Civilinė byla Nr. B2-1673-555/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01657-2010-8;

Procesinio sprendimo kategorija 127.6

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams A. S., N. Č., atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Melesta“ atstovui advokatui A. P. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Melesta“ restruktūrizavimo byloje,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Melesta“ iškelta restruktūrizavimo byla (b. l. 1-2). 2011 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Melesta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Melesta“ restruktūrizavimo planas 2011 m. – 2015 m. laikotarpiui (b. l. 4-5).

2014 m. sausio 14 d. teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas dėl kreditorinio reikalavimo RUAB „Melesta“ restruktūrizavimo byloje patvirtinimo. Kreditorius nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 metais atliko restruktūrizuojamos UAB „Melesta“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 69-34 patvirtino patikrinimo aktą Nr. 204, nurodydama įmonei sumokėti 3 957 927,65 Lt mokestinę nepriemoką. RUAB „Melesta“, nesutikdama su sprendimu, 2012 m. kovo 30 d. jį apskundė išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Mokestinei ginčų komisijai. Mokestinės ginčų komisijos 2012 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. S-84(7-54/2012) RUAB „Melesta“ netenkino, todėl buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimas apeliacine tvarka buvo skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu paliko galioti VMI 2012 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 69-34. Sprendimas yra neskundžiamas ir įsiteisėjęs. Vadovaujantis 2012 m. vasario 27 d. VMI sprendimu Nr. 69-34, UAB „Melesta“ restruktūrizavimo bylos įsiteisėjimo dieną (2010-12-08) valstybės biudžetui skolinga 3 957 927,65 Lt. VMI 2013 m. spalio 9 d. kreipėsi į RUAB „Melesta“ administratorių su prašymu įtraukti VMI į kreditorių sąrašą. Administratorius, motyvuodamas, kad VMI laiku nepateikė savo finansinio reikalavimo, todėl pasibaigus Kauno apygardos teismo nustatytam 45 dienų terminui nuo nutarties priėmimo dienos pateikti finansinius reikalavimus ir esant 2011 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo patvirtintam RUAB „Melesta“ restruktūrizavimo planui, atsisakė kreiptis į teismą su prašymu įtraukti VMI į kreditorių sąrašą ir patvirtinti pateiktą finansinį reikalavimą.

UAB „Melesta“ administratorius atsiliepimu prašo atsisakyti tvirtinti VMI finansinį reikalavimą nurodydamas, kad kreditorius savo prašymą grindžia ne ta Restruktūrizavimo įstatymo norma, kadangi jo reiškiamas finansinis reikalavimas yra kilęs iki restruktūrizavimo bylos UAB „Melesta“ iškėlimo, šis kreditorinis reikalavimas turėjo būti pareikštas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Be to, administratorius informavo, kad administracinėje byloje yra pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo, todėl VMI finansinis reikalavimas gali būti peržiūrėtas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas tvirtintinas.

Civilinio proceso kodekso (CPK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo procesą reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ), kurio 1 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant restruktūrizavimo procedūras ir nurodyta, kad restruktūrizavimo metu įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonės veiklą, įmonės kreditorių reikalavimų (jų dalies) atsisakymą, prievolių vykdymo terminų atidėjimą, privalomųjų įmokų mokėjimą, taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos tvirtinti kreditorių reikalavimus, tarp jų ir tokių kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Ginčas byloje kilęs dėl kreditorinio reikalavimo restruktūrizavimo byloje patvirtinimo, kuris pareikštas jau priėmus nutartį dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

Restruktūrizavimo byloje kreditorių reikalavimai pagal jų pateikimo momentą gali būti skirtingi. Tai gali būti kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tai taip pat gali būti nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkui dienos. Pažymėtina, jog įmonių restruktūrizavimo procesas grindžiamas modeliu, kai kitose civilinėse bylose restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai neperduodami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, ir bylų akumuliavimo principas (lot. vis attractiva concursus) restruktūrizavimo procese netaikomas. Priešingai nei bankroto bylose, atskirose civilinėse bylose pareikšti ieškiniai nagrinėjami bendra tvarka, nepriklausomai nuo to, kad atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, yra iškeliama restruktūrizavimo byla. Tokios civilinės bylos nėra stabdomos ir neperduodamos į restruktūrizavimo bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 163 straipsnio 5 punktas). Todėl praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai savarankiškose civilinėse bylose, kuriose restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, priimti teismo sprendimai, patvirtinantys kreditoriaus reikalavimo teisę, įsiteisėja po nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, t. y. pasibaigus įstatyme įtvirtintam naikinamajam terminui, kuris reglamentuoja kreditorių reikalavimų restruktūrizuojamos įmonės administratoriui pateikimą. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, pagrįsto įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu administracinėje byloje.

ĮRĮ 7 straipsnio 11 dalies 5 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešimą apie įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir teismo nutarties kopiją išsiunčia kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Esminis dokumentas restruktūrizavimo byloje yra įmonės restruktūrizavimo planas, kurį tvirtina teismas (ĮRĮ 14 straipsnio 6, 10 – 11 dalys). ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai. Į kreditorių sąrašą įrašomi ir asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie neįsiteisėję. Šių asmenų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikštų reikalavimų sumas. Įsiteisėjus kitų teismų, nustatytų ĮRĮ 7 straipsnio 11 dalies 5 punkte, sprendimams, atitinkamai patikslinamas restruktūrizavimo planas.

Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima patikslinti restruktūrizavimo planą, turi egzistuoti teisinės prielaidos - teismo nutartis dėl kreditoriaus bei jo reikalavimo įtraukimo į teismo patvirtintą kreditorių sąrašą. Todėl tuo atveju, kai teismo sprendimas, priimtas atskiroje civilinėje byloje, kuriuo patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, įsiteisėja suėjus ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytam naikinamajam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, taikytinos kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimą reglamentuojančios ĮRĮ teisės normos. Vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalimi, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Priešingas šios normos aiškinimas neužtikrintų pakankamos įmonės kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti atskiroje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei atimtų iš jų galimybę dalyvauti įmonės restruktūrizavimo procese kaip kreditoriams, kurių reikalavimus yra patvirtinęs įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas, inter alia balsuoti dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimuose priimamų nutarimų. Todėl tuo atveju, kai įsiteisėja atskiroje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusi kreditoriaus reikalavimo teisė, įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas, nespręsdamas dėl tokio kreditoriaus reikalavimo esmės materialiąja prasme, turi atlikti formalų kreditorių sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą, kuris sudaro pagrindą vėliau atitinkamai patikslinti ir patį restruktūrizavimo planą (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į įmonės restruktūrizavimo planui keliamus reikalavimus, remiantis kuriais į įmonės kreditorių sąrašą inter alia įrašomi asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai dėl jų nėra įsiteisėję, į įstatyme įtvirtintą restruktūrizavimo plano tikslinimo galimybę, priklausomai nuo to, koks tokio kreditoriaus reikalavimo dydis bus nustatytas vėliau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat į įstatyme numatytą įmonės kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo galimybę (ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis), ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 23 straipsnio 1 bei 3 dalyse nustatyti terminai kreditoriams, kurie iki restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo atskirose bylose yra pareiškę turtinius reikalavimus įmonei, netaikomi ir šie kreditoriai neturi pareikšti pakartotinių (dubliuojančių jau pareikštus ieškinius) kreditorių reikalavimų įmonės administratoriui. Priešingai, tokie reikalavimai restruktūrizavimo byloje net ir negali būti pareikšti, nes tai prieštarautų bendrajai civilinio proceso nuostatai, jog tuo pačiu metu tame pačiame ar skirtinguose teismuose negali būti nagrinėjamas tapatus ginčas (ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Atsižvelgiant į restruktūrizavimo plano rengimo ir tvirtinimo procedūroje dalyvaujančius subjektus, į restruktūrizavimo planui ir jo metmenims keliamus reikalavimus (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 14 straipsnis), apie įmonei pareikštus turtinius reikalavimus ir neišnagrinėtas bylas yra arba turi būti žinoma tiek įmonės valdymo organams, tiek kreditoriams, tiek ir paskirtam restruktūrizuojamos įmonės administratoriui. Todėl šie subjektai turi įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą - įtraukti kreditorių, kurių pareikšti reikalavimai dar neišnagrinėti, reikalavimus į rengiamą įmonės restruktūrizavimo planą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2674/2013).

Kaip matyti iš RUAB „Melesta“ restruktūrizavimo byloje esančių restruktūrizavimo plano metmenų, juose nebuvo nurodyta informacija apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau iš teismo dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo iš UAB „Melesta“ išreikalauto įsiskolinimų kreditoriams fiziniams asmenims sąrašo matyti, kad UAB „Melesta“ pripažino 21 751,16 Lt skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (UAB „Melesta“ restruktūrizavimo bylos Nr. B2-193-555/2014 1 t. b. l. 126-127). Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, jog kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija nepraleido termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kadangi UAB „Melesta“ buvo žinoma apie esamą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to ji turėjo pareigą šio kreditoriaus finansinį reikalavimą įtraukti į rengiamą įmonės restruktūrizavimo planą. Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį patikrinimą ir paaiškėjus 3 957 927,65 Lt dydžio įsiskolinimui, kuris šiuo metu yra patvirtintas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, vertintina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas yra aiškaus dydžio, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija su 3 957 927,65 Lt finansiniu reikalavimu įtrauktina į RUAB „Melesta“ kreditorių sąrašą.

Vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, 7 dalimi, Civilinio proceso kodekso 291-292, 1623 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

patvirtinti kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos 3 957 927,65 Lt finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Melesta“ restruktūrizavimo byloje.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                               Egidijus Tamašauskas