
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
2012 m. liepos 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant atsakovės atstovei Rasai Lileikytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas G. B. teismo prašo panaikinti:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2011-09-08 sprendimą Nr. (4.65)-256-173, kuriuo Vilniaus AVMI nusprendė patvirtini 2011-07-21 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-06-77-15 ir papildomai apskaičiuoti pareiškėjui mokesčių sumas bei šiuo sprendimu apskaičiuotus delspinigius ir skirtas baudas, iš viso 264 873 Lt, iš jų: 114 971 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 45 700 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų, 17 076 Lt GPM delspinigių, 6 791 Lt PSD įmokų delspinigių, 57 485 Lt GPM baudą, 22 850 Lt PSD įmokų baudą;
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2011-12-12 sprendimą Nr. 68-173, kuriuo Inspekcija pakeitė Vilniaus AVMI 2011-09-08 sprendimą Nr. (4.65)-256-173 ir vietoje nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 114 971 Lt GPM, 17 076 Lt šio mokesčio delspinigių, 57 485 Lt GPM baudą, 45 700 Lt PSD įmokų, 6 791 Lt šių įmokų delspinigių ir 22 850 Lt PSD įmokų baudą, nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 93 227 Lt GPM, 13 854 Lt šio mokesčio delspinigių, 27 968 Lt GPM baudą, 37 002 Lt PSD įmokų, 5 498 Lt šių įmokų delspinigių ir 11 101 Lt PSD įmokų baudą;
Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2012-03-06 sprendimą Nr. S-30(7-3/2012), kuriuo paliktas galioti Inspekcijos sprendimas.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jo tėvas namo statyboms 1995-2000 metais paskolino pinigų. Inspekcija neįvertino skolos raštelių. Pareiškėjo tėvas sunkiai susirgo, todėl jis (pareiškėjas) pažadėjo tėvui sugrąžinti skolą ir padovanoti žemės sklypus. Tėvui buvo reikalingos lėšos gydymuisi. Tėvas dėl blogos sveikatos negalėjo pats tvarkyti sandorio reikalų, todėl pareiškėjo paprašė padėti. Mokesčių inspekcijos pareigūnai pareiškėjo tėvui padiktavo paaiškinimą dėl žemės sandorio sudarymo.
Pareiškėjas iš vyresniosios dukros E. B. pasiskolino 649 497,30 Lt, kuriuos buvo padėjęs kaip terminuotą indėlį nuo 2009-04-09 iki 2009-05-11, už jį gavo 1 489,40 Lt palūkanų. Pareiškėjas už vienos dienos indėlį nuo 2009-05-11 iki 2009-05-12 (pareiškėjas skunde neteisingai nurodo iki 2009-05-02) gavo 4,46 Lt palūkanų. Pareiškėjas iš viso su palūkanomis gavo 650 991,16 Lt sumą, kurią konvertavęs JAV doleriais, įsigijo 9 150 vnt. S&P GSCI Commodity Ind akcijų, kuriomis grąžino skolą dukrai E. B.. Jis teigia, kad iš šio sandorio gavo 5 012,33 Lt mokestinę naudą ir sutinka, kad ji būtų apmokestinta.
Pareiškėjas nurodė, kad geranoriškai bendravo su Inspekcijos pareigūnais, pateikė paaiškinimus dėl žemės sklypų įsigijimo ir dovanojimo aplinkybių. Pareigūnai žinojo pareiškėjo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, tačiau jokių prašymų jam nepateikė. Nepagrįstai skaičiuojami 30 procentų padidinti delspinigiai, argumentuojant, kad jis vengė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. Dėl pareigūnų padarytos aritmetinės klaidos, vertinant vertybinių popierių sandorį, yra baudžiamas padidintais delspinigiais nuo apskaičiuotos baudos sumos už žemės sklypų pardavimą.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Jam apie teismo posėdį buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 77).
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui, perleidus nekilnojamąjį turtą, neišlaikius trejų metų nuo jo įsigijimo, atsirado prievolė apskaičiuoti ir mokėti GPM ir PSD įmokas. Dovanojimo sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų, t. y. tarp pareiškėjo ir jo tėvo S. B., tarp atliktų operacijų – dovanojimo tėvui, preliminarios ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, piniginių lėšų judėjimo sąskaitose – praėjo trumpas laiko tarpas, dovanojimo sutartyje žemės sklypų vertė yra didesnė nei pareiškėjo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta vertė, dar iki pareiškėjui padovanojant žemės sklypus tėvui buvo surastas turto pirkėjas – UAB „Baltforos miškai“. Dovanojimo sandoris buvo tarpinis, juo buvo siekiama, įteisinant didesnę žemės sklypų įsigijimo vertę, tiesiogiai įtakoti mokėtinų mokesčių dydį – sumažinti GPM ir PSD įmokų mokėjimą nuo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir gauti mokestinę naudą, todėl pagrįstai taikytos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatos ir konstatuota, kad nekilnojamąjį turtą pardavė pareiškėjas.
Pareiškėjo teiginius, kad jis, dovanodamas žemės sklypus, grąžino tėvui skolą, nes pastarojo gydymuisi reikalingi pinigai, paneigia tyrimo metu nustatytos aplinkybės: iki dovanojimo sandorio sudarymo buvo planuojama parduoti sklypus, pareiškėjo tėvui gydymuisi buvo naudingiau gauti grynuosius pinigus nei nekilnojamąjį turtą, pareiškėjo tėvas nurodė, kad pinigai buvo panaudoti anūkės mokslams padengti, gautos pajamos už parduotus sklypus buvo pervestos pareiškėjui, kurias jis panaudojo savo asmeninėms reikmėms, Komisijos posėdyje pats pareiškėjas nurodė, kad nusprendė dovanoti žemės sklypus, kad juos parduotų pareiškėjo tėvas, tam, kad išvengtų apmokestinimo.
Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsniu, bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas patikrinimo metu nebendradarbiavo, neteikė paaiškinimų ir dokumentų, nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, sprendime pareiškėjui skyrė maksimalią 50 proc. dydžio baudą. Atsakovė, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pateikė dokumentus Inspekcijai, nurodė, kad MAĮ numatyti bausmių skyrimo tikslai bus pasiekti ir pareiškėjui sumokėjus į biudžetą 30 proc. GPM ir PSD įmokų baudą.
Atsakovė sprendime įvertino pareiškėjo pateiktus vertybinių popierių įsigijimą ir pardavimą pagrindžiančius dokumentus bei nurodė, kad patikrinimo aktu pareiškėjui apskaičiuotas į biudžetą mokėtinas 21 744 Lt GPM ir 8 698 Lt PSD įmokos nuo vertybinių popierių pardavimo pajamų naikintinos ir perskaičiuoti delspinigiai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, todėl MAĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme pareiškėjas neįrodė, kad Inspekcija neteisingai apmokestino pareiškėją.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime palaikė Inspekcijos poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui apskaičiuotų GPM ir PSD įmokų, šių mokesčių delspinigių ir baudų teisėtumo ir pagrįstumo bei MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjo GPM ir PSD įmokų apskaičiavimo teisingumo už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 patikrinimą, 2011-07-21 patikrinimo akte Nr. (4.65)-06-77-15 nustatė:
1. Pareiškėjas už 2009 m. parduotus vertybinius popierius gavo 144 959 Lt pajamas, tačiau patikrinimo metu nepateikė dokumentų, pagrindžiančių parduotų vertybinių popierių įsigijimą ir pardavimą. Kadangi pagal patikrinimo metu surinktą informaciją negalėjo nustatyti 2009 m. parduotų vertybinių popierių įsigijimo datos, tai Vilniaus AVMI šių vertybinių popierių perleidimą vertino kaip įvykusį nepraėjus 366 dienoms nuo jų įsigijimo. Pareiškėjas 2009 metais 144 959 Lt pajamų nedeklaravo, GPM nuo jų nemokėjo, todėl Vilniaus AVMI, vadovaudamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ; 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007) 16 straipsniu, 6 straipsnio 3 dalimi, 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) Nr. I-1343 17 straipsnio 8 dalimi, nuo 144 959 Lt gautų pajamų apskaičiavo 21 744 Lt GPM (144959 Lt pajamos - 0 Lt įsigijimo kaina) x 15 proc.) ir 8 698 Lt PSD įmokas (144 959Lt x 6 proc.).
2. Pareiškėjas 2008-01-18 pirkimo-pardavimo sutartimi iš L. Z. įsigijo 8 žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 30 000 Lt, kuriuos 2009-02-27 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo tėvui S. B., o pastarasis 2009-04-08 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) minėtus sklypus už 650 000 pardavė UAB „Baltforos miškai“. Tą pačią dieną S. B. už sklypus gautas 650 000 Lt pinigines lėšas 2009-04-08 dovanojimo sutartimi padovanojo savo vaikaitei, G. B. dukrai, E. B.. Vilniaus AVMI nustatė, kad G. B., sudarydamas žemės sklypų dovanojimo sutartį su tėvu S. B., siekė išvengti mokestinės prievolės ir gauti mokestinę naudą, todėl Vilniaus AVMI neatsižvelgė į G. B. 2009-02-27 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su tėvu S. B., ir laikė, kad minėtus žemės sklypus UAB „Baltforos miškai“ pardavė ir 650 000 Lt pajamų gavo G. B.. Pastarasis gautų pajamų nedeklaravo, GPM nemokėjo ir tuo pažeidė GPMĮ (2002-07-02 Nr. IX-1007) 25, 27 straipsnių reikalavimus. Nuo sklypų įsigijimo iki jų pardavimo nebuvo praėję trys metai, todėl pareiškėjas privalėjo skaičiuoti GPM ir PSD įmokas.
Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad pareiškėjas, dovanodamas žemės sklypus savo tėvui, siekė gauti mokestinės naudos, sumažindamas GPM ir PSD įmokų mokėjimą. Vilniaus AVMI konstatavo, kad nekilnojamąjį turtą pardavė pareiškėjas, todėl vadovaudamasi GPMĮ 6 straipsnio 8 dalimi, SDĮ 17 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pareiškėjui apskaičiavo 92 506 Lt GPM ir 37 002 Lt PSD įmokas.
Patikrinimo akte Vilniaus AVMI pareiškėjui papildomai apskaičiavo 160 671 Lt, iš jų: 22 465 Lt GPM, 8 698 Lt PSD įmokų; taikant mokesčio apskaičiavimui specialiuosius metodus papildomai apskaičiavo 129 508 Lt, iš jų: 92 506 Lt GPM, 37 002 Lt PSD įmokų (Komisijos byla, 73-81 l.).
Vilniaus AVMI 2011-09-08 sprendimu Nr. (4.65)-256-173 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, vadovaudamasi MAĮ 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė patvirtini 2011-07-21 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-06-77-15 ir papildomai apskaičiuoti mokesčių sumas bei šiuo sprendimu apskaičiuotus delspinigius ir skirtas baudas, iš viso 264 873 Lt, iš jų: 114 971 Lt GPM, 45 700 Lt PSD įmokų, 17 076 Lt GPM delspinigių, 6 791 Lt PSD įmokų delspinigių, 57 485 Lt GPM baudą, 22 850 Lt PSD įmokų baudą (Komisijos byla, 67-68 l.).
G. B. 2011-09-26 pateikė skundą dėl Vilniaus AVMI 2011-09-08 sprendimo Nr. (4.65)-256-173 panaikinimo (Komisijos byla, 53 l.).
Inspekcija 2011-12-12 sprendime Nr. 68-173 „Dėl G. B. skundo“, vadovaudamasi MAĮ 154 straipsnio 4 dalimi, pakeitė Vilniaus AVMI 2011-09-08 sprendimą Nr. (4.65)-256-173 ir vietoje nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 114 971 Lt GPM, 17 076 Lt šio mokesčio delspinigių, 57 485 Lt GPM baudą, 45 700 Lt PSD įmokų, 6 791 Lt šių įmokų delspinigių ir 22 850 Lt PSD įmokų baudą, nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 93 227 Lt GPM, 13 854 Lt šio mokesčio delspinigių, 27 968 Lt GPM baudą, 37 002 Lt PSD įmokų, 5 498 Lt šių įmokų delspinigių ir 11 101 Lt PSD įmokų baudą.
Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo neapmokestinamosioms pajamoms iš gautų 144 959 Lt vertybinių popierių pardavimo pajamų priskiriama 92 745, 42 Lt pajamų, kurios turėjo būti deklaruotos metinės pajamų mokesčio (duomenys neskelbtini) deklaracijos N priede. Atsakovė, įvertinusi vertybinių popierių pardavimo pajamas ir įsigijimo kainą, nustatė, kad pareiškėjas patyrė 21 186,22 Lt nuostolį, todėl mokėtinų mokesčių nuo vertybinių popierių pardavimo pajamų nesusidaro. Atsižvelgusi į tai, atsakovė nurodė, kad naikintinos pareiškėjui apskaičiuotos 21 744 Lt GPM ir 8 698 Lt PSD įmokos. Be to, nustatė, kad Vilniaus AVMI tinkamai taikė teisės normas, tačiau neteisingai apskaičiavo į biudžetą mokėtinų mokesčių dydžius. Pagal 2008-01-18 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įsigijo 9 žemės sklypus už 30 000 Lt, 2009-02-27 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) savo tėvui S. B. dovanojo 8 įsigytus žemės sklypus. Apskaičiuojant žemės sklypų apmokestinamąsias pajamas, iš pardavimo pajamų buvo atimta visų 9 žemės sklypų įsigijimo kaina, o tai realiai sumažino mokėtinų mokesčių dydį. Tačiau atsakovė nepasunkino pareiškėjo padėties ir paliko Vilniaus AVMI apskaičiuotų mokėtinų į biudžetą mokesčių dydžius. Centrinis mokesčių administratorius, panaikindamas pareiškėjui apskaičiuotą į biudžetą mokėtiną 21 744 Lt GPM ir 8 698 Lt PSD įmokas nuo vertybinių popierių pardavimo pajamų, sumažino mokėtiną į biudžetą GPM ir PSD įmokas bei atitinkamai perskaičiavo ir delspinigius. Centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas, sudarydamas tarpinį sandorį, siekė mokestinės naudos, todėl Vilniaus AVMI pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį ir eliminavo tarpinį dovanojimo sandorį bei konstatavo, kad nekilnojamąjį turtą pardavė pareiškėjas.
Centrinis mokesčių administratorius pažymėjo, kad baudos už mokesčio nesumokėjimą tikslas – ne tik mokesčių mokėtojo nubaudimas, bet ir kitų mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija ir vadovaudamasis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pateikė dokumentus centriniam mokesčių administratoriui, nusprendė, kad MAĮ numatyti bausmių skyrimo tikslai bus pasiekti nurodžius pareiškėjui sumokėti į biudžetą 30 procentų dydžio baudą – 27 968 GPM baudą ir 11 101 Lt PSD įmokų baudą (Komisijos byla, 23-27 l.).
Komisijoje 2012-01-10 gautas G. B. skundas dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo (Komisijos byla, 1-2 l.).
Komisija, vadovaudamasi MAĮ 155 straipsnio 4 dalimi, patvirtino Inspekcijos 2011-12-12 sprendimą Nr. 68-173. Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo tėvui dovanojimo sutartimi perleistas turtas turėjo būti tarpine grandimi, padėsiančia nuslėpti tikruosius pareiškėjo tikslus – įteisinti didesnę turto vertę ir išvengti GPM ir PSD įmokų mokėjimo bei turėti 129 508 Lt (mokėtinas GPM ir PSD įmokos) mokestinę naudą. Šioms aplinkybėms patvirtinti byloje surinkta pakankamai įrodymų, todėl mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio nuostatomis ir, apskaičiuodamas pareiškėjui GPM ir PSD įmokas, pagrįstai neatsižvelgė į 2009-02-27 dovanojimo sandorį.
Pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą paskirtas baudas mažinti iki 10 procentų dydžio. Komisija, remdamasi MAĮ 139 straipsniu ir atsižvelgusi į pareiškėjo nebendradarbiavimą mokestinio patikrinimo metu (visapusiškos tikrinimui reikalingos informacijos nepateikimas, taip apsunkinantis patikrinimą; papildomi dokumentai pateikti tik Inspekcijai), taip pat į tai, kad pareiškėjo sudaryto dovanojimo sandorio vienintelis tikslas buvo mokestinė nauda (įteisinti didesnę turto vertę ir išvengti GPM ir PSD įmokų mokėjimo), dėl ko buvo padaryta žala valstybei (pareiškėjui papildomai apskaičiuota 92 506 Lt GPM ir 37 002 Lt PSD įmokos) ir pažeidimo pobūdis lėmė MAĮ 69 straipsnio nuostatų taikymą. Komisija padarė išvadą, kad dar mažinti pareiškėjui Inspekcijos apskaičiuotas 30 proc. dydžio GPM ir PSD įmokų baudas nėra pagrindo (b. l. 6-14).
MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, šiuo atveju teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija dėl MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-21 aprobuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo (I dalis) 29.3.1. punkte nurodyta, kad sudarant tarpinius sandorius (atliekant ūkines operacijas) siekiama mokestinės naudos, kartu su kitomis aplinkybėmis, gali liudyti sąlyginai trumpas laiko tarpas tarp sandorių (ūkinių operacijų) susijusių sandorių (ūkinių operacijų) grandinėje. Teismas vien per trumpą laiką įvykusių sandorių daugetą, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, taikė turinio viršenybės prieš formą principą (žr. 2008-02-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-250/2008, 2011-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-201/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2008-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008, 2010-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-685/2010).
Šiuo atveju, mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 2008-01-18 pirkimo-pardavimo sutartimi iš L. Z. už 30 000 Lt įsigijo 9 miško žemės sklypus (Komisijos byla, 99-102 l.), iš kurių 8 ginčo žemės sklypus, išskyrus žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2009-02-27 žemės sklypų dovanojimo sutartimi padovanojo S. B. (Komisijos byla, 105-110 l.). S. B. 2009-02-27, t. y. tą pačią dieną, suteikė įgaliojimą pareiškėjui atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypų pardavimu UAB „Baltforos miškai“ (Komisijos byla, 136-137 l.). Pagal 2009-03-26 preliminariąją miško pirkimo-pardavimo sutartį S. B. įsipareigojo parduoti ginčo žemės sklypus UAB „Baltforos miškai“ už 650 000 Lt (Komisijos byla, 97-98 l.). UAB „Baltforos miškai“ 2009-03-26 pervedė 1 000 Lt avansą pagal preliminarią žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį į pareiškėjo sąskaitą (Komisijos byla, 133 l.). 2009-04-08 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi S. B. už 650 000 Lt pardavė ginčo sklypus, iš kurių iš UAB „Baltforos miškai“ 1 000 Lt gavo avansu, o likusius 649 000 Lt UAB „Baltforos miškai“ įsipareigojo per vieną darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo pervesti į S. B. nurodytą sąskaitą, atidarytą E. B. vardu (Komisijos byla, 125-131 l.). UAB „Baltforos miškai“ 2009-04-08 bankiniu pavedimu pervedė 649 000 Lt E. B. (Komisijos byla, 132 l.). E. B. 2009-04-09 bankiniu pavedimu 649 497,30 Lt pervedė į pareiškėjo asmeninę sąskaitą (Komisijos byla, 65 l.). Pareiškėjas 2009-04-09 649 497,30 pervedė į 1 mėnesio terminuoto indėlio sąskaitą (Komisijos byla, 65 l.). Pareiškėjas 2009-05-12 šią sumą, su gautomis palūkanomis už terminuotą indėlį (1 489,40 Lt) ir su palūkanomis, gautomis už vieną naktį (4,46 Lt), 650 986,70 Lt grąžino į einamąją pareiškėjo sąskaitą (Komisijos byla, 86-87 l.). Pareiškėjas 2009-05-15 už 645 991,99 Lt pirko 252 636,68 JAV dolerių (Komisijos byla, 64 l.), kuriuos per internetinės bankininkystės sistemą 2009-05-20 pervedė į VBM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių (duomenys neskelbtini) pirkimui (Komisijos byla, 138 l.).
UAB „Baltforos miškai“ projektų vadovas A. K. 2010-10-21 paaiškinime Nr. 102573/2 nurodė, jog tikslios derybų pradžios negali nurodyti, apytiksliai derybos buvo pradėtos 2008 metų pabaigoje, visas derybas vykdė su pareiškėju. Sutartį pasirašė su S. B., sandorio metu dalyvavo ir pareiškėjas. Pareiškėjas 2009-03-26 pasirašė preliminarią miško pirkimo-pardavimo sutartį (Komisijos byla, 134-135 l.). Taigi, pareiškėjas iki dovanojimo sandorio įforminimo jau buvo suradęs galimus miško pirkėjus ir aktyviai siekė miško sklypus parduoti. Laikotarpis per kurį buvo sudaryti žemės sklypų perleidimo sandoriai, t. y. turto dovanojimo sandoris (2009-02-27) ir to paties turto pirkimo-pardavimo sandoris (2009-04-08), įvyko gana trumpu laikotarpiu – daugiau nei per mėnesį. Atsižvelgtina ir įgyto turto (30 000 Lt), dovanoto turto (598 000 Lt), o paskui ir parduoto (650 000 Lt) turto vertę. Be to, sandoriai sudaryti dėl atskirų 8 miško sklypų, kurių įforminimas notarine tvarka yra ilgas ir sudėtingas procesas. Taigi, atliktos operacijos: dovanojimas tėvui, preliminarios sutarties sudarymas, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, aktyvus piniginių lėšų judėjimas vyko trumpu laikotarpiu, ir tai mokesčių administratoriaus pagrįstai buvo įvertinta kaip mokesčio mokėtojo (G. B.) tikslas tokiu būdu gauti mokestinę naudą. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo anksčiau aptartą praktiką, vien tik nustačius trumpo laiko tarp vykusių sandorių daugetą, yra pakankamas pagrindas taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, trumpas laikotarpis buvo įvertintas ir kitų faktinių aplinkybių kontekste. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ir jo tėvas, kaip giminystės ryšiais susiję asmenys GPMĮ 2 straipsnio 19 punkto prasme, susitarė dėl tarpinio dovanojimo sandorio sudarymo, nes gautos pajamos dovanojimo būdu iš vaikų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, siekiant sumažinti mokėtinų įmokų dydžius.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstas surinktais įrodymais, darytina išvada, kad pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikytinos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos, neginčijamai nustačius, kad pareiškėjas iš šių sandorių turėjo vienintelį tikslą – gauti mokestinę naudą, t. y. siekė sumažinti į biudžetą mokėtinų GPM ir PSD įmokų dydžius.
MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pareiškėjas mokestinio tyrimo metu ir teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad mokesčių administratoriaus apskaičiuotos sumos yra neteisingos. Inspekcija 2011-12-12 sprendime Nr. 68-173 pasisakė ir ištaisė Vilniaus AVMI neteisingai nustatytus duomenis dėl iš vertybinių popierių pardavimo gautų pajamų apmokestinimo ir atitinkamai perskaičiavo mokėtiną GPM ir PSD. Pareiškėjas teismui dėl šios sprendimo dalies nepateikė jokių argumentų.
Pareiškėjas teigia, kad sklypus pardavė dėl to, kad tėvui gydymuisi reikėjo pinigų. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia jo tėvo – S. B. 2011-06-01 paaiškinimas, kuriame jis paaiškino žemės sklypų pirkimo – pardavimo aplinkybes, nurodydamas, kad juos pardavė pagal sūnaus norą ir savo valią, anūkių mokymo išlaidoms, mokėjimams už mokslą Lietuvoje ir Olandijoje (Komisijos byla, 158 l.). Nors pareiškėjas teigia, kad mokesčių inspekcijos pareigūnai S. B. padiktavo atsakymus į jų klausimus, tačiau tokie teiginiai niekuo nepagrįsti, juo labiau, paaiškinimas pasirašytas paties pareiškėjo tėvo bei jame nurodytas prierašas, kad dėl amžiaus ir sveikatos būklės atsakymai gali būti netikslūs. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad piniginės lėšos buvo naudojamos pareiškėjo tėvo S. B. asmeninėms reikmėms, tame tarpe ir gydymosi išlaidoms padengti. Pareiškėjo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma, kuria Z. J. B. nuo 2011-04-06 nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (Komisijos byla, 22, 66, l.), nesusijusi su pareiškėjo teiginiais apie išlaidas skirtas pareiškėjo tėvo (S. B.) gydymuisi. Jokių kitų įrodymų savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė. Be to, šie pareiškėjo argumentai buvo įvertinti Inspekcijos ir Komisijos sprendimuose, teismas sutinka su jų vertinimu. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad žemės sklypai buvo parduoti pareiškėjo tėvo gydymosi išlaidoms padengti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo įvertinti skolos rašteliai, tačiau šių skolos raštelių Komisijos byloje nėra, pareiškėjas jų ir teismui nepateikė. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai nevertintini, nes jie yra abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti.
Pareiškėjas nesutinka su paskirtu baudos dydžiu. Nurodo, kad su Inspekcijos pareigūnais bendradarbiavo, todėl jam nepagrįstai taikomas 30 proc. dydžio bauda.
MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Taigi, pagal MAĮ 139 straipsnio nuostatas skiriamos baudos dydis priklauso ne tik nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčiu administratoriumi, bet ir nuo kitų kompleksiškai vertinamų su konkrečia byla susijusių aplinkybių, kaip pažeidimo pobūdis, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo.
Vilniaus AVMI, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas neteikė paaiškinimų ir dokumentų, nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, skyrė pareiškėjui maksimalią 50 proc. GPM ir PSD įmokų baudą. Inspekcija 2011-12-12 sprendime Nr. 68-173, remdamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pateikė dokumentus centriniam mokesčių administratoriui, pareiškėjui nurodė į biudžetą sumokėti 30 proc. GPM ir PSD įmokų baudą.
Taigi, Inspekcija pareiškėjui maksimaliai paskirtą baudą sumažino iki vidutinio dydžio baudos. Su tokia atsakovės pozicija sutiko ir Komisija, netenkindama pareiškėjo prašymo sumažinti paskirtas baudas iki 10 proc. dydžio.
MAĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, bendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, savanoriškai vykdo mokesčių teisės aktuose jam nustatytas pareigas bei nekliudo mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Nors pareiškėjas su Inspekcija ir bendradarbiavo, tačiau pastebėtina, kad su Vilniaus AVMI pareigūnais pareiškėjas vengė bendradarbiauti (Komisijos byla, l. 150, 151). Bendradarbiavimas turi būti geranoriškas paties pareiškėjo veiksmas teikti mokesčių administratoriams visapusišką pagalbą viso mokestinio patikrinimo procese. Kaip matyti iš bylos medžiagos, centrinis mokesčių administratorius įvertino pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį (akivaizdų tikslą gauti mokestinę naudą) bei tai, kad pareiškėjas patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, todėl esant tiek baudą didinančioms, tiek ir ją mažinančioms aplinkybėms, pagrįstai pareiškėjui skyrė 30 proc. dydžio GPM ir PSD baudą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių kitų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, dėl ko teismas turėtų pareiškėjui sumažinti paskirtas baudas. Jokių išskirtinių aplinkybių dėl kurių bauda galėtų būti mažinama teismas nenustatė. Pareiškėjas Komisijai skundą grindė panašiais argumentais, kaip ir teismui pateiktame skunde, kuriuos Komisija argumentuotai įvertino, o teismas nenustatė, kad turėtų juos vertinti kitaip.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiami sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Nijolė Sušinskienė