Iki 2017-10-16 E. M. diagnozuoti sveikatos sutrikimai leidžia teigti, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti (t. 1, b. l. 156-160).

  12. 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdyje dalyvavęs ekspertizę atlikęs teismo ekspertas S. S. pateiktą išvadą palaikė. Paaiškino, kad ekspertizės metu vertino ne tik medicininius dokumentus, bet ir visą bylos medžiagą. Pažymėjo, kad jau 2017 m. spalio 12 šeimos gydytojo įraše atžymima, kad yra kliedesiai – ligonis teigė, kad yra patekęs į „kažkokias pinkles“, jis sekamas kitų žmonių, skundžiasi dideliu nerimu, skundai vargina apie 2 savaites. Nors E. M. skyrė gydymą, tačiau neadekvatų, todėl išsivystė ūmi psichozė ir jis pateko į ligoninę. Neabejoja, kad nuo 2017 m. spalio pradžios prasidėjo ūmi psichozė, tai rodo aprašyti simptomai. Psichologinio tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad buvo mąstymo sutrikimai, tik jie nebuvo tinkamai diagnozuoti, t.y. diagnozė neatitinka aprašyto klinikinio vaizdo. Galima abejoti tik dėl psichozės rūšies. Tačiau diagnozė buvo kita, taip pat nebuvo taikomas tinkamas gydymas. Todėl mano, kad psichoziniai sutrikimai išsivystė anksčiau ir galėjo tęstis nuo 2017 m. spalio pradžios iki lapkričio 16, kai ūmi psichozė buvo diagnozuota.

13.   Liudytojas A. S., turintis psichiatro išsilavinimą ir dirbantis praktikuojančiu psichiatru, 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes, sprendžia, jog iki testamento sudarymo dienos E. M. nebuvo mąstymo sutrikimų, nes nei vienoje diagnozėje nėra nurodyto psichozinio sutrikimo. E. M. buvo gydomas nuo nerimo ir depresijos. Gali būti, kad žmogus jautė nerimą, sekimą, tačiau tai nereiškia, kad buvo mąstymo sutrikimas. Mąstymo sutrikimai išsivysto esant sunkiai depresijai, su psichozės reiškiniais. E. M. ūmi psichozė vyraujant kliedesiams (F23.30) aprašyta tik patekus į Marių psichiatrijos ligoninę, 2017-11-16. Ūmi psichozė galėjo prasidėti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki diagnozavimo. Todėl sprendžia, kad ekspertas nepagrįstai konstatavo ūminius psichozinius sutrikimus buvus jau ginčo testamento sudarymo metu (2017-10-16).

14. Atsakovas Lietuvos Caritas atstovas pateikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Prašyme nurodė, kad 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdyje dalyvavo teismo ekspertas, taip pat liudytojas, turintis psichiatro išsilavinimą bei esantis praktikuojančiu psichiatru. Teismo posėdyje eksperto atsakymai nebuvo pakankamai išsamūs, jis labiau rėmėsi išankstine nuostata, kuri nebuvo paremta objektyviais bylos duomenimis, ekspertas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leido jam daryti patikimą išvadą, kad būtent 2017-10-16 E. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, eksperto atsakymai prieštaravo E. M. gydžiusių gydytojų nustatytoms diagnozėms ir specialiųjų psichiatrijos žinių turinčio liudytojo parodymams. Todėl prašė skirti byloje pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams, užduodant tuos pačius ir papildomus klausimus.

15. Ieškovo A. M. atstovė su prašymu skirti pakartotinę ekspertizę nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, o eksperto išvada atitinka byloje esančius įrodymus. Ieškovo atstovė taip pat, nurodė, kad teismui nusprendus skirti pakartotinę ekspertizę, prašo ekspertams užduoti jos suformuluotus klausimus.

16. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo nurodytus argumentus, išklausęs ekspertizę atlikusio eksperto S. S. bei liudytojo gydytojo psichiatro A. S. paaiškinimus, siekdamas  pašalinti visos abejonės, 2020 -11-30 nutartimi skyrė pakartotinę E. M. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus kitiems ekspertams.

          Ekspertams buvo pavesta atsakyti į pirminės ekspertizės metu užduotus klausimus: 1. Ar ginčo testamento sudarymo metu (2017-10-16) E. M. sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu? 2. Ar ginčo testamento sudarymo dieną E. M. galėjo savo valią suformuoti sąmoningai ir ją autentiškai išreikšti? 3. Ar ginčo testamento sudarymo dieną E. M. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti? 4. Ar iki 2017-10-16 E. M. buvo nustatytas mąstymo sutrikimas ir negalėjimas suvokti savo veiksmų? 5. Ar iki 2017-10-16 E. M. diagnozuoti sveikatos sutrikimai leidžia pagrįstai teigti, kad jis nuolat negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės?

           Taip pat, į atsakovo Lietuvos Caritas papildomai suformuluotus klausimus: 6. Ar byloje esantys duomenys leidžia daryti patikimą išvadą, kad su E. M. 2017-10-12 ir 2017-10-19 susitikę ir jį apklausę gydytojai specialistai nustatė klaidingas diagnozes? 7. Ar byloje esantys duomenys yra pakankami, kad būtų paneigtos 2017-10-12 ir 2017-10-19 E. M. gydytojų nustatytos diagnozės? 8. Ar Bylos medžiagoje yra duomenų, kurie leidžia be pagrįstos abejonės daryti išvadą, kad 2017-10-16 E. M. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės? 9. Ar diagnozė F 23.30 reiškia, kad asmuo, kuriam buvo nustatyta tokia diagnozė prieš mėnesį iki šios diagnozės nustatymo taip pat negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti?

               Ekspertams taip pat buvo pavesta atsakyti į ieškovo A. M. atstovės užduotus klausimus: 10. Ar 2017-10-12 gydytojo aprašyti simptomai turi diagnozės kodu F 23.20 ir/ar F 23.30 požymių? 11. Ar iš bylos medžiagos galima spręsti, jog 2017-11-16 diagnozuota psichikos liga kodu F 23.30 E. M. sirgo 2017-06-16 ir dar anksčiau?

17. 2021 m. vasario 12 d. byloje gautas pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, Nr. 83TPK-47/2021, pasirašytas ekspertizę atlikusios teismo psichiatrės ekspertės L. A., turinčios 6 m. ekspertinio darbo stažą. Atsakant į nutartyje pateiktus klausimus, nurodyta, kad: 1.  Ginčo testamento sudarymo metu 2017-10-16 E. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - Kliedesinis sutrikimas (F22). 2. Ginčo testamento sudarymo dieną E. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo sąmoningai suformuoti savo valios bei jos autentiškai išreikšti. 3. Ginčo testamento sudarymo dieną E. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 4. Vertinant duomenis, liečiančius laikotarpį iki 2017-10-16 konstatuojama, kad medicininėje dokumentacijoje bei liudytojų parodymuose atsispindi E. M. mąstymo funkcijos sutrikimas - kliedesinė simptomatika. Iki 2017-10-16 psichozinio spektro psichikos sutrikimo diagnozė medicininėje dokumentacijoje E. M. konstatuota. Iki 2017-10-16 E. M. gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę nebuvos vertintas. 5. Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu asmens gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti vertinimas atliekamas tam tikru, sandorio sudarymą apimančiu juridiškai reikšmingu laikotarpiu. 6. E. M. 2017-10-12 konsultavo ne gydytojas specialistas, o šeimos gydytojas, nukreipęs pacientą specialisto gydytojo psichiatro konsultacijai. Gydytojo psichiatro 2017-10-19 konsultacijos metu aprašyta simptomatika atitinka nustatytos diagnozės kriterijus (F 32.10 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu). 7. Pateiktas klausimas nepriklauso pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniams.8. Ginčo testamento sudarymo dieną E. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kaip atsakyta 3-iame punkte. Duomenys, kuriais grindžiama išvada, išdėstyti ekspertizės išvadų dalyje. 9. Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu asmens gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti vertinimas atliekamas konkrečiam asmeniui tam tikru, sandorio sudarymą apimančiu juridiškai reikšmingu laikotarpiu. Vertinama konkreti klinikinė situacija bei aplinkybės.10. 2017-10-12 šeimos gydytojo aprašyti paciento išsakomi nusiskundimai leidžia daryti išvadą apie kliedesinę simptomatiką, kuri gali pasireikšti sutrikimų F 23.20 arba F 23.30 metu. 11. E. M. 2017-11-16 diagnozuotas psichikos sutrikimas debiutavo anksčiau ir apima juridiškai reikšmingą, byloje nagrinėjamą laikotarpį. Tikslios psichikos sutrikimo datos nėra galimybių įvardinti; sutrikimas vystėsi palaipsniui ir apima testamento sudarymo laikotarpį (2 t. 81-86 b.l.).

18. 2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje ekspertė psichiatrė L. A. patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas ir jas paaiškino, nurodė naudotą mokslinę metodiką, atsakė į visus šalių atstovų klausimus. Paaiškino, kad jai nekilo jokių abejonių, kad testamento surašymo metu E. M. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Ji vertino tik tą laikotarpį, kuris yra juridiškai reikšmingas. Taip pat paaiškino, kad kiekvienas ekspertas yra nepriklausomas ir atsako už savo padarytas išvadas. Tai, kad pirmąją ekspertizę atliko skyriaus viršininkas S. S., jokios įtakos jai neturėjo.

     Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu  

19. Tarp šalių kilo ginčas dėl E. M. 2017 m. spalio 16 d. surašyto oficialiojo testamento teisėtumo. Ieškovas teigė, jog testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir testamentą surašė įtakotas kitų asmenų. Tai yra, apelianto nuomone, testatorės sudarytas sandoris atitinka CK 1.89 straipsnyje apibūdinto sandorio sąlygas. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, jog testamento sudarymo dieną testatorius, nors ir turėjo sveikatos problemų, tačiau jis buvo socialiai orientuotas ir sudarytas sandoris atitiko tikrąją testatoriaus valią.

20. Teismas pažymi, kad įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Akcentuotina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

21. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). 

22. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio (paskutinė) priemone. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

23. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010 ir kt.).

24. Vertinant byloje pateiktus pirminės ir pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktus, teisėja pažymi, kad tiek 2020 m. balandžio 6-18 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-187/2020, pasirašytame teismo psichiatro eksperto S. S., tiek 2021 m. sausio 20 d. - vasario 2 d. atliktos pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-47/2021, pasirašytame ekspertizę atlikusios teismo psichiatrės ekspertės L. A., duotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, kad ginčo testamento sudarymo dieną 2017 m. spalio 16 d. E. M. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo juos valdyti (1 t., 156-160, 2 t. 82-86 b. l.). Abiejų ekspertizių išvadose taip pat nurodyta, kad ginčo testamento sudarymo dieną testatoriui konstatuojamas psichikos sutrikimas. Nors teismo psichiatrai ekspertai skirtingai įvardijo psichikos sutrikimą - S. S. konstatavo ūminį psichozinį sutrikimą, vyraujant kliedesiams, be susijusio ūminio streso (F23.30), o L. A. konstatavo Kliedesinį sutrikimą (F22), tačiau abu psichiatrai, įsigilinę į jiems pateiktą medicininę dokumentaciją, kitą bylos medžiagą, vieningai pripažino testamento sudarymo metu ir dar prieš tai buvus neadekvatų E. M. elgesį, kliedesius, mąstymo sutrikimą, t.y. aktyvią psichoprodukciją.

25. Pažymėtina, kad teismo ekspertas psichiatras S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad dar 2017 m. spalio 12 d. L. B. šeimos klinikoje, konsultacijos metu, E. M. buvo aprašytas mąstymo sutrikimas, o diagnozė F 41.9 (Nepatikslintas nerimo sutrikimas) neatitiko aprašyto klinikinio vaizdo. Taip pat paaiškino, kad E. M. nebuvo taikomas reikiamas gydymas, todėl išsivystė ūmi psichozė ir E. M. pateko į Marių ligoninę. Ekspertas taip pat paaiškino, kad galima abejoti dėl Marių ligoninėje nustatytos diagnozės F. 23.30, bet tik dėl psichozės rūšies. Tuo tarpu teismo ekspertė psichiatrė L. A. pakartotinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizės akto išvadų pirmame punkte konstatavo E. M. buvus Kliedesinį sutrikimą (F22), buvusį testamento sudarymo metu 2017-10-16, taip pat nurodė, kad 2017-10-12 šeimos gydytojo aprašyti paciento išsakomi nusiskundimai leidžia daryti išvadą apie kliedesinę simptomatiką, kuri gali pasireikšti sutrikimų F23.20 arba F 23.30 metu. Ekspertizės akto motyvuojamojoje dalyje ekspertė nurodė, kad iš pateiktos medicininės dokumentacijos žinoma, kad testatoriui pirmos konsultacijos metu 2017-02-21 gydytojo psichiatro diagnozuotas nerimo sutrikimas; 2017-03-08 - F 32.10 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu. Juridiškai reikšmingu laikotarpiu - praėjus trims dienoms po testamento sudarymo - gydytojas psichiatras ambulatoriškai tiriamajam psichotinės simptomatikos nekonstatuoja. Diagnozė - F 32.10 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu. Praėjus mėnesiui po testamento sudarymo tiriamasis gydytas psichiatrijos stacionare (nuo 2017-11-16 iki 2017-12-15). Atvykus į stacionarą gydytojo konstatuojama psichotinė simptomatika (santykio, persekiojimo kliedesiai), aprašyta, kad kliedesinė simptomatika progresavo keletą mėnesių. Gydymosi stacionare 12-ą dieną, taikant gydymą neuroleptikais - mąstymo, suvokimo funkcijos patologiją koreguojančiais vaistais, atliktas psichologinis tyrimas; jo išvadoje atsispindi pokyčiai, būdingi lėtiniam, jau progresavusiam psichikos sutrikimui (valios regresas, išliekantys persekiojimo, santykio kliedesiai). Gydytojas psichiatras ambulatoriškai po gydymosi stacionare nuo 2018-01-03 aprašo tiriamojo būklę be psichozės simptomų, diagnozuoja F 23.30 Kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams, be susijusio ūminio streso. Vertinant šiuos įrašus pažymėta, kad ši nustatyta diagnozė neatitinka kriterijų, reikalingų pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK 10) diagnozei pagrįsti (sutrikimui būdinga tai, kad simptomai atsiranda staiga, redukuojasi per kelis mėnesius, dažnai per kelias savaites ar net dienas. Jei sutrikimas išlieka ilgiau, turėtų būti taikomas kitas kodas). Ekspertė nurodė ir tai, kad liudytojai, ieškovas nurodo neadekvatų, aktyvios psichopatologijos, paranoidinio sindromo nulemtą E. M. elgesį, pasireiškusį dar prieš testamento sudarymą. Psichikos sutrikimas, neadekvatus elgesys, dėl kurio testatoriaus kaimynai kreipėsi į greitąją medicinos pagalbą, buvo patvirtintas psichiatrijos stacionare - tiriamasis stacionarizuoas nustačius psichozinę simptomatiką. Tikslios psichikos sutrikimo debiutavimo datos nėra galimybių nustatyti. E. M. 2017- 10-16 konstatuojamas psichikos sutrikimas - Kliedesinis sutrikimas (F22); E. M. testamento sudarymo metu 2017-10-16 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (2 t. b.l. 83-86).

26. Teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad šiam sutrikimui būdinga ilga simptomatika – kelios savaitės, ar net mėnesiai. Įvertinusi visus medicininius duomenis, įsigilinusi į Marių ligoninėje 2017-11-28 atlikto psichologinio tyrimo aprašymą, suprato buvus ne depresinį, o kliedesinį sutrikimą, nes tokie požymiai, kaip valingo dėmesio stoka, rezionieriškas mąstymas, tylus šnabždėjimas, nukrypimas nuo temos, mąstymo veikos neproduktyvumas, persekiojimo ir santykio idėjų kliedesiai, leidžia manyti buvus ilgai trukusį kliedesinį sutrikimą, dėl kurio E. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Todėl ekspertė priėjo išvados, kad E. M. buvo ne sunki depresija su psichoze, o F22 (Kliedesinis sutrikimas). Paaiškino, kad abi diagnozės iš esmės reiškia mąstymo sutrikimą, tik kita simptomatika. Kliedesiai – nėra būdingi depresiniam sutrikimui. Atlikdama tyrimą, ji pasitelkė psichiatrijos duomenų intrpretavimo metodą. Teismo psichiatrijos ekspertizės metu taip pat naudojo kitus ekspertinio tyrimo metodus: gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezę, ligos anamnezę, medicininių dokumentų duomenų analizę.

27. Nors teismo psichiatrė L. A. pakartotinės ekspertizės akte ir jo išvadose nurodė, kad tikslios psichikos sutrikimo debiutavimo datos negalima tiksliai nustatyti, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abu ekspertizes atlikę ekspertai psichiatrai pripažino, kad E. M. mąstymo sutrikimų simptomatika progresavo keletą mėnesių iki jo atvykimo į stacionarią gydymo įstaigą 2017 m. lapkričio 16 d. Ekspertizės aktuose ekspertai nurodė, kad buvus mąstymo sutrikimus dar iki testamento surašymo patvirtina pateikta medicininė dokumentacija iš VŠĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro, E. M. asmens sveikatos istorijos įrašai iš L. B. šeimos klinikos, ligos istorija Nr. M17-3340 iš VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės, kur E. M. 2017 m. lapkričio 16 d. -2017 m. gruodžio 15 d. gydytas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, šiuos duomenis ekspertizės aktuose ne tik išsamiai aprašė bet ir padarė išvadas, taip pat nurodė, kad mąstymo sutrikimus taip pat patvirtina ieškovo A. M., atsakovo E. V. nurodytos aplinkybės. Ekspertai taip pat vertino ir byloje apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes apie neadekvatų E. M. elgesį, t.y. liudytojos J. D. nurodytas aplinkybes, kad E. M. buvo nestabilus žmogus, nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo, kad jį seka, kad dujas paleido, būdavo agresyvus, neadekvatus, būdavo baimingas, bijojo žmonių, tai lemputes išsukdavo, slėpdavosi, neįsileisdavo tikrintojų. GMP iškvietė kaimynai, nes lakstė po kiemą kalbėdamas, kad leidžia kažkas dujas, draskė laidus, buvo neadekvatus, su policija išvežė. Taip pat liudytojos D. S. parodymais, kad E. M. nesuvokdavo ko klausia, kad jo elgesys jo buvo neadekvatus, jis visko bijojo, galvojo, kad jį persekioja, nuodija maistą, bijodavo išeiti; kad, pamatęs mašiną kalbėdavo, kad jį seka, rūsiuose mafija augina žolę, nori jį nunuodyti, atimti turtą. Bendraujant sakydavo, kad kažkas laužia į jo duris, ji atvažiuodavo, bet to nebūdavo. Paskutiniu metu jos neįsileisdavo. Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į liudytojos pasakojimą, kad testatorius nesupratęs, kad yra motinos metinės (mama mirė 2016 m. rudenį, o metinės buvo po metų, 2017 metais). Nuo tada viskas ėjo blogyn, nėjo su juo susikalbėti; po motinos metinių nieko nesitvarkė, nieko neįsileisdavo, pradėjo smarkiai gerti. Taip pat įvertino liudytojos kaimynės I. C. parodymus, kad testatorius po mamos mirties tapo pilnas baimės, neįsileisdavo, pamatęs mašiną kartais klausdavo ar ne manęs atvažiavo; buvo apsileidęs, baisus. Buvo neadekvataus elgesio, rėkaudavo namuose, kad jį puola, buvo užpuolęs kaimyną; kaimynai iškvietė greitąją pagalbą. Liudytojos paaiškinimu, E. M. su bažnyčia neturėjo jokių reikalų. Taip pat vertino liudytojos (kaimynės) L. D. parodymus, kad E. M. buvo neadekvataus elgesio dar motinai esant gyvai. Prašė jos paskolinti 300 eurų, kaimynė galvojusi, kad motinai reikia. Pakalbėjus su motina (kol ji dar buvo gyva) sužinojo, kad nieko nereikia, motina sakė, „nežinau kas su juo darosi“. Pasakojo, kad po motinos mirties pradėjo vaikščioti neaiškūs žmonės, E. M. teigė, kad viską „iš mano buto išnešė“ , nors viskas bute buvo; „tada jį paguldė“.

28. Atsižvelgiant į ekspertizės aktuose išdėstytus duomenis, padarytas išvadas ir jų motyvus, teismo posėdyje ekspertų duotus paaiškinimus, teismas neturi pagrindo abejoti tiek pirminės, tiek kartotinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizių aktų kategoriška išvada, kad ginčo testamento sudarymo dieną 2017 m. spalio 16 d. E. M. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.

29. Tai, kad teismo ekspertė psichiatrė L. A. neatsakė į klausimus apie E. M. psichinę būseną laikotarpiu, kuris laiko atžvilgiu nesusijęs su testamento sudarymu, nesudaro vertinti ekspertės išvadas kaip nepatikimas. Sutiktina su ekspertės pozicija, kad testamentinio veiksnumo nustatymo metu asmens sugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti vertinamas tik tam tikru, juridiškai reikšmingu momentu. Ekspertizės akto išvadose yra atsakyta į pagrindinius klausimus, būtinus siekiant nustatyti E. M. sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2017 m. spalio 16 d. testamento sudarymo metu.

30.       Teismo vertinimu, tiek pirminės, tiek pakartorinės ekspertizės išvados patvirtina, kad testamento sudarymo dieną testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pomirtinę psichiatrijos ekspertizę atliko pakankamą ekspertinio darbo patirtį turintys ekspertai. Jų abiejų parengtos išvados pagrįstos byloje pateiktais medicinininiais dokumentais ir jų vertinimu, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais apie neadekvatų E. M. elgesį dar gerokai iki patekimo į Psichiatrijos klinikos stacionarą. Ekspertų padarytos išvados aiškiai išdėstytos bei motyvuotos aprašomojoje, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje, duotos panaudojus specialias psichiatrijos žinias.

31.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K -3- 308-248/2016).

32.       Šiuo atveju tiek pirminės, tiek pakartotinės ekspertizės aktuose buvo suformuluota kategoriška išvada, kad ginčo testamento sudarymo dieną 2017 m. spalio 16 d. E. M. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Pažymėtina, kas eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį galėtų būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 93-616/2017).

33.       Nagrinėjamu atveju pirminės ir pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktų trūkumų nenustatyta. Pirminę ir pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikę teismo ekspertai turi reikiamą kvalifikaciją tokio pobūdžio ekspertizei atlikti. Jokių prieštaravimų tarp medicininių dokumentų išrašų ir ekspertizių aktų išvadų nėra. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina kategoriškas (o ne sąlygines) ekspertizių išvadas, kad ginčo testamento sudarymo dieną 2017 m. spalio 16 d. E. M. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, negalėjo sąmoningai suformuoti savo valios ir jos autentiškai išreikšti. Tai, kad teismo ekspertai psichiatrai nurodė skirtingas psichikos ligos, kuria sirgo E. M., diagnozes, minėtų ekspertizių išvadų nekeičia, nes abu ekspertai nustatė, kad dar iki 2017-10-16 E. M. buvo aprašomi mąstymo funkcijos sutrikimai, dėl kurių jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Todėl teismas neturi jokio pagrindo šiomis išvadomis nesivadovauti.

34.       Atsakovo Lietuvos Caritas atstovo teiginiai, kad pakartotinę ekspertizę atlikusi ekspertė yra šališka, nes dirba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriuje, kurios vadovas ekspertas S. S. atliko pirminę ekspertizę, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad  pakartotinė ekspertizė atlikta būtent atsakovo Lietuvos Caritas prašymu, ekspertinės įstaigos atsakovas nepasirinko ir paliko spręsti teismui. Šiuo atveju tiek pirminę, tiek pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atliko ne privačios, tačiau valstybinės teismo psichiatrijos ekspertinės įstaigos ekspertai. Atsakovas dėl ekspertizės įstaigos ir ekspertų kandidatūros jokių pretenzijų neturėjo. Ekspertė L. A. yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir jos, kaip teismo psichiatrijos ekspertizės ekspertės kvalifikacija yra patvirtinta ir galiojanti. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo ekspertas yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingos ekspertizės išvados davimą ir atsako individualiai. Be to, ekspertė patvirtino, kad tas faktas, jog pirmąją ekspertizę atliko skyriaus viršininkas S. S., jokios įtakos jai neturėjo. Todėl šiuo atveju atsakovo pasirinkta pozicija abejoti pakartotinę ekspertizę atlikusios ekspertės nešališkumu yra nelogiška ir sunkiai suprantama. Teismas neturi pagrindo abejoti šios ekspertės kvalifikacija atlikti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę bei jo pateiktų išvadų objektyvumu ir nešališkumu.

35. Teismas papildomai pažymi, kad byloje aptarti ieškovo, atsakovo E. V., bei liudytojų paaiškinimai nepatvirtina, kad turto palikimas atsakovams Lietuvos Caritui, Marijampolės Marijonų vienuolynui ir E. V. (pusbroliui) iš esmės atitiko testatoriaus gyvenimiškas aplinkybes, yra logiškas ir gana tikėtinas sprendimas, nes byloje nėra duomenų, kad testatorius būtų buvęs itin religingas, aktyviai dalyvavęs religinių ar labdaros organizacijų veikloje, jas rėmęs. Atsakovo Lietuvos Caritas iniciatyva apklausti liudytojai R. P. ir S. P. nors ir teigė, kad E. M. buvo giliai tikintis žmogus, lankė maldos grupę, sekmadieniais lankėsi Arkangelo Mykolo bažnyčioje, tačiau jų minimi įvykiai vyko ganėtinai seniai, 2000-2007 metais, t.y. apie dešimt metų iki testamento sudarymo. Ieškovo paaiškinimu, vėliau (2014-2015 metais) E. M. lankė „Tikėjimo žodį“. Liudytojos D. S. paaiškinimu, jokio konkretaus tikėjimo jis nebuvo pasirinkęs. Liudytoja J. D. nurodė, kad jokių religinių ženklų pas E. M. nematė, jo religingumo nepastebėjo, o liudytoja I. C. teigė, kad pas jį lankydavosi Biblijos platintojai. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. M. religinius įsitikinimus, jo lajalumą ar prielankumą kažkuriai vienai konfesijai ar labdaros organizacijai. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų logišką ir apgalvotą testatoriaus sprendimą turto dalį palikti būtent atsakovams Lietuvos Caritui ir Marijampolės Marijonų vienuolynui. Taip pat nėra duomenų, kurie pagrįstų logišką ir apgalvotą testatoriaus sprendimą turto dalį  palikti savo pusbroliui. Kaip matyti iš E. V. atsiliepimo, tai jam buvo netikėta ir jį nustebino, jis tai vertina kaip savo veiksmų reikšmės nesuprantančio asmens poelgį. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo manyti, kad ginčo testamente testatorius, nebūdamas niekieno įtakotas, išsakė savo tikrąją, nuosekliai susiformavusią valią.

         Kiti procesiniais klausimai.

 36.  Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, t.y. pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. Iš CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju priklauso nuo šalių elgesio procese. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.

    37. Nagrinėjamu atveju ieškovui nusprendus ginti savo pažeistas teises, jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir interesų gynimo, kreipdamasis į teismą, ieškovas privalėjo mokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto dydžio žyminį mokestį bei kreiptis į profesionalius teisininkus dėl teisinės pagalbos ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant ieškovą teismo posėdžiuose. Be to, ieškovo iniciatyva, byloje buvo atlikta pomirtinė psichiatrijos ekspertizė, už kurią sumokėjo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad  atsakovas E. V. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o atsakovas Marijampolės Marijonų vienuolynas prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti vienuolyno atstovui nedalyvaujant, įvertinus šalių procesinį elgesį, patenkinus ieškinį, ieškovo patirtos ir teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo Lietuvos Caritas (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis).

     37.1. Iš atsakovo Lietuvos Caritas ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100,00 Eur žyminis    mokestis, 2 650,00 Eur už teisinė pagalbą, bei 386,50 Eur už ekspertizę, viso 3136,50 Eur.

     37.2.  Byloje susidarė 28,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes,  priteistinos iš atsakovo  Lietuvos Caritas valstybės naudai.

     37.3. Byloje atsakovas Lietuvos Caritas į teismo depozitinę sąskaita sumokėjo 400,00 Eur avansą už paskirtą pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, kadangi už ekspertizę ekspertizės įstaigai sumokėta 386,50 Eur Kauno apylinkės teismo buhalterija, sprendimui įsiteisėjus, įpareigotina atsakovui Lietuvos Caritas grąžinti 13,50 Eur.

                   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 91 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 96 straipsniu, 259 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

     ieškinį tenkinti visiškai.

       Pripažinti negaliojančiu E. M. 2017 m. spalio 16 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Marijampolės I-ojo notarų biuro notarės D. L., notarinio registro Nr. DŽM-3828.

              Priteisti iš atsakovo Lietuvos Caritas, juridinio asmens kodas 192066334, ieškovo A. M. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 3136,50 Eur (tris tūkstančius šimtą trisdešimt šešis  eurus 50 ct).

                  Priteisti iš atsakovo Lietuvos Caritas, juridinio asmens kodas 192066334, valstybei 28,20 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 20 ct) už procesinių dokumentų įteikimą byloje. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

                  Sprendimui įsiteisėjus, įpareigoti Kauno apylinkės teismo buhalteriją grąžinti atsakovui Lietuvos Caritas, juridinio asmens kodas 192066334, 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct), sumokėtų 2020-12-03, mokėjimo nurodymo Nr. 650.

                    Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                   Vida Agurkienė