Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-327/2018

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00821-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1.1.; -2.1.4.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui,

nuteistosios N. L. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

nukentėjusiajai Ž. L., jos atstovui advokatui Artūrui Baužai,

nukentėjusiajai J. Š., jos atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. L. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas ati­dėtas dvejiems metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant N. L. neišvykti iš gyve­na­mo­sios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalimi, N. L. skir­ta baudžiamojo poveikio priemonė – dviejų metų laikotarpiui uždrausti naudotis teise vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros funkcijas.

Nukentėjusios J. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai pri­teista 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 115,46 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 883,12 Eur teisinių išlaidų solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo A. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir jo naudai priteisti 16 000 Eur solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusios J. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista 5 000 Eur solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusios Ž. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista 16 000 Eur neturtinei ir 3 359,62 Eur turtinei žalai atlyginti solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos at­ly­ginimo už gydymo paslaugas tenkintas visiškai ir priteista 787,33 Eur solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. N. L. nuteista už tai, kad būdama darbdave, t. y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (va­dove), pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsi­ti­ki­mas žmonėms ir atsirado sunkių padarinių, t. y. žuvo trys žmonės, o būtent dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, būdama atsakinga už visos bendrovės darbų ir priešgaisrinės saugos rei­ka­la­vi­mų vyk­dymą, neužtikrino darbų ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vyk­dy­mą, nenus­tatė priešgaisrinio režimo, t. y., neparengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės sau­gos ins­truk­cijų arba po reorganizacijos neįteisino N. L. individualios įmonės prieš­gaisrinės saugos instrukcijų galiojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės teisės aktuose nenumatė konkrečių nu­rodymų, kaip naudoti degius skysčius, draudimų deginti degius skysčius, po įmo­nės pertvarkymo 2010 metais nevykdė darbuotojų priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vie­toje, nevykdė dar­buo­tojų periodinių gaisrinės saugos mokymų ir atestavimų, teisės aktuose nenustatė tinkamo etilo alkoholio laikymo ir naudojimų sąlygų įmonėje, neužtikrino tinkamos priešgaisrinės saugos kon­tro­lės, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir svei­ka­tos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003 m. liepos 1 d. (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 25 straipsnio 1 dalies 5, 6, 13 punktų, numatančių, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą suda­ry­ti darbuotojams saugias ir svei­ka­tai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pa­rei­gybių aprašymus, vykdo ko­lek­tyvinės sutarties įsipa­reigo­ji­mus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;...organizuoja arba paveda darbdavio įga­lio­tam asmeniui organizuoti dar­buotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruk­tuo­jami priimant į darbą, per­keliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti nau­jas ar moder­ni­zuotas darbo priemones, pradėjus naudoti nau­jas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus dar­buo­tojų saugos ir sveikatos norminius tei­sės aktus. Nustato darbuotojų moky­mo ir žinių iš dar­buotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką;... kontroliuoja, kaip dar­buo­tojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nusta­ty­ta tvarka nu­šalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko dar­buotojų saugos ir sveikatos rei­ka­lavimų“; Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įsta­ty­mo Nr. IX-1225, priimto 2002 m. gruodžio 5 d. (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 11 straipsnio 3 dalies 1, 6, 15 punktų, nu­ma­tan­čių, kad „Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo: užtikrinti priešgaisrinę saugą regla­men­tuojančių teisės aktų vykdymą objekte ir nustatyti prieš­gaisrinį režimą jame;.... organizuoti įmonės, įstaigos, organizacijos valstybės tarnautojų ir dar­buo­tojų instruktavimą, mokymą ir ates­ta­vimą priešgaisrinės saugos klausimais, pagal kom­pe­ten­ciją rengti ir tvirtinti priešgaisrinės sau­gos instrukcijas;..... nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti“; Ben­drųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Prieš­gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų mi­nisterijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo depar­ta­mento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija (Valst. žinios, 2010, Nr. 99-5167) 5 punkto, numatančio, kad „Kiekvienoje įmo­nėje, įstaigoje, organizacijoje turi būti parengtos gaisrinės saugos instrukcijos“, 7 punkto, numa­tan­čio, kad „Įmonėje, įstaigoje, organizacijoje orga­ni­zuo­jami šie valstybės tarnautojų ir dar­buo­to­jų instruktažai gaisrinės saugos klausimais: 7.1. įvadinis (bendras); 7.2. periodinis (darbo vie­to­je); 7.3. papildomas (darbo vietoje)“, 8 punkto, numa­tan­čio, kad „Įvadinis (ben­dras) instruktažas turi būti organizuojamas visiems valstybės tar­nau­tojams ir darbuo­to­jams, pradedantiems eiti pa­reigas ar dirbti, o periodinis instruktažas darbo vietoje – ne rečiau kaip kartą per 12 mė­ne­sių“, 9 punkto, numatančio, kad „Papildomai darbo vietoje turi būti ins­truk­tuojama pakeitus gais­ri­nės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, įvykus spro­gi­mui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių“, 10 punkto, numatančio, kad „Visi instruktažai registruojami gaisrinės saugos instruktažų registracijos žur­nale“, 12 punkto, numatančio, kad „Įmonių, įstaigų, or­ga­nizacijų valstybės tarnautojų ir dar­buotojų gaisrinės saugos mokymą ir atestavimą (žinių tik­rinimą) ne rečiau kaip kartą per trejus metus pri­valo organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai pagal Minimalius reikalavimus vals­ty­bės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės sau­gos mo­kymo programoms, patvirtintus Prieš­gais­rinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2003, Nr. 63-2873)“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi­nis­tro 2006 m. gruodžio 13 įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į aps­kai­tą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto, numatančio, kad „Įvairios kon­centracijos etilo alkoholis ir kiti alkoholiniai tirpalai laikomi vė­sioje vietoje, hermetiškai už­kimš­tuose stiklo ar metalo induose patalpose, kurių santykinė oro drėgmė turi būti 50–65%“ rei­kalavimus, be to, ji 2014 m. liepos 10 d. apie 15.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdama 3 kabinete, girdėdama ir matydama, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar­buotojos R. P. ir P. L., būdamos neins­truk­tuo­tos priešgaisrinės sau­gos ins­truktažais bei neapmokytos tinkamai elgtis su degiais skysčiais, ruo­šia­si neatsargiai ir pa­vo­jingai tikrinti plastikinėje talpoje esantį etilo alkoholį, nesiėmė jokių prie­monių, kad užkirstų ke­lią galimam gaisro kilimui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos prieš­gais­ri­nės saugos įstatymo Nr. IX-1225, priimto 2002 m. gruodžio 5 d. (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto, numatančių, kad „Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų va­do­vai privalo nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti“, reikalavimus, dėl ko, įvyko mir­ti­nas nelaimingas atsitikimas trims žmonėms, t. y., 2014 m. liepos 10 d. apie 15.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 3, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos R. P. ir P. L., būdamos neins­truk­tuotos prieš­gaisrinės saugos instruktažais ir neapmokytos tinkamai elgtis su degiais skysčiais, N. L. akivaizdoje, neatsargiai ir pavojingai ugnies pagalbą tikrino plastikinėje tal­poje esan­tį etilo alkoholį, dėl ko kilo gaisras, kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R. P. patyrė 2B-3° 95% (90% 3°) kūno terminį nudegimą, terminį kvėpavimo takų nudegimą, nuo kurio ji (duomenys neskelbtini) mirė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja P. L. patyrė ter­minį veido, kaklo, krūtinės, abiejų rankų ir kojų 2B-3 laipsnio nudegimą, apimantį 50% viso kūno paviršiaus, kas komplikavosi sepsiu, sepsiniu šoku, abi­pusiu plaučių uždegimu, kvė­pa­vi­mo funkcijų nepakankamumu, inkstų funkcijos nepa­kan­kamumu, nuo ko ji (duomenys neskelbtini) mirė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientė R. V. patyrė terminį nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršu­tinių galūnių 2A-2B-3° 52% nudegimą, nuo kurio (duomenys neskelbtini) mirė, t. y. padarė nu­si­kalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad P. L. ar R. P. arba abi kartu, pamėgino spirito kokybę patikrinti jo šiek tiek uždegant, nuo ko vėliau ir kilo gaisras. Teismas atkreipė dėmesį, kad jau pats mėginimas patikrinti spirito kokybę jį uždegant, sukėlė gaisrą, kurį pamačiusi R. V. ketino išbėgti iš kabineto, tačiau ją sulaikė ir nuramino N. L., bet darbuotojoms kažkuo mosuojant ir taip mėginant užgesinti ugnį, įvyko sprogimas ir viskas aplinkui užsidegė. Šios aplinkybės rodo, kad gaisras nuo R. V. įėjimo į stomatologinį kabinetą momento neįvyko aki­mir­k­sniu, kaip kad nurodo N. L., be to, patvirtina ir faktą, jo kaltinamoji tikrai ži­no­jo, kad R. P. ir P. L. šiuo konkrečiu atveju dezinfekavimui naudojo būtent spi­ri­tą. Iš virš nustatytų aplinkybių darytina pagrįsta išvada, jog N. L. ži­no­jo, suprato ir girdėjo, kad dvi jos įmonės darbuotojos – P. L. ir R. P. ketina pa­tik­rinti dezinfekavimui naudojamo spirito kokybę atvira ugnimi – jį uždegant, tačiau to nei už­drau­dė, nei sustabdė nuo tokių veiksmų atlikimo, t. y. neprieštaravo tokiam spirito tikri­ni­mo būdui, kaip jo atviras uždegimas, ir nesiėmė jokių kitų priemonių tokiems darbuotojų veiksmams užkirsti.
3. Apeliaciniame skunde kaltinamosios N. L. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, o netenkinus šio prašymo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį.
1. Skunde nurodo, jog 2016 m. balandžio 26 d. posėdžio metu buvo apklausti nukentėjusieji J. Š., A. N. ir J. M., o 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu - kaltinamoji N. L.. Šių apklausų metu teismas nu­kentėjusiesiems užda­vi­nė­jo atsakymus menančius klausimus, akivaizdžiai sufleruodamas jiems naudingus atsa­ky­mus, daugelį teismo klausimų net derėtų vadinti teiginiais, kuriems belikdavo tik pritarti. Teismas, užduodamas nukentėjusiesiems klausimus apie civilinius ieškinius, žinodamas teis­mų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, juos pateikdavo taip, kad būtų galima priteisti kuo didesnę sumą: J. Š. - „Tai suprantu, kad Jūsų motina tu­rė­jo Jums auto­ritetą?“ (garso įrašo 42 min. 52 sek.), „Ar Jūsų vaikus su Jūsų motina siejo stip­rus dvasinis ryšys?“ (garso įrašo 43 min. 56 sek.); A. N. - „Aš suprantu, ar tei­singai suprantu, kad mamos netektis Jums buvo didelis dvasinis sukrėtimas?“ (garso įrašo 37 min. 05 sek.), „Ar aš teisingai suprantu, kad Jūs iš esmės beveik kasdieną su motina ben­draudavot, jeigu jinai tvarkė Jūsų buhalterinius dalykus“ (garso įrašo 37 min. 45 sek.); J. M. - „Bet tai buvo dideli dvasiniai išgyvenimai, netektis“ (garso įrašo 10 min. 32 sek.). Siekdamas rasti motyvų patvirtinti J. Š. versijai, kad R. V. per ap­klausą neva davė nepilnus parodymus, teismas jai uždavė klausimus - „Tai čia iš gai­les­čio kaip suprantu?“ (garso įrašo 17 min. 28 sek.), „Jei gerai suprantu, ji L. iš­gy­ve­nimus priėmė kaip savo?“ (garso įrašo 18 min. 05 sek.), taip pat bandė paklausti taip, kad šią versiją patvir­tintų A. N. - „Ar mama Jūsų užsiminė, kad davė parodymus tyrėjai?“ (garso įrašo 29 min. 40 sek.). Kadangi J. Š. laikui bėgant prisimena vis daugiau aplinkybių, nors į teismo klausimą atsakė, kad geriau įvykius prisiminė, kuomet buvo apklausta iki­teis­minio tyrimo metu, buvo užduoti tokie klausimai: „Ar teisingai su­pra­tau, kad įvykį jinai at­pa­sakojo Jums per ne vieną, o per kelis pokalbius ir kiekvieno pokalbio papildomai nurodė aplinkybes? Tai šiuo atveju apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, tyrėjo, Jūs taip pat nurodėte tam tikras aplinkybes, ką mama nurodydavo?“ (garso įrašo 1 val. 09 min. 03 sek.), „Mano parodymai yra tikslinami dėl to, kad...“, teismas - „Jų buvo daug?“ (garso įrašo 11 min. 03 sek.).
2. Kaip atrodė talpa, kurioje buvo spiritas, ikiteisminio tyrimo metu abstrakčiai apibūdino A. N., J. Š. nurodė, kad tai buvo indas, kurio talpos mama neįvardino. Teismas J. Š. pasakinėjo, kokia tai buvo talpa J. Š.: „Kad tai buvo van­dens butelis, didelės talpos...“, teismas pasufleruoja - „Kaip vandens butelis“, J. Š. patikslina - „...kaip vandens butelis“ (garso įrašo 12 min. 05 sek.); J. Š. - „Ži­nai, „Žalią girią“ kaip perkam, vandenį „Žalios girios“ didelę pakuotę...“, teismas - „Tai čia bakeliai tokie“, J. Š. - „...taip, bakai“ (garso įrašo 12 min. 35 sek.); J. Š. - „Tai nereiškia, kad buvo „Žalia giria“ mėlyna pakuotė...“, teismas - „Čia kaip pa­vyz­­dys buvo“, J. Š. - „...kaip pavyzdys“ (garso įrašo 12 min. 45 sek.). Gynėjui J. Š. uždavus klausimą kodėl ji, 2014-07-11 sužinojusi, kad jos mama neva tyrėjams davė nepilnus parodymus, apie tai papasakojo ne pirmos apklausos (2014-07-16) metu, o tik po mamos mirties - (duomenys neskelbtini), teismas jai į užduotą klausimą atsakyti neleido, užduodamas papildomą klausimą „Minutėle, ar Jūsų tyrėja klausė apie tai?“ į ką buvo at­sakyta „Ne“. Kitas teismo klausimas „Jūsų ikiteisminio tyrimo metu kas nors klausė ar čia mama teisybę sakė?“, atsakymas „Ne, aš neturiu tokios praktikos kaip reikia pa­si­sa­ky­ti“. Teismas - „Jūs sakėt tai, kas Jums atrodė svarbiausia?“, atsakymas - „Taip, aš taip gal­voju, kad manęs reikėjo paklausti ir aš būčiau pasakius“ (garso įrašo 13 min. 46 sek.). Teis­mas, aiškindamasis kodėl savo apimtimi taip ženkliai skiriasi J. Š. ir A. N. parodymai, pastarojo paklausė - „ Jūs kitaip reaguojate abu į tą pačią situaciją, ar teisingai suprantu?. A. N. atsakius „Kažkiek taip, sakau, sesė kitokio charakterio bruožo, ta prasme jinai...“ teismas paklausė „Tai tikriausiai ir aplinkybes kitaip kažkiek at­si­menat ir jas dėliojai - svarbesnes, nesvarbesnes?“ (garso įrašo 52 min. 15 sek.). Po gy­ny­bos klausimo kodėl viename ir tame pačiame pokalbyje dalyvavę A. N. ir J. M. skirtingai pasakoja apie jame išgirstas aplinkybes, A. N. atsakius „Pasa­kiau tai, ką atsimenu“, teismas paklausė „Ar Jūs galėjote skirtingai atsimint, Jūs ir M.“ Po kurio laiko teismas paklausė „Gal buvo vienu tarpu išėjus M., ar Jūs iš pa­talpos?“, A. N. atsakius „Ne, nebuvo“, teismas tęsė - „Arba gal buvo užėję kaž­ko­kie medikai, gydytojai, sesutės ir darė tuo metu procedūrą kokią nors Jūsų motinai?“ (garso įrašo 50 min. 38 sek.). J. M. buvo užduotas klausimas „Ar galėjo būti, kad Jūs skir­tingai prisiminėte pasakojimus?“ (garso įrašo 03 min. 16 sek.). Tuo tarpu N. L. buvo užduotas toks klausimas: „Kodėl Jūs atsimenat tai, kas Jums svarbu ir reikšminga, o kitos detalė iškrenta iš Jūsų parodymų, nežiūrint į tai, kad, kad įvykį matė 4 asmenys ir Jūsų parodymai skiriasi kitiems byloje esantiems duomenims, kaip tai galite paaiškinti?“ (garso įrašo 57 min. 35 sek.). Teismo klausimas J. Š., nebuvusiai įvykio vietoje - „Tai šalia (past.- R. V.) sėdinti gydytoja L. ar jinai viską girdėjo tą po­kalbį (past. - apie spirito patikrinimą)?“ ir J. Š., tuo metu net buvusios kitoje vals­tybėje, atsakymas „Vienareikšmiškai girdėjo, taip“ (garso įrašo 57 min. 54 sek.) rodo teismo siekį bet kokiomis priemonėmis gauti patvirtinimą apie tai, kad N. L. gir­dėjo pokalbį apie ruošiamą uždegti skystį ir neužkirto tam kelio. Pačiai N. L. bu­vo užduotas toks klausimas: „Jūs buvote vienoje patalpoje, kaip Jūs galėjote negirdėti dukros ir L. tarpusavio pokalbio?“ (garso įrašo 02 min. 47 sek.). Teismo klausimas N. L. „Dėl kokių priežasčių, Jūsų manymu, V. policijos pareigūnams dalį papasakojo aplinkybių?“ (garso įrašo 13 min. 48 sek.), advokato teigimu, parodo, kad teismas jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje turėjo išankstinę nuomonę dėl J. Š. parodymų patikimumo šioje dalyje. Juolab, kad teismas A. N. išsakė teiginį „Jūsų sesuo J. Š. davė tokius labai išsamius ir plačius parodymus“ (garso įrašo 52 min. 00 sek.). Teismas J. M. - „Gal Jūs matėte, kad ne tik kavą gertų ar tik kavą gėrė?“, J. M. - „Tiesą sakant aš pati likerį gėriau iš to spirito padarytą“. Teis­mas - „Jūs pati?“, J. M. „Taip, aš pati“, teismas -„Iš to spirito, tai kurio?“, J. M. - „Ten buvo to spirito“, teismas - „kokioj talpoj buvo spiritas?“, J. M. - „Ne, aš nemačiau, iš spirito padarytas likeriukas kiaušininis“, teismas - „Tai čia buvo gal pačios L. gamybos naminis likeriukas?“, J. M. - „Taip“, teismas - „padarytas iš to medicininio spirito, kurį naudoja pas save tom stomatologinėm?“, J. M. „Aš taip supratau“ (garso įrašo 13 min. 39 sek.). Tokiu būdu teismas, neištyręs visų duomenų, jau pir­mo posėdžio metu išreiškė išankstinę nuomonę, kad N. L. dideliais kiekiais nau­doja medicininį spiritą.
3. Teismas, garsindamas 2014 m. lapkričio 10 d. N. L. parodymus, prieš advokato K. Betingio klausimą apie tai kokiu būdu ji patyrė nudegimus, sustojo, paklausė kokiu būdu kaltinamoji nudegė ir tik išgirdusi atsakymą, perskaitė analogišką klausimą ir atsakymą iš apklausos protokolo, t. y. tikrino ar į tą patį klausimą bus atsakyta taip pat, ko nedarė nukentėjusiųjų apklausų metu. Kaip jau minėta, priešingai, nukentėjusiesiems suf­le­ravo kaip kuo įtikinamiau pateisinti nesutapimus skirtingų apklausų metu ar skirtingų as­me­nų apie tuos pačius įvykius duodamuose parodymuose. 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje teismas kaltinamajai pareiškė, kad „Kadangi Jūsų prieštaravimai prieštarauja daugeliui bylos parodymų, tai klausimai Jums kartais užduodami, kartais atrodo iš šalies Jums klausant jų na keistoki, bet šiuo atveju Jūs privalote atsakyti į juos, nes tiek teismas, tiek advokatai siekia išsiaiškinti aplinkybes, kurios neaiškios ir prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, ar suprantat“ (garso įrašo 28 min. 43 sek.). Po tokio teismo pa­reiš­kimo gynėjui, teko kaltinamajai paaiškinti, kad kaltinamoji neprivalo atsakinėti į klau­simus. To paties posėdžio metu teismas pareiškė „Kaltinamoji, Jūs esate įpareigojama į kitą teismo posėdį pristatyti šiuos dokumentus, tai yra protokolus, kad jie buvo indi­vi­dua­lizuoti ir pritaikyti būtent Jūsų pasirinktai (neaiškus žodis)“ (garso įrašo 43 min. 30 sek.). Šioje vietoje gynybai taip pat teko įsikišti ir paaiškinti, kad kaltinamasis neprivalo, o turi teisę teikti įrodymus. Po ko teismas pareiškė, kad „Nepristatysite, tai taip pat bus įver­tinta“, kas laikytina grasinimu įrodymų neteikimą vertinti kaltinamosios nenaudai. Teismo posėdžio pabaigoje teismas nutarė formaliai apeiti draudimą versti kaltinamąjį teikti įro­dy­mus ir BPK 253 straipsnio tvarka protokoline nutartimi įpareigojo tuos pačius dokumentus pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors žino, kad jos direktorė yra ta pati kaltinamoji, o bendrovės atstovas tuo pačiu ir kaltinamosios gynėjas.
4. Skunde teigiama, jog išdėstyti argumentai patvirtina, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas tiek subjektyviai, nes turėjo išankstinį nusistatymą ir buvo tendencingas, tiek ob­jek­tyviai, nes kaltinamajai buvo reiškiamas išankstinis priešiškumas, o nukentė­jusiesiems - palankumas. Šiais pagrindais ir motyvais 2016 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjusiam teismui buvo pareikštas nušalinimas, bylą nagrinėjusi teisėja nusišalino, tačiau teismo pirmininkas šio nusišalinimo nepatvirtino.
5. Skunde taip pat pažymėta, jog nebuvo nustatyta koks skiedinys buvo padegtas. N. L. ne iškėlė versiją, kad degė dezinfekantas, kaip nurodyta nuosprendyje, o padarė prie­laidą, kad galėjo užsidegti dezinfekantai, nes nežinojo ir iki šiol nežino, kas degė. Nors 2015-02-11 specialisto išvadoje Nr. 11- 2900 (14), 11-3002 (14) nurodyta, kad tirti pa­teik­tame stiklainyje esantis skystis yra denatūruoto etanolio ir vandens mišinys, jokių kitų me­džiagų šiame mišinyje nenustatyta ir šis skystis nėra dezinfekantas ADK-611 ar dezin­fekantas ADK -612, tačiau iš bylos neaišku, ar degė tas skystis, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Jokių identifikacinių duomenų apie talpą, iš kurios buvo paimtas skysčio pavyzdys, išskyrus jos neuždarymą, bylos medžiagoje nenurodyta. Gaisras kilo ne N. L., bet R. P. darbo kabinete. M. K. parodė, kad gaisro metu spintelės durys buvo atidarytos, tai sudaro pagrindą išvadai, kad degus skystis galėjo būti paimtas iš šios spintelės ir N. L. tikrai nežino, kas degė šiame kabinete. N. L. J. G. pasakė tik tai, kad užsidegė spiritas, apie kitas aplinkybes sužinojo iš kitų medikų, kurie bendravo su kitomis nukentėjusiomis. Dar įvykusios nelaimė vakarą N. L. manė, jog užsidegė dezinfekantas, kurį pokalbyje su kitais asme­ni­mis įvardino ir kaip spiritą.
6. Gynėjas skunde taip pat pasisako apie N. L. patirtus sužalojimus. Ji jokių nu­de­gi­mų iš priekio nepatyrė, tik nugaroje, o tai reiškia, kad ji kontaktą su ugnimi patyrė iš nu­garos, kas visiškai atitinka jos parodymams. Teismas, klaidingai teigdamas, kad tiesioginį kontaktą su ugnimi N. L. patyrė pirmiausiai iš priekio, siekia patvirtinti J. Š., A. N. ir J. M. parodymus ir vėlesnius savo teiginius apie tai, kad neva N. L. buvo atsisukusi į R. V., jai teikė stomatologines pas­laugas, todėl matė ir girdėjo kaip klinikos darbuotojos ruošėsi padegti spiritą.
7. Gynėjas skunde pažymi, kad keistai skamba J. Š. motinai užduotas klausimas, ar ši pareigūnams papasakojo visą tiesą, gynėjo teigimu, toks klausimas iš viso neturėtų kilti. Sugretinus J. Š. abi apklausas matyti, kad ji mamą lankė 2014 m. liepos 11 d. po apklausos ir, kaip ji teigia, sužinojo, kad mama papasakojo ne visą tiesą, tačiau apklausta 2014 m. liepos 16 d., t. y. 5 dienos po to, ji apie tai pareigūnams neužsiminė, nors turėjo tokią pareigą, papasakojo tik (duomenys neskelbtini), po R. V. mirties, kai tapo neįmanoma patikrinti jos nurodytas aplinkybes. Apklausta teisme, atsakydama į savo atstovo klausimą, J. Š. teigė, kad N. L. girdėjo pokalbį apie spirito tikrinimą, kabinetas mažas tikrai turėjo girdėti ir neprieštaravo kolegėms dėl spirito tik­rinimo, nors pati tame pokalbyje nedalyvavo, buvo kitoje valstybėje. Atsakydama į gynėjo klausimą paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai 2014 m. liepos 16 d. nepaminėjo, kad mama nepasakė teisybės duodant parodymus, nes jos neklausė, ar teisybę sakė mama. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad būtų keista, jei tyrėja būtų uždavusi tokį klausimą, kita vertus abejotina, kad ji tokį klausimą uždavė (duomenys neskelbtini). apklausos metu, tačiau nežiūrint to, J. Š., kaip jau minėta - po mamos mirties, apie tai jau pa­pa­sa­ko­jo ir nepaklausta. Jei tikėti J. Š. ir A. N. parodymais, R. V. jiems skirtingai pasakojo apie įvykio aplinkybes, nes J. Š. neminėjo, jog pa­degti skystį nurodymą davė N. L.. Nesutampa viename ir tame pačiame po­kal­by­­je dalyvavusių asmenų parodymai apie iš R. V. išgirstas aplinkybes - J. M. parodė, kad uždegti spiritą nusprendė P. L. kartu su R. P., o A. N., kaip jau minėta, aiškina, kad tokį nurodymą neva davė N. L.. Be to ikiteisminio tyrimo metu tik J. Š. paminėjo aplinkybę, jog jai R. V. pasakojo, kad kai norėjo išeiti, ją sulaikė N. L., A. N. šią aplinkybę nurodė bylą nagrinėjant teisme, po to kai buvo apklausta J. Š., J. M. tokios aplinkybės nenurodė nė vienoje apklausoje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ma­tyti, kad R. V. buvo apklausta 2014 m. liepos 11 d., todėl tokios situacijos, apie kokią teisme papasakojo J. M. iš viso negalėjo būti – R. P. į palatą buvo užėjęs jau po to, kai R. V. buvo apklausta, todėl jai negalėjo duoti nurodymų dėl to ką pasakoti pareigūnams, o ši juos vykdyti. Apibendrinus šiuos parodymus negalima sutikti su teismo išvada jog J. Š., A. N. ir J. M., parodymuose esantys neatitikimai yra nežymūs ir jie nelaikytini esminiais. Šioje byloje esantys aptarti liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Akivaizdu ir tai, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, ką pripažino ir teismas. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusieji kuo daugiau praeina laiko nuo įvykių, tuo geriau prisimena aplinkybes, detales smulkmenas, nors turėtų būti atvirkščiai.
8. Tai, kad N. L. nurodė, jog matė, kaip dega P. L. drabužiai nugaros srityje, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad P. L. nudegimų nugaros srityje nepatyrė tik patvirtina N. L. teiginį, kad gaisro metu ji stovėjo į P. L., o tuo pačiu ir R. V., atsisukusi nugara, buvo tik pasukusi galvą į dešinę pusę, todėl paties įvykio nematė. Jokios procesinės naudos apie šią situaciją, kaip beje ir apie R. P. buvimo vietą gaisro kilimo metu, kalbėti netiesą nėra ir negali būti. Taip pat teismas nepa­grįstai siekia sumenkinti N. L. parodymų patikimumą nagrinėdamas nukentė­ju­siųjų pasišalinimo iš kabineto eiliškumą. Kad iš stomatologinio kabineto pirmoji išbėgo būtent R. V., nurodė pati R. V., J. Š., A. N., J. M., J. V., R. P., J. T., T. I., tačiau N. L. nieka­da neteigė, kad pirma pasišalino P. L.. Ji paaiškino, kad užsidegus P. L. drabužiams, ši iš kabineto netrukus išbėgo, o ką darė tuo metu stomatologo kėdėje buvusi R. V. ji nematė, t. y. ji galėjo iš kabineto išbėgti ir anksčiau.
9. Teismo teiginiai apie odontologinės procedūros eigą ir konstatavimą, kad ji truko pakan­kamai ilgą laiką, laikytini niekuo nepagrįstomis prielaidomis, kuriomis siekiama patvirtinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų parodymus ir vėliau sekančius teiginius apie tai, kad neva spirito kokybe suabejojo ir N. L., kad ji sulaikė ir nuramino norėjusią išeiti R. V. ir išvadą, kad N. L. žinojo, suprato ir girdėjo, kad dvi jos įmonės darbuotojos - P. L. ir R. P. ketina patikrinti dezinfekavimui naudojamo spi­ri­to kokybę atvira ugnimi - jį uždegant, tačiau to nei uždraudė, nei sustabdė nuo tokių veiksmų atlikimo, t. y. neprieštaravo tokiam spirito tikrinimo būdui, kaip jo atviras už­de­gimas, ir nesiėmė jokių kitų priemonių tokiems darbuotojų veiksmas užkirsti. Teismas nėra odontologijos specialistas, tokią įvykių seką dėstyti nuosprendyje būtų galima tik apklausus teisme šios srities specialistą, jei šis ją patvirtintų. Atsižvelgiant į išdėstytus ar­gu­mentus konstatuotina, kad teismo išvada, jog N. L. „...girdėdama ir maty­da­ma, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos R. P. ir P. L., būdamos neins­truk­tuotos priešgaisrinės saugos instruktažais bei neapmokytos tinkamai elgtis su degiais skys­čiais, ruošiasi neatsargiai ir pavojingai tikrinti plastikinėje talpoje esantį etilo alkoholį...“ yra prielaida. Pokalbis apie skysčio padegimą, jei iš viso toks buvo (duomenys dėl to prieštaringi) galėjo vykti tuo metu, kai N. L. dar nebuvo įėjusi į R. P. darbo kabinetą. Galėjo būti ir taip, kad N. L., būdama užsiėmusi (vienu metu dirbo su dviem pacientais), nekreipė dėmesio ir negirdėjo tokių kalbų. Tokios galimybės nėra įtikinamai paneigtos.
10. Skunde pažymėta, kad 2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro ekspertizės akte Nr. 11-569(15); 11-709 (15) nurodyta, kad pagal ekspertizei pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikos kabinete Nr. 3 neatitiko galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų ir todėl įvyko gaisras, t. y. teismo išvados prieštarauja ekspertų išvadoms. Advokato teigimu, teismas pernelyg ple­čia­mai aiškina darbuotojų saugos ir sveikatos norminius aktus. Iš Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos įstatymo 1 straipsnio formuluotės matyti, kad jis nieko bendro su teismo minimu profesinės rizikos reglamentavimu neturi. Ekspertai pastebėjo, kad Bendrosios gais­rinės saugos taisyklės nereglamentuoja degių skysčių pavyzdžių deginimo tvarkos ir minėtuose kitos paskirties objektuose, todėl keistai skamba teismo konstatavimas, kad N. L. įmonės teisės aktuose nenumatė konkrečių nurodymų, kaip naudoti degius skysčius, draudimų deginti degius skysčius - kaip galima reglamentuoti tai, kas nereg­la­mentuota ir visiškai nesuprantama kuo remiantis ji tai privalėjo daryti. Aprašant padarytą nusikaltimą teigiama, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos buvo pažeistos tuo, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos įstatymo ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nuostatos, jokie konkretūs darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai nenurodyti. Tuo tarpu BPK 176 straipsnis yra blanketinė norma ir, pripažįstant asmenį kaltu, būtina nurodyti šių, o ne bet kokių kitų teisės aktų pažeidimus.
11. Nuosprendyje nurodyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos ins­truk­ta­vi­mų darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. pasira­šy­tinai buvo instruktuotos N. L. įmonės instruktažu darbo vietoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvadinių priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. pasirašytinai buvo instruktuotos pagal N, L. įmonės įva­dinę (bendrą) priešgaisrinės saugos instrukciją Nr. PS1, iš priešgaisrinės saugos instruk­ta­vimų darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. nebuvo pasirašytinai instruktuotos nei N. L. įmonėje, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo vie­toje saugiam darbui. Iš 2013 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos pa­žymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. L. suteikta teisė vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, o iš 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės saugos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. L. išklausė įmonių, įstaigų ir organizacijos vadovų priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą ir išlaikė baigiamąjį egzaminą. Šioje vietoje kyla pagrįstas klausimas - jei gaisrinės saugos norminiai aktai prilygsta darbuotojų saugos ir sveikatos norminiams aktams, kam reikalingi atskiri registravimo žurnalai, atskiri pažymėjimai ir net atskiros jų vykdymą kontroliuojančios institucijos. Advokatas skunde taip pat pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nurodyta, kad ši įmonė pertvarkyta iš N. L. įmonės ir yra jos visų teisių ir pareigų perėmėja, apie įmonės pertvarkymą buvo paskelbtas pranešimas, nepasikeitė net įmonės kodas. Svarbu pažymėti ir tai, kad ant įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo nurodytas tiek ankstesnis, tiek dabartinis įmonės pa­va­di­nimai, šiame žurnale yra atžyma apie P. L. instruktavimą 2010 m. vasario 24 d. (būtent tą dieną buvo reorganizuota įmonė), jos parašas bei nurodyta naujoji pareigybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ - instrumentatorė. R. P. buvo instruktuota 2010 m. balandžio 1 d. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių darbų saugos instrukcijų, tačiau pripažintina, kad tam tikrų pažeidimų būta.
12. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje dėl kaltės formos pasi­sakyta tik dalyje dėl bausmės skyrimo. Joje nurodyta, kad N. L. padaryta nusi­kalstama veika priskiriama prie neatsargių veikų, nors LAT nutartyje Nr. 2K-126-693/2017 nurodoma, kad ji gali būti padaroma ir tyčia. Taigi iš nuosprendžio visiškai neaišku kokia kaltės forma padarytas nusikaltimas, o tai apsunkina priežastinio ryšio nustatymą.
13. 2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro ekspertizės akte Nr. 11-569 (15); 11-709 (15) nurodyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” priešgaisrinės saugos instrukcijų, kuriomis būtų nustatytas odontologijos klinikos priešgaisrinis režimas, nebuvimas, klinikos darbuotojų neinstruktavimas priešgaisrinės saugos klausimais, sudarantys šio akto išvadoje nurodytų teisės aktų nevykdymą, pripažįstamos aplinkybėmis, tikėtina, priežastiniu ryšiu susiju­sio­mis su tiriamojo gaisro kilimu UAB “(duomenys neskelbtini)” odontologijos klinikoje. Tuo tarpu, pri­pa­žįstant žmogų kaltu, turi būti nustatytas ne tikėtinas, t. y. atsitiktinis bet būtinasis priežastis ryšys. Teismas konstatavo, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmai, tiek N. L. neveikimas. Tai palengvina priežastinio ryšio tarp N. L. neveikimo ir atsiradusių pasekmių nustatymą. Kaip jau minėta, labai nedidelė tikimybė, kad N. L. atlikus periodinius instruktažus būtų išvengta kilusių pasekmių, tačiau akivaizdu, kad jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos tokiu būdu nebūtų tikrinusios skysčio degumo, šių pasekmių tikrai nebūtų. Darytina išvada, kad N. L. darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų nepažeidė, tarp jos neveikimo ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio ir tai yra dar viena priežastis dėl kurios ji turi būti išteisinta. Advokato teigimu, situacija turėtų būti vertinama ne kaip darbų saugos ir svei­katos reikalavimų pažeidimas, o kaip gyvybės atėmimas dėl neatsargumo, būtent to ne kar­tą prokuroro prašė nukentėjusiųjų atstovas. Visiškai sutiktina su jo pozicija, kad tai buvo padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Būtent spe­cialiomis, o ne darbų saugos ir sveikatos, laikytinos gaisrinės saugos taisyklės.
14. Tuo atveju, kai įmonė, turėjusi atlyginti neturtinę žalą, likviduota dėl bankroto, atsakingas tampa darbuotojas, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir buvo padaryta žala nukentėjusiesiems. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra likviduota, todėl žala nukentėjusiems turėjo būti priteista tik išjos, o ne solidariai iš įmonės ir N. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. spalio 3 d. apklausos metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. V., ji buvo susitikusi su buvusia mamos bendradarbe ir N. L. pussesere V. B. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur pasta­roji padavė 4000 litų (1158,48 Eur) litų. Pastaroji teigė, kad pinigai duodami mamos laido­tuvėms, kad juos davė N. L.. Taigi, dalį turtinės žalos J. Š. atlygino N. L., ši suma turėjo būti išskaičiuota iš nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei pri­teistos sumos, tačiau teismas to nepadarė. Advokatas taip pat pažymi, kad tokio pobūdžio bylose turėtų būti laikoma, kad gyvybės atėmimo atveju nelieka tiesiogiai nukentėjusiojo asmens, o ieškinius reiškia gyvybės netekusių asmenų artimieji. Tokiu atveju turėtų būti laikoma, kad pažeidžiama artimųjų teisė ne į sveikatą ar gyvybę, bet į jų socialinius ryšius, kaip į vieną iš teisės į privatų gyvenimą aspektų. Todėl, atsižvelgiant į tokius teismo mo­tyvus, nukentėjusiesiems teismo priteista neturtinė žala laikytina per didele, t. y. neteisinga ir neprotinga.
15. Byloje teismas konstatavo, kad N. L. atliko stomatologines procedūras R. V. ir tam sugaišo pakankamai daug laiko, o N. L. tai neigia. Apie tai, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai N. L. išėjo iš kabineto iki gaisro kilimo būtina apklausti byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustą L. J., kuris buvo N. L. kabinete. Taip pat byloje būtina apklausti T. M. gyv. (duomenys neskelbtini) kuris, sužinojęs apie apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, atvyko į odontologijos kabinetą ir paaiškino, kad įvykio metu buvo kieme, skambino GMP, girdėjo ką kalba su­sirinkę žmonės.
4. Nukentėjusioji Ž. L. pateikė atsikirtimą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą ir pa­likti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas atsisakė prašymo grą­žin­ti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašymui priimti išteisinamąjį nuos­prendį ir nurodytiems argumentams pritarė, toje dalyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, pro­ku­roras, nukentėjusiosios ir jų atstovai prašė skundą atmesti.
6. Nuteistosios N. L. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas ten­kinamas iš dalies.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, po­bū­dis, konkretumas, tikslumas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame do­ku­mente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lie­tuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009).
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, ap­klausiant proceso dalyvius buvo uždavinėjami atsakymą menantys klausimai, todėl buvo pra­šo­ma grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjama baudžiamoji byla yra dėl įvykio, kuris sukėlė sunkias pasekmes, pir­mosios instancijos teismas, siekdamas detaliai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, apklausas at­li­kinėjo kruopščiai, kreipdamas dėmesį į detales, pasitikslindamas. Tokius teismo veiksmus tei­sė­jų kolegija neįžvelgia pagrindo vertinti kaip šališkus. Pirmosios instancijos teismas teismo pro­cesą organizavo, proceso veiksmus atliko ir bylos nagrinėjimo teisme metu su proceso da­ly­viais bendravo profesionaliai ir nebuvo jokio pagrindo susidaryti įspūdį, kad proceso metu vie­nai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, todėl nėra pagrindo ma­ny­ti, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta teismo, turinčio ir išreiškiančio išankstinį nusis­ta­ty­mą proceso dalyvių atžvilgiu ir kad tokiu būdu buvo pažeistos ar suvaržytos įstatymų garan­tuo­tos kal­tinamosios teisės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjant bylą apeliacinės ins­tan­ci­jos teisme, nuteistosios gynėjas atsisakė prašymo grąžinti bylą pirmosios instancijos teis­mui na­gri­nėti iš naujo, taigi dėl skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimais, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako.
9. Skunde taip pat teigiama, kad nebuvo nustatyta, koks skystis degė, kad teismas nepagrįstai rė­mė­si liudytojų J. G., L. B., A. R., J. A. parodymais, o nuos­prendyje liko neaptarti ir nevertinti N. L. parodymai, jog ji nežinojo, kas užsidegė, kad ji, tik būdama lauke, išgirdo, kad užsidegė spiritas. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtų liudytojų parodymai nuoseklūs, esminėse ap­linkybėse sutapo, nekito viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad visi liudytojai yra medicinos darbuotojai, atvykę į įvykio vietą ir teikę skubiąją me­di­ci­ni­nę pagalbą, jie pirmieji bendravo su nuo gaisro nukentėjusiomis moterimis. A. R. pa­ro­dė, kad jam moterys sakė, jog užsidegė spiritas. J. G. parodė, kad aplinkybę, jog už­si­de­gė spiritas, jai nurodė pati N. L., analogiškai parodė ir J. A.. Kaip teisingai pa­žymėta skundžiamame nuosprendyje, būtent paminėtieji liudytojai gavo pirminę in­formaciją apie gaisro kilimą bei jo priežastis iš tiesiogiai įvykyje dalyvavusių ir viską mačiusių moterų. Logiškai mąstant, tuojau pat po šio įvykio kilimo nei viena iš gaisre nu­ken­tė­jusiųjų keturių mo­terų – R. P., P. L., R. V., N. L., neturėjo nei tikslo, nei laiko, nei fizinių jėgų meluoti ar kitaip klaidinti jas gelbėjusius gydytojus dėl tik­ro­sios gaisro kilimo priežasties ir jų pačių patirtų sužalojimų. Pažymėtina ir tai, kad visų moterų medicininėse kor­te­lė­se nekalbama apie jokius kitus skysčius, išskyrus tai, kad moterys susi­ža­lojo užsidegus spi­ri­tui. Tuo tarpu kaltinamoji N. L. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jos parodymus pirmosios instancijos teis­mas išanalizavo ir įvertino tiek, kiek jie sutampa su bylos aplinkybėmis ir neprieštarauja kitų ištirtų įrodymų vi­su­mai. Tai atspindi, kad teismas įvertino visų šių asmenų parodymus ir aptarė liudytojų bei nu­teis­to­sios parodymuose esančius nesutapimus, tačiau vertindamas juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, šiuos neatitikimus laikė neturinčiais reikšmės įrodant nuteistosios kaltę, kadangi nesutapimai parodymuose yra ne dėl esminių įvykio aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad neatitikimai galėjo atsirasti ir dėl liudytojų bei nukentėjusiųjų emocinės būklės duodant parodymus, t. y. teismas įvertino ne tik liudytojų ir nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, bet ir jų emocinę būklę. Tai, kad nuteistoji galėjo painioti spiritą su de­zin­fe­kantu, yra tik niekuo nepa­grįsta advokato prielaida. Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji yra il­ga­metę praktiką turinti gy­dy­toja, kuri šias sąvokas naudoja kasdieninėje savo veikloje, todėl ad­vokato versija, kad N. L. painioja šias medžiagas, yra neįtikinama.
10. Tai, kad gaisro kilimo priežastimi buvo neatsargus etilo alkoholio (spirito) skiedinio uždegimas, patvirtina baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma. 2014 m. liepos 10 d. įvykio vietos ap­žiū­ros protokolu nustatyta, kad ant grindų ir apdegusiame inde juntamas kvapas būdingas spi­ri­tui, paimtas iš kabineto išsilydžiusioje talpoje buvęs skysčio pavyzdys, kuris pateiktas išty­ri­mui (1 t., b. l. 11-19). 2014 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1883 (14) nustatyta, kad 2014 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimto ir tirti pateikto skysčio pavyzdys stiklainyje yra degus skystis - etilo alkoholio skystis, kurio etilo alkoholio procentinė tūrio kon­centracija yra 44 % (1 t., b. l. 50-51). Iš 2015 m. vasario 11 d. specialisto išvados Nr. 11-2900 (14), 11-3002 (14) matyti, kad tirti pateiktame stiklainyje esantis skystis yra denatūruoto eta­no­lio (komponentai yra rektifikuotas etanolis ir su denatūruojančiais priedais –propan-2-oliu ir tret­butanoliu) ir vandens mišinys. Jame etanolio tūrio procentinė koncentracija yra 44±5%, pro­pan-2-olio 1,2±0,3%. Jokių kitų medžiagų šiame mišinyje nenustatyta. Šis skystis nėra dezin­fe­kan­tas ADK-611 ar dezinfekantas ADK-612. Tirti pateiktuose buteliuose su etiketėmis dezin­fe­kan­tas ADK-611 ir dezinfekantas ADK-612 esantis skystis yra vanduo (1 t., b. l. 60-62). Kaip tei­singai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog gaisro ki­limo priežastis buvo ne kaltinamosios N. L. parodymuose bei VDI specialisto nelai­min­go atsitikimo darbe aktuose nurodoma iškelta versija – dezinfekanto ADK-611 ar de­zin­fekanto ADK-612 uždegimas, o tikroji gaisro priežastis – itin degaus, lakaus skysčio – etilo alkoholio (spi­rito) neatsargus uždegimas.
11. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės, ar tirti paimtas buvo būtent tas skystis, kuris ir sukėlė gaisro priežastį. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teis­mas pažymi, jog teisme apklausiamas liudytojas I. I. patvirtino, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose prie odontologijos kabineto, išgirdo iš jo sklindantį ūžesį, pro kabineto durų apačią pamatė melsvos spalvos liepsną. Liudytojas V. K. nurodė, kad iš įvykio vietos paėmus apsilydžiusią talpą, kurios viduje buvo skysčio, iš šios talpos sklido galimai spirito kvapas. Ka­binete buvo toks pat kvapas. Kvapas buvo ne benzino, o degaus skysčio kaip spiritas. Liudytoja M. K. parodė, kad visas įvykio vietoje rastas talpas pauostė. Specifinis kvapas jautėsi iš balkšvos taros. Šį kvapą siejo su degiomis medžiagomis, medžiaga neturėjo kvapo, būdingo naftos produktams, benzinui, kurui, žibalui. Mėlyna spalva būna, kai dega spiritas, spirito spalva būna ir nematoma. Talpa buvo apsilydžiusi, etiketė buvo susiraičiusi, dėl to jie su ekspertu netu­rė­jo minčių, kas tai galėjo būti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liu­dy­tojų parodymais, nes jie visi įvykio metu atliko savo darbines funkcijas, jie nėra susiję su bylos šalimis ir neturi pagrindo jų apkalbėti. Taigi iš aptartų duomenų aiškiai matyti, kad iš spintelės buvo išimta talpa. Suabejojus spirito kokybe buvo sumanyta jį padegti ir taip patikrinti, ar tai tikrai spiritas. Taip įvyko padegimas. Bandant gesinti ugnį, buvo užkliudyta talpa ir joje esantis skystis užsiliepsnojo. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinkta medžiaga. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tyrimui buvo paimta būtent ta medžiaga, kuri ir sukėlė gaisrą.
12. Nuteistosios gynėjas skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kurią kūno pusę N. L. pirmiausia apdegė. Apeliaciniame skunde teigiama, jog N. L. jokių nudegimų iš priekio nepatyrė, tik nugaroje, o tai reiškia, kad ji kontaktą su ug­ni­mi patyrė iš nugaros ir ši aplinkybė patvirtina jos duotus parodymus. Atmesdama šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog 2014 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tar­nybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvada Nr. G2247/14 (02) nustatyta, kad N. L. konstatuoti terminis IIA-IIB-III laipsnio vei­do, kaklo, abiejų rankų, nugaros ir juosmens nudegimai, apimantys 30 % viso kūno paviršiaus, pa­daryti veikiant aukšta temperatūra ir galėjo atsirasti užduotyje nurodytų aplinkybių metu bei laiku, t. y. 2014 m. liepos 10 d. Tokio laipsnio ir apimties nudegimai vertinami kaip sunkus svei­katos sutrikdymas (5 t., b. l. 186). Kilus gaisrui pirmo kontakto su ugnimi metu pirmiausia apdega neapdengtos kūno vietos. N. L. be kitų nudegimų nustatytas ir veido nude­gi­mas, kas neabejotinai yra priekinė kūno dalis. Pati N. L. nurodė, kad kilus gaisrui ji buvo įsikibusi į lango grotas. Tą patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai. Taigi teismas spren­džia, kad būtent taip galėjo atsirasti nuteistosios sužalojimai nugaros srityje, t. y. gaisrui jau išplitus ir N. L. nuėjus prie lango. Taigi, N. L. patirtas veido nude­gi­mas rodo, kad pirmas kontaktas su ugnimi buvo jai atsisukus į gaisro kilimo židinį.
13. Apeliaciniame skunde taip pat kritikuojami liudytojos J. Š. parodymai. Advokato tei­gimu, sugretinus abi J. Š. apklausas matyti, kad ji mamą lankė 2014 m. liepos 11 d. po apklausos ir, kaip ji teigia, sužinojo, kad mama papasakojo ne visą tiesą, tačiau apklausta 2014 m. liepos 16 d., t. y. 5 dienos po to, ji apie tai pareigūnams neužsiminė, o papasakojo tik (duomenys neskelbtini), po R. V. mirties, kai tapo neįmanoma patikrinti jos nurodytas aplinkybes. Teisme J. Š. teigė, kad N. L. girdėjo pokalbį apie spirito tik­ri­ni­mą ir neprieštaravo kolegėms dėl spirito tikrinimo, nors pati liudytoja tame pokalbyje neda­ly­va­vo. Jei tikėti J. Š. ir A. N. parodymais, R. V. jiems skir­tin­gai pa­sakojo apie įvykio aplinkybes, nes J. Š. neminėjo, jog padegti skystį nuro­dy­mą davė N. L.. Apie iš R. V. išgirstas aplinkybes J. M. parodė, kad už­deg­ti spiritą nusprendė P. L. kartu su R. P., o A. N. aiškina, kad tokį nuro­dy­mą neva davė N. L.. Be to ikiteisminio tyrimo metu tik J. Š. nurodė aplin­ky­bę, jog R. V. jai pasakojo, kad kai norėjo išeiti, ją sulaikė N. L., A. N. šią aplinkybę nurodė bylą nagrinėjant teisme, po to kai buvo apklausta J. Š.. J. M. tokios aplinkybės nenurodė nė vienoje apklausoje. Atmesdamas šiuos apeliacinio skun­do argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš apeliacinio skundo argu­men­tų nėra suprantama apie ką J. Š. pareigūnams nepasakė, tačiau pažymėtina, kad J. Š. nežinojo savo mamos parodymų nei apklausiama 2014 m. liepos 16 d., nei rugpjūčio 8 d., nematė jos apklausos protokolo, negre­tino savo ir mamos parodymų, kaip tai daro gynėjas. J. Š. nurodo aplinkybes, kurias jai pasakojo motina. Nesuprantami skundo argumentai, kad mama kažką pasakė ar nepasakė, ką turi pasakoti. J. Š. savo apklausoje nurodo, ką jai pasakojo mama. Kaip matyti iš J. Š., A. N., J. M. parodymų, jie atitinka nustatytas aplinkybes ir tai, ką pasakojo R. V.. Liudytojai nurodė, kad gaisras kilo ant kriauklės su praustuvu, kad buvo bandoma tikrinti spiritą, esantį plastikinėje talpoje, kad tikrinimas vyko padegant, kad tikrino P. L. arba R. P.. Šių asmenų pa­ro­dy­mai atitiko nagrinėjamoje byloje ob­jektyviai nustatytas aplinkybes bei gaisro kilimo bei plitimo mechanizmą. Pažymėtina, kad apklausų metu proceso dalyviai nebuvo susipažinę su tyrimo me­džiaga ir su kitais parodymais. Leidimas nukentėjusiųjų atstovui susipažinti su ikiteisminio tyri­mo medžiaga buvo duotas tik 2014 m. rugpjūčio 25 d., o medžiagos kopijas jis gavo tik 2014 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, visi šie aptarti duomenys rodo, kad proceso dalyvių parodymai apie tai, ką jiems pasakojo R. V. atitinka bylos aplinkybes, gaisro kilimo priežastis, kokia buvo talpa, kaip padegtas skystis. Kolegija sutinka, jog tarp aptartų asmenų parodymų yra nežymių neatitikimų, tačiau tai tik patvirtina, kad J. Š., J. M., A. N. susitarę, kokius parodymus duoti, nes tokiu atveju asmenų parodymuose prieštaravimų nebūtų. Teisėjų kolegija sutinka, jog prieštaravimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė neesminiais, ir yra neesminiai, nežymūs ir nekeičiantys bylos situacijos. Pirmosios instancijos teismas nuos­pren­dyje tai aptarė ir nurodė, kokiais parodymais vadovaujasi, o kokius atmeta, ir kodėl.
14. Skunde ginčijamas ir veikos kvalifikavimas. Gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas per­nelyg plačiai aiškino darbuotojų saugos ir sveikatos norminius aktus, taip pat pažymi, jog Gais­rinės saugos įstatymas nesusijęs su profesinės rizikos reglamentavimu. Atmesdama šiuos skun­do argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog 2014 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo dar­be aktu Nr. 1 nustatyta, kad šio nelaimingo atsitikimo priežastys yra: Priešgaisrinės saugos nor­minio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Uždegimo šaltinio veikimą, sąlygojusį gaisro ki­li­mą, sukėlė (įžiebė liepsną degtuku ar žiebtuvėliu) tuo metu gaisro židinio zonoje buvęs žmogus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Pažeistas UAB „(duomenys neskelbtini)” įvadinės (bendros) priešgaisrinės sau­gos instrukcijos Nr. PS1 7.7 punktas „Nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų kilti ar išsiplėsti gaisrui”. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Dar­buo­tojai nebuvo pasirašytinai supažindinti su naudojamų labai degių dezinfekantų ADK 611 ir ADK 612 saugos duomenų lapais, nebuvo apmokyti darbui su pavojingomis cheminėmis me­džia­gomis, P. L. nebuvo periodiškai instruktuota perkėlus ją į kitą darbą (instrumentatorės pareigybę). Taip pat pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straips­nio Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas 6 ir 13 punk­tai „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuo­to­jams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visas su darbu susijusiais aspektais: 6) or­ga­ni­zuoja .... darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų ins­truktuo­ja­mi .... per­ke­liant į kitą darbą .... Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir svei­katos srities tikrinimo tvarką. 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos nor­mi­nių teisės aktų reikalavimų (2 t., b. l. 126-127). 2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro ekspertizės aktu Nr. 11-569 (15); 11-709 (15) nustatyta, kad tiriamuoju atveju UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorei ir gydytojos-odontologės funkcijas vykdžiusiai N. L., gy­dytojai-odon­to­logei R. P. bei instrumentatorei P. L. įvykęs nelaimingas at­si­ti­ki­mas darbe iš esmės yra gaisras. Pateiktoje bylos medžiagoje yra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nebuvo įvykdyti Lietuvos Respublikos gaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir 6 punktų bei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų 2005 m. vasario 18 d. Prieš­gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­te­ri­jos direktoriaus įsakymu Nr. 64 5 ir 7-11 punktų reikalavimai dėl priešgaisrinės saugos ins­trukcijų parengimo ir priešgaisrinio režimo nustatymo, dėl darbuotojų priešgaisrinio instruk­ta­vi­mo vykdymo; tikėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nebuvo įvykdyti Lietuvos Respublikos gaisrinės sau­gos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 6 punkto bei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 2 punk­to reikalavimai dėl dar­buotojų mokymo ir atestavimo priešgaisrinės saugos klausimais, o taip pat aprašo Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įs­taigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-1051, 27 punkto reikalavimas dėl etanolio laikymo metaliniame arba stikliniame inde. Tirti, ar vykdyti tiriamojo įvykio atveju darbai atitiko priešgaisrinės sau­gos instrukcijų reika­la­vi­mus, nėra pagrindo nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės saugos ins­trukcijų. Tikėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nebuvo įvykdytas Vaistinių preparatų laikymo ir įtrau­kimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto reikala­vi­mas dėl etanolio laikymo me­ta­liniame arba stikliniame inde. UAB „(duomenys neskelbtini)” priešgaisrinės sau­gos instrukcijų, kuriomis būtų nustatytas odontologijos kli­ni­kos priešgaisrinis režimas, nebu­vi­mas, klinikos darbuotojų neinstruktavimas priešgaisrinės saugos klausimais, sudarantys šio akto 4 išvadoje nurodytų teisės aktų nevykdymą, pripa­žįs­ta­mos aplinkybėmis, tikėtina, priežastiniu ryšiu susijusiomis su tiriamojo gaisro kilimu UAB „(duomenys neskelbtini)” odontologijos klinikoje (1 t., b. l. 130-144). Iš pateiktų aktų matyti, jog ekspertai nus­tatė N. L. kaip direktorės pa­žei­dimus, juos aprašė ir nurodo, kiek jie susiję su gaisro kilimu. Kolegija pažymi, jog kaltinimas N. L. buvo pateiktas ne kaip gydytojai odon­to­logei, bet kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei. Teismas objektyviai įvertino visus byloje esan­čius įrodymus ir teisingai kons­tatavo, kad šio nelaimingo atsitikimo darbe būtina sąlyga ir pa­grin­dinė priežastis buvo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų – R. P. ar P. L., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės veiksmai.
15. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnį klausimą, nelaimingo atsi­ti­ki­mo metu nukentėjusio asmens veiksmai byloje laikytina įrodinėtina aplinkybe, tačiau vien tik darbuotojo neatsargumas negali šalinti atsakingų už saugą ir sveikatos darbe kontrolę asmenų, nesiėmusių nelaimingiems atsitikimams, avarijoms ar kitokiems sunkiems padariniams išvengti būtinų priemonių, baudžiamosios atsakomybės. Už saugą ir sveikatos darbe kontrolę atsakingas asmuo turi imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe. Tuo atveju, kai dėl kokių nors priežasčių tai nėra padaroma, ir darbuotojas toliau dirba su pa­vo­jaus veiksniais, atsakingas asmuo, neužtikrinęs būtinų saugos ir sveikatos darbe priemonių, turi būti traukiamas teisinėn atsakomybėn, nes ir tokioje situacijoje neišnyksta priežastinis ryšys tarp netinkamo pareigų atlikimo ir padarinių atsiradimo.
16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti aiškūs motyvai, kodėl teismas daro iš­va­dą, kad tarp veikos (direktorės netinkamo pareigų atlikimo) ir padarinių (nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo žmonės) yra priežastinis ryšys. Apeliaciniame skunde dėstoma šių motyvų kri­ti­ka nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas priežastinio ryšio klausimą sprendė padarydamas teisės taikymo klaidų. Kaip minėta, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad priešgaisrinė sauga nėra darbų sauga, tačiau vien tik formalaus apibrėžimo, kurio reikalauja nuteistosios gynėjas, nebuvimas nelaikytina esmine aplinkybe, vien tik nuo kurio nustatymo turi priklausyti išvadų dėl priežastinio ryšio darymas. Lemiamą reikšmę šio klausimo išsprendimui turi atsakymas į klausimą, ar objekte buvo imtasi visų privalomų pagal teisės aktus saugos prie­mo­nių. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes dėl saugos priemonių nau­do­ji­mo (nenaudojimo) ir jas įvertinęs darė išvadas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už netin­kamą pareigų vykdymą. Pažymėtina ir tai, jog pagal teismų praktiką, priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas prilyginamas pažeidimams numatytiems BK 176 straipsnyje. Darbų sauga – tai visi teisės normų aktai, kuriais užtikrinamas saugus darbuotojų buvimas darbe. Nagri­nė­ja­mu atveju gaisras įvyko darbo metu, darbo vietoje, esant pačiai bendrovės direktorei, kuri ir atsakinga už bendrovės darbo saugą.
17. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, nepakankamai apdairiai vykdo tarny­bi­nes ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nuteistoji N. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atsakinga už darbuotojų saugos ir svei­ka­tos darbe reikalavimų įgyvendinimą, nesuteikusi informacijos apie darbuotojų saugos ir svei­ka­tos organizavimą bendrovėje, neinstruktavusi kaip saugiai dirbti pavestą darbą, elgėsi nerū­pes­tingai. Nuteistoji N. L. nenumatė pavojingų pasekmių, t. y. kad R. P. ar P. L. atliekant pavestus darbus, o klientei R. V. besinaudojant gydymo pas­lau­go­mis gali įvykti mirtinas nelaimingas atsitikimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad N. L. nusikalstamą veiką padarė tyčia. Mirtinas nelaimingas atsitikimas yra neatsargaus ir nerū­pes­tingo N. L. elgesio padarinys, kurio ši nenumatė, nors galėjo ir turėjo tai numatyti.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apy­linkės teismas visas nagrinėjamu atveju įrodinėtinas aplinkybes nustatė nepažeisdamas BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimų, išsamiai išanalizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste. Pri­im­damas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Atsi­žvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopš­čiai juos įvertino ir išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Išvados dėl N. L. kaltumo padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pa­grin­do abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai N. L. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pačios nuteistosios asmenybę. Teismo paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl civilinių ieškinių

19. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visu­mą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nu­ro­dy­mo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę kon­krečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas va­dovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kom­pen­savimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasek­mes. Taigi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismai, nus­ta­ty­dami konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti šių kri­terijų visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-118/2013).
20. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tokio pobūdžio bylose turėtų būti laikoma, kad gyvybės atėmimo atveju nelieka tiesiogiai nukentėjusiojo asmens, o ieškinius reiškia gyvybės netekusių asmenų artimieji. Tokiu atveju turėtų būti laikoma, kad pažeidžiama artimųjų teisė ne į sveikatą ar gyvybę, bet į jų socialinius ryšius, kaip į vieną iš teisės į privatų gyvenimą aspektų. Todėl, atsižvelgiant į tokius teismo motyvus, nukentėjusiesiems teismo priteista neturtinė žala laikytina per didele, t. y. neteisinga ir neprotinga. Atmesdama šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pa­žymi, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias ver­tybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja prin­cipas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad nuken­tė­jusieji dėl artimųjų laidotuvių patyrė turtinę žalą, ją pagrindė rašytiniais įrodymais. Taip pat nėra pa­grindo abejoti tuo, kad dėl mamos ir sesers R. V. netekimo J. Š., A. N. ir J. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl mamos mirties neabe­jotinai dva­sinius išgyvenimus patyrė ir jos dukra Ž. L., todėl teisingai prašė priteisti jiems netur­tinę žalą.
21. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, kurios kilo dėl nuteistosios neat­sargių veiksmų, visų šio klausimo nagrinėjimui svarbių aplinkybių visumos pagrindu pa­grįstai nustatė, kad protinga nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį įvertinus 16 000 Eur suma mirusiosios vaikams ir 5 000 Eur suma mirusiosios seseriai. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompen­sa­ci­jos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimas pagal šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tuo atveju, kai įmonė, turėjusi atlyginti neturtinę žalą, lik­vi­duota dėl bankroto, atsakingas tampa darbuotojas, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir buvo padaryta žala nukentėjusiesiems. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra likviduota, todėl žala nukentėjusiems turėjo būti priteista tik iš jos, o ne solidariai iš įmonės ir N. L.. Atsakydama į šį skundo ar­gu­men­tą teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymai (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, Lie­tu­vos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 3 dalis) nustato nukentėjusio nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo dar­buotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis), įskaitant ir netur­tinę žalą.
23. Pirmos instancijos teismas žalos atlyginimą nukentėjusiesiems iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. L. priteisė solidariai. Kalta dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir kilusių sunkių pada­ri­nių buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja N. L., kuri bendrovėje dirbo direktore, todėl šioje by­loje nustatant asmenį, atsakingą už nagrinėjamu nusikaltimu pa­da­rytą žalą, vado­vau­jamasi CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostata, kad samdantis darbuotojus as­muo privalo atlyginti žalą, atsi­ra­dusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pa­rei­gas, kaltės, ir kolegija kons­ta­tuoja, kad žalą šiuo atveju pirmiausiai privalo atlyginti N. L. darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiam atsakovui neturint pakankamai lėšų, pareiga atlyginti žalą pareina tiesiogiai ją padariusiam asmeniui – N. L. (CK 245 straipsnio 5 dalis, 263 straipsnio 2 dalis). Todėl nuosprendis keičiamas nustatant, kad žalos atlyginimas pri­tei­siamas iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš nuteistosios N. L. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
24. Pirmos instancijos teismas proceso išlaidas nukentėjusiajai J. Š. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. L. be pagrindo priteisė solidariai, nes toks išlaidų atlyginimo būdas galimas tik įstatymo numatytu atveju. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato aplinkybes, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl šių išlaidų išieškojimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios J. Š. proceso išlaidos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. L. turi būti išieškomos lygiomis dalimis.
25. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gautas nukentėjusiosios J. Š. atstovo pra­šy­mas pri­teis­ti iš kalto asmens 1210 Eur atstovavimo išlaidų (10 t., b. l. 149).
26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuos­pren­dį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas iš­lai­das advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, pas­lau­goms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kal­ti­na­ma­jam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašomos priteisti išlaidos, sie­ti­nos su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Nagri­nė­ja­mu atveju bau­džia­mo­ji byla buvo išnagrinėta iš esmės per vieną posėdį. Atstovas dalyvavo bylos nagrinėjime ir pirmos instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta, protinga ir atitinkanti advokato darbo sąnaudas suma mažin­tina iki 400 Eur ir priteistina iš N. L.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. spalio 3 d. apklausos metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. V., ji buvo susitikusi su N. L. pussesere V. B. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur pastaroji pa­davė 4000 litų (1158,48 Eur) litų. Pastaroji teigė, kad pinigai duodami mamos laidotuvėms, kad juos davė N. L.. J. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje pa­tvir­tino ga­vu­si šiuos pinigus. Taigi, dalį turtinės žalos J. Š. N. L. atlygino, ši suma turėjo būti išskaičiuota iš nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteistos turtinės žalos sumos, tačiau teis­mas to nepadarė. Todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš nuteistosios N. L.:

• nukentėjusiajai J. Š. 16 000 (šešiolika tūkstančių eurų) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 4 956,98 eurų (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 98 cnt.) turtinės žalos atlyginimo;
• nukentėjusiajam A. N. 16 000 (šešiolika tūkstančių) eurų neturtinės žalos at­ly­ginimo;
• nukentėjusiajai J. M. 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atly­gi­nimo;
• nukentėjusiajai Ž. L. 16 000 (šešiolika tūkstančių) eurų neturtinei ir 3 359,62 eurų (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 62 cnt.) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistosios N. L. po 1941,56 eurų (vieną tūks­tantį devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 56 cnt.) nukentėjusiajai J. Š. teisinių išlaidų.

Priteisti iš nuteistosios N. L. 400 (keturis šimtus) eurų nukentėjusiajai J. Š. jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės ins­tancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai               Svetlana Jurgaitienė

              Viktoras Preikšas

              Valdas Vitunskas