Administracinė byla Nr. eA-253-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01750-2022-2

        Procesinio sprendimo kategorija 35

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų „Usoftgaming N.V.“ ir „Pulsion Processing Ltd.“ patikslintą skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       „Usoftgaming N.V.“ (toliau – ir Usoftgaming) ir „Pulsion Processing Ltd.“ 
(toliau – ir Pulsion Processing; toliau kartu – ir pareiškėjai, Bendrovės) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinę prašė: 1) panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2021 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. DIE-334 „Dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. DIE-348 „Dėl privalomų nurodymų davimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl privalomų nurodymų davimo; toliau kartu – ir Įsakymai); 3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą inicijuojant tyrimą dėl norminių administracinių aktų, siekiant įvertinti: ar Tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. DI-717 11 punktas tiek, kiek jame nėra numatyta kitų privalomo nurodymo panaikinimo pagrindų nei bendrovei gauti licenciją ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, o Tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. DI-714 8 punktas tiek, kiek jame nėra numatyta kitų privalomo nurodymo panaikinimo pagrindų nei bendrovei gauti licenciją ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui.

2.       Teismui netenkinus pirmųjų dviejų reikalavimų, pareiškėjai prašė įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėjus ir interneto domeną „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Domenas) iš visų atsakovo tvarkomų ir viešai skelbiamų sąrašų: nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašo, nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašo „txt“ formatu, skirto tinklo paslaugų teikėjams ir nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašo „txt“ formatu, skirto mokėjimo, kredito ir kitoms finansų įstaigoms.

3.       Pareiškėjai skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.                      Usoftgaming yra Kiurasao valstybėje įregistruota nuotolinius lošimus organizuojanti bendrovė, paslaugas klientams teikianti daugelyje pasaulio valstybių, kuriai priklauso Domenas, kuriuo klientams pasiekiami nuotoliniai lošimai. Usoftgaming taip pat yra pagrindinė bendrovės Pulsion Processing, kuri atlieka mokėjimų Usoftgaming vardu funkcijas, akcininkė. Usoftgaming savo veiklos Lietuvoje nevysto ir nevystė, tokio tikslo neturėjo ir dėjo organizacines ir finansines pastangas riboti jos svetainės prieinamumą bei naudojimąsi Lietuvos teritorijoje. Tačiau Kiurasao lošimų kontrolės tarnyba el. laišku informavo Usoftgaming, jog ji yra įtraukta į Lietuvoje registruotos ir Kiuraso lošimų tarnybai elektroninių mokėjimų paslaugas teikiančios finansų įstaigos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pervesk“ (toliau – ir Pervesk) nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą. Dėl šios priežasties visi mokėjimai, susiję su Usoftgaming organizuojamais nuotoliniais lošimais, skirti Kiurasao lošimų tarnybai ir mokėtini per ją aptarnaujančią Pervesk, bus atmesti, o lėšos grąžintos Usoftgaming. Pulsion Processing taip pat buvo pripažinta neteisėtos lošimų veiklos vykdytoja Lietuvoje, todėl bet kokie mokėjimai, susiję su Pulsion Processing, tapo negalimi ir, jeigu ateityje bus atlikti, Kiurasao lošimų tarnybą aptarnaujančio banko bus atmesti, lėšas grąžinant mokėtojui. Pareiškėjai teigė, kad negaudami teisėtai priklausančių mokėjimų, patiria ne tik finansinę, bet ir reputacinę žalą.

3.2.                      Tarnyba pareiškėjams nežinomu laikotarpiu atliko tyrimą, kurio metu jie buvo pripažinti nelegalios lošimų veiklos vykdytojais Lietuvoje. Todėl pareiškėjai neturėjo galimybės paneigti tyrimo metu fiksuotų aplinkybių, o Tarnyba įgijo nepagrįstą pranašumą administraciniame procese, kuriuo pažeidžiami iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
(toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje kylantys tinkamo teismo proceso reikalavimai dėl proceso šalių lygiateisiškumo principo.

3.3.                      Įsakymu dėl privalomų nurodymų davimo Tarnybos direktorius nutarė: 1) duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę (duomenys neskelbtini); 2) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ir kitoms finansų įstaigoms nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su Bendrovėmis, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą pareiškėjų organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus pareiškėjų naudai; 3) įtraukti Domeno vardą (ir pareiškėjus) į sąrašą. Nors šiame įsakyme tai nenurodyta, iš viešai prieinamos Tarnybos skelbiamos informacijos matyti, jog Bendrovės taip pat buvo įtrauktos į du specialius, „txt“ rinkmenoje pateikiamus ir dėl to privalomų nurodymų adresatams patogius sąrašus tinklo paslaugų teikėjams (Sąrašas tinklo paslaugų teikėjams) ir kredito įstaigoms.

3.4.                      Usoftgaming lošimų prieinamumą Lietuvoje reikšmingai ribojo, naudodamasi Domeno geoblokavimo paslauga, taip pat jos svetainėje atsiskaityti ar gauti piniginius laimėjimus galima tik JAV arba Kanadoje registruotomis atsiskaitymo priemonėmis, nurodant tos šalies adresą. Tarnyba šios aplinkybės nepagrįstai nevertino. Pareiškėjų svetainė nebuvo pritaikyta ar orientuota Lietuvos klientams – informacija joje buvo pateikiama anglų kalba.

3.5.                      Tyrimo metu surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti Bendroves nelegalios lošimų veiklos vykdytojomis, o Įsakymas dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes:
1) Tarnybos darbuotojų paskyros sukurtos dalyvauti tik demonstraciniuose arba lošimus imituojančiuose žaidimuose; 2) dalis įrodymų surinkti prisijungus vardu „M.“, kurio profilis (IP adresas) yra ne Lietuvos teritorijos; 3) net ir pripažinus, kad buvo sukurtos paskyros dalyvauti lošimuose, lošimas būtų buvęs neįmanomas, nes nebuvo atidarytos lošimų sąskaitos; 4) net jei ir lošimų sąskaitos būtų atidarytos, nebūtų buvę įmanoma už lošimus atsiskaityti. Bendrovės neatliko neteisėtų veiksmų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ)
8 straipsnio 2 dalyje ir 81 straipsnyje, todėl Įsakymas dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo bei išvados, kad Usoftgaming valdomoje svetainėje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos prieinamos Lietuvoje, yra nepagrįstos.

3.6.                      Pareiškėjų žiniomis, jų naudojama geoblokavimo paslauga blokuoja 99 procentus prisijungimo atvejų iš teritorijos, kurioje ji yra taikoma, tačiau ir tada išlieka 1 procentas atvejų, kai paslauga yra arba apeinama, arba dėl techninių priežasčių neatlieka savo funkcijos. Neatmestina statistiškai įmanoma klaidos tikimybė, už kurią Bendrovės negali būti baudžiamos. Tokios informacinių technologijų sistemos klaidos objektyviai negalima išvengti.

3.7.                      Įsakymas dėl privalomų nurodymų davimo naikintinas, nes: 1) jis priimtas nepagrįstai priimto Įsakymo dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo pagrindu; 2) buvo pažeistos esminės procedūrinės privalomų nurodymų davimo taisyklės, pareiškėjams sukeliant reikšmingus neigiamus padarinius ir žalą jų reputacijai; 3) Bendrovėms taikomos priemonės yra neproporcingos;
4) pareiškėjai neturėjo objektyvių galimybių skųsti Tarnybos privalomų nurodymų, todėl aptariamas įsakymas naikintinas kaip pagrindinis jų materialiąsias subjektines teises pažeidžiantis teisės aktas.

3.8.                      Net ir teismui nusprendus nepanaikinti Įsakymų, pareiškėjų įtraukimas į sąrašus turi būti panaikintas, kadangi šia priemone nėra įgyvendinami Tarnybos siekti tikslai.

4.       Teismo posėdžio metu Bendrovių atstovas papildomai pažymėjo, kad Bendrovės dėl taikomų ribojimų negalėjo atlikti bankinių pavedimų atsiskaitymui už teisines paslaugas. Tarnyba prisijungė vienintelį kartą, ir jo pagrindu konstatavo pažeidimą, nors, pagal kasacinio teismo praktiką, neteisėtos veiklos konstatavimui turėtų būti atlikti 5–6 prisijungimai skirtingu metu. Patikslindamas dėl Konvencijos 6 straipsnio garantijų atstovas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu teisme jos yra užtikrinamos. Atstovas sutiko, kad geoblokavimo paslauga gali būti pareiškėjų išjungiama, tačiau nežinant apie patikrinimą, nebuvo galimybių įrodyti, kad tikrinimo metu ji buvo įjungta. Atstovas taip pat nurodė, kad vartotojo vardu „M.“ paskyra nebėra aktyvi, todėl jo klientai neturi duomenų dėl šio profilio prisijungimo duomenų ir naudotojo IP adreso. 

5.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Tyrimo taisyklės nenustato galimybės naudoti specialią programinę įrangą, kuri sudaro galimybes keisti Tarnybos specialistų kompiuterių IP adresą, tokia įranga nėra naudojama ir tokios programinės įrangos taikymas būtų neteisėtas ir nelogiškas, nes Tarnyba kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemones taiko tik Lietuvos Respublikoje veikiantiems subjektams. Tarnybos darbuotojas ne tik užsiregistravo pareiškėjų valdomoje ir naudojamoje internetinėje svetainėje, bet ir susikūrė lošėjo paskyrą bei joje atsidarė sąskaitą. Tyrimą atlikusiam darbuotojui buvo suteikta teisė registruotis kaip lošėjui, todėl tyrimo medžiagoje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjai organizavo Lietuvoje nuotolinius lošimus.

5.2.                      Įsakyme dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo nurodyti tyrėjo prisijungimo vardas, tyrėjo slaptažodis ir tyrėjo elektroninio pašto adresas, kuris buvo naudojamas, atliekant tyrimą. Atsakovas nurodė neturintis informacijos, kodėl prisiregistravus interneto svetainėje tyrėjo prisijungimo vardas buvo išverstas į anglų kalbą.

5.3.                      Įsakymuose išdėstyta, kad interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) paslaugas teikia bendrovė Usoftgaming, veikianti pagal Kiurasao vyriausybės nenustatytą licenciją, o kaip atsiskaitymų tarpininkas veikia kompanija „Pulsion Processing LTD“. Anksčiau nurodytoje interneto svetainėje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos, kurios yra prieinamos Lietuvos Respublikoje. Bendrovės, kaip nuotolinių lošimų veiklos vykdytojos, neturi Tarnybos išduotos licencijos ir leidimo organizuoti nuotolinius lošimus, todėl minėtoje interneto svetainėje vykdomi nelegalūs nuotoliniai lošimai. Argumentas, kad pareiškėjas jokios lošimų veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, laikytinas nepagrįstu, kadangi tyrimo metu pareiškėjų interneto svetainė atsidarė prisijungus iš Lietuvos Respublikos, ši interneto svetainė iš Lietuvos Respublikos prisijungiančiam asmeniui nebuvo blokuojama. Šioje interneto svetainėje galėjo registruotis nauji lošėjai, prisijungę iš Lietuvos, galėjo sukurti savo paskyrą ir atsidaryti sąskaitą. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovės neteisėtai vykdė nuotolinius lošimus Lietuvos Respublikoje.

6.       Teismo posėdyje Tarnybos atstovės papildomai pažymėjo, kad, nors teismui pateiktame prašyme ir teismo nutartyje, kuria Tarnybai buvo duotas leidimas dėl privalomų nurodymų davimo nėra pažodžiui išskirtas leidimas dėl privalomų nurodymų davimo kredito įstaigoms, bet yra nurodytas ALĮ straipsnis (punktas), susijęs su privalomais nurodymais kredito įstaigoms, todėl teismo leidimas duoti privalomus nurodymus buvo gautas. Paaiškino, kad Tarnybos praktikoje visada yra duodami nurodymai tiek interneto paslaugų tiekėjams, tiek kredito įstaigoms. Atstovės neatsakė, ar yra įrodymų, kad tyrimas buvo atliktas prisijungiant Lietuvoje registruoto interneto paslaugų tiekėjo suteiktu IP adresu, nesinaudojant „VPN“ paslauga, kuri sukuria galimybę „apeiti“ geoblokavimo priemones. Pažymėjo, kad Tarnybos praktikoje piniginiai statymai yra atliekami tik tikrinant teisėtai veikiančias bendroves, o nelegalių svetainių tikrinimo atvejais tai nėra daroma, nes per savaitę yra blokuojamos 2–3 svetainės, todėl būtų reikalingos nemažos lėšos. Atstovės patvirtino, kad įtraukus pareiškėjus į nelegalius lošimus organizuojančių bendrovių sąrašą, iš jo jie galėtų būti išbraukti tik gavus licenciją organizuoti lošimus Lietuvos Respublikoje; taip pat kad nurodymai Lietuvos Respublikoje veikiančioms kredito įstaigoms duodami dėl bet kokių pareiškėjų atsiskaitymų, nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su nelegalia lošimų veikla.

7.       Teismo posėdyje liudytojas T. K. nurodė, kad dirba Tarnyboje, atliko tyrimą dėl svetainėje (duomenys neskelbtini) vykdomos nelegalios lošimų veiklos. Liudytojas patvirtino, kad prie pirmiau nurodytos svetainės patikrinimo metu jungėsi vieną kartą – 2020 m. gegužės 17 d., neprisiminė, ar buvo kitų prisijungimų. Nurodė, kad prisijungimo metu IP adresas nėra fiksuojamas, bet jis naudojosi Tarnybai suteiktu IP adresu. Liudytojas teigė VPN paslauga nesinaudojęs. Jo teigimu, patikrinimo medžiagoje (ekranų nuotraukose) esantys vardų neatitikimai galėjo atsirasti dėl puslapio automatinio vertimo į anglų kalbą. Liudytojas paaiškino, kad nei „atsisėsti prie lošimo stalo“ (angl. „take a seat“), nei daryti statymo ruletės žaidime (angl. „bet“), kitaip tariant – dalyvauti azartiniame žaidime – jis nebūtų galėjęs, nes sąskaitoje neturėjo lėšų, o sąskaitos, vykdant nelegalių internetinių lošimų patikrinimą nėra atidaromos ir pinigai nėra įnešami, nes tai prailgintų patikrinimo trukmę.

 

II.

 

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino skundžiamus Įsakymus, taip pat priteisė pareiškėjams po 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (už žyminį mokestį).

9.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, be kita ko, šias aktualias aplinkybes:

9.1.                      2021 m. gegužės 15 d. tarnybiniu pranešimu Tarnybos darbuotojas informavo Tarnybos direktorių, kad interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) vykdomi nelegalūs nuotoliniai lošimai. Tos pačios dienos Tarnybos direktoriaus įsakymu buvo pavesta atlikti tyrimą, kurio objektas – patikrinti, ar interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) yra vykdomi galimai nelegalūs nuotoliniai lošimai.

9.2.                      2021 m. gegužės 24 d. tarnybiniu pranešimu Tarnybos darbuotojas informavo, kad Tarnybos darbuotojai 2021 m. gegužės 17 d. apsilankė interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad ši svetainė yra veikianti ir prieinama interneto vartotojams. Interneto naršyklėje suvedus minėtą adresą, atsidaro svetainė anglų kalba. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad: svetainės adresas (duomenys neskelbtini); užfiksavimo laikas ir data 2021 m. gegužės 17 d.; vieta Vilnius, Lietuva; duomenys apie organizatorių: Usoftgaming N.V., kaip atsiskaitymų tarpininkas veikia kompanija Pulsion Processing LTD; licenciją išdavusi valstybė Kiurasao; licenciją išdavusi institucija Kiurasao vyriausybė; registracijos galimybė iš Lietuvos – atsakyta „Taip“; tyrėjo prisijungimo vardas – „M.“. Prie pranešimo buvo pridėtos interneto svetainės (duomenys neskelbtini) ekrano nuotraukos.

9.3.                      2021 m. gegužės 26 d. Tarnybos tyrimo išvadoje Nr. PAT1-57 (toliau – ir Tyrimo išvada) buvo pakartota tarnybiniame pranešime nurodyta informacija bei nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) paslaugas teikia bendrovė Usoftgaming, o kaip atsiskaitymų tarpininkas veikia kompanija Pulsion Processing, darytina išvada, jog pirmiau nurodytoje interneto svetainėje yra teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos, kurios yra prieinamos Lietuvos Respublikoje. Bendrovės, kaip nuotolinių lošimų veiklos vykdytojos, neturi Tarnybos išduotos licencijos ir leidimo organizuoti nuotolinius lošimus, todėl yra vykdomi nelegalūs nuotoliniai lošimai.

9.4.                      Tyrimo išvados pagrindu Tarnybos direktorius 2021 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-334, kuriame konstatuota, jog Bendrovės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) organizuoja lošimus, neturėdamos Tarnybos išduotos licencijos ir leidimo organizuoti nuotolinius lošimus, todėl laikytinos nelegalios lošimų veiklos vykdytojomis Lietuvos Respublikoje. 2021 m. gegužės 26 d. Tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu išduoti leidimą duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas tos pačios dienos nutartimi šį prašymą patenkino.

9.5.                      Tarnybos direktorius 2021 m. gegužės 28 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-348, kuriame nutarė duoti privalomą nurodymą Lietuvos Respublikoje veikiantiems tinklo paslaugų teikėjams skubiai (ne vėliau kaip per 5 dienas nuo privalomo nurodymo gavimo dienos) panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę (duomenys neskelbtini), kurioje Bendrovės nelegaliai vykdo nuotolinius lošimus, nukreipiant paslaugų gavėjus į Tarnybos informacinį tinklalapį; duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ir kitoms finansų įstaigoms nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančioms Bendrovėms, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojo organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančių subjektų naudai; įtraukti į Tarnybos tvarkomą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą Domeną. Įsakyme taip pat nurodyta jo nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikoje veikiantiems tinklo paslaugų teikėjams.

10.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, ALĮ nuostatas (2, 8, 81, 23 str.) pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovės neturi licencijos organizuoti nuotolinius lošimus Lietuvoje ir atitinkamo lošimų veiklos leidimo. Tačiau byloje keliamas klausimas, ar Bendrovės gali būti laikomos vykdančiomis nelegalius lošimus Lietuvoje, taikant joms sankcijas.

11.       Teismas, remdamasis Įsakymu dėl nelegalios lošimų veikos vykdymo, nustatė, kad Tarnybos direktorius konstatavo nelegalaus lošimo organizavimo faktą atsižvelgdamas į tai, jog svetainėje (duomenys neskelbtini) teikiamos nuotolinės lošimo paslaugos yra prieinamos Lietuvos Respublikoje. Ši išvada buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu Tarnybos darbuotojui pavyko atsidaryti pirmiau nurodytą svetainę ir joje prisiregistruoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei prie Tyrimo išvados, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas dėl nelegalios lošimų veikos vykdymo, nei prie paties įsakymo jokie įrodymai, kurių pagrindu padarytos išvados, nėra pridėti.

12.       Nors Įsakyme dėl nelegalios lošimų veikos vykdymo nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Tyrimo išvada ir kita tyrimo metu surinkta medžiaga, nei iš Įsakymo, nei Tyrimo išvados nėra aišku, kokia būtent medžiaga (kokie įrodymai) patvirtina išvados pagrįstumą. Tyrimo medžiaga, teismo teigimu, patvirtina, kad svetainės (duomenys neskelbtini) internetinio puslapio ekranų nuotraukos yra pridėtos prie 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo, kuris buvo Tyrimo išvados pagrindas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendžiant, ar jos yra pakankamos išvadai dėl nelegalios lošimo veiklos organizavimo pagrįsti, yra reikšminga, kad:

12.1.                      Iš šių ekranų nuotraukų matyti, kad svetainės internetinį puslapį Tarnybos darbuotojas buvo atsidaręs 2021 m. gegužės 17 d. Tyrimą atlikęs darbuotojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jungėsi naudodamas Tarnybai suteiktą IP adresą, VPN paslauga nebuvo naudojama. Byloje nėra konkrečių techninio pobūdžio įrodymų, kad prisijungta buvo Lietuvoje registruoto interneto paslaugų tiekėjo suteiktu IP adresu, nesinaudojant VPN paslauga ir (ar) nesant kitų technologinių aspektų (pavyzdžiui, reklamjuosčių (angl. „banner“) blokavimo programos), kurie (juos pasirinkus sąmoningai arba jiems egzistuojant be tyrėjo žinios) būtų galėję sudaryti tyrėjo prisijungimo galimybę, net ir tuo atveju, jei pareiškėjas naudojosi geoblokavimo paslauga. Iš pareiškėjų pateiktų duomenų nustatyta, kad Domenas buvo įtrauktas į „Cloudfare“ 2018 m. sausio mėn. Atsakovas nekvestionavo, kad „Cloudfare“ teikia geoblokavimo paslaugas. „Cloudfare“ programos ekrano nuotrauka patvirtino, Domenas gali būti blokuojamas / yra blokuojamas Lietuvai. Ar / kada blokavimo paslauga veikė / buvo įjungta / išjungta, taip pat ar buvo aktyvi patikrinimo metu, duomenų nėra;

12.2.                      iš pirmųjų trijų ekrano nuotraukų (Stalo žaidimo „(duomenys neskelbtini)“, ruletės žaidimo „(duomenys neskelbtini)“ ir Piratų lošimo („(duomenys neskelbtini)“) nėra matyti, kad prie jų yra prisijungęs Tarnybos darbuotojas, pasivadinęs tyrimo medžiagoje nurodytu vardu;

12.3.                      Iš kitų šešių ekrano nuotraukų matyti, kad keturiose jų nurodytas prisijungusio asmens vardas „M.“, o dviejose – „M.“. Iš į bylą pareiškėjų pateiktos asmens vardu „M.“ profilio informacijos matyti, kad asmuo yra iš JAV, prie tinklalapio (tikrinant 2022 m. kovo 31 d.) buvo prisijungęs prieš 1 951 dieną, t. y., 2016 m. lapkričio 16 d. mėnesį. Ši data nesutampa su Tyrime nurodyta data. Liudytojas paaiškino, kad vardų skirtumas ekranų nuotraukose galėjo atsirasti dėl automatinio vertimo funkcijos. Jokie tai patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti;

12.4.                      Iš ekrano nuotraukų nematyti, kad lošėjas, vardu „M.“ būtų galėjęs realiai lošti, t. y. atlikti statymus ar kitus su azartiniu lošimu susijusius veiksmus. Priešingai, iš trečiosios ekrano nuotraukos matyti, kad statymas (ang. „bet“) negali būti atliktas dėl nepakankamo balanso. Liudytojas posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nei „atsisėsti prie lošimo stalo“ (angl. „take a seat“), nei daryti statymo ruletės žaidime (angl. „bet“) jis nebūtų galėjęs, nes sąskaitoje neturėjo lėšų;

12.5.                      Tarnybos atliekamų tyrimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. DI-764 (toliau – ir Taisyklės) 26–33 punktuose nustatyta, kad tyrimo metu gali būti atliekami kontroliniai lošimai ir (ar) pervedami pinigai į tyrėjo lošėjo lošimų sąskaitą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nei kontrolinis lošimas nebuvo atliktas, nei lėšos buvo pervestos. Byloje taip pat nėra nei vienareikšmiškai patvirtintos, nei paneigtos pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad pirmiau nurodytoje svetainėje atsiskaityti arba gauti piniginius laimėjimus galima tik JAV arba Kanadoje registruotomis atsiskaitymo priemonėmis.

12.6.                      Tarnyba neginčijo, kad dėl šio Tarnybos atlikto tyrimo ir jo pagrindu priimto Įsakymo dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo, kuris vėliau lėmė Įsakymo dėl privalomų nurodymų priėmimą, Bendrovėms atsirado neigiami padariniai tiek reputacine prasme (įtraukimas į viešą nelegalius lošimus organizuojančių subjektų sąrašą), tiek praktine / finansine prasme (apribojimai Lietuvos Respublikoje veikiančioms kredito įstaigoms dėl bet kokių pareiškėjų atsiskaitymų, nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su nelegalia lošimų veikla). Byloje taip pat nėra ginčo, kad šie padariniai yra trunkamieji ir neatšaukiamo pobūdžio, t. y. galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta galimybės panaikinti privalomuosius nurodymus, išskyrus atvejį, kai yra išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus.

13.       Išdėstytos aplinkybės, teismo teigimu, viena vertus, atskleidžia, kad Bendrovėms yra taikomi reikšmingi apribojimai, kurie nėra susiję vien tik su nuotolinių azartinių lošimų organizavimu Lietuvoje, bet ir apima su lošimais nesusijusias sritis (pvz., atsiskaitymas už kitų subjektų teikiamas su lošimais nesusijusias paslaugas), kita vertus, kartu yra sukuriama situaciją, kai tokių apribojimų panaikinimas negali būti išspręstas administracinėmis priemonėmis, išskyrus nuotolinių lošimų veiklos Lietuvos Respublikoje įteisinimą. Taigi, tuo atveju, jei Bendrovės nesiekia užsiimti nuotolinių lošimų veikla Lietuvoje, jos neturi galimybių administracinėmis priemonėmis išspręsti joms taikomų reikšmingų apribojimų, net ir tų, kurie nėra susiję su azartiniais lošimais, panaikinimą. Todėl Tarnybai taikant tokio pobūdžio ribojančias priemonės, turi nelikti pagrįstų abejonių tiek dėl priemonės taikymo pagrįstumo, tiek dėl jos proporcingumo.

14.       Nei prie Įsakymo dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo, nei prie Tyrimo išvados, kurios pagrindu Įsakymas buvo priimtas, nebuvo pridėta įrodymų, patvirtinančių Įsakyme ir Tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, o pačios Tyrimo aplinkybės aprašytos abstrakčiai („apsilankė svetainėje (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad svetainė yra veikianti“). Nors procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad Tyrimą atlikęs darbuotojas buvo ne tik susikūręs paskyrą, bet ir atsidaręs sąskaitą, tokios informacijos nei Įsakyme dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo, nei Tyrimo išvadoje nėra nurodyta. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog Įsakymas dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo neatitinka aiškumo ir išsamumo kriterijų. Be to, ginčijamame Įsakyme dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo bei Tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių visuma vienareikšmiškai nepatvirtina nelegalaus nuotolinio lošimo Lietuvos Respublikoje organizavimo.

15.       Pagal ALĮ nuostatas azartiniu lošimu laikomas žaidimas, kurio dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas; o nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojantis ryšio priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nei įmokos nei statymo galimybė žaidėjui prisijungus iš Lietuvos nebuvo nustatyta. Vien tai, kad Tarnybos darbuotojui pavyko atsidaryti lošimų puslapį ir (ar) susikurti paskyrą, nagrinėjamu atveju savaime nereiškia galėjimo dalyvauti lošime.

16.       Priešingai, nei administracinėje byloje Nr. eI2-806-860/2021, nagrinėjamu atveju Bendrovės pateikė įrodymus, kad naudojosi geoblokavimo paslauga nuo 2018 metų. Kadangi tyrimo metu buvo prisijungta tik vieną kartą, o atsakovas nepaneigė techninės geoblokavimo programos klaidos tikimybės egzistavimo, byloje nėra galimybių nustatyti, ar tyrimo metu geoblokavimo paslauga nebuvo naudojamasi, ar ji tiesiog nesuveikė. Atsakovui neneigiant pareiškėjų argumentų dėl geoblokavimo paslaugos techninės klaidos galimybės, reikalavimas, kad Domeno svetainė būtų neprieinama, reikštų reikalavimą to, kas pagal dabartinį informacinių technologijų techninio išsivystymo lygį yra praktiškai neįmanoma, o tai neatitiktų proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir gero administravimo principų.

17.       Geoblokavimo programos klaidos egzistavimo paneigimas, kelis kartus skirtingu metu prisijungiant prie tikrinamos interneto svetainės, iš atsakovo nereikalauja didelių laiko ar kitų sąnaudų. Taip pat byloje nepateikta objektyvių priežasčių, dėl kurių Tarnyba tyrimo metu negalėtų fiksuoti prisijungimo metu naudojamo IP adreso ir (ar) kitų techninių parametrų (konfigūracijų). Ši aplinkybė reikšminga tuo aspektu, kad pareiškėjų vykdoma nuotolinių lošimų veikla gali būti legali prisijungiant iš kitų valstybių, todėl kitos tyrėjo naudojamos programos, net ir jam nežinant, gali lemti situaciją, kai geoblokavimo sistema prisijungimą iš Lietuvos „atpažįsta“ kaip prisijungimą iš kitos šalies. Kaip nurodė pareiškėjai, geoblokavimo paslauga nėra veiksminga, jei prie svetainės jungiamasi naudojant tam tikras technines priemones, pavyzdžiui, tokias kaip VPN, kurios leidžia „apeiti“ IP adreso pagrindu taikomą blokavimą. Nors atsakovas neigė naudojusi VPN, tačiau neginčijo, kad vien tik geoblokavimo paslaugos naudojimas gali būti nepakankamas blokuoti prieigą prie svetainės jungiantis iš Lietuvos.

18.       Nagrinėjamu atveju liko įvertinta aplinkybė, kad buvo taikomi su mokėjimo priemonėmis susiję ribojimai, kurie veikia kaip papildomas „barjeras“ siekiant neleisti dalyvauti lošimuose žaidėjams jungiantis iš Lietuvos, nors tokią galimybę Tarnyba, vykdydama tyrimą, turi.

19.       Be to, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovas negali paaiškinti skirtingų lošėjų vardų atsiradimo Tyrimo medžiagoje, o posėdžio metu liudytojo pateikti paaiškinimai dėl automatinio vertimo nėra pagrįsti įrodymais, tuo tarpu pareiškėjai pateikė rašytinius įrodymus dėl lošėjo vardu „M.“ profilio duomenų, o būtent tai, kad jis prie lošimų svetainės jungėsi iš kitos valstybės ir kitu, nei Tyrimo, metu.

20.       Aptartų aplinkybių visuma, įvertinus tiek pareiškėjų pateiktus įrodymus, tiek Tarnybos argumentus, teismo teigimu, neleidžia padaryti vienareikšmės išvados, kad dalyvavimas nuotoliniame azartiniame lošime svetainėje (duomenys neskelbtini) žaidėjams Lietuvoje buvo (ne)įmanomas. Atsižvelgdamas į Bendrovėms kylančių padarinių apimtį ir adekvačių jų panaikinimo administracine tvarka galimybių nebuvimą, teismas sprendė, kad atsakovo nustatytos aplinkybės nebuvo pakankamos Įsakyme dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo pareiškėjus pripažinti nelegalios lošimų veiklos vykdytojais Lietuvos Respublikoje, todėl Įsakymas dėl nelegalios lošimų veikos vykdymo naikintinas.

21.       Įsakymas dėl privalomų nurodymų davimo buvo priimtas Įsakymu dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo nutarus kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą atlikti veiksmus. Pripažinus, kad Įsakymas dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo, buvo priimtas nepagrįstai, nelieka pagrindo Įsakymui dėl privalomų nurodymų davimo, todėl jis taip pat naikintinas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi byloje
Nr. eI2-3644-1063/2021 išdavė Tarnybai leidimą atlikti ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus veiksmus: duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę (duomenys neskelbtini). Tai, kad Tarnybai būtų išduotas leidimas atlikti
ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus, t. y. duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai, nutartyje nenurodyta. Nepaisant to, Tarnybos direktorius 2021 m. gegužės 28 d. priėmė Įsakymą dėl privalomų nurodymų davimo, kuriame nutarė duoti privalomą nurodymą ne tik Lietuvos Respublikoje veikiantiems tinklo paslaugų teikėjams skubiai (ne vėliau kaip per 5 dienas nuo privalomo nurodymo gavimo dienos) panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę (duomenys neskelbtini), kurioje Bendrovės nelegaliai vykdo nuotolinius lošimus, nukreipiant paslaugų gavėjus į Priežiūros tarnybos informacinį tinklalapį, bet ir duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ir kitoms finansų įstaigoms nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdantiems subjektams (Bendrovėms).

22.       Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad leidimas duoti nurodymus kredito įstaigoms taip pat buvo duotas, nes prašyme teismui buvo nurodyti abu ALĮ 207 straipsnio 1 dalies punktai, tiek antras, tiek ketvirtas, o teismas prašymą tenkino. Teismas nurodė, kad prašyme ir teismo nutartyje expressis verbis buvo nurodyta dėl leidimo duoti privalomus nurodymus tik tinklo paslaugų teikėjams, o ne kredito įstaigoms. Vien tai, kad atsakovo prašyme nurodytas ir
ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 2 punktas, reglamentuojantis privalomų nurodymų kredito įstaigoms davimą, savaime neleidžia daryti išvados, kad atsakovas prašymą dėl tokio leidimo išreiškė. Kaip nurodė pačios atsakovo atstovės, nurodymai Lietuvos Respublikoje veikiančioms kredito įstaigoms buvo duoti dėl bet kokių pareiškėjų atsiskaitymų, nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su nelegalia lošimų veikla, t. y., jais buvo uždrausti visi pareiškėjų ir (ar) pareiškėjams vykdomi mokėjimai, todėl prašymas dėl tokio pobūdžio ir apimties ribojimo leidimo negali būti numanomas, jis turi būti aiškiai išreikštas; taip pat jam turi būti duotas aiškiais išreikštas teismo leidimas. Šioje byloje konstatavus, kad Bendrovės nepagrįstai buvo pripažintos vykdančiomis nelegalią lošimo veiklą Lietuvoje, nėra pagrindo Domeno įtraukti į Priežiūros tarnybos tvarkomą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą.

23.       Panaikinus ginčijamus Įsakymus, klausimas dėl poįstatyminių aktų, kiek juose nenurodyti kiti privalomų nurodymų panaikinimo pagrindai, atitikties Konstitucijai nebėra aktualus, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

 

III.

 

24.       Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti skundžiamus Įsakymus. 

25.       Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Teismas neturėjo pagrindo priimti ir nagrinėti pareiškėjų skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. DIE-334, kadangi šio įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas kartu su Tarnybos 2021 m. gegužės 26 d. prašymu Nr. 2E-630 išduoti leidimą atlikti veiksmus jau buvo įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje byloje Nr. eI2-3644-1063/2021. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis negali būti skundžiama apeliacine tvarka, Bendrovės galėjo kreiptis su prašymu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo, o ne kreiptis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, taip kvestionuojant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties teisėtumą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi konstatavo, kad Bendrovės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai vykdo nuotolinius lošimus, pasiekiamus Lietuvos Respublikoje, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo iš naujo nagrinėti, ar pareiškėjai vykdo nuotolinių lošimų veiklą Lietuvoje, o vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 2 dalimi ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą.

25.2.                      Apeliaciniam teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti pareiškėjų skundą, atsakovas nesutinka su sprendimo motyvais, kad neįrodyta, jog Bendrovės vykdė nuotolinių lošimų veiklą Lietuvoje. Tarnyba yra institucija, prižiūrinti, kad nebūtų vykdoma nelegali nuotolinių lošimų veikla Lietuvos Respublikoje. Tarnyba neturi suinteresuotumo ar tikslo riboti nuotolinių lošimų organizatorių veiklos, kuri nėra vykdoma Lietuvos Respublikoje ir nėra nukreipta į vartotojus Lietuvoje. Todėl Tarnybos darbuotojas, atlikdamas viešosios erdvės stebėseną ir 2021 m. gegužės 13 bei 17 dienomis prisijungdamas iš Tarnybai Lietuvoje registruoto interneto paslaugų tiekėjo suteikto IP adreso, nustatė, kad interneto svetainė (duomenys neskelbtini) yra veikianti ir prieinama interneto vartotojams Lietuvoje. Šią informacija darbuotojas užfiksavo mažiausiai du kartus ekrano nuotraukomis. Tai patvirtina Tarnybos darbuotojo 2021 m. gegužės 14 d. tarnybinis pranešimas ir pridedama 2021 m. gegužės 13 d. minėtos interneto svetainės titulinio lapo ekrano nuotrauka. Taip pat tai patvirtina Tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinis pranešimas ir registro skyriaus darbuotojų interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija.

25.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas kontrolinis lošimas ir nebuvo pervestos lėšos, nors Tarnyba tokią galimybę turėjo. Tarnyba neturėjo nei teisės nei pareigos atlikti kontrolinių lošimų nelegalius lošimus vykdančių organizatorių interneto svetainėje, kadangi tiek ALĮ, tiek Tyrimo taisyklės tokios galimybės, atliekant nelegalios nuotolinių lošimų veiklos tyrimus, nenumato.

25.4.                      Tarnyba neturi jokios kitos galimybės nustatyti nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus Lietuvoje, kaip tik tarnybiniais pranešimais užfiksavus nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdymo faktus Lietuvoje, prie tarnybinių pranešimų pateikiant užfiksuotas ekrano nuotraukas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Vien tai, kad Tarnybos darbuotojai (tyrėjai) patys nesudalyvavo jokiame lošime (neatliko statymų), nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių, jog lošimai pareiškėjų interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos buvo įmanomi iki tol, kol Tarnyba ėmėsi atitinkamų veiksmų bei buvo duotas privalomas nurodytas šią svetainę blokuoti. Tarnybos vertinimu, vien galimybė užsiregistruoti interneto svetainėje iš Lietuvos ir jos puslapio stebėjimas laikomas lošimu. Be to, Tarnybos darbuotojas ne tik užsiregistravo pareiškėjo valdomoje ir naudojamoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos, bet susikūrė ir lošėjo paskyrą, todėl jis negali būti laikomas tik interneto svetainės stebėtoju. Tarnybos darbuotojui buvo suteikta teisė registruotis kaip lošėjui, susikurti paskyrą, šie duomenys teismo nepagrįstai buvo konstatuoti kaip nepakankami. 

25.5.                      Tarnyba laiko nepagrįstais teismo argumentus, kad byloje nėra konkrečių techninio pobūdžio įrodymų, kad prisijungta buvo Lietuvoje registruoto interneto paslaugų tiekėjo suteiktu IP adresu, nesinaudojant VPN paslauga ir (ar) nesant kitų technologinių aspektų. Tyrimų taisyklės nenumato galimybės naudoti specialią programinę įrangą, kuri sudaro galimybes keisti Tarnybos specialistų kompiuterių IP adresą, tokia įranga nėra naudojama. Tokios programinės įrangos taikymas būtų neteisėtas ir nelogiškas, nes Tarnyba kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemones taiko tik Lietuvos Respublikoje veikiantiems subjektams. Tarnybos specialistas, byloje apklaustas liudytoju, paaiškino, kodėl prisiregistravus interneto svetainėje jo prisijungimo vardas interneto svetainėje buvo išverstas į anglų kalbą, todėl patikrinimo medžiagoje (ekranų nuotraukose, angl. „screenshots“) esantys vardų neatitikimai galėjo atsirasti dėl puslapio automatinio vertimo į anglų kalbą.

25.6.                      Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2022 nurodyta, kad siekiant konstatuoti nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdymą interneto svetainėje, nėra būtina tyrėjui dalyvauti kontroliniame lošime ir pakanka kitų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdymo faktą.

25.7.                      Tarnybos vertinimu, nustatyta pakankamai faktinių duomenų (Tarnybiniai pranešimai, Tyrimo išvada), pagrindžiančių, kad Bendrovės vykdė nelegalią nuotolinių lošimų veiklą. Jei Bendrovės Lietuvoje veiklos nevykdo, Tarnybos įsakymais joms pritaikyti apribojimai ir pareiškėjų įtraukimas į nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą negali joms sukelti neigiamų pasekmių. Išaiškinimas, kad jei bendrovės Lietuvoje veiklos nevykdo, neorganizuoja lošimų ir pan., reiškia, kad Tarnybos pritaikytos priemonės pareiškėjų materialiesiems interesams nesukelia jokio realaus juntamo poveikio, nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2022.

25.8.                      Tarnyba taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi byloje Nr. eI2-3644-1063/2021 išdavė Tarnybai leidimą atlikti ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus veiksmus: duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę (duomenys neskelbtini); tai, kad Tarnybai būtų išduotas leidimas atlikti ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus, t. y. duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai, nutartyje nenurodyta. Atsakovas pažymi, kad toks prašymas dėl rašymo apsirikimo nebuvo suformuluotas žodžiu, o tik nurodant atitinkamai tokio reikalavimo teisinį pagrindą, t. y. ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodė, kad Tarnybos prašymas, kuriame buvo prašoma išduoti leidimą atlikti veiksmus, tenkintinas visiškai, todėl Tarnyba laikė, jog šia teismo nutartimi buvo patenkintas prašymas pilna apimtimi, tiek dėl ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 4 punkto, tiek ir dėl ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo.

26.       Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27.       Bendrovės pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei papildomai pažymi:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę įvertinti Įsakymų teisėtumą, nes bylose dėl prašymų išduoti leidimą atlikti veiksmus pagal ALĮ 207 straipsnio 2 dalį teismas nenagrinėja ginčo iš esmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-3644-1063/2021 neužkirto galimybės Bendrovėms skųsti Tarnybos Įsakymų, o argumentai dėl pareiškėjų galimybės kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismą dėl proceso atnaujinimo pateikiami klaidingai aiškinant ABTĮ įtvirtintas administracinio proceso normas Taip pat būtų pažeista teisė į teismą. Be to, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo būtent Įsakymų, o ne anksčiau minėtos nutarties, teisėtumą.

27.2.                      Bendrovės nesutinka su atsakovo argumentais dėl rašymo apsirikimo ir pažymi, kad Tarnyba nepaneigė, jog privalomi nurodymai kredito įstaigoms buvo duoti neteisėtai, t. y. be teismo leidimo. Atsakovas šiuo aspektu tik pakartojo argumentus, kuriuos tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Bendrovės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks leidimas negali būti numanomas, ir turi būti aiškiai išreikštas, ypač atsižvelgiant į šių priemonių griežtumą. Be to, šios išvados darytinos neatsižvelgiant ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta „Prašymas tenkintinas visiškai“. Net ir pačiame prašyme neegzistuoja žodžių junginys „kredito įstaigos“, todėl akivaizdu, kad ir Tarnyba tokio prašymo pati nebuvo suformulavusi. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartį priėmė tinkamai atsižvelgęs į prašymo turinį, o Tarnybos pateiktas faktų interpretavimas prieštarauja ją saistantiems gero administravimo bei atsakingo valdymo principams. Be to, net jei ir nutartimi nebuvo išduotas leidimas dėl rašymo apsirikimo klaidos, Tarnybai nebuvo užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismą su nauju prašymu. Be to, Tarnyba taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad jos duoti privalomi nurodymai kredito įstaigoms yra. Pati Tarnyba apeliaciniame skunde šiuo klausimu net nepasisako ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl privalomų nurodymų kredito įstaigoms neproporcingumo neneigia.

27.3.                      Tarnyba nepaneigė teismo išvadų, kad nepakanka įrodymų konstatuoti Bendrovių nelegalių lošimų organizavimą Lietuvoje. Tarnybos argumentai dėl Tyrimo metu darbuotojo naudoto Tarnybai Lietuvoje registruoto interneto paslaugų tiekėjo suteikto IP adreso, buvo teismo įvertinti, argumentai yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Vien tik Įsakyme dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo bei Tyrimo išvadoje pateikti duomenys neįrodo, kad prie Domeno buvo prisijungta naudojant lietuvišką IP adresą, ar kad pareiškėjų organizuojami nuotoliniai lošimai pasiekiami Lietuvoje. Tarnybos argumentai dėl ribotų galimybių nustatyti nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus Lietuvoje kitais įrodymais, išskyrus kaip tik ekrano nuotraukomis, nepateisina jos pareigos administracinį aktą, kuriuo yra Bendrovėms skiriamos itin griežtos sankcijos, pagrįsti patikimais įrodymais nevykdymo. Tarnybos argumentus dėl ribotų galimybių pateikti kitokius įrodymus paneigia tai, kad pagal Taisyklių 32 punktą Tarnybai yra suteikta galimybė tarnybiniame pranešime pridėti ir vaizdo įrašus. Tarnybai nebuvo apribotos galimybės aplinkybes dėl pareiškėjų veiklos neteisėtumo ar, be kita ko, dėl sąskaitos atsidarymo ar dalyvavimo lošimuose, pagrįsti kitais, patikimesniais įrodymais.

27.4.                      Taip pat nepagrįsti Tarnybos argumentai, kad pateiktos ekrano nuotraukos įrodo, jog Tarnybos darbuotojas turėjo galimybę dalyvauti pareiškėjų organizuojamuose lošimuose. Teigdama, kad lošimai pareiškėjų interneto svetainėje iš tiesų buvo įmanomi, Tarnyba siekia įrodinėjimo naštą dėl lošimų neorganizavimo perkelti pareiškėjams, nors pagrįsti Įsakyme konstatuotas aplinkybes privalo pati. Taip pat Tarnyba, nepateikdama jokių pagrindžiančių įrodymų, nurodo, kad lošimų stebėjimui nėra būtina jokia registracija. Tarnyba taip pat pateikia naują lošimų sampratą – jos manymu, „vien galėjimas užsiregistruoti interneto svetainėje iš Lietuvos ir jos puslapio stebėjimas yra laikomas lošimu“. Tačiau pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad būtinasis lošimų požymis – piniginė įmoka, kuri Tyrimo metu atlikta nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir posėdyje dalyvavęs Tarnybos darbuotojas, patvirtinęs, kad galimybės dalyvauti lošimuose jis neturėjo Tarnybai neįrodžius, kad pareiškėjų interneto tinklapyje Lietuvos lošėjams iš tikrųjų buvo suteikta galimybė dalyvauti lošimuose, šios aplinkybės laikytinos taip pat neįrodytomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat sprendė, kad konstatuojant nelegalių lošimų organizavimą taip pat būtina nustatyti faktą, jog Tarnybai nebuvo jokių kliūčių atsidaryti lošėjo sąskaitą. Tarnyba apeliaciniame skunde nesąžiningai nurodo, jog Tarnybos darbuotojui pareiškėjų interneto tinklapyje sąskaitą atsidaryti pavyko, nors Tarnybos darbuotojas posėdyje patvirtino, kad pinigų jis įnešti nebandė. Tarnybos įsakymuose dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo konstatuotos išvados faktiškai yra paremtos prezumpcija, kad jeigu svetainėje prisijungusiajam yra pateikiami įvairūs mokėjimo priemonių būdai, subjektas organizuoja nuotolinius lošimus. Šių išvadų konstatavimui aplinkybės, jog subjektas gali būti nustatęs valiutos arba mokėtojo vietos apribojimus, kokius yra nustačiusios Bendrovės, nereikšmingos. Tokia Tarnybos praktika yra ydinga bei neatitinkanti, be kita ko, viešojo administravimo principų.

27.5.                      Tarnyba nepašalino abejonių dėl įrodymų surinkimo būdo patikimumo, kilusių dėl paskyros pavadinimu „M.“ egzistavimo. Šiuos argumentus tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Tarnybos darbuotojui interneto svetainėje renkant Tyrimo duomenis, nebūtų buvę logiška puslapį, kuriame informacija ir taip jau pateikiama angliškai, dar kartą versti į anglų kalbą. Net jeigu ir programa Tyrimo metu būtų įsijungusi automatiškai, labiau tikėtina, jog vertimas būtų atliktas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu šių aplinkybių tinkamai paaiškinti negalėjo. Tarnyba nepašalino abejonių, jog Tyrimo duomenys galėjo būti surinkti besinaudojant kita, JAV teritorijoje registruota, paskyra, prie kurios buvo prisijungta naudojantis virtualaus privataus tinklo (VPN) paslauga.

27.6.                      Vienintelis Tarnybos argumentas, kodėl Tarnybos darbuotojas negalėjo pasinaudoti VPN paslauga, yra tai, kad Taisyklės nenumato galimybės darbuotojams keisti Tarnybos kompiuterių IP adreso. Šie Tarnybos teiginiai yra deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais. Jie taip pat buvo nurodyti ir posėdyje. Bendrovės neginčija, kad Taisyklės nenumato tokios galimybės ir kad tokie Tarnybos veiksmai būtų neteisėti. Pareiškėjų nuomone, būtent aplinkybės, kad: 1) ekranų nuotraukose yra matomas prisijungimas su paskyra pavadinimu „M.“; 2) Tarnyba nei Įsakyme dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo, nei Tyrimo dokumentuose, nei šios bylos procesiniuose dokumentuose nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Tarnybos darbuotojo prisijungimą prie interneto svetainės (duomenys neskelbtini) su Lietuvoje registruotu IP adresu; sudaro prielaidas abejoti, ar Tyrimo duomenys nebuvo neteisėtai surinkti „apeinant“ interneto svetainės lietuviškų IP adresų geoblokavimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

28.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymų, kuriais Bendrovės pripažintos nelegalios lošimų veiklos vykdytojomis ir jų atžvilgiu duoti privalomi nurodymai kredito įstaigoms bei tinklo paslaugų teikėjams, teisėtumo ir pagrįstumo.

29.        Bendrovės, manydamos, jog Tarnybos direktoriaus įsakymai priimti jų tinkamai neinformavus, tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl jų menamai padarytų pažeidimų, kreipėsi į pirmosios instancijos administracinį teismą.

30.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino ir skundžiamus Tarnybos direktoriaus Įsakymus panaikino, pripažinęs, jog faktas, kad Bendrovių valdomos svetainės „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos buvo prieinamos Lietuvos Respublikoje, nėra įrodytas, Tarnyba taip pat nepateikė pakankamai įrodymų, jog Bendrovės nesiėmė techninio pobūdžio priemonių, kurios neleistų prisijungti Lietuvos vartotojams. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog skundžiamu Įsakymu dėl privalomų nurodymų davimo pritaikytos ribojančios priemonės nėra pagrįstos ir proporcingos.

31.       Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų, liečiančių Įsakymą dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo, vertinimu,  be to, nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo priimti ir nagrinėti pareiškėjų skundo  dalies dėl Įsakymo dėl privalomų nurodymų davimo, nes jo teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas kitoje administracinėje byloje.

32.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

33.       Byloje nustatyta, jog Usoftgaming yra Kiurasao valstybėje įregistruota nuotolinius lošimus organizuojanti bendrovė, valdanti interneto domeną „(duomenys neskelbtini)“, o Pulsion Processing yra  Kipre registruota įmonė, veikianti kaip atsiskaitymų tarpininkas. Tarnybos darbuotojas 2021 m. gegužės 17 d. prisijungė prie  internetinės svetainės „(duomenys neskelbtini)“, nustatė, kad ji veikianti ir prieinama, leidžianti registruotis žaidėjams iš Lietuvos ir dalyvauti lošimuose. Kadangi Bendrovės neturi Tarnybos išduotos licencijos ir leidimo organizuoti nuotolinius lošimus, Tarnyba darė išvadą, jog vykdomi nelegalūs nuotoliniai lošimai.

34.       Minėtos išvados pagrindu buvo priimti skundžiami Tarnybos direktoriaus įsakymai. Įsakymu dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo buvo pripažinta, jog Bendrovės interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ organizuoja lošimus, neturėdamos Tarnybos išduotos licencijos ir leidimo organizuoti nuotolinius lošimus, todėl laikytinos nelegalios lošimų veiklos vykdytojomis Lietuvos Respublikoje. Įsakymu dėl privalomų nurodymų Tarnybos direktorius, remdamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi, nurodė Lietuvos Respublikoje veikiantiems tinklo paslaugų teikėjams skubiai panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje Bendrovės nelegaliai vykdo nuotolinius lošimus, nukreipiant paslaugų gavėjus į Tarnybos informacinį tinklalapį; mokėjimo, kredito ir kitoms finansų įstaigoms nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiomis Bendrovėms; įtraukė Domeną į Tarnybos tvarkomą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą. 

35.       Visų pirma pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

36.       Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu taikytos ribojančios priemonės savo esme prilygsta administracinėms sankcijoms, riboja pareiškėjų teises ne vien  nuotolinių lošimų srityje, todėl valstybės institucijoms turėtų būti taikomas aukštesnis pažeidimų įrodinėjimo standartas, o visos abejonės vertintinos palankiau ūkio subjektams.

37.       Pirmosios instancijos teismas savo poziciją grindė tuo, jog vienkartinio Tarnybos darbuotojo prisijungimo prie svetainės „(duomenys neskelbtini)“ faktas bei kelios ekranvaizdžio nuotraukos nėra pakankamas įrodymų kiekis Įsakyme dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo nurodytam pažeidimui užfiksuoti ir konstatuoti. Tokią išvadą teismas grindė, be kita ko, tuo, kad prisijungusio vartotojo paskyros buvo skirtingais vardais, lošėjo sąskaitoje nebuvo lėšų, nebuvo pateikta įrodymų, jog Domenas nebuvo geoblokuojamas Lietuvai, o Tarnybos darbuotojas nesinaudojo VPN paslauga ar kitokiais technologiniais sprendimais, leidžiančiais paslėpti IP adresą ar „apeiti“ geoblokavimo paslaugą. Be to, atsakovo surinkta medžiaga nepaneigė techninės geoblokavimo  paslaugos klaidos galimybės.

38.       Apeliantas, nesutikdamas su šia pozicija teigia, jog vien žaidėjo iš Lietuvos užsiregistravimas interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jos puslapio stebėjimas jau turi būti laikomas lošimu. Atlikti kontrolinį lošimą ar lėšų pervedimą nėra būtina pažeidimui įrodyti, todėl bendrovės pagrįstai pripažintos padariusios pažeidimą.

39.       Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai nėra pakankami neginčijamai konstatuoti, jog Domenas buvo laisvai prieinamas žaidėjams iš Lietuvos, nesinaudojantiems specialiais technologiniais sprendimais, kad tokie žaidėjai turėjo realią galimybę atsidaryti lošėjo sąskaitą, įnešti į ją pinigines lėšas, atlikti statymus. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, kurios remiasi byloje surinktų įrodymų visuma.

40.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2022 suformuota praktika, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, šie egzistuojantys skirtumai neleidžia šių administracinių bylų laikyti tapačiomis ar labai panašiomis. Administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2022 buvo skundžiamas tik Tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo konstatuoti pareiškėjo galbūt vykdomi nelegalūs nuotoliniai lošimai, skundo pagrindas taip pat buvo skirtingas, akcentuojant pažeistą pareiškėjo teisę būti informuotam apie ribojamųjų priemonių taikymą. Be to, įrodymų visumos vertinimas kiekvienoje individualioje byloje gali būti skirtingas ir suponuojantis nevienodas išvadas dėl pažeidimo buvimo..

41.       Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad teismas neturėjo pagrindo nagrinėti Įsakymo dėl privalomų nurodymų davimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes pastarasis Įsakymas yra priimtas, remiantis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi, o šia nutartimi jau buvo pripažinta, jog Bendrovės neteisėtai vykdo nuotoliniu lošimus Lietuvoje.

42.        Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsakovo apeliaciniame skunde minima Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis yra priimta remiantis Azartinių lošimų įstatymo 207 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog Tarnyba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę: 1) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai iki 5 dienų sustabdyti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai; 2) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai; 3) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti nuotolinius lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti; 4) duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus .

43.       Azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Tarnyba, siekdama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento.

44.        Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėto teisinio reglamentavimo paskirtį – operatyviai ir veiksmingai taikyti kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemones, užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą, pabrėžia, kad Azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnio 2 dalies nuostatos yra specialios ir Vilniaus apygardos administracinis teismas prieš išduodamas leidimą Tarnybai atlikti veiksmus, atlieka tik pirminį teisminį Tarnybos pateiktos informacijos bei dokumentų patikrinimą, tačiau nesprendžia, ar Tarnybos atliktas tyrimas ir jo pagrindu padarytos išvados yra pagrįstos ir teisėtos. Tokios pačios teisminės patikros apimties taisyklės taikomos ir tais atvejais, kad administracinis teismas išduoda leidimus atlikti veiksmus, numatytus Konkurencijos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Elektroninių ryšių, Alkoholio kontrolės įstatyme ir kt.

45.       Paties atsakovo minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors įtariamo pažeidėjo informavimas apie numatytų priemonių taikymą gali būti kliūtimi efektyviam jų taikymui, tačiau jo interesų apsaugą užtikrina galimybė ginčyti pritaikytų priemonių pagrįstumą bei teisėtumą, teisminiame procese reikalaujant apginti pažeistas teises bei išsakant visus savo prieštaravimus ir argumentus.( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2022). Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kvestionuojančius pareiškėjų galimybę atskirame procese skųsti teismui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties pagrindu priimtą Tarnybos Įsakymą dėl privalomų nurodymų davimo. Taigi, nors ūkio subjektas, kuris įtariamas darantis kokią nors nelegalią veiką, nėra ir negali būti iš anksto informuojamas apie įgaliotų valstybės institucijų veiksmus, kuriais siekiama surinkti įrodymus, užtikrinti tolesnį įtariamo pažeidimo tyrimą, nutraukti įtariamą nelegalią veiklą ar pritaikyti kitas reikalingas priemones, tačiau vėliau ūkio subjektas turi teisę apskųsti teismui įgaliotos valstybės institucijos sprendimą, kuriuo užbaigiamas pažeidimo tyrimas ir šio teisminio proceso metu ginčyti pritaikytų priemonių pagrįstumą ir teisėtumą.

46.       Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties byloje Nr. eI2-3644-1063/2021 turinio, teismas leido Tarnybai tik duoti privalomus nurodymus informacijos tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę „(duomenys neskelbtini)“ ir šį leidimą pagrindė ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Apie privalomus nurodymus kredito įstaigoms, numatytus ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismo nutartyje nėra užsimenama, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokie privalomi nurodymai buvo duoti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas, manydamas, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai išnagrinėjo jo prašymą arba suklydo, turėjo teisę kreiptis su skundu į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau to nepadarė. Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Įsakymą dėl privalomų nurodymų davimo.

47.        Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė jas atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

48.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjai įgijo teisę į išlaidų, patirtų rengiant ir teikiant atsiliepimą į Tarybos apeliacinį skundą, atlyginimą, tačiau  iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjų prašymas dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.        

 

 

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

 

                                        Ramūnas Gadliauskas

 

                                        Dalia Višinskienė