Civilinė byla Nr. e2-13154-1171/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13108-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,
sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,
dalyvaujant atsakovo I. A. atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto logistikos kompanija“ ieškinį atsakovui I. A. dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transporto logistikos kompanija“ per atstovą kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. A., kuriame prašo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir priimti naują sprendimą – atmesti visus atsakovo darbo byloje pareikštus reikalavimus kaip nepagrįstus ir pareikštus ne tam ieškovui bei panaikinti Telšių darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Nr. APS-113-3976/2022.
Ieškinyje nurodė, jog UAB „Transporto logistikos kompanija“ (toliau – ieškovė arba darbdavė) yra registruota kaip laikinojo darbo įmonė, kuri nuomoja darbuotojus įvairioms kitoms įmonėms užsienyje bei vykdo krovinių pervežimo veiklą. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. balandžio 27 d. priimtame sprendime (toliau – sprendimas) neįrodė, jog būtent I. A. (toliau – atsakovas arba darbuotojas) dirbo Vokietijos Federacijoje registruotoje įmonėje kaip pas laikinojo darbo naudotoją. Teigia, jog tokia išvada padaryta tik Darbo ginčų komisijos narių asmeniniu įsitikinimu, susiformavusiu iš žodinių paaiškinimų, tuo tarpu rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas buvo išsiųstas dirbti kaip laikinasis darbuotojas į Vokietiją, nėra. Nurodo, jog su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu darbuotojas buvo siunčiamas dirbti komandiruočių principu įprastomis darbo Lietuvos sąlygomis į Vokietijos Federaciją, vykdyti ieškovės krovinių vežimo veiklą. Teigia, jog ieškovė pateikė visus turimus dokumentus, patvirtinančius darbuotojo darbą įprastomis sąlygomis – įprastą, o ne laikinojo darbo, darbo sutartį, įsakymus dėl komandiruočių, mokėjo dienpinigius, kas objektyviai ir neginčytinai patvirtina, jog darbo santykiai su darbuotoju buvo vykdomi įprastai. Darbdavė neginčija fakto, jog atsakovui pagal jo rašytinius prašymus buvo suteikiamos nemokamos atostogos įvairiais laikotarpiais, tačiau ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisija, jog suteiktų nemokamų atostogų laikotarpiu darbuotojas dirbo. Nurodo, jog vairuotojo kortelės duomenys, patvirtina faktą, kad darbuotojas vairavo automobilį, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina fakto, kad darbuotojas tuo laikotarpiu dirbo būtent darbdavės naudai ir jos pavedimu. Teigia, jog Darbo ginčų komisijos sprendimu priteisiant atsakovui mokėti dienpinigius už tas dienas, kurios nepažymėtos darbdavio darbo laiko apskaitos dokumentuose kaip dirbtos dienos vien tuo pagrindu, kad kažkoks vairuotojas tą konkrečią dieną vairavo automobilį, savaime nereiškia, kad tai buvo darbas ieškovės naudai. Atkreipia dėmesį, kad Darbo ginčų komisija byloje nustatė, jog tam tikrais laikotarpiais darbuotojas vykdė darbo funkcijas pagal tiesioginius susitarimus su Vokietijos įmone. Nurodo, jog byloje pateikti duomenys apie atsakovo nuvažiuotus kilometrus, apie išmokėtą atlyginimą, patvirtina, kad tai laikotarpiais darbuotojas nebuvo darbdavės žinioje. Pažymi, jog darbuotojai, grįžę į Lietuvą pateikdavo minėtus duomenis darbdavei kaip darbdavei priklausančius dokumentus, dėl to vadovaujantis šiais motyvais darytina išvada, kad atsakovas dirbo ir tiesiogiai Vokietijos įmonėje, o darbdavė išmokėjo visas priklausančias lėšas darbuotojui pagal darbo sutartį. Ieškovei žinoma, kad atsakovas savo laisvu laiku nuo darbo pas ieškovę, nemokamų atostogų ar kitu laikotarpiu tiesiogiai dirbo Best-Logistik-Transport GmbH. Pabrėžia, jog Darbo ginčų komisija nustatė, kad darbuotojas dirbo Best-Logistik-Transport GmbH, pats darbuotojas žodiniais paaiškinimais nurodė, kad buvo pavaldus būtent šios įmonės vadovui. Teigia, kad darbuotojas savo iniciatyva laisvu nuo darbo laiku dirbo tiesiogiai Vokietijos įmonėje, niekaip nesuponuoja UAB „Transporto logistikos kompanija“ neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad Darbo ginčų komisija nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog UAB „Transporto logistikos kompanija“ su darbuotoju yra atsiskaičiusi tinkamai ir yra sumokėjusi visą priklausantį darbo užmokestį ir mokėtinus mokesčius. Taigi darbdavė iš esmės su darbuotoju atsiskaitė tinkamai – jam sumokėtos sumos atitinka darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kitus dokumentus. Nurodo, jog ginčas ir darbuotojo reikalavimas kilo dėl tų laikotarpių, kuomet darbuotojas buvo laisvas nuo darbo pas darbdavę, tačiau tai nereiškia, kad darbdavė darbo laiko apskaitos dokumentus pildė netinkamai ar netinkamai atsiskaitė su darbuotoju. Jeigu darbuotojas savo laisvu asmeniniu sprendimu darbo funkcijas atliko ir kitam darbdaviui, tai yra paties darbuotojo atsakomybė ir laisvas apsisprendimas, bet tai nedaro UAB „Tansporto logistikos kompanija“ veikiančios neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas reikalauja atitinkamų piniginių lėšų laikotarpiais, kuriais dirbo pas kitą darbdavį, darytina išvada, kad darbuotojas reikalavimą darbo ginče pareiškė netgi ne tam atsakovui. Darbuotojas niekaip nenuginčijo fakto, kad UAB „Transporto logistikos kompanija“ atsiskaitė su juo pagal esančius ir galiojančius dokumentus, todėl jeigu darbuotojas jaučiasi apgautas dėl užmokesčio už darbą laisvu nuo darbo UAB „Transporto logistikos kompanija“ laiku, tai reikalavimai ir turėtų būti reiškiami tam asmeniui, pas kurį atitinkamais laikotarpiais darbuotojas ir dirbo. Ieškovė mano, kad nėra tinkama atsakove ginče dėl šių laikotarpių ir darbuotojo reikalavimai apskritai turėtų būti atmetami.
2023 m. birželio 14 d. teisme gautas ieškovės atstovo advokato Mindaugo Klemenio prašymas, kuriame nurodyta, jog teisinių paslaugų sutartis su ieškove yra nutraukta. Iš prie prašymo pridėto pranešimo dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo nustatyta, jog dėl ieškovės nevykdomų įsipareigojimų (neapmokėtos sąskaitos, nebendradarbiavimo), atsižvelgiant į 2023 m. sausio 13 d. el. paštu siųstą įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, 2022 m. liepos 20 d. sudarytos teisinių paslaugų sutartis Nr. 2229 ir atstovavimo sutartis, yra nutrauktos, todėl advokatas toliau nebeatstovaus šioje byloje.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo. 2023 m. liepos 7 d. teisme gautas UAB „Transporto logistikos kompanija“ direktoriaus A. G. prašymas dėl bylos nagrinėjimo ieškovės direktoriui nedalyvaujant.
Atsakovas pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog I. A. dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Transporto logistikos kompanija“, pagal 2020 m. liepos 15 d. darbo sutartį, kuria darbdavė įsipareigojo mokėti LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, padaugintą iš koeficiento 1,65. 2021 m. lapkričio 30 d. darbdavė atleido darbuotoją, su juo pilnai neatsiskaitė, darbdavės neišmokėta darbuotojui suma iš viso sudaro 8 046,73 Eur (atskaičius mokesčius) dienpinigių. Nurodo, kad dirbdamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, atsakovas didžiąją darbo laiko dalį praleisdavo komandiruotėse, kurių metu darbdavė turėjo pareigą mokėti darbuotojui dienpinigius. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad lyginant darbdavės pateiktus komandiruočių įsakymus su vairuotojo kortelės duomenimis, matomi neatitikimai: 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakyme nurodyta komandiruotės trukmė 43 d. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 13 d. - dienpinigių norma 62,00 Eur, priskaičiuota dienpinigių 2 666,00 Eur; 2020 m. lapkričio 3 d. įsakyme nurodyta komandiruotės trukmė 43 d. nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. - dienpinigių norma 62,00 Eur, priskaičiuota dienpinigių 2 666,00 Eur. Pirma komandiruotė vadovaujantis darbdavės dokumentais truko nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. Vadovaujantis vairuotojo duomenimis komandiruotė prasidėjo nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., t. y. truko 148 kalendorines dienas, o pagal komandiruotės įsakymus tik 86 kalendorinės dienos. Taigi yra susidariusi 3 844 Eur nepriemoka pagal turimas dienas už pirmą komandiruotę. Antra komandiruotė vadovaujantis vairuotojo kortelės duomenimis prasidėjo nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. liepos 2 d. Komandiruotė pagal darbdavės pateiktus dokumentus prasideda pagal įsakymą nuo 2021 m. sausio 28 d. 2021 m. sausio 28 d. įsakyme nurodyta komandiruotės trukmė 41 d. nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. kovo 9 d. - dienpinigių norma 62,00 Eur, priskaičiuota dienpinigių 2 542,00 Eur. 2021 m. balandžio 1 d. įsakyme nurodyta komandiruotės trukmė 28 d. nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. - dienpinigių norma 62,00 Eur, priskaičiuota dienpinigių 1 798,00 Eur. 2021 m. gegužės 19 d. įsakyme nurodyta komandiruotės trukmė 29 d. nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. birželio 18 d. - dienpinigių norma 62,00 Eur, priskaičiuota dienpinigių 1 798,00 Eur. 2021 m. liepos 1 d. įsakyme nurodyta komandiruotės trukmė 4 d. nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 4 d. - dienpinigių norma 62,00 Eur, priskaičiuota dienpinigių 248,00 Eur. Vadovaujantis vairuotojo kortelės duomenimis komandiruotė truko 166 kalendorines dienas, o pagal komandiruotės įsakymus tik 103 kalendorinės dienos. Taigi yra susidariusi 3 906 Eur nepriemoka pagal turimas dienas už antrą komandiruotę. Trečia komandiruotė vadovaujantis vairuotojo kortelės duomenimis prasidėjo nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. spalio 28 d. vadovaujantis darbdavės dokumentais komandiruotė prasidėjo nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakyme nurodyta komandiruotės trukmė 23 d. nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. - dienpinigių norma 62,00 Eur, priskaičiuota dienpinigių už 49 dienas 3 038,00 Eur. 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakyme nurodyta komandiruotės trukmė 29 d. nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. spalio 17 d. - dienpinigių norma 62,00 Eur, priskaičiuota dienpinigių 1 798,00 Eur. Vadovaujantis vairuotojo kortelės duomenimis komandiruotė truko 80 kalendorinių dienų, o pagal komandiruotės įsakymus tik 52 kalendorinės dienos, nors apmokėta pagal pažymas už 78 dienas. Taigi yra susidariusi 124 Eur nepriemoka turimas dienas už trečią komandiruotę. Nurodo, jog nepriemoka, susumavus visas pagal turimas komandiruočių dienas už visas komandiruotes, sudaro 7 874 Eur dienpinigių. Tačiau atsakovas sutinka su Darbo ginčų komisijos nustatytomis aplinkybėmis. Darbo ginčų komisija nustatė, jog ieškovė nepagrįstai nepažymėjo laikotarpių 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 31 d., nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. kaip komandiruotės laiko, todėl nepriskaičiavo ir neišmokėjo dienpinigių sumoje 1 612 Eur. Darbuotojas nuo 2021 m. sausio 28 d. 55 kalendorines dienas nepertraukiamai darbo funkcijas vykdė pas vienintelį darbo naudotoją Vokietijos įmonėje Best-Logistik-Transport Gmbh, darbdavė aukščiau įvardintų laikotarpių nepagrįstai nepažymėjo kaip komandiruotės laiko, todėl nepriskaičiavo ir neišmokėjo dienpinigių sumoje 3 410 Eur. Darbdavė nepagrįstai nepažymėjo kaip komandiruotės laiko laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d., nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 18 d., nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. 28 d. ir nepriskaičiavo dienpinigių už 2 kalendorines dienas sumoje 124 Eur. Iš viso darbdavė nepagrįstai nepažymėjo ir nepriskaičiavo dienpinigių už 83 kalendorines komandiruotės dienas sumoje 5 146 Eur. Pažymi, šioje byloje nustačius ieškovės neatsiskaitymą su atsakovu faktą, ieškovė privalo sumokėti atsakovui netesybas, kurių dydis yra atsakovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Giedrius Baziulis palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Ieškovės direktorius A. G. teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą pastarajam nedalyvaujant. Byloje yra atsakovo prašymas, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka.
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 15 d. tarp ieškovės UAB „Transporto logistikos kompanija“ ir atsakovo I. A. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 51 (toliau – darbo sutartis), kuria atsakovas įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbdavio iniciatyva nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį (darbo sutarties 3 punktas). Šalys sutarė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio darbo užmokesčio padauginto iš koeficiento 1,65 (nuo 2020 m. sausio 1 d. – 6,138 Eur/val. arba ~ 1 002 Eur/mėn.) (darbo sutarties 1.2. punktas). Sutartimi taip pat nustatyta, kad darbdavys moka darbuotojui dienpinigius taikant 50 procentų Finansų ministro patvirtintų dienpinigių normų; esant būtinybei darbdavys turi teisę dienpinigius didinti; ne vėliau kaip pirmą komandiruotės dieną darbuotojui išmokamas avansas, ne mažiau kaip 10 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų (darbo sutarties 1.3. punktas). Šalys susitarė dėl 40 darbo valandų per savaitę, taikant suminę darbo laiko apskaitą (darbo sutarties 2 punktas). Darbo sutartis nutraukta 2021 m. lapkričio 30 d.
UAB „Transporto logistikos kompanija“ direktoriaus 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2021 m. sausio 28 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. liepos 1 d., 2021 m. rugpjūčio 13 d., 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymais „Dėl I. A. komandiruotės“ atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotę Vokietijoje krovinių pervežimo tikslais 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. spalio 13 d., 2020 m. lapkričio 5 d. – 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. sausio 28 d. – 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. balandžio 1 d. – 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. gegužės 21 d. – 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. liepos 1 d. – 2021 m. liepos 4 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 2021 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. rugsėjo 19 d. – 2021 m. spalio 17 d. 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovas atleistas iš darbo. 2022 m. balandžio 26 d. patikslintu prašymu I. A. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisiją, kuri 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu patikslintą prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš UAB „Transporto logistikos kompanija“ I. A. 5 146 Eur dienpinigių už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio. Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką patikslintas prašymas atmestas. Nesutikdama su minėtu ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ginčų komisijos sprendimu, ieškovė pateikė ieškinį teismui.
Ginčas šioje byloje kilęs dėl šalių nesutarimo, ar ieškovei, atleidžiant iš darbo buvusį darbuotoją I. A., su juo buvo pilnai atsiskaityta. Pasak ieškovės, ji apskaičiavo visas mokėtinas sumas pagal darbo sutartį ir kitus susitarimus ir pilnai atsiskaitė, o už laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistus dienpinigius ji neskolinga, kadangi atsakovas dirbo ne jos naudai, o savo laisvu nuo darbo pas ieškovę laiku (nemokamų atostogų ar kitu laikotarpiu) tiesiogiai dirbo įmonei Best-Logistik-Transport GmbH, esančioje Vokietijoje. Ieškovė nurodė, kad ji yra registruota kaip laikinojo darbo įmonė, tačiau vykdo ir kitą komercinę veiklą – krovinių pervežimą. Šiuo tikslu atsakovas ir buvo siunčiamas dirbti į Vokietiją. Pažymėjo, kad su darbuotoju buvo sudaryta įprasta, o ne laikinojo darbo sutartis. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad nesutinka su tokia ieškovės pozicija, be to, ieškovė teikia neteisingus duomenis apie jo dirbtą laiką, ką įrodo vairuotojo kortelės duomenys.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).
DK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis nustato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 1, 2 punktai).
Šio ginčo atveju svarbu išsiaiškinti kokie darbo santykiai siejo ieškovę ir atsakovą, t. y. ar tarp šalių susiklostę darbo santykiai vertintini kaip santykiai pagal neterminuotą ar laikinojo darbo sutartį.
Byloje nustatyta, kad ieškovė įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, taip pat ji vykdo ir krovinių vežimo veiklą. Ieškovė ir Vokietijos įmonė Best-Logistik-Transport GmbH yra sudariusi sutartį kaip laikinojo įdarbinimo įmonė ir priimančioji įmonė dėl darbuotojų perleidimo. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2020 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. spalio mėn. komandiruočių pagrindu atsakovas dirbo Vokietijos įmonėje Best-Logistik-Transport GmbH. Byloje dėl to ginčo nėra. Duomenų, kad atsakovas būtų vykdęs darbines funkcijas Lietuvos Respublikoje byloje nėra.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių susitarimo dėl darbo turinį, aplinkybes, kuriomis faktiškai atsakovas atliko savo darbo funkcijas, konstatuotina, kad nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta sutartis įvardinta kaip neterminuota, tarp šalių susiklostę darbo santykiai iš esmės atitinka laikinojo įdarbinimo (darbuotojo nuomos) požymius – atsakovas darbo funkcijas atliko Vokietijos įmonei Best-Logistik-Transport GmbH, kuri organizavo darbų atlikimą, o ieškovė atsakovui mokėdavo darbo užmokestį (DK 6 straipsnio 2 dalies punktas, CK 6.193 straipsnio 1, 2 punktai). Minėtų faktinių darbo teisinių santykių nepaneigia aplinkybė, kad atsakovas darbo metu naudodavo ieškovei priklausančias ar nuomos sutarčių su Vokietijos įmone Best-Logistik-Transport GmbH pagrindu valdomas transporto priemones.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka, kad ji liko skolinga atsakovui dienpinigių. Atsakovas nurodė, kad ne visas komandiruočių laikas buvo pažymėtas ieškovės apskaitos dokumentuose. Anot atsakovo, vadovaujantis vairuotojo kortelės duomenimis, jam turėjo būti išmokėti dienpinigiai už: 148 komandiruotės dienas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., tačiau darbdavė apmokėjo tik už 86 dienas; 166 komandiruotės dienas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. liepos 2 d., tačiau darbdavė apmokėjo tik už 103 dienas; 80 komandiruotės dienas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. spalio 28 d., tačiau darbdavė apmokėjo tik už 52 dienas. Kaip minėta pirmiau, darbo sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad darbdavys moka darbuotojui dienpinigius taikant 50 procentų Finansų ministro patvirtintų dienpinigių normų; esant būtinybei darbdavys turi teisę dienpinigius didinti. Pagal Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą vykstantiems į Vokietijos Federacinę Respubliką dienpinigių norma yra 62 Eur. Nors nagrinėjamu atveju šalys darbo sutartimi buvo susitarusios nurodytus dienpinigius mažinti 50 procentų, tačiau kaip matyti ir ieškovės buhalterinių dokumentų, atsakovui buvo mokami maksimalūs dienpinigiai, t. y. 62 Eur.
Iš byloje esančių komandiruočių įsakymų ir dienpinigių skaičiavimo pažymų matyti, kad atsakovas buvo siunčiamas darbo funkcijas vykdyti Vokietijos įmonėje (pas darbo naudotoją) laikotarpiais nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 13 d. (43 d.), nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. (43 d.), nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. kovo 9 d. (41 d.), nuo balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. (29 d.), nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. birželio 18 d. (29 d.), nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 4 d. (4 d.), nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. (23 d.), nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. spalio 17 d. (29 d.). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per visą laikotarpį pažymėtos 267 komandiruočių dienos. Pagal ieškovės buhalterinius dokumentus, iš viso atsakovui priskaičiuota ir išmokėta 16 554 Eur dienpinigių už 267 komandiruotės dienas. Atsakovo teigimu, ieškovė jam nesumokėjo dienpinigių už laikotarpius nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. liepos 2 d., nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. spalio 28 d.
Remiantis Sodros duomenimis, ieškovės ir atsakovo darbo santykių pradžia yra 2020 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, jog byloje pateikta vairuotojo kortelės informacija nurodo, jog ieškovas dirbo vairuotojo darbą Vokietijoje, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas darbo funkciją vykdė darbdavės pavedimu, pastarosios žinioje. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas dėl reikalavimo priteisti dienpinigius pagrįstumo sprendžia pagal atsakovo darbo pas ieškovę laiką, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.
Vadovaujantis Sodros duomenimis ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, laikotarpiais nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 27 d., nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovui buvo suteiktos nemokamos atostogos. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ginčo laikotarpiais komandiruotė atsakovui nepažymėta, tačiau pažymėtas darbo laikas po 8 val. nuo pirmadienio iki penktadienio. Atlyginimo žiniaraščiai patvirtina, kad už ginčo laikotarpius dienpinigiai atsakovui nepriskaičiuoti, tačiau tais mėnesiais darbo užmokestis atsakovui išmokėtas kaip už išdirbtą visą mėnesį. Pagal vairuotojo kortelės informaciją ginčo laikotarpiais atsakovas vykdė savo darbo funkcijas vairuodamas transporto priemones, kurių valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiais atsakovas savo darbą atliko pagal atskirą su Vokietijos įmone Best-Logistik-Transport GmbH sudarytą darbo sutartį ar susitarimą ir kad su juo nurodyta įmonė yra atsiskaičiusi, todėl atmetami kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas ginčo laikotarpiais vykdė darbo funkcijas pagal tiesioginius susitarimus su Vokietijos įmone. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiais atsakovas nedirbo ar kad nurodytas transporto priemones vairavo ne jis, o kitas asmuo. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad su atsakovu ji yra visiškai atsiskaičiusi ir neturi pareigos išmokėti dienpinigių už ginčo laikotarpius.
Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovo darbo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėnesio – 2020 m. gruodžio mėnesio, nepagrįstai nepažymėjo 26 kalendorinių komandiruotės dienų ir nesumokėjo 1 612 Eur dienpinigių, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio – 2021 m. liepos mėnesio, nepagrįstai nepažymėjo 55 kalendorinių komandiruotės dienų ir nesumokėjo 3 410 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio – 2021 m. spalio mėnesio, nepagrįstai nepažymėjo 33 kalendorinių komandiruotės dienų ir nepriskaičiavo dienpinigių už 2 kalendorines komandiruotės dienas bei nepagrįstai nepriskaičiavo 124,00 Eur. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė atsakovui yra nesumokėjusi 5 146 Eur dienpinigių.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo – ieškinys atmetamas.
Kiti klausimai
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, jog šioje byloje nustačius darbdavio neatsiskaitymo su darbuotoju faktą, atsakovas privalo sumokėti ieškovui netesybas, kurių dydis - ieškovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį.
Sprendžiant minėtą prašymą pastebėtina, jog atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-113-3976/2022, kuriuo, be kita ko, buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl netesybų priteisimo, neginčijo teisme, dėl to darytina išvada, jog su minėtu sprendimu sutiko. Atsiliepimas į ieškinį nėra tuo procesiniu sprendimu, kuriuo asmuo gali kreiptis į teismą dėl savo teisių ar pažeistų interesų gynimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl netesybų priteisimo, išreikštas atsiliepime į ieškinį, nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 400,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme. Atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais – 2022 m. rugpjūčio 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2022 08 08, 2022 m. rugpjūčio 8 d. Paysera pavedimo išrašas Nr. 1135027959, 2022 m. rugpjūčio 8 d. Paysera pavedimo išrašas Nr. 1135027960, jos atitinka atsakovo atstovės samdyto – advokato, atliktus procesinius veiksmus byloje, bylos pobūdį, sudėtingumą, neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tiesiogiai Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš UAB „Transporto logistikos kompanija“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Pažymėtina, jog atsakovas nurodo patyręs 23,25 Eur bylinėjimosi (vertimo) išlaidas, kurias patvirtina 2022 m. spalio 5 d. Paysera pavedimo išrašas Nr. 1162158339. Atsižvelgiant į tai, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Teismas šioje byloje patyrė 11,12 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto logistikos kompanija“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto logistikos kompanija“, juridinio asmens kodas 304973382, 5 146,00 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) dienpinigių.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto logistikos kompanija“, juridinio asmens kodas 304973382, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, juridinio asmens kodas 300512533, naudai 1 423,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto logistikos kompanija“, juridinio asmens kodas 304973382, 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-113-3976/2022 netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Brazinskienė