Civilinė byla Nr. e2A-150-467/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06201-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.4; 2.6.16.12; 3.3.1.19.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SELO ENERGIA, Sp. z.o.o. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos kartonas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SELO ENERGIA, Sp. z.o.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kartonas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė SELO ENERGIA, Sp. z.o.o. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltijos kartonas“ (toliau – ir atsakovė) 93 958,54 Eur skolą už nuomos mokestį, 22 472,90 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, 16,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už 116 431,44 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 15 d. šalys sudarė nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei už atlygį laikinai valdyti ir naudotis garo katilą „Bosh“, tipas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir katilas) ir vandens minkštiklį „Culligan“, tipas (duomenys neskelbtini) 1,5 m3/val. (toliau kartu jie – ir nuomos objektas, ir įranga). 2021 m. pradžioje atsakovės atsiskaitymai pagal nuomos sutartį sutriko. Atsakovė 2021 m. kovo 22 d. elektroniniu laišku buvo raginama padengti skolą ir sumokėti palūkanas už vėlavimą atsiskaityti. Kadangi ieškovės raginimai atsakovei sumokėti nuomos mokestį nebuvo veiksmingi, 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė išsiuntė atsakovei elektroninį laišką su pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą. Po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei įrangos negrąžino ir tik 2023 m. sausio 16 d. įranga buvo perduota ieškovei pagal įrangos grąžinimo aktą. Todėl ieškovė už laikotarpį iki nuomos sutarties nutraukimo prašo priteisti nuomos mokestį už naudojimąsi nuomos objektu pagal nuomos sutartį, o, remdamasi nuomos sutarties 9 paragrafo „Grąžinimas“ 4 punktu, dėl uždelsto nuomos objekto grąžinimo prašo iš atsakovės priteisti nuomos mokestį ir už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo iki 2023 m. sausio 16 d., t. y. iki nuomos objekto perdavimo ieškovei. Iš viso ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 93 958,54 Eur.

3.       Ieškovė, vadovaudamasi 2013 m. kovo 8 d. Lenkijos Respublikos įstatymu dėl kovos su pernelyg dideliu vėlavimu atsiskaityti pagal komercinius sandorius, taip pat prašė priteisti iš atsakovės iki 2023 m. spalio 12 d. apskaičiuotas 22 472,90 Eur palūkanas už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį pagal atsakovei pateiktas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras ir 16,75 proc. dydžio metines palūkanas.

4.       Ieškovė rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teigė, kad atsakovės 2021 m. sausio 27–29 d., 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 8 d. pranešimais nurodytų įrangos veiklos sutrikimų ieškovė nepripažino gedimais, o atsakovės nusiskundimų dėl nuomos objekto veikimo nebuvimas nuo 2021 m. vasario 8 d. ir operatorinės panelės nuotraukose užfiksuoti katilo valdiklio parodymai, ieškovei atsiimant įrangą 2023 m. sausio 16 d., patvirtino, jog nuomos objektas veikė ne trumpiau kaip iki 2021 m. liepos 12 d. Taip pat ieškovė rėmėsi nurodytoje civilinėje byloje teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad nuomos objektas veikė ir atsakovės buvo naudojamas iki 2021 m. liepos–rugpjūčio mėn. Ieškovė teigė, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie nuomos objekto eksploatavimo pabaigą ir neįrodė, nuo kada ji nebesinaudojo nuomos objektu bei kokie gedimai atsirado ir ieškovės nebuvo pašalinti iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. (iki nuomos sutarties nutraukimo ieškovės iniciatyva). Atsakovei nepadarius atitinkamo pareiškimo dėl nuomos mokesčio (ne)mokėjimo ir (ar) jo sumažinimo atsakovė privalo nuomos mokestį mokėti iki nuomos sutarties nutraukimo.

5.       Ieškovė reikalavimą dėl nuomos mokesčio mokėjimo už laikotarpį, kai buvo nutraukta nuomos sutartis iki nuomos objekto grąžinimo ieškovei, grindė nuomos sutarties 9 paragrafo 4 punkto nuostata, nes nuomos objektas dar buvo atsakovės žinioje. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir vėlesniais elektroniniais laiškais ieškovei prašė nesiųsti jos atstovų pas atsakovę, nes įrangos neperduos, o 2022 m. kovo 18 d. elektroniniame laiške pažymėjo, jog atsisako perduoti įrangą, bet ieškovė gali atvykti į apžiūrą, tačiau kada, datos nenurodė. Ieškovės teigimu, susirašinėjimas tarp šalių po nuomos sutarties nutraukimo patvirtina, kad ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos patekti prie įrangos ir ją atsiimti iki ieškovė Panevėžio apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl įrangos susigrąžinimo ir kitų reikalavimų (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr.e2-67-425/2024).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 36 704 Eur nuomos mokestį, 8 625,9 Eur palūkanas, 16,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 45 329,90 Eur sumą nuo 2023 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 505,50 Eur advokato išlaidas, 720,72 Eur žyminį mokestį, 572,48 Eur vertimo išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 4 270 Eur advokato išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad šalių sudaryta nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo, jog visą nuomos laikotarpį įranga veiks nepriekaištingai, funkcionuos pagal įrangos aprašyme nurodytus techninius duomenis ir parametrus, o jeigu dėl nuomotojo kaltės atsiradusio įrangos neefektyvumo ar sumažėjusio efektyvumo laikotarpis trunka ilgiau kaip 5 dienas, taikomas atleidimas nuo nuomos mokesčio mokėjimo arba jo sumažinimas visam tokio neefektyvumo ar sumažėjusio efektyvumo laikotarpiui (nuomos sutarties 7 paragrafo 1 punktas). Nuomos sutarties 7 paragrafo 2 punkte nustatyta, kad ieškovė per 24 val. nuo raštiško pranešimo reaguos į defekto atsiradimą. Atitinkamai pagal nuomos sutartį atsakovė, kaip nuomininkė, turėjo naudotis nuomos objektu tik vadovaudamasi nuomotojo pateiktomis naudojimo instrukcijomis ir eksploatavimo vadovu bei atitinkamomis administracinėmis nuostatomis (nuomos sutarties 6 paragrafo 1 punktas); nuomos laikotarpiu samdyti tik tinkamai apmokytus asmenis, kurie aptarnautų ir naudotų nuomos objektą (nuomos sutarties 6 paragrafo 5 punktas); nedelsiant informuoti nuomotoją apie defektus, atsiradusius nuomos sutarties galiojimo metu (nuomos sutarties 6 paragrafo 8 punktas); daryti įrašus nuomos objekto veiklos žurnale, o nuomotojui pareikalavus, dokumentuoti padarytus įrašus (nuomos sutarties 6 paragrafo 9 punktas). 

8.       Teismas konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais – nuomos sutartimi, nuomos objekto perdavimo–priėmimo aktu, atsakovei išrašytomis ir pateiktomis apmokėjimui PVM sąskaitomis faktūromis, kurios atsakovės nebuvo apmokėtos, – ieškovė įrodė ieškinio pagrinde nurodytas aplinkybes dėl nuomos sutarties sudarymo, nuomos objekto perdavimo atsakovei naudotis ir atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdymą.

9.       Teismas įvertino byloje taikytiną nuomos santykių teisinį reguliavimą, kai nuomojamas daiktas turi trūkumų, ribojančių jo tinkamumą sutartam naudojimui, t. y. kad nuomininkas gali prašyti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį už trūkumų egzistavimo trukmę. Pažymėjo, kad šalys nuomos sutartyje susitarė, jei dėl nuomotojo kaltės atsiradusio įrangos neefektyvumo ar sumažėjusio efektyvumo laikotarpis trunka ilgiau kaip 5 dienas, tai visam įrangos neefektyvumo ar sumažėjusio efektyvumo laikotarpiui nuomininkui gali būti taikomas atleidimas nuo viso nuomos mokesčio mokėjimo arba jo sumažinimas (nuomos sutarties 7 paragrafo 1 punktas). Nuomotojas įsipareigojo užtikrinti nepriekaištingą įrangos veikimą, efektyvumą ir funkcionavimą pagal įrangos aprašyme nurodytus techninius duomenis bei parametrus, kurie išdėstyti nuomos sutarties priede Nr. 1. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovei, kuri į ieškinį atsikerta teigdama, jog ieškovė neužtikrino nepriekaištingo įrangos veikimo ir efektyvaus jos funkcionavimo, tenka pareiga pagrįsti, kokių nuomos sutarties priede nustatytų techninių parametrų ir specifikacijų nuomos objektas ir nuo kada neatitiko, pateikti įrodymus, kiek laiko tai truko.

10.       Teismas iš šalių susirašinėjimo nustatė, kad atsakovės atstovas J. K. elektroniniu paštu ir telefonu siunčiamose žinutėse ieškovei rašė apie jam kilusius įtarimus dėl netinkamo įrangos (katilo) (ne)veikimo 2021 m. sausio 27 d. ir 2021 m. vasario 5 d., o ieškovės darbuotojas D. S. jam atsakydavo, aiškinosi tokių pastebėjimų priežastis ir jų šalinimo būdus. Teismas taip pat pasirėmė teismo posėdyje liudytoju apklausto pas ieškovę techniniu darbų vadovu (inžinieriumi) dirbančio D. S. parodymais bei kitų šalių darbuotojų susirašinėjimu. Teismas padarė išvadas, kad byloje nepasitvirtino atsakovės atstovo nurodyti katilo veikimo sutrikimai, o nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtino, jog į ieškovės pranešimus 2021 m. sausio–vasario mėnesiais ieškovės darbuotojai reaguodavo tą pačią dieną, konsultuodami ieškovę, aiškinosi nurodomų įrangos veikimo sutrikimų priežastis iš atsiųstų nuotraukų, tačiau nenustatė, kad įranga neveikė ar jos veikimo efektyvumas neatitiko nuomos sutarties nuostatų (nuomos sutarties 7 paragrafo 1 punktas). Liudytojo D. S. parodymais ir bylos duomenimis teismas nustatė, kad po 2021 m. vasario 8 d. pranešimų iš atsakovės nebebuvo gauta.

11.       Iš ieškovės katilinių įrangą aptarnaujančio darbuotojo liudytojo M. C., kuris 2023 m. sausio 16 d. dalyvavo iš atsakovės atsiimant įrangą, parodymų teismas nustatė, kad, ieškovei atsiimant iš atsakovės katilą, buvo peržiūrėtos įrangos fiksuotos klaidos ir nustatyta, jog nuo 2021 m. vasario 8 d. iki liepos 22 d. buvo fiksuotos 9 klaidos, kurių kodai patvirtina, kad dėl šių klaidų katilo degiklis išsijungė. Liudytojo parodymais patvirtinta, kad dauguma fiksuotų klaidų (7 klaidos) buvo tiesiogiai susijusios su žemu dujų slėgiu, tai reiškia, jog buvo sutrikęs dujų tiekimas ir katilo degiklis išsijungė dėl blogo dujų tiekimo, už kurį yra atsakingas dujų tiekėjas, o ne įranga. Kitos klaidos fiksuotos dėl pašalinės šviesos. Liudytojas patvirtino, kad atsakovės pranešimai dėl pasirodžiusi balto dūmo, vandens sumažėjimo nėra susiję su fiksuotomis klaidomis. Teismas nurodė, kad kitas, atsiimant katilą užfiksuotas klaidas, liudytojas apibūdino kaip nepriskiriamas prie prieš tai nurodytų klaidų.

12.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog dėl kiekvieno byloje aptarto atsakovės pranešto atvejo, įvardijamo įrangos veikimo trikdžiu, įranga veikė neefektyviai ar buvo sumažėjęs jos veikimo efektyvumas ilgiau kaip 5 dienas, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės nurodytus sutrikimus kaip atitinkančius nuomos sutartyje įtvirtintas atleidimo nuo nuomos mokesčio ar jo dalies mokėjimo sąlygas (nuomos sutarties 7 paragrafo 1 punktas). Teismas pabrėžė, kad atsakovė byloje nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog įrangos veikimas neatitiko nuomos sutarties priede Nr. 1 – techninėje specifikacijoje nurodytų techninių duomenų ir parametrų. Atsakovė pranešimuose ieškovei nurodydavo tik savo nuomonę dėl galimo įrangos veiklos sutrikimo, defekto, kuriuos ieškovės specialistai, ištyrę pateiktus duomenis ir iš nuotraukų įvertinę įrangos fiksuojamus techninius parametrus, iš esmės kvalifikavo kaip atitinkančius katilo veikimo ciklus ir įrangos apsauginių funkcijų įsijungimą. Nors pagal nuomos sutartį (nuomos sutarties 6 paragrafo 9 punktą) atsakovė buvo įsipareigojusi daryti įrašus nuomos objekto veiklos žurnale, tačiau įrašų nedarė ir įrangos veiklos gedimų, sutrikimų nefiksavo, tai teismo posėdyje patvirtino atsakovės direktorius J. K. Atsakovė taip pat pripažino, kad nesikreipė dėl galimų įrangos veikimo defektų nustatymo ir (ar) pašalinimo į Lietuvoje veikiančią įmonę, nors ieškovės darbuotojai buvo ieškovei nurodę tokią galimybę, nes jų pačių atvykimas dėl COVID-19 apribojimų buvo komplikuotas. Teismas įvertino, kad tai netiesiogiai patvirtina, jog įranga funkcionavo tinkamai. Nors atsakovė tvirtino, kad įranga veikė neefektyviai nuo 2021 m. sausio mėn. iki nuomos sutarties nutraukimo, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įrangos veikimas po 2021 m. vasario 8 d. iki liepos–rugpjūčio mėn. neatitiko įrangos aprašyme nurodytų techninių duomenų ir parametrų. Be to, atsakovė apie įrangos veikimo trikdžius po 2021 m. vasario 8 d. ieškovei nepranešė, todėl nevykdė nuomos sutarties 6 paragrafo 8 punkto reikalavimo ir, teismo vertinimu, negali remtis nuomos sutarties nuostata dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuomos sutarties nutraukimo ieškovės iniciatyva iš viso kreipėsi į ieškovę dėl nuomos mokesčio sumažinimo ar jo nemokėjimo, todėl jos 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškimas dėl atsisakymo sumokėti nuomos mokestį savaime nesudaro pagrindo teismui nepriteisti iš atsakovės pagal nuomos sutartį numatyto nuomos mokesčio.

13.       Nors atsakovė tvirtina, kad ji nebesinaudojo nuomos objektu nuo 2021 m. liepos 7 d., t. y. nuo UAB „Filter“ 2021 m. liepos 7 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. 202101406 išrašymo, tai, atsakovės teigimu, patvirtina, jog atsakovės naudojimuisi jau buvo pajungta nauja katilinė, tačiau teismas įvertino, kad ši ginčo įrangos atjungimo ir nebenaudojimo atsakovės veikloje data paneigiama kitais bylos įrodymais bei aplinkybėmis (faktais), nustatytais Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-425-2024, kurioje teismas nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingus prejudicinius faktus: 1) katilas tinkamai veikė iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio, o ieškovė iki šios datos užtikrino nepriekaištingą katilo veikimą pagal nuomos sutartį; 2) po katilo veiklos sutrikimų 2021 m. sausio–vasario mėnesiais, katilas toliau veikė ir buvo naudojamas daugiau kaip 200 dienų, o atsakovė neteikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo laikotarpiu katilo naudojimas buvo nutrauktas; 3) katilo utilizavimas užkirto galimybę objektyviai įvertinti realią kilusių nuomos objekto naudojimo sutrikimų apimtį bei pasekmes.

14.       Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog įrangos veikimas neatitiko jos aprašyme (nuomos sutarties 1 priede – techninėje specifikacijoje) nurodytų techninių duomenų ir parametrų; į atsakovės pranešimus ieškovė reagavo kaip nustatyta nuomos sutartyje – ne vėliau kaip per 24 val., įvertino pranešamų trikdžių pobūdį ir nustatė, jog katilo veikla atitinka jo veikimo ciklus. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė prašė, jog ieškovės darbuotojai atvyktų pašalinti jos nurodytus defektus.

15.       Nors kitoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, jog įrangos transportavimo išlaidos atsakovės buvo apmokėtos, vien tai, kad atsakovė susirašinėdama su ieškove kėlė galimo nuomos objekto įsigijimo klausimą ir klausė ieškovės planuojamų atvykimo datų, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė neturėjo objektyvios galimybės patekti prie nuomos objekto ir atlikti jo konservavimo darbus, tačiau pabrėžė, kad nuomos objekto ir konservavimo klausimai nėra neatsiejamai susiję.

16.       Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, teismas konstatavo, kad atsakovė, nemokėdama nuomos mokesčio, nuomos objektu naudojosi 2021 m. sausio–rugpjūčio mėn. (iki rugpjūčio 17 d.), tačiau nevykdė iš nuomos sutarties kilusios pareigos sumokėti nuomos mokestį pagal nurodytu laikotarpiu ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Kadangi atsakovė neginčijo prašomo priteisti nuomos mokesčio apskaičiavimo ir dydžio, teismas priteisė iš atsakovės 36 704 Eur nuomos mokestį.

17.       Teismas nurodė, kad šalys nuomos sutartyje nenustatė sutartinių palūkanų, o šalių sudaryta nuomos sutartis priskiriama komerciniams sandoriams. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės palūkanas, nustatytas Lenkijos Respublikos mokėjimo pagal komercinius sandorius terminų įstatymu (4 straipsnio 1 punktas, 2 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir ieškovės į bylą pateiktus Lenkijos Respublikos oficialiame dienraštyje „Monitor Polski“ Plėtros ir darbo technologijų ministro paskelbtus įstatyminių palūkanų už vėlavimą pagal komercinius sandorius dydžius, nurodė, kad apskaičiuotos palūkanos už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį pagal PVM sąskaitas faktūras iš viso sudaro 8 625,90 Eur. Kadangi ieškovės nurodyto palūkanų apskaičiavimo ir dydžio atsakovė neginčijo, teismas iš atsakovės priteisė 8 625,9 Eur palūkanas.

18.       Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad, pasibaigus šalių sudarytai nuomos sutarčiai susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo iki nuomos objektas bus grąžintas, negalioja, kadangi šalys susitarė dėl nurodytos nuomos sutarties sąlygos galiojimo ateityje įvykus šioje sąlygoje nustatytoms aplinkybėms. 

19.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė, vykdydama nuomos sutarties 3 paragrafo 2 punkte numatytą pareigą, yra ieškovei sumokėjusi įrangos transportavimo ir grąžinimo į ieškovės sandėlį išlaidas. Taigi, sprendžiant dėl įrangos grąžinimo, nekyla klausimas dėl tam reikalingų išlaidų apmokėjimo. Nors nuomos sutarties 9 paragrafo 3 punkte nustatyta, kad nuomininkas neturi teisės pasilikti nuomos objekto, nepaisant pretenzijų pobūdžio, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog po nuomos sutarties nutraukimo šalys tarpusavyje susirašinėdamos sprendė tarp jų kilusio ginčo taikaus išsprendimo klausimą, nuo kurio sąlygų neatsiejamai priklausė ir katilo grąžinimo klausimo išsprendimas, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nuomos objektas iki 2023 m. sausio 16 d. ieškovei buvo negrąžintas dėl atsakovės kaltės. Iš šalių elgesio, jų tarpusavio susirašinėjimo teismas nustatė, kad abi šalys, siekdamos taikaus susitarimo, toleravo nuomos objekto buvimą pas atsakovę. Teismas įvertino, kad nuomos sutartyje numatyto nuomos mokesčio už vėlavimą reikalavimo patenkinimas prieštarautų Lenkijos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lenkijos Respublikos CK) 354 straipsnio nuostatoms.

20.       Teismas įvertino ir Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-67-425/2024 esančią UAB „Filter“ 2022 m. rugsėjo 14 d. išvadą dėl katilo apžiūros, kurioje nustatyta, kad ginčo katilas yra sugedęs, netinkamas naudoti ir jį draudžiama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles. Iš UAB „Filter“ 2021 m. liepos 7 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. 202101406 teismas nustatė, kad ši įmonė atsakovei pristatė konteinerinę garo katilinę, kurią atsakovė išsinuomojo pagal 2021 m. birželio 9 d. sutartį. Iš Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje liudytoju apklausto UAB „Filter“ vadovo D. Š. parodymų teismas nustatė, kad po 1–2 mėnesių nuo sutarties sudarymo atsakovei išnuomota katilinė pradėjo gaminti garą ir patvirtino, jog pas atsakovę vienu metu negalėjo būti naudojamos dvi katilinės dėl esančio vieno vamzdyno, taigi, atsakovei pajungus išsinuomotą katilinę, ankstesnė įranga buvo atjungta. Teismas įvertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovei nutraukus nuomos sutartį atsakovė nuomos objekto naudoti nebegalėjo.

21.       Teismui nustačius, kad nuomos objektas ne tik atsakovės nebuvo naudojamas, bet ir negalėjo būti naudojamas, o taip pat atsižvelgus į tai, jog nuomos objektas nebenaudojamu tapo ir dėl to (kaip nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024), kad ieškovė dėl savo kaltės uždelsė atlikti įrangos konservavimo darbus, bei įvertinus, jog perėmusi iš atsakovės nuomos objektą, ieškovė jį utilizavo, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas mokėti nuomos mokestį nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. sausio 16 d. neatitinka atsakovės prievolės ekonominės paskirties ir prieštarauja socialinio sambūvio principams, todėl jį atmetė. Kaip išvestinį reikalavimą teismas atmetė ir reikalavimą dėl palūkanų už vėlavimą mokėti nuomos mokestį už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo.

22.       Teismas, remdamasis sprendime nurodytu teisiniu reguliavimu, įtvirtinančiu palūkanų už pradelstus mokėjimus nustatymą ir Lenkijos Respublikos teismų praktika, tenkino ieškovės prašymą priteisti 16,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimas bus visiškai įvykdytas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23.       Apeliaciniame skunde ieškovė SELO ENERGIA, Sp. z.o.o. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė nebebuvo sąžininga nuomos objekto valdytoja ir suprato, kad, negrąžindama nuomos objekto ieškovei, atima iš jos galimybę naudoti nuomos objektą ir gauti iš to naudą. Todėl, vadovaudamasi šalių sudarytos nuomos sutarties 9 paragrafo 4 punktu, ieškovė pagrįstai reikalavo iš atsakovės priteisti nuomos mokestį ir už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo iki faktinio nuomos objekto grąžinimo jai dienos.

23.2.                      Teismas priešingai byloje esantiems rašytiniams įrodymams nusprendė, kad ieškovė sutiko su tuo, jog atsakovė iki 2023 m. sausio 16 d. jai negrąžintų įrangos dėl tarp šalių vykusių derybų dėl taikaus ginčo išsprendimo. 2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešusi atsakovei apie vienašališkai nutraukiamą sutartį ir reikalavimą grąžinti nuomos objektą, 2021 m. rugsėjo 9 d. ieškovė gavo atsakovės atsakymą, kuriame nurodyta, kad atsakovė nesutinka su vienašaliu nuomos sutarties nutraukimu. Išreiškusi nesutikimą su nuomos sutarties nutraukimu, atsakovė pareiškė, kad pageidauja pasilikti nuomos objektą savo žinioje, jį įsigydama iš ieškovės. Taigi atsakovė atsisakė perduoti nuomos objektą ieškovei. Šias aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimas.

23.3.                      Atsakovė išreiškė ieškovei aiškią poziciją, kad įrangos negrąžins, kol šalys vykdys derybas, nors sutartinio pagrindo tokiems veiksmams atlikti neturėjo: nuomos sutartis draudžia nuomos objekto užlaikymą. Vien derybų faktas nepatvirtina, kad ieškovė sutiko su tuo, jog atsakovė negrąžintų įrangos, šalys nesudarė papildomų susitarimų, kuriais būtų atšaukta ar pakeista šalių nuomos sutartis. Ieškovė atsidūrė sudėtingoje situacijoje ir tam tikra prasme buvo priversta dalyvauti iš atsakovės pusės apsimestinėse derybose, kurių tikslas tebuvo daryti ieškovei spaudimą, kad ši atsisakytų teisėtų reikalavimų pagal nuomos sutartį atsakovės atžvilgiu. Atsakovei išreiškus nesutikimą grąžinti įrangą ir uždraudus ieškovės atstovams atvykti atsiimti įrangą, ieškovei liko tik tęsti derybas, bandant kuo greičiau atsiimti įrangą.

23.4.                      Apsimestinis atsakovės sutikimas perduoti įrangą įvyko 2022 m. gruodžio 16 d., o nuomos sutartis buvo nutraukta 2021 m. rugpjūčio 16 d. Šalių nuomos sutarties 9 paragrafo 4 punktas yra savarankiškas teisinis pagrindas ieškovei reikalauti atlyginimo už laiką, kai nuomos sutartis pasibaigė iki kol nuomos objektas buvo grąžintas. Tą patį numato ir Lenkijos Respublikos CK 224 straipsnio 2 dalis bei 230 straipsnis.

23.5.                      Teismas po nuomos sutarties nutraukimo nepriteisė iš atsakovės sutartinio atlyginimo už nuomos objekto užlaikymą ir tai rodo, kad teismas Lenkijos Respublikos CK numatytu teisiniu reguliavimu (353(1) , 354 straipsniai) nesivadovavo.

23.6.                      Tai, ko tikėjosi atsakovė užlaikydama įrangą, nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovė savo veiksmais nesukūrė atsakovei pagrindų tikėtis, kad tarp šalių vyksta derybos. Be to, derybos pasibaigė vėliausiai 2022 m. vasario 11 d., o atsakovė ilgą laiką neatliko jokių veiksmų (katilo ekspertizė nebuvo atlikta iki 2022 m. rugsėjo mėn.), nors visą šį laiką ieškovė aiškiai nurodė, kad pagal nuomos sutartį atsakovė neturi teisės užlaikyti įrangos. Po ekspertizės atlikimo atsakovė pasiūlymo taikiam susitarimui nepateikė.

23.7.                      Šalių derybos baigėsi 2022 m. vasario 11 d., todėl po 7 mėnesių atsakovės parašytas elektroninis laiškas negali būti vertinamas kaip šalių derybos. Jau 2022 m. spalio 5 d. ieškovė kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo pagal teisinės pagalbos pagal tarptautines sutartis teikimo, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-9588-1137/2022, patraukdama atsakovę šioje byloje dalyvauti skolininkės teisiniu statusu. Todėl teismo išvada apie tai, kad 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovė informavo ieškovę, jog sutinka ginčą spręsti taikiai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių visus 7 mėnesius vyko ar nuo gruodžio mėnesio toliau atsinaujino derybos. Ieškovė nesiderėjo su atsakove ir siekė atgauti skolą bei įrangą. Net jei 2022 m. gruodžio 5 d. vienašalį atsakovės laišką, išreiškiantį prašymą vėl pradėti derybas, teismas laikė kokiu nors ieškovės sutikimu dėl įrangos užlaikymo, tai teismas negalėjo nepastebėti ankstesnių 7 mėnesių trukmės ieškovės elektroninių laiškų, kuriais ji reikalavo grąžinti įrangą. Teismo išvados, kad katilo grąžinimas priklausė nuo taikaus šalių ginčo išsprendimo, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų ir jiems prieštarauja.

23.8.                      Teismas neteisingai aiškino nuomos sutarties 9 paragrafo 4 punkte įtvirtintos nuostatos esmę, pagal kurią uždelsus grąžinti nuomos objektą arba grąžinus ne visą nuomos objektą, nuomininkas privalo sumokėti nustatytą nuomos mokestį iki tinkamos būklės nuomos objekto grąžinimo momento. Taigi mokesčio už nuomos objekto negrąžinimą ar pavėluotą grąžinimą taikymas nėra susietas su nuomininko galimybe daiktu naudotis ar naudos iš jo gavimu. Aiškinant šią nuomos sutarties nuostatą teismas savo poziciją grindė subjektyviu požiūriu ir nuomone bei nesivadovavo ieškovės pateiktu Lenkijos Respublikos teisiniu reguliavimu.

23.9.                      Vadovaujantis Lenkijos Respublikos CK 225 straipsniu, nesąžiningo faktinio valdytojo pareigos savininkui yra tokios pat, kaip ir sąžiningo faktinio valdytojo nuo to momento, kai jis sužinojo, kad jam pareikštas ieškinys dėl daikto perdavimo. Taigi tai, kad atsakovė nuomos objekto galimai nenaudojo ir negavo naudos, nesudaro pagrindo spręsti, jog sutartinis mokestis už įrangos negrąžinimą atsakovei neturėtų būti taikomas.

23.10.                      Vadovaujantis nuomos sutarties 9 paragrafo 4 punkto nuostata, nėra aktualu, ar atsakovė nuomos objektu naudojosi, kadangi teisinę reikšmę turi tai, jog nuomos objektas buvo atsakovės žinioje ir šiuo laikotarpiu pagal nuomos sutartį atsakovė buvo atsakinga už nuomos mokesčio mokėjimą. Sąmoningai atsisakydama grąžinti nuomos objektą ieškovei atsakovė suvokė, kad už šį laikotarpį privalės mokėti sutartyje nustatytą mokestį, kuris, be kita ko, atliko atsakovės skatinimo kuo greičiau grąžinti nuomos objektą ieškovei funkciją ir atlyginti bent minimalius ieškovės nuostolius, tačiau šios paskirties teismas neįžvelgė.

24.       Atsiliepime atsakovė UAB „Baltijos kartonas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Ieškovė sau palankiai aiškina šalių tarpusavio komunikaciją ir prašymus neskubėti atvykti atsiimti įrangą vertina kaip atsakovės atsisakymą perduoti įrangą. Pavyzdžiui, 2021 m. rugpjūčio 26 d. laiške atsakovė neatsisakė perduoti nuomos objektą, o prašė kol kas nesiųsti darbuotojų pas atsakovę, nes atsakovė ketino įvertinti įrangą ir ją įsigyti.

24.2.                      Viena vertus, atsakovė iš tiesų ketino įsigyti įrangą, jei tik šalims būtų pavykę susitarti dėl priimtinų sąlygų. Kita vertus, ieškovės niekas niekur dalyvauti nevertė – ji buvo laisva spręsti dėl savo veiksmų ir niekas nekliudė jai atvykti ir pasiimti įrangą. Priešingai, ieškovė supratusi, kad įranga yra nebetinkama naudojimui ir nebegalės būti išnuomota, galimai sąmoningai dalyvavo derybose tikėdamasi, jog deryboms pavykus, atsakovė įsigis netinkamą naudojimui įrangą, o deryboms nepavykus, vėliau ieškovė reikalaus iš atsakovės nuomos mokesčio už laikotarpį, kuriuo vyko derybos. Tokiu būdu ieškovė gautų pajamas iš nudėvėtos ir neveikiančios įrangos.

24.3.                      Nors ieškovė akcentuoja tai, kad ji nesutiko, jog atsakovė negrąžintų įrangos, tačiau byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Priešingai, iš šalių komunikacijos matyti, kad šalys derėjosi dėl įrangos įsigijimo. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovė galėjo atvykti pasiimti įrangą ir klausė dėl įrangos atsiėmimo, ji taip ir neatvyko atsiimti įrangos.

24.4.                      Nuo nuomos sutarties nutraukimo dienos iki įrangos grąžinimo dienos vyko derybos dėl jos įsigijimo ir sprendėsi šalių ginčas dėl to, kokia yra įrangos būklė ir kas yra atsakingas už jos būklę. Šiuo atveju tam, kad priimti sprendimą dėl įrangos įsigijimo, buvo reikalinga įsivertinti jos kainą, nustatyti jos būklę. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. kovo mėn. šalių komunikacija buvo susijusi su įrangos ekspertize, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog, nors ir vėliau, tačiau 2022 m. rugsėjo mėn. ekspertizė buvo atlikta, įvertinant įrangos būklę ir galimybę naudoti pagal paskirtį. Taigi, visa šalių komunikacija iki įrangos pasiėmimo buvo susijusi su šalių derybomis dėl jos būklės, įvertinimo, viena kitai reiškiamų reikalavimų ir įsigijimo.

24.5.                      Nors ieškovė šalių derybas laiko nutrūkusias dar 2022 m. vasario ar kovo mėn., tačiau ignoruoja tai, kad 2022 m. gruodžio 5 d., atsakydama į ieškovės siūlymą, pranešė, jog sutinka ginčą spręsti taikiai, perduodant ieškovei katilą ir šalims nereiškiant viena kitai jokių reikalavimų. 2022 m gruodžio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d. susirašinėjimas patvirtina, kad šalys taikiai tariasi dėl įrangos perdavimo ieškovei. 

24.6.                      Ieškovės vertinimas, kad nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. nebuvo nuolatinės šalių komunikacijos ir derybos dėl įrangos įsigijimo buvo nutrūkusios, yra klaidingas, nes šalių komunikacija 2022 m. gruodžio mėn. vyko toliau, pačiai ieškovei pateikiant pasiūlymą dėl įrangos įsigijimo. Kita vertus, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėtu laikotarpiu (nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn.) ji būtų kreipusis į atsakovę dėl įrangos grąžinimo, ar tai, kad nurodytu laikotarpiu ji buvo atvykusi atsiimti įrangą.

24.7.                      Tai, kad šalys derėjosi dėl įrangos įsigijimo, siekė nustatyti jos būklę ir kainą, patvirtina ir įrangos buvimas pas atsakovę, kuris buvo toleruojamas abiejų šalių. Šalims derantis dėl įrangos įsigijimo, nebuvo tikslo įrangą transportuoti į Lenkiją, o vėliau vėl grąžinti į Lietuvą, kuomet atsakovei įsigijus įrangą, ji būtų likusi Lietuvoje. Tą suprato ir ieškovė, todėl, derantis dėl įrangos įsigijimo ir sprendžiant kilusius ginčus, ieškovė neatvyko atsiimti įrangos, nors turėjo visas galimybes. Todėl ieškovė neturi teisės skaičiuoti nuomos mokesčio už įrangą nuo nuomos sutarties nutraukimo iki įrangos grąžinimo ieškovei.

24.8.                      Atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas dėl įrangos įsigijimo, į kurį ieškovė atsakė tik 2021 m. lapkričio 18 d. (praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams), nurodydama, jog gavo mobilaus katilo savininko sutikimą jį parduoti atsakovei bei tai, kad ieškovė įtikino katilo savininką sutikti su atsakovės pasiūlyta kaina, taip pat nurodė prietaiso pardavimo sąlygą. Taigi pati ieškovė darybų metu delsė pateikti atsakymą, tačiau vis tiek reikalauja nuomos mokesčio, o tai yra nesąžininga ir neteisinga.

24.9.                      Iki 2022 m. gruodžio 9 d. ieškovė nė karto neužsiminė apie tai, kad yra skaičiuojamas nuomos mokestis už laiku negrąžintą įrangą. Tai patvirtina, jog derybų metu ieškovė nekėlė klausimo dėl mokėjimų šiuo laikotarpiu. Jei ieškovė nesutiko su įrangos buvimu pas atsakovę ir atitinkamu laikotarpiu skaičiavo nuomos mokestį, ji, kaip sąžininga sutartinių santykių šalis, turėjo apie tai informuoti atsakovę, o ne veikti paslapčia ir nesąžiningai.

24.10.                      Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė neįleido jos į savo teritoriją, t. y. trukdė atvykti ir pasiimti įrangą, kuri yra konteinerinio tipo, mobilus, kilnojamas daiktas. Ieškovė neįrodinėjo, kad iki 2023 m. sausio 16 d. ji buvo atvykusi atsiimti įrangą. Ieškovė tik ieško būdų atsakovei perkelti neigiamas pasekmes, atsiradusias iš ieškovės neveiksnumo, savo pareigų nevykdymo ir neprofesionalumo. Ieškovė turėjo teisę patekti prie įrangos ir ją atsiimti, įrangos transportavimo išlaidos jau buvo atsakovės apmokėtos.

24.11.                      Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 teismas patvirtino, kad ieškovė turėjo prieigą ir galėjo pasiimti įrangą, tačiau to nepadarė, tai reiškia, jog dėl to nuomos mokestis neturėjo būti skaičiuojamas ir ieškovė neturi teisės jo reikalauti.

25.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Baltijos kartonas“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti; arba Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad įranga 2021 m. sausio – 2021 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu veikė tinkamai.

25.2.                      Byloje liudytoju apklaustas V. Š. 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje parodė, kad „garo katilo degiklis iki jo atjungimo apie 5 mėnesius pastoviai išsijunginėdavo, per parą katilas išsijungdavo nuo 1 iki 5 kartų, todėl nebuvo galima našiai dirbti, tačiau konkrečių katilo veiklos sutrikimų neapibūdino ir laikotarpių neprisiminė“. Tai patvirtina, kad įranga tinkamai neveikė. Teismas didesnę įrodomąją reikšmę teikė ieškovės darbuotojo D. S. pateiktiems paaiškinimams ir liudytojais apklaustų asmenų parodymai nebuvo vertinami lygiareikšmiai.

25.3.                      Šalių pateiktas susirašinėjimas ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad, nepaisant įrangos klaidos ar gedimo pobūdžio, ieškovė niekada taip ir neatsiuntė specialisto tam, jog po 2021 m. vasario 8 d. būtų įvertinta įrangos būklė ir galimybė ją naudoti. Ieškovė apsiribojo nuotolinėmis konsultacijomis, pateikiant problemos šalinimo būdą – klaidos ištrynimą ar įrangos perkrovimą. Tačiau tai nėra tinkamas problemos ir netinkamo įrangos veikimo pašalinimas, nes, ištrynus klaidas ar perkrovus įrangą, ji toliau tinkamai neveikdavo.

25.4.                      Nuomos sutartis šalių buvo sudaryta 2015 m. spalio 15 d., o įranga sumontuota 2015 m. lapkričio 3 d. Taigi, iki 2021 m. vasario 8 d. atsakovė įranga naudojosi 63 mėnesius. Iš prie 2023 m. sausio 16 d. įrangos perdavimo ieškovei akto (procesoriaus duomenų) nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. vasario 8 d. matyti, kad įranga įsijungta 77 144 kartus. Jei per 63 mėn. įsijungė iš viso 77 144 kartus, atitinkamai vidutiniškai per vieną mėnesį įprastu atsakovės darbo (veiklos vykdymo) rėžimu buvo fiksuojami apie 1 225 įsijungimai. Tai reiškia, kad nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. liepos 12 d. (per 5 mėn.) įprastu rėžimu veikianti įranga turėjo fiksuoti apie 6 125 įsijungimus, kuomet, kaip teismas ir nurodė, buvo fiksuoti tik 4 049 įsijungimai (apie 66 proc.). Tai patvirtina, kad nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. liepos 12 d. įranga neveikė įprastu rėžimu, kaip klaidingai nustatė teismas.

25.5.                      Net jei laikyti, kad nuo 2015 m. iki 2019 m. įranga įsijungė 40 000 kartų, tai reikštų, jog nuo 2019 m. iki 2021 m. vasario 8 d. (apie 25 mėn.) ji įsijungė 37 144 kartus, t. y. vidutiniškai per mėnesį apie 1 486 kartus. Taigi, per 5 mėn. būtų fiksuojamas 7 430 įsijungimų skaičius, kuris beveik du kartus viršija faktinį 4 049 įsijungimų skaičių ir tai patvirtina, kad nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. liepos 12 d. įranga tinkamai neveikė.

25.6.                      Priešingai nei nurodė ieškovės liudytojas, vietoje įprasto 6 125 įsijungimų skaičiaus per 5 mėn., įranga įsijungė tik 4 049 kartus, o tai patvirtina atsakovės ir jos liudytojo V. Š. nurodytas aplinkybes, kad įranga be jokios priežasties apie 1–5 kartus per dieną išsijungdavo, dėl to ji negalėjo būti ir nebuvo naudojama.

25.7.                      Teismas neįvertino atsakovės papildomai teiktų įrodymų, patvirtinančių netinkamą įrangos veikimą, t. y. 2024 m. spalio 22 d. teismui buvo pateiktas prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame buvo pažymėta, kad ieškovės įranga iki jos pakeitimo UAB „Filter“ katilu visiškai neveikė ir juo atsakovė produkcijos negamino apie 5–6 mėnesius. Šį laikotarpį atsakovė produkciją gamino pirkdama lakštus iš kitų tiekėjų ir juos pjaustydama ir (ar) lankstydama bei naudodama fabrike esantį pagamintos produkcijos perteklių. Kartu su minėtu prašymu teismui buvo pateikti ir įrodymai, pagrindžiantys kiek papildomai produkcijos buvo perkama iš kitų tiekėjų 2020 m., t. y. metais kai ieškovės įranga dar veikė ir 2021 m., kai įranga nebefunkcionavo.

25.8.                      Teismas nevertino UAB „Filter“ 2022 m. rugsėjo 14 d. išvados dėl įrangos apžiūros, nors joje yra fiksuotos byloje reikšmingos aplinkybės. Išvadoje be kalkių bei rūdžių, be kita ko, yra fiksuojami ir įrangos defektai.

25.9.                      Labiau tikėtina, kad tam tikri trūkumai, dėl kurių įrangos funkcionavimas nėra galimas, egzistavo jau jos atjungimo nuo sistemos metu, tai iš esmės patvirtina, jog atsakovė negalėjo ja naudotis. Teismas tik išvardino nustatytus trūkumus ir nesiaiškino, nei dėl ko tokie trūkumai atsirado, nei kada jie atsirado ir (ar) šie trūkumai yra reikšmingi įrangos naudojimui.

25.10.                      Ieškovei neužtikrinus efektyvaus nuomos objekto veikimo nuomos sutarties galiojimo metu (nuo 2021 m. sausio mėn. iki nuomos sutarties nutraukimo), atsakovė už nurodytą laikotarpį neturėjo mokėti nuomos mokesčio, kurį teismas nepagrįstai priteisė.

25.11.                      Teismas be pagrindo rėmėsi kitoje byloje priimtame sprendime daromomis išvadomis, nesivadovaudamas teismų praktika dėl prejudicinių faktų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktą. Šiuo atveju kitoje civilinėje byloje ieškovė į teismą kreipėsi prašydama priteisti netesybas už neva įrangos sugadinimą. Įrodinėjimo dalykas toje byloje buvo tai, ar atsakovė sugadino įrangą ar ne, kadangi, po jos atjungimo praėjus apie pusantrų metų, jos būklė buvo įvertinta kaip netinkama naudojimui. Šios bylos įrodinėjimo dalykas nebuvo nurodytos aplinkybės.

26.       Atsiliepime ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Liudytojo V. Š. paaiškinimai yra neobjektyvūs arba jis visiškai neišmanė įrangos veikimo principų. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 iš saugomų įrangos operatorinės panelės nuotraukų nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. liepos 12 d. įranga buvo paleista 4 049 kartus. Taigi, tikint liudytojo V. Š. paaiškinimais, atsakovės darbuotojai 106 dienas (neskaičiuojant šventinių ir nedarbo dienų) įrangą bandydavo įjungti vidutiniškai po ne mažiau nei 38 kartus per dieną, o liudytojas V. Š. įrangos išsijunginėjimo skaičiumi įvardijo nuo 1 iki 5 kartų ir teigė, kad jis pats eidavo ir bandydavo ją įjungti reguliariai ir kasdien, o neįsijungiant, stodavo atsakovės darbas, darbuotojai negalėdavo atlikti savo funkcijų. Proceso dalyviams nustebus dėl tokio atsakovės darbo organizavimo būdo ir teiraujantis liudytojo, kaip tokių grubių pažeidimų kontekste atsakovė nebuvo pareiškusi ieškovei nė vienos pretenzijos dėl tokio dažno įrangos išsijunginėjimo, liudytojas V. Š. teigė, kad, jam girdint, atsakovės vadovybė dėl šių klausimų su ieškovės atstovais bendravo tik telefonu, o jis pats anglų kalbos nesupranta, todėl nežino, apie ką buvo kalbamasi. Ieškovei sunku suvokti liudytojo apibūdintą situaciją, nes tokia pozicija prieštarauja bet kokiai logikai.

26.2.                      Atsakovė įrodinėja, kad įranga sugedo ir buvo išjungta 2021 m. vasario mėn. pradžioje, tad kam ją dar 5 mėn. reikėjo junginėti po 38 kartus per dieną, jeigu ji buvo išjungta. Atsakovės direktorius neigė liudytojo V. Š. nurodytas aplinkybes, kad darbuotojai bandydavo įjungti patys, nurodė, jog niekas nėjo prie įrangos ir jos įjungti nebandė. Vien atsakovės vadovo J. K. pozicija paneigė liudytojo V. Š. parodymus.

26.3.                      Atsakovė tokį didelį įrangos įsijungimo kartų skaičių aiškino kaip jos netinkamą veikimą, tą akcentavo liudytojas V. Š. ir vadovas J. K. Tačiau apeliaciniame skunde ši atsakovės strategija pasikeitė ir ji teigia, kad 4 049 įsijungimo kartai tesudaro apie 66 proc. vidutiniško įsijungimo skaičiaus, buvusio iki 2021 m. vasario 8 d. Tai yra nauja aplinkybė, kurią atsakovė iškėlė tik apeliaciniame skunde, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme laikėsi priešingos pozicijos.

26.4.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad teismas suabsoliutino ieškovės liudytojo D. S. paaiškinimus ir nepagrįstai atsisakė vadovautis liudytojo V. Š. pozicija. Pažymi, kad liudytojo D. S. pozicija neprieštaravo nei rašytinei bylos medžiagai, nei kito liudytojo M. C. paaiškinimams. Teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir išvadas grindė sistemine jų visuma. Būtent liudytojo V. Š. paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas neturėjo pagrindo jų pagrindu daryti įrodymų visumai prieštaraujančias išvadas.

26.5.                      Atsakovė teigia, kad 2024 m. spalio 22 d. teismui buvo pateiktas prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame buvo pažymėta, jog ieškovės įranga iki jos pakeitimo UAB „Filter“ katilu neveikė ir ja atsakovė produkcijos negamino apie 5–6 mėnesius. Tokie teiginiai prieštarauja įrangos operatorinės panelės nuotraukoms, liudytojų D. S., M. C. paaiškinimams ir įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios šiai bylai turi prejudicinę reikšmę.

26.6.                      Ieškovė pažymi, kad teismas pagrįstai atsisakė prijungti prie bylos su 2024 m. spalio 22 d. atsakovės prašymu teiktus rašytinius įrodymus apie jos įsigyjamos produkcijos kiekį, kadangi jie neatitiko įrodymų sąsajumo reikalavimų. Tai, kad atsakovė vienu ar kitu laikotarpiu pirko atitinkamus produkcijos kiekius, neįrodo įrangos (ne)tinkamo veikimo.

26.7.                      UAB „Filter“ išvada ir joje nustatytos faktinės aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiame 2024 m. vasario 22 d. sprendime ir nustatyta, kad UAB „Filter“ konstatuoti įrangos pažeidimai atsirado jau po nuomos sutarties nutraukimo, kuris įvyko 2021 m. rugpjūčio 17 d., o jų priežastimi yra įrangos neužkonservavimas. Išvada parengta 2024 m. rugsėjo 14 d. Natūralu, kad atsakovei nustojus naudotis įranga ir ją laikant neužkonservuotą, ji tapo blogos būklės, bet tai nesusiję su ginčo laikotarpiu, už kurį atsakovė galiojant nuomos sutarčiai ir naudojantis įranga, nesutinka mokėti nuomos mokesčio. Ieškovė pažymi, kad pagal abiejose bylose nustatytas faktines aplinkybes nuo 2021 m. vasario pradžios iki 2021 m. liepos – rugpjūčio mėnesių įranga funkcionavo tinkamai, o atsakovė per šį laikotarpį nepateikė ieškovei nė vieno nusiskundimo. UAB „Filter“ išvada neįrodo, kad įranga sugedo 2021 m. sausio mėnesį.

26.8.                      Dėl nuomos objekto užkonservavimo atsakovė į ieškovę nesikreipė ir jos neinformavo apie nuomos objekto eksploatavimo pabaigą. Iš byloje esančios UAB „Filter“ išvados dėl katilo apžiūros turinio matyti, kad įranga yra sugedusi, netinkama naudoti ir tokioms situacijoms esant ją draudžiama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles. Kaip konstatuota Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024, labiausiai tikėtina, kad nuomos objektas sugedo 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį dėl atsakovės neatsiskaitymo už nuomą. Atitinkamai, jeigu atsakovė įrodinėja, kad dėl netinkamo nuomos objekto veikimo jai neturėtų kilti pareiga mokėti nuomos mokestį, tai ji turėtų pagrįsti, kokie gedimai atsirado ir ieškovės nebuvo pašalinti būtent rugpjūčio mėnesį (iki 17 dienos), nes po nuomos sutarties nutraukimo nuomos objekto serviso paslaugų ieškovė užtikrinti atsakovei neprivalėjo. 

26.9.                      Nuomos sutarties 6 paragrafo 8 punktas numato, kad nuomininkas privalo nedelsiant informuoti nuomotoją apie defektus, atsiradusius nuomos sutarties galiojimo metu. Atitinkamai jeigu atsakovė neinformavo ieškovės apie defektus, kurie būtų atsiradę vėliau, nei 2021 m. vasario 5 d. ir toliau nuomos objektu naudojosi, akivaizdu, kad įranga veikė tinkamai.

26.10.                      Atsakovės pozicija dėl nuomos mokesčio nemokėjimo arba jo sumažinimo turi būti aiškinama taikant nuomos sutarties nuostatas ir Lenkijos teisę, apie tai atsakovė nepasisako. Atsakovės minimos teisės reikalauti sumažinti nuomos mokestį arba nuo jo atleisti yra reglamentuojamos Lenkijos Respublikos CK 664 straipsnyje.

26.11.                      Kitoje Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo vertinamos ir nustatinėjamos iš esmės trys aplinkybės: 1) ar įranga buvo sugedusi; 2) dėl kokių priežasčių ji sugedo; 3) kada įranga sugedo. Dėl to ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos teismo sprendime kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Pati atsakovė šioje byloje su atsiliepimu į ieškovės ieškinį pateikė nurodytą Panevėžio apygardos teismo sprendimą, juo rėmėsi grįsdama savo poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų, esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

28.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės SELO ENERGIA, Sp. z.o.o. ieškinys atsakovei UAB „Baltijos kartonas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2015 m. spalio 15 d. sudarė nuomos sutartį dėl garo katilo „Bosch“, tipas (duomenys neskelbtini), bei vandens minkštiklio „Culligan“, tipas (duomenys neskelbtini) 1 500 litrų/val.

30.       Nuomos sutarties 10 paragrafo 3 punkte šalys susitarė visus kilusius ginčus spręsti pagal Lenkijos Respublikos įstatymus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalių materialiesiems santykiams taikytina Lenkijos Respublikos teisė. Byloje ginčo nėra ir dėl jurisdikcijos, o taip pat dėl to, kad Lietuvos teismuose byla nagrinėtina, vadovaujantis CPK nuostatomis.

31.       Nuomos sutarties 2 paragrafo 1 punkte numatyta, kad nuomos sutartis pasibaigia 2016 m. spalio 25 d., tačiau šalys naudojosi nuomos sutarties pratęsimo teise pagal nuomos sutarties 8 paragrafo 1 punktą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuomos santykiai buvo tęsiami iki 2021 m. rugpjūčio 17 d., kai nuomos sutartis rašytiniu ieškovės pranešimu buvo nutraukta nuomotojos iniciatyva dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. Nuomos objektas (įranga) ieškovei buvo grąžintas pagal abiejų šalių pasirašytą 2023 m. sausio 16 d. perdavimo–priėmimo aktą.

32.       Nuomos sutartimi šalių sulygtas nuomos mokestis – 855 Eur grynosios sumos ekvivalentas, perskaičiuotas pagal vidutinį Lenkijos Respublikos Nacionalinio banko valiutos keitimo kursą sąskaitos išrašymo dieną. Ieškovė atsakovei nuomos mokesčio apmokėjimui nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2023 m. sausio 17 d. pateikė PVM sąskaitas faktūras iš viso už 93 958,54 Eur. Ieškovė 2021 m. kovo 22 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė apmokėtų 2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. sausio 13 d. ir 2021 m. vasario 10 d. išrašytas 13 680 Eur PVM sąskaitas faktūras, nurodydama, jog skola pagal šias sąskaitas yra 10 315 Eur. Taip pat 2021 m. kovo 22 d. ieškovė pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų už vėlavimą mokėti nuomos mokestį apskaičiuotas palūkanas, kurių bendra suma – 9 678,67 Eur. Duomenų, kad atsakovė sumokėjo ieškovei nurodytas sumas ir mokėjo nuomos mokestį pagal kitas vėliau išrašytas PVM sąskaitas faktūras, byloje nėra.

33.       Nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. vasario 8 d. šalys bendravo nuotoliniu būdu, kurio metu atsakovė pranešdavo ieškovei apie tuo laikotarpiu įvykusius įrangos veikimo sutrikimus, o ieškovės atsakingi darbuotojai vertino gautą informaciją, teikė konsultacijas ir sprendė dėl pranešimuose nurodytų įrangos veikimo sutrikimų priežasčių ir jų šalinimo. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu laišku atsakovei pranešė, kad nuomos sutartis yra nutraukiama nedelsiant, remiantis nuomos sutarties 8 paragrafo 2 dalies a papunkčiu, numatančiu, jog nuomotojas turi teisę nedelsiant nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas vėluoja visiškai ar iš dalies mokėti pagal visus įsipareigojimus, kylančius iš nuomos sutarties, daugiau kaip 14 dienų nuo rašytinio pranešimo registruotu paštu ar faksu išsiuntimo dienos. Ieškovė nurodė, kad nuomos objektą paims artimiausiu metu ir netrukus atsakovė bus informuota apie nuomos sutarties objekto paėmimo datą. Atsakydama į pranešimą, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu laišku ieškovei, be kita ko, pranešė, kad ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, dėl to sulūžo garo katilo stabdys ir atsakovė patyrė nuostolių, jai teko išsinuomoti kitą įrangą. Šiuo raštu atsakovė pareiškė, kad ketina klausimus spręsti taikiai ir pateiks taikų pasiūlymą.

34.       Atsakovė 2021 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku ieškovei pareiškė, kad pagal pranešimus apie įrangos gedimus 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. vasario 2 d. ir 5 d. ieškovė ilgiau kaip 5 dienas nevykdė įsipareigojimų pagal nuomos sutartį ir neužtikrino tinkamo įrangos veikimo efektyvumo, todėl pagal nuomos sutarties 7 paragrafo 1 punktą įrangos bendrai neveikimo trukmei nuo 2024 m. sausio 27 d. iki šios dienos (224 dienas) atsakovė turi būti atleista nuo nuomos mokesčio. Nurodė, kad 2024 m. birželio mėnesį atsakovė turėjo nuomotis kitą alternatyvią įrangą, dėl to patyrė nuostolių. Taip pat atsakovė pateikė pasiūlymą taikiam ginčo išsprendimui, kuriame pasisiūlė nupirkti nuomos objektą.

35.       Atsakovė 2022 m. kovo 9 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad organizuos nepriklausomą ekspertizę katilo patikrinimui, kurioje gali dalyvauti ir ieškovė. Ieškovė tą pačią dieną rašytu elektroniniu laišku pareiškė, kad nori atgauti katilą ir prašė nurodyti dieną ir valandą kitą savaitę, kada galėtų pasiimti katilą. Atsakovė 2022 m. kovo 18 d. elektroniniu laišku ieškovei pranešė, kad jau beveik suorganizavo ekspertizę ir kitą savaitę atsiųs ieškovei laikus, kada ieškovė galės atvykti stebėti katilo apžiūrą, nepasiimdama katilo dėl tolimesnės ekspertizės, o po ekspertų preliminarių išvadų galima būtų aptarti, kokiomis sąlygomis užbaigti ginčą. Ieškovė elektroniniu laišku prašė pateikti informaciją (dėl katilo atsiėmimo) iki 2022 m. kovo 17 d. 16 val. 

36.       Atsakovė 2022 m. gruodžio 5 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad sutinka ginčą spręsti taikiai, perduodant ieškovei katilą ir šalims nereiškiant viena kitai jokių reikalavimų. 2022 m. gruodžio 9 d. ieškovės atstovas atsakovę informavo, kad ieškovė reikalauja nuomos mokesčio.

37.       Ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. atsakovei pareikštu ieškiniu Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024, be reikalavimo priteisti sutartines netesybas, atsakovei sugadinus išnuomotą įrangą, pareiškė reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti ieškovei katilą ir vandens minkštiklį (nuomos objektą). Šios bylos nagrinėjimo metu pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytą 2023 m. sausio 16 d. perdavimo–priėmimo aktą nuomos objektas (įranga) ir susiję dokumentai buvo perduoti ieškovei. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje N. e2-67-425/2024 nutraukė bylos dalį dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti ieškovei įrangą, o ieškovės ieškinį dėl sutartinių netesybų atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d.

38.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos mokesčio skolos ir palūkanų už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį priteisimo. Ieškovė laikosi nuostatos, kad atsakovė yra skolinga jai 93 958,54 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, kuris apskaičiuotas, remiantis nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2023 m. sausio 11 d. atsakovei pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis. Taip pat ieškovė apskaičiavo 22 472,90 Eur palūkanas už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį. Atsakovės teigimu, jai turi būti taikomas atleidimas nuo nuomos mokesčio sumokėjimo pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras nuo 2021 m. sausio 27 d. iki nuomos sutarties nutraukimo (2021 m. rugpjūčio 17 d.) dėl to, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė neužtikrino tinkamo įrangos veikimo. Taip pat atsakovės teigimu, ji neprivalo ieškovei mokėti nuomos mokesčio, uždelsus grąžinti nuomos objektą po nuomos sutarties nutraukimo iki 2023 m. sausio 16 d. (įrangos grąžinimo), nes po nuomos sutarties nutraukimo nebegaliojo sutarties nuostatos, įtvirtinančios nuomos mokesčio mokėjimą uždelsus grąžinti įrangą. 

39.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 36 704 Eur nuomos mokestį, 8 625,90 Eur palūkanas, 16,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 45 329,90 Eur sumą nuo 2023 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės sutartinį nuomos mokestį už laiku negrąžintą įrangą nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 17 d.) iki įrangos grąžinimo dienos (2023 m. sausio 16 d.). Kadangi ieškovė ir atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinius skundus, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo ginčo klausimu padarytų išvadų ir proceso dalyvių išdėstytų su tuo susijusių argumentų.

Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir prejudicinę reikšmę turinčių faktų

40.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog įranga 2021 m. sausio – 2021 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu veikė tinkamai. Atsakovės teigimu, byloje apklaustas liudytojas V. Š. 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje parodė, kad įranga tinkamai neveikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio liudytojo parodymais nesirėmė, o didesnę įrodomąją reikšmę suteikė ieškovės darbuotojo liudytojo D. S. paaiškinimams. Atsakovės teigimu, liudytojais apklaustų asmenų parodymai nebuvo vertinami lygiareikšmiai, taip sukuriant didesnę įrodomąją reikšmę liudytojui, kuris yra ieškovės darbuotojas. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą ir neįvertino atsakovės papildomai teiktų įrodymų, patvirtinančių netinkamą įrangos veikimą. Taigi apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų įvertinimu, ypač dėl teismo sprendimo dalies, kurioje ieškovės ieškinys buvo iš dalies patenkintas, nustačius, kad atsakovė neįrodė, jog įranga 2021 m. sausio – 2021 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu veikė netinkamai. Teisėjų kolegija su atsakovės argumentais nesutinka.

41.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

42.       Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

43.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės darbuotojas liudytojas V. Š. 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje parodė, jog garo katilo degiklis iki jo atjungimo apie 5 mėnesius pastoviai išsijunginėdavo, per parą katilas išsijungdavo nuo 1 iki 5 kartų, todėl nebuvo galima našiai dirbti, tačiau konkrečių katilo veiklos sutrikimų neapibūdino ir laikotarpių neprisiminė. Liudytojas teigė, kad apie katilo problemas atsakovės vadovas pastoviai informuodavo ieškovę, o ieškovės darbuotojai reaguodavo – patardavo, kad reikia ištrinti klaidas, atstatyti gamyklinius parametrus.

44.       Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo ir liudytojo D. S. parodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 5 d. atsakovės atstovas pranešė ieškovei, jog atsakovė susidūrė su įrangos sustojimu ir vandens nepakankamumu, o sprendžiant šį nusiskundimą, liudytojas atsakovės paprašė atsiųsti nuotrauką ir iš gautos nuotraukos, kurioje buvo užfiksuoti monitoriaus duomenys, nustatė, kad katilas įsijungęs, katilinė veikia 35 proc. galia ir slėgis kyla, tai yra laikoma tinkamu katilo veikimu. Liudytojas patvirtino, kad katilas neįsijungtų, jeigu būtų buvusi viršyta vandens sumažėjimo norma, nes tokiu atveju suveikia įrangos apsaugos funkcijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepasitvirtino atsakovės atstovo nurodytas katilo veikimo sutrikimas – vandens nepakankamumas. Taip pat iš šalių susirašinėjimo 2021 m. vasario 5 d. teismas nustatė, kad atsakovės atstovas J. K. elektroniniu paštu ieškovei pranešė, jog kibirkščiuoja degiklis, o prieš tai (vakar) iš degiklio pasirodė balti dūmai, degimo kvapas, klausė, ar saugu naudoti, o ieškovės darbuotojas D. S. raštu pateikė atsakovei klausimus apie tai, kada pasirodo liepsna, siūlė stebėti katilo galinėje esantį ekraną, paleisti įrangą iš naujo, prašė nuotraukos. 2024 m. spalio 29 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje D. S. parodė, kad atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, iš kur pasirodė dūmai, tačiau iš gautos valdymo punkto nuotraukos liudytojas nustatė, kad katilas įsijungė ir veikė gerai, įsijungusio veikiančio degiklio pajėgumai buvo žemi, nes vyko lėtas įšilimas, kuris būdingas įprastam įrangos veikimui, įsijungus degikliui. Liudytojas parodė, kad atsakovės atstovas nepaaiškino, iš kur konkrečiai kilo dūmai, tačiau iš nuotraukos buvo matyti, jog po katilo degikliu buvo šildytuvas (aliejinis radiatorius), kurio ten neturėjo būti, todėl liudytojas sprendė, kad dūmai, degimo kvapas galėjo kilti iš aliejinio šildytuvo, nes iš atsiųstos degiklio nuotraukos buvo matoma, kad degiklis įsijungė ir veikė, tą rodė jo parametrai, iš kurių buvo nustatyta, jog katilas veikė.

45.       Pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 23 d. posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, kad, atsiimant katilą, buvo nustatyta, jog nuo 2021 m vasario 8 d. iki 2021 m. liepos 12 d. katilas buvo paleistas 4 049 kartų ir tai patvirtina įprastinę katilo veikimo būklę ir įsijungimo ciklus, t. y. atsakovės gamybos procese naudojant katilo pagamintus garus, kai yra pasiekiamas atitinkamas slėgis, katilas išsijungia, jei slėgis krenta – vėl įsijungia. Liudytojo D. S. parodymais buvo nustatyta, kad prieš tai aptartą katilo veikimui būdingą cikliškumą patvirtino ir atsakovei atsiimant katilą nustatyti duomenys, jog ankstesniu katilo pas atsakovę veikimo laikotarpiu 2015–2019 metais katilo įsijungimų (paleidimų) skaičius siekė apie 40 000 kartų. 

46.       Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi liudytojo – ieškovės katilinių įrangą aptarnaujančio darbuotojo M. C. parodymais, kuris 2023 m. sausio 16 d. dalyvavo iš atsakovės atsiimant įrangą. Liudytojas paaiškino, kad 2023 m. sausio 16 d. ieškovei atsiimant iš atsakovės katilą buvo peržiūrėtos įrangos fiksuotos klaidos ir nustatyta, jog nuo 2021 vasario 8 d. iki 2021 m. liepos 22 d. buvo fiksuotos 9 klaidos, kurių kodai patvirtina, kad dėl šių klaidų katilo degiklis išsijungė. Liudytojo parodymais patvirtinta, kad dauguma fiksuotų klaidų, tai yra septynios klaidos (2021 m. liepos 22 d. ir liepos 12 d., 5 klaidos 2021 m. vasario 8 d.) buvo tiesiogiai susijusios su žemu dujų slėgiu, tai reiškia, kad buvo sutrikęs dujų tiekimas ir katilo degiklis išsijungė dėl blogo dujų tiekimo (nepakankamo dujų tiekimo ar iš viso nustojus tiekti dujas), už kurį yra atsakingas dujų tiekėjas, o ne įranga. Kitos klaidos fiksuotos dėl pašalinės šviesos. Liudytojas parodė, kad pašalinės šviesos klaidos fiksavimas gali būti susijęs su saulės šviesa, įšilusiu ventiliatoriumi, taip pat gali būti, kad išsijungiant degikliui, dar nespėjus katilui atvėsti, paduodant dujas atsiradusi kibirkštis gali būti fiksuojama kaip pašalinės šviesos klaida. Liudytojas patvirtino, kad atsakovės pranešimai dėl pasirodžiusi balto dūmo, vandens sumažėjimo nėra susiję su fiksuotomis klaidomis, kadangi tikrinant katilo ekrano duomenis buvo matyti, jog katilo degiklis įsijungdavo, o tai reiškia, kad vandens lygis buvo pakankamas ir negalėjo būti sumažėjęs. Kitas, atsiimant katilą užfiksuotas klaidas, liudytojas apibūdino kaip nepriskiriamas prie prieš tai nurodytų, kadangi tuomet kai degiklis įsijungia pats, tai vadinama šaltu įsijungimu (startu), tik reikia laiko, kad degiklis įšiltų, tad katilas padeda veikti iš lėto, kol pasiekia nustatytus parametrus ir tai nėra įrangos gedimai.

47.       Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog dėl kiekvieno šioje byloje atsakovės pranešto atvejo, įvardijamo įrangos veikimo trikdžiu, įranga veikė neefektyviai ar buvo sumažėjęs jos veikimo efektyvumas ilgiau kaip 5 dienas (CPK 178 straipsnis), todėl nėra atleidimo nuo nuomos mokesčio ar jo dalies mokėjimo sąlygų (nuomos sutarties 7 paragrafo 1 punktas). Nors atsakovė nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė ieškovei pateikdavo tik savo nuomonę dėl galimo įrangos veiklos sutrikimo, defekto, kurią (atsakovės nurodytus įrangos veiklos sutrikimus) ieškovės specialistai, ištyrę pateiktus duomenis ir iš nuotraukų įvertinę įrangos fiksuojamus techninius parametrus, kvalifikavo kaip atitinkančius katilo veikimo ciklus ir įrangos apsauginių funkcijų įsijungimą. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsikirtimas į ieškinį, tačiau nėra paneigiamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, nenurodomi teisės normų pažeidimai įvertinant įrodymus. Taigi atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu byloje esančių įrodymų ir liudytojų paaiškinimų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir (ar) tai, jog liudytojais apklaustų asmenų parodymai nebuvo vertinami lygiareikšmiai, taip sukuriant nepagrįstą didesnę įrodomąją reikšmę ieškovės liudytojui, nėra pagrindo. Šiuo atveju priešingai, liudytojo D. S. paaiškinimai buvo nuoseklūs, atitiko byloje esančius rašytinius įrodymus, neprieštaravo kitų liudytojų paaiškinimams. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu.

48.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. liepos 12 d., t. y. per 5 mėnesių laikotarpį įprastu režimu veikiantis katilas turėjo fiksuoti apie 6 125 įsijungimus, tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo fiksuoti tik 4 049 įsijungimai (tai sudaro tik apie 66 proc.). Atsakovės teigimu, tai patvirtina, kad nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. liepos 12 d. katilas neveikė įprastu rėžimu, kaip klaidingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentais, atkreipia dėmesį, kad atsakovė šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme iš esmės neįrodinėjo ir tik apeliaciniame skunde nurodo, jog 4 049 įrangos įsijungimo kartai sudaro tik apie 66 proc. vidutinio jos įsijungimų skaičiaus, buvusio iki 2021 m. vasario 8 d. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme bet kokį didelį įrangos įsijungimo kartų skaičių aiškino kaip įrangos netinkamą veikimą. Kadangi apeliaciniame skunde draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis, kuriomis nebuvo remiamasi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisėjų kolegija plačiau dėl šių atsakovės argumentų nepasisako. 

49.       Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės papildomai teiktų įrodymų, patvirtinančių netinkamą įrangos veikimą, t. y. 2024 m. spalio 22 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame buvo pažymėta, jog ieškovės įranga iki jo pakeitimo UAB „Filter“ katilu visiškai neveikė ir juo atsakovė produkcijos negamino apie 5–6 mėnesius. Šį laikotarpį atsakovė produkciją gamino pirkdama lakštus iš kitų tiekėjų ir juos pjaustydama ir (ar) lankstydama bei naudodama fabrike esantį pagamintos produkcijos perteklių. Kartu su minėtu prašymu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti ir įrodymai, pagrindžiantys, kiek papildomai produkcijos buvo perkama iš kitų tiekėjų 2020 metais, t. y. metais, kai ieškovės įranga dar veikė, ir 2021 metais, kai įranga nebefunkcionavo. Teisėjų kolegija su atsakovės pozicija nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 23 d. posėdžio metu atsisakė priimti atsakovės 2024 m. spalio 22 d. pateiktus papildomus įrodymus (dokumento registracijos Nr. DOK–5320), kaip neatitinkančius įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimo, t. y. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių (2024 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 20 min. 38 s). Taigi pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pateiktus papildomus įrodymus, nagrinėdamas bylą jų pagrįstai nevertino. Be to, nors atsakovė remiasi papildomais įrodymais teigdama, kad įranga iki jo pakeitimo UAB „Filter“ katilu visiškai neveikė ir juo atsakovė produkcijos negamino apie 5–6 mėnesius, tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog tokia atsakovės pozicija prieštarauja liudytojo V. Š. parodymams, kuris nenurodė, kad įranga visiškai neveikė ir juo atsakovė visiškai negamino produkcijos; be to, tokia atsakovės pozicija prieštarauja pirmiau išanalizuotai jos pačios pozicijai, kad po 2021 m. sausio mėn. atsakovė įranga naudojosi, tačiau tai, jos teigimu, vyko 66 proc. pajėgumu. Taigi nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams, liudytojų paaiškinimams bei atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtai pozicijai.

50.       Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kitoje byloje pateiktos UAB „Filter“ išvados dėl įrangos apžiūros, nors joje yra fiksuotos itin byloje reikšmingos aplinkybės. Išvadoje be kalkių bei rūdžių, be kita ko, yra fiksuojami ir įrangos defektai. Teisėjų kolegija pastebi, kad nurodyta išvada buvo plačiai ir išsamiai išanalizuota Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024, kurioje ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti 11 000 Eur netesybų dėl to paties nuomos objekto (įrangos) sugadinimo, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiai bylai turinčiais prejudicinę reikšmę faktais, nustatytais minėtoje civilinėje byloje.

51.       Ieškovė Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 įrodinėjo faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės netinkamu sutarties vykdymu ir įrangos sugadinimu, o atsakovė atsikirtinėjo, kad dėl ieškovės, kaip įrangos nuomotojos, pagal nuomos sutartį nevykdomų pareigų įranga buvo sugadinta. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 nustatė, kad ieškovė nevykdė savo pareigos atlikti katilo konservavimo darbus ir nepaneigė aplinkybės, jog katilas buvo sugadintas būtent dėl įrangos tinkamo nekonservavimo, nutraukus jo darbą. Minėtoje byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai: 1) katilas tinkamai veikė iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio, o ieškovė iki šios datos užtikrino katilo veikimą pagal sutartį; 2) po katilo veiklos sutrikimų 2021 m. sausio–vasario mėnesiais, katilas toliau veikė ir buvo naudojamas daugiau kaip 200 dienų, o atsakovė neteikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo laikotarpiu katilo naudojimas buvo nutrauktas; 3) katilo utilizavimas užkirto galimybę objektyviai įvertinti realią kilusių nuomos objekto naudojimo sutrikimų apimtį ir pasekmes. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 konstatavo, kad pagal byloje esančią medžiagą labiausiai tikėtina, jog įranga sugedo 2021 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Taigi, įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 UAB „Filter“ išvadoje konstatuoti katilo (įrangos) pažeidimai atsirado jau po sutarties nutraukimo (2021 m. rugpjūčio 17 d.), o jų priežastimi yra katilo neužkonservavimas, kurį teismas pripažino buvus ieškovės pareiga. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad UAB „Filter“ išvada neįrodo, kad įranga tinkamai neveikė jau nuo 2021 m. sausio mėn., todėl pirmosios instancijos teismui šioje byloje vadovautis minimose išvadose nurodytomis aplinkybėmis pagrindo nebuvo.

52.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 ir tai, jog teismas kitoje civilinėje byloje šiai nagrinėjamai bylai nustatė prejudicinius faktus. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad kitoje civilinėje byloje ieškovė į teismą kreipėsi reikalaudama priteisti netesybas už įrangos sugadinimą, o įrodinėjimo dalykas šioje byloje buvo tai, ar atsakovė sugadino įrangą, kadangi po jos atjungimo praėjus apie pusantrų metų, įrangos būklė buvo įvertinta kaip netinkama naudojimui. Todėl, atsakovės teigimu, kitos bylos įrodinėjimo dalykas nebuvo aplinkybės, ar 2021 m. sausio–rugpjūčio mėn. įranga galėjo būti naudojama, nes tai neturi nieko bendro su ieškovės dabar nagrinėjamu reikalavimu.

53.       Minėta, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl sutartinių netesybų iš atsakovės priteisimo, todėl įsiteisėjusioje byloje buvo vertinama, ar įranga buvo sugedusi, kada ir dėl kokių priežasčių ji sugedo. Taigi šiuo atveju priešingai, nei nurodo atsakovė, akivaizdu, kad kitoje civilinėje byloje padarytos išvados apie tai, iki kada įranga veikė ir dėl kokių priežasčių sugedo, laikytinos turinčiomis prejudicinę reikšmę šiai bylai, nes šioje byloje taip pat yra vertinama, iki kada atsakovė įrangą naudojo, kada ją išjungė, ar įranga veikė tinkamai, kada ji sugedo. Taigi Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 buvo nustatyti šiai nagrinėjamai bylai prejudiciniais laikytini faktai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi.

54.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, grįsdama savo poziciją šioje byloje, taip pat rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko su pirmiau aptartos civilinės bylos prejudicine įtaka šiai bylai ir tik tada, kai jos atžvilgiu buvo priimtas iš dalies nepalankus jai teismo sprendimas, atsakovė pradėjo neigti prejudicinę teismo sprendimo reikšmę nagrinėjamai bylai.

55.       Kadangi atsakovė neįrodė, kad dėl kiekvieno atsakovės pranešto ieškovei įvardinto įrangos veikimo trikdžio įranga veikė neefektyviai ar buvo sumažėjęs jos veikimo efektyvumas ilgiau kaip 5 dienas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovės nurodytus sutrikimus kaip atitinkančius nuomos sutartyje įtvirtintas atleidimo nuo nuomos mokesčio ar jo dalies mokėjimo sąlygas (nuomos sutarties 7 paragrafo 1 punktas), todėl atsakovės apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovė, prašydama panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašydama perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat nepateikė nei įrodymų, nei argumentų, lemiančių tokio prašymo pagrįstumą, todėl jis negali būti patenkintas.

Dėl sutarties mokesčio už negrąžintą įrangą nuo sutarties nutraukimo dienos iki įrangos grąžinimo dienos ir palūkanų už vėlavimą mokėti nuomos mokestį po nuomos sutarties nutraukimo priteisimo

56.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės sutartyje numatytą nuomos mokestį už negrąžinamą įrangą nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 17 d.) iki 2023 m. sausio 16 d. (įrangos grąžinimo dienos). Atitinkamai atmetė ir išvestinį ieškovės reikalavimą dėl palūkanų už vėlavimą mokėti nuomos mokestį po nuomos sutarties nutraukimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė sutiko, jog, vykstant deryboms dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, atsakovė įrangos negrąžintų. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė įranga nesinaudojo ir negavo iš jos jokios naudos, atitinkamai šios ieškinio reikalavimų dalies tenkinimas reikštų nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu ir jos interesų pažeidimą. Ieškovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė nebuvo sąžininga nuomos objekto valdytoja ir suprato, jog negrąžindama nuomos objekto ieškovei, atima iš jos galimybę naudoti nuomos objektą ir gauti iš to naudą. Be to, atsakovė inicijavo derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo ir visaip jas vilkino, nors ieškovė tokiai įvykių eigai nepritarė. Todėl, ieškovės teigimu, ji vadovaudamasi šalių sudarytos nuomos sutarties 9 paragrafo 4 punktu, pagrįstai reikalavo iš atsakovės priteisti nuomos mokestį ir už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo iki faktinio nuomos objekto grąžinimo dienos. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

57.       Vadovaujantis nuomos sutarties 9 paragrafo „Grąžinimas“ 4 punktu, uždelsus grąžinti nuomos objektą arba grąžinus ne visą nuomos objektą, nuomininkas privalo sumokėti nustatytą nuomos mokestį iki tinkamos būklės nuomos objekto grąžinimo momento. Tokia nuomos sutarties nuostata taikytina po nuomos sutarties pasibaigimo, garantuojant kuo greitesnį nuomos objekto (įrangos) grąžinimą nuomotojui.

58.       Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl įrangos išreikalavimo iš atsakovės, tačiau po 2023 m. sausio 16 d. įvykusio įrangos perdavimo ieškovei, šio reikalavimo atsisakė ir ši civilinės bylos dalis buvo nutraukta. Taigi šalių civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 įrodinėtos aplinkybės, susijusios su įrangos grąžinimu ieškovei, nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės reikšmės.

59.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakydama į ieškovės 2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu laišku ieškovei siūlė klausimus spręsti taikiai, nurodydama, jog pateiks taikų pasiūlymą, o iki tol prašė nesiųsti darbuotojų, nes atsakovė negalės grąžinti nuomos objekto. Pasiūlymą taikiam ginčo išsprendimui atsakovė pakartojo 2021 m. rugsėjo 9 d. elektroniniame laiške ieškovei, siūlydama iš jos nupirkti nuomos objektą, o 2021 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku teiravosi, ar ieškovė gavo pasiūlymą taikiam ginčo išsprendimui. Ieškovė atsakydama į laišką, tos pačios datos elektroniniu laišku informavo, kad svarsto atsakovės pateiktą taikos pasiūlymą ir praneš apie sprendimą. 2021 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku ieškovė atsakovei pranešė, kad gavo mobilaus katilo savininko sutikimą jį parduoti atsakovei ir kad ieškovė įtikino katilo savininką sutikti su atsakovės pasiūlyta kaina, taip pat nurodė, prietaiso pardavimo sąlygą. Atsakydama į šį laišką, atsakovė 2021 m. gruodžio 14 d. laišku pranešė, kad ruošia galutinį pasiūlymą klausimui išspręsti, kurį ieškovei pateikė 2021 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku, be kita ko, siūlydama sumokėti už katilą 60 000 Eur. 2022 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku ieškovė atsakovei pateikė pasiūlymą parduoti katilą ir reikalavimą apmokėti, taip pat prašymą sumokėti 44 375 Eur. Atsakydama į šį pasiūlymą, atsakovė 2022 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku pareiškė, kad sutiktų iš viso ieškovei sumokėti 65 000 Eur, siūlė susitikti, kartu patikrinti katilo būklę. Šalims nesusitarus, ieškovė prašė paruošti katilą grąžinimui bei nurodyti, kur jis yra ir kada ieškovė galėtų jį atsiimti.

60.       Taigi, nors šalys derėjosi dėl įrangos įsigijimo (pardavimo), tačiau toks derybų faktas savaime nepatvirtina, kad ieškovė sutiko su tuo, jog atsakovė negrąžintų įrangos pasibaigus nuomos sutarčiai. Pažymėtina, kad šalys nesudarė papildomų susitarimų dėl įrangos užlaikymo, kol vyks derybos, taip pat nepakeitė ir (ar) neatšaukė nuomos sutarties sąlygų. Nors šalių derybos truko nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. vasario 11 d., tačiau byloje duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi su įrangos užlaikymu, nėra (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo elektroniniuose laiškuose ne kartą nurodė, jog siekia susigrąžinti įrangą, o taikaus ginčo užbaigimą (kaip ir jo pradžią) inicijavo atsakovė. Nepaisant to, atsakovė nebuvo suinteresuota greitu derybų procesu ir įrangos grąžinimu, pavyzdžiui, 2022 m. kovo 18 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad jau beveik suorganizavo ekspertizę ir kitą savaitę atsiųs ieškovei laikus, kada ši galės atvykti ir stebėti procesą, tačiau nei 2022 m. kovo, nei balandžio mėn. apie galimybę dalyvauti įrangos ekspertizėje atsakovė ieškovės neinformavo, sąlygų apžiūrėti įrangos nesudarė ir toliau laikė įrangą savo žinioje. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovė, siekdama išspręsti ginčą dėl įrangos taikiai, vykdydama derybas, prisiėmė sutartimi numatytą riziką, jei šalių vykdomos derybos nesibaigs taikiai, t. y. prisiėmė riziką sumokėti nustatytą nuomos mokestį iki tinkamos būklės įrangos grąžinimo momento. 

61.       Nors atsakovė teigia, kad ji nedarė kliūčių ieškovei įrangos atsiėmimui, tačiau Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-67-425/2024 esantys duomenys (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2) patvirtina, jog atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 5 d. kartojo, kad ieškovė gali pasiimti įrangą su tam tikromis sąlygomis, t. y. ieškovė turėtų atsisakyti turtinių pretenzijų atsakovei (atsakovė sutiko perduoti įrangą tik jeigu ieškovė atsisakytų visų kitų savo reiškiamų reikalavimų pagal nuomos sutartį). Įrangą atsakovė ieškovei grąžino tik po to, kai pastaroji kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, be kitų reikalavimų, ir dėl įrangos grąžinimo. Taigi sutiktina su ieškovės argumentais, kad tik ieškovei teismine tvarka pareiškus reikalavimą dėl įrangos išreikalavimo iš atsakovės, pastaroji pripažino šį ieškinio reikalavimą ir įrangą ieškovei grąžino, o iki tol šalių komunikacija dėl įrangos grąžinimo nebuvo sėkminga ir toks negrąžinimas negali būti pateisinamas tarp šalių vykusiomis netiesioginėmis derybomis dėl taikaus ginčo išsprendimo, pasibaigusio atsakovės atsisakymu įsigyti nuomotą įrangą.

62.       Minėta, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog šalių materialiesiems santykiams taikytina Lenkijos Respublikos teisė. Šiuo atveju šalių ginčui kilus iš nuomos sutarties byloje, be kita ko, aktualios Lenkijos Respublikos CK normos, reglamentuojančios sutarčių, prievolių vykdymo ir nuomos teisinius santykius. Lenkijos Respublikos CK 353(1) straipsnis numato, kad šalys, sudarančios sutartį, gali sureguliuoti teisinius santykius savo nuožiūra, jeigu jos turinys ar paskirtis neprieštarauja santykių savybėms (pobūdžiui), įstatymui ar socialinio sambūvio principams. Pagal Lenkijos Respublikos CK 354 straipsnį skolininkas turi vykdyti prievolę pagal jos turinį ir taip, kad tai atitiktų jos socialinę ir ekonominę paskirtį bei socialinio sambūvio principus, o jeigu yra nusistovėję papročiai šiuo atžvilgiu, taip pat šiuos papročius atitinkančiu būdu (1 dalis). Lygiai taip pat kreditorius turėtų bendradarbiauti vykdydamas prievolę (2 dalis).

63.       Pažymėtina, kad nuomos sutarties 9 paragrafo 3 punkte nustatyta, jog nuomininkas neturi teisės pasilikti nuomos objekto, nepaisant pretenzijų pobūdžio. Taigi, nors atsakovė tikėjosi ginčą užbaigti taikiu būdu, tačiau įvertinus besąlyginę pareigą grąžinti įrangą, toks įrangos užlaikymas, nesant aiškiai išreikšto ieškovės sutikimo, prieštaravo nuomos sutarčiai ir negali būti pateisinamas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Lenkijos Respublikos CK nuostatas ir šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas.

64.       Pagal Lenkijos Respublikos CK 224 straipsnio 1 paragrafo nuostatas, sąžiningas faktinis valdytojas neprivalo atlyginti už daikto naudojimą ir neatsako už jo susidėvėjimą, būklės pablogėjimą ar praradimą. Jis įgyja nuosavybės teisę į natūralias naudas, kurios buvo atskirtos nuo turto jo valdymo metu, ir pasilieka gautas civilines naudas, jeigu per tą laiką jos tapo mokėtinos. Šio straipsnio 2 paragrafas numato: „tačiau nuo to momento, kai sąžiningas faktinis valdytojas sužino, kad jam pareikštas ieškinys dėl daikto perdavimo, jis privalo sumokėti už daikto naudojimą ir yra atsakingas už jo nusidėvėjimą, būklės pablogėjimą ar praradimą, išskyrus atvejus, kai pablogėjimas ar praradimas įvyko ne dėl jo kaltės. Jis privalo grąžinti nuo pirmiau minėto momento gautas naudas, kurių jis nesunaudojo, taip pat sumokėti tų, kurias jis sunaudojo, vertę“.

65.       Vadovaujantis Lenkijos Respublikos CK 225 straipsniu, nesąžiningo faktinio valdytojo pareigos savininkui yra tokios pat, kaip ir sąžiningo faktinio valdytojo nuo to momento, kai jis sužinojo, kad jam pareikštas ieškinys dėl daikto perdavimo. Tačiau nesąžiningas faktinis valdytojas taip pat privalo grąžinti naudos, kurios negavo dėl netinkamo eksploatavimo, vertę ir atsako už daikto būklės pablogėjimą ir praradimą, išskyrus atvejus, kai daiktas būtų sugadintas ar prarastas net jeigu jį būtų turėjęs įgaliotas asmuo.

66.       Pagal nurodytą Lenkijos Respublikos teisinį reglamentavimą tai, kad atsakovė įrangos galimai nenaudojo ir negavo naudos, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuomos sutartyje sulygtas nuomos mokestis už įrangos negrąžinimą atsakovei neturėtų būti taikomas. Šiuo atveju svarbu tai, kad įranga buvo pas atsakovę ir ji buvo atsakinga už nuomos mokesčio mokėjimą. Taigi atsakovė turėjo suprasti iš nuomos sutarties jai kylančias pasekmes, t. y. atsisakydama grąžinti įrangą ieškovei, atsakovė turėjo suvokti, kad privalės mokėti nuomos sutartyje nustatytą mokestį. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių nuomos sutartyje įtvirtintas sąlygas dėl įrangos grąžinimo ir mokesčio mokėjimo ir nepagrįstai nepriteisė įrangos grąžinimo mokesčio nuo nuomos sutarties nutraukimo iki įrangos grąžinimo dienos bei atitinkamai nepagrįstai atmetė išvestinį reikalavimą dėl palūkanų už vėlavimą mokėti nuomos mokestį už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo priteisimo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sutarties nuomos mokesčio už negrąžinamą įrangą nuo nuomos sutarties nutraukimo dienos iki įrangos grąžinimo dienos priteisimo ir dėl palūkanų už vėlavimą mokėti nuomos mokestį už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo priteisimo pakeisti, t. y. ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 93 958,54 Eur nuomos mokesčio skolą ir 22 472, 90 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti. Pažymėtina, kad atsakovė ginčo dėl nurodytų sumų dydžio nekėlė, todėl jis pripažįstamas pagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

67.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

68.       Pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (39 proc.) ir atmestiems (61 proc.) reikalavimams šalims priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, keičiasi ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija, t. y. ieškovei priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, o atsakovei jos patirtos išlaidos neatlyginamos.

69.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 20 d. ir 2024 m. spalio 23 d. pateikė prašymus dėl 1 848 Eur žyminio mokesčio, 4 050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 467,90 Eur išlaidų vertimui į valstybinę (lietuvių) kalbą priteisimo iš atsakovės.

70.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

71.       Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi teismų praktikos nuostatomis, jog tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, kaip ir įvairių dokumentų byloje pateikimas negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos, patirtos prašymui pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už prieš tai nurodytų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-156-701/2016; Nr. e3K-3-466-403/2018; Nr. e3K-3-236-943/2023).

72.       Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pateiktas advokato išlaidų ataskaitas nustatė, kad į advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidas įtraukti mokėjimai už parengtus procesinius dokumentus (ieškinį, patikslintą ieškinį, dubliką), už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Tačiau taip pat į išlaidas buvo įtrauktos prašymo dėl trūkumų pašalinimo rengimo išlaidos, kurios pagal Rekomendacijų 8.17 punktą nepriskiriamos prie rekomenduojamų atlyginti išlaidų, taip pat išlaidos už paslaugas, kurios pagal aptartą teismų praktiką laikytinos daugiau techninio pobūdžio (prašymų pratęsti procesinius terminus rengimas ir pan.) arba kaip sudėtinės dalys priskiriamos procesinių dokumentų rengimui (pvz., elektroninio laiško rengimas dėl Lenkijos Respublikos teisės, gautų Lenkijos Respublikos teisės aktų analizė ir pan.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteistinomis advokato pagalbai apmokėti išlaidomis pripažino 3 850 Eur.

73.       Apeliacinės instancijos teismui ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir skundžiamo sprendimo dalį pakeitus, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visiškai (100 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 1 848 Eur žyminis mokestis, 3 850 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1 467,90 Eur išlaidos vertimui, iš viso 7 165,90 Eur. Kadangi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos, dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir atsakovės prašymas netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

74.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino teisės normas, byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į prejudicinius faktus, tačiau, spręsdamas dėl sutartinio nuomos mokesčio už negrąžintą įrangą nuo nuomos sutarties nutraukimo dienos iki įrangos grąžinimo dienos ir palūkanų už vėlavimą mokėti nuomos mokestį už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo priteisimo, netinkamai taikė šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas, neatsižvelgė į Lenkijos Respublikos teisinį reglamentavimą. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovės ieškinį tenkinant visiškai, t. y. priteisiant ieškovei iš atsakovės  93 958,54 Eur nuomos mokesčio skolą, 22 472, 90 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, 16,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už 116 431,44 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 7 165,90 Eur ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

75.       Į esminius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

76.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teisme.

77.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės tenkinamas, o atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmetamas, ieškovė įgyja teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinį skundą ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

78.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 4 592 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme bei už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (8.10, 8.11 papunkčiai), priteisia iš atsakovės ieškovei 4 592 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

             Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

             „Ieškovės SELO ENERGIA, Sp. z.o.o. ieškinį tenkinti visiškai.

 Priteisti ieškovei SELO ENERGIA, Sp. z.o.o. (juridinio asmens kodas 5260005592) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“ (juridinio asmens kodas 303493900) 93 958,54 Eur (devyniasdešimt trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 54 centų) nuomos mokestį, 22 472,90 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 90 centų) palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, 16,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už 116 431,44 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 7 165,90 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 90 centų) bylinėjimosi išlaidas“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“ (juridinio asmens kodas 303493900) ieškovei SELO ENERGIA, Sp. z.o.o. (juridinio asmens kodas 5260005592) 4 592 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai         Danguolė Martinavičienė

                                                                                                     Antanas Rudzinskas

                                                                                                  Alma Urbanavičienė