Baudžiamoji byla Nr. 1N-23/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 2.13.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,
Sekretoriaujant Audronei
Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui
Stankevičiui,
gynėjai advokatei Birutei Paukštienei,
teismo
posėdyje išnagrinėjo nuteistosios V. S. skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas
nuteistosios V. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinio
prokuroro 2010 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl
naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėjas,
susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d.
nuosprendžiu V. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –
BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9
punktus, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį,
178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už tai,
kad:
veikdama organizuota grupe su N. S. ,
dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų - M.
G. , turėdami tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, panaudodami
fizinį smurtą bei peilį, įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 25 d., 18 val. iki 2006 m. gegužės 26 d., 6.30
val., tiksliai nenustatytu laiku, N. S. , būdamas
apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas organizuota grupe kartu su V. S. , kaip organizatorius iš anksto paskirstęs vaidmenis,
tikslu nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, automobiliu „Honda Accord“
atvyko į Vilniaus rajone esantį Pagirių k., kur, iš anksto nustatęs, kad (duomenys
neskelbtini) esančiame name gyvena senyvo amžiaus moteris – M.
G. , atokiau nuo namo paliko automobilį bei jame palikęs sėdėti V. S. tam, kad atokiau stovintis tuščias automobilis
nesukeltų įtarimo bei tokiu būdu V. S. stebint aplinką ir
palengvinant padaryti numatytą nusikaltimą, jis ranka išdaužė namo verandos
durų stiklą, pro išdaužtą skylę įkišęs ranką į verandos vidų, atrakino duris
spynoje buvusiu raktu, įsibrovė į namą, bei įgyvendinant organizuotos grupės
bendrus ketinimus, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas pagrobti svetimą
turtą, tyčia smogė dėl amžiaus bejėgiškos būklės buvusiai nukentėjusiajai M. G. , gim. 1923 metais, ranka į galvą, nuo ko
nukentėjusioji nukrito ant sofos-lovos, o jis name rastu peiliu tyčia dūrė 6
kartus jai į įvairias kūno vietas, padarydamas kaklo dešinio šoninio paviršiaus
odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą, sprando dešinės pusės, dešinio
peties-žąsto srities durtines-pjautines žaizdas, dešinio ausies kaušelio
lezgelio ir dešinės užausinės srities durtines-pjautines žaizdas su kaklo
dešinio šoninio paviršiaus audinių, II ir III kaklo slankstelių raiščių,
nugaros smegenų kietojo dangalo ir nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu,
krūtinės ląstos kairės pusės durtinę-pjautinę žaizdą su minkštųjų audinių,
krūtinkaulio kūno, širdiplėvės ir krūtinės aortos kylančios dalies priekinės
sienelės sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu,
galvos ir nugaros smegenų pabrinkimu, ūmia širdies tamponada krauju (300 ml
skysto kraujo ir kraujo krešulių širdiplėvės ertmėje), dėl ko nukentėjusioji
mirė, t.y. ją nužudė, po ko pagrobė M. G. priklausančio
turto už 1 285 Lt sumą.
V. S. taip pat nuteista už tai, kad veikdama organizuota
grupe su N. S. bei turėdami bendrą tikslą nusikalstamu
būdu užvaldyti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, panaudodami fizinį smurtą
pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2006 m. rugsėjo 21 d., apie 10 val., N. S. , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas
organizuota grupe kartu su V. S. , kaip organizatorius iš
anksto pasiskirstęs vaidmenis ir užduotis, atvyko prie buto, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, kur įvykdė nusikaltimą prie sekančių aplinkybių: V. S. neva žemės sklypo apžiūrai išviliojo iš buto savininkę L. Š. , N. S. pro neužrakintas duris
įsibrovė į butą bei apžiūrėjęs bute esančius daiktus, išėjo iš buto. L. Š. kartu su V. S. sugrįžus prie buto,
N. S. kartu su V. S. tęsdamas bendrus
nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą nuo nukentėjusiosios kūno nuimti
auksinius dirbinius bei juos pagrobti, apie tai informavęs V.
S. , V. S. apgaule privertus nukentėjusiąją juos
įleisti, kartu su V. S. įsibrovė į butą, kur panaudodamas
fizinį smurtą tyčia sudavė L. Š. 6 smūgius į įvairias kūno
vietas, padarydamas poodines kraujosruvas veide, kaklo kairėje ir krūtinėje,
muštinę žaizdą kairiame antakyje, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, nuo
ko nukentėjusioji prarado sąmonę, o jis pagrobė L. Š. turto
už 736 Lt sumą.
Be
to, V. S. nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe
su N. S. bei turėdami bendrą tikslą nusikalstamu būdu
užvaldyti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o
būtent: 2006 m. spalio 2 d., apie 10 val., N. S. , būdamas
apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas organizuotoja grupe su V. S. , kaip organizatorius iš anksto paskirstęs vaidmenis ir
užduotis, automobiliu „BMW 316“, valst.nr. (duomenys
neskelbtini) atvyko į Vilniaus raj., Sudervės sen. esantį Vaigeliškių k.,
prie J. Š. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei
vaidmenų pasiskirstymą įvykdė nusikaltimą prie sekančių aplinkybių: V. S. likus automobilyje stebėti aplinką, N.
S. pro neužrakintas duris įsibrovė į namą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam J. K. priklausantį 50 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną
„Motorolla“.
Tą
pačią dieną, apie 15-17 val., N. S. , būdamas apsvaigęs
nuo narkotinių medžiagų, veikdamas organizuota grupe su V. S. ,
kaip organizatorius, automobiliu „BMW 316“, valst.nr. (duomenys
neskelbtini) atvyko į Vilniaus raj., Sudervės sen. esantį Vaigeliškių k.,
prie J. Š. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei
vaidmenų pasiskirstymą įvykdė nusikaltimą prie sekančių aplinkybių: N. S. kartu su V. S. pro neužrakintas
duris įsibrovė į namą, kur N. S. panaudojo fizinį smurtą –
tyčia ne mažiau 14 kartų smogė gulėjusiai lovoje J. Š. rankomis
ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sulaužydamas 30 Lt vertės jos dantų
protezą bei padarydamas daugybines kraujosruvas veide, kakle, nugaroje,
dešiniame sėdmenyje, rankose, dešinio žando sumušimą ir odos nubrozdinimą
kairėje alkūnėje, nuo ko nukentėjusioji prarado sąmonę. N. S. nutempė
nukentėjusiąją į namo kieme stovintį sandėliuką, vėl sugrįžo į gyvenamąjį namą
ir pagrobė J. Š. priklausančio turto už 503,06 Lt sumą bei
nukentėjusiajam J. K. turto už 210 Lt sumą.
Taip
pat V. S. nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe
su N. S. bei turėdami bendrą tikslą nusikalstamu būdu
užvaldyti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, panaudodami fizinį smurtą
pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2006 m. spalio 2 d., apie 13 val., N. S. , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas
organizuota grupe kartu su V. S. , kaip organizatorius iš
anksto paskirstęs vaidmenis, automobiliu „BMW 316“, valst.nr. (duomenys
neskelbtini) atvyko į Vilniaus raj., Kalvelių sen., Sadūniškių k., prie A. S. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei vaidmenų
pasiskirstymą įvykdė nusikaltimą prie sekančių aplinkybių: V.
S. apžiūrėjo pastatus ir neradusi namo šeimininkės A. S. grįžo
prie automobilio ir pasiliko stebėti aplinką, o N. S. pro
neužrakintas duris įsibrovė į kieme esančią pirtį bei siekdamas pagrobti
svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą tyčia 7 kartus smogė kumščiu
nukentėjusiajai A. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas
poodines kraujosruvas su nubrozdinimais ir muštine žaizda veide, kraujosruvas
dešiniame dilbyje, nugaroje, dešinio klubo srityje, dešinėje blauzdoje, nuo ko
nukentėjusioji prarado sąmonę. N. S. iš nukentėjusiosios
striukės kišenės paėmė raktą, kuriuo atrakino gyvenamojo namo durų spyną,
įsibrovė į minėtą namą bei pagrobė A. S. priklausančio
turto už 3 250 Lt sumą.
V. S. nuteista
ir už tai, kad veikdama organizuota grupe su N. S. ,
turėdami tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, dėl savanaudiškų
paskatų tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų – Z.
Č. , įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti
svetimą turtą, o būtent: 2006 m. spalio 3 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu
laiku, N. S. , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų,
veikdamas organizuota grupe su V. S. , kaip organizatorius
iš anksto pasiskirstęs vaidmenis, automobiliu „BMW 316“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus rajone, Nemenčinės
sen., esantį Pučkalaukių k., prie Z. Č. namo, kur pagal
išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą, po to kai, V.
S. nepavyko iš namo kiemo išvilioti nukentėjusiosios Z.
Č. ir taip jam palengvinti padaryti nusikaltimą, N. S. ,
V. S. grįžus prie automobilio ir pasilikus stebėti aplinką,
pro neužrakintas duris įsibrovė į namą bei dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas
pagrobti svetimą turtą, itin žiauriai, tyčia 18 kartų smogė rankomis ir kojomis
dėl amžiaus bejėgiškos būklės buvusiai Z. Č. , gim. 1925 m., į įvairias kūno vietas, padarydamas jai daugybinius galvos ir kaklo sužalojimus,
pasireiškusius daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide ir galvos
plaukuotoje dalyje, dvejomis muštinėmis žaizdomis ir viena plėštine veide,
kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos
smegenų skilvelius, bei stuburinės kaklinės dalies lūžiu tarp VI ir VII
slankstelių-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas
komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo
nepakankamumu, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nukentėjusioji
mirė, t.y. ją nužudė, po ko apieškojo nukentėjusiosios namus, tačiau nieko
vertingo neradęs pasišalino. Taip, veikdami organizuotoje grupėje N. S. ir V. S. , dėl savanaudiškų
paskatų tyčia, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų Z.
Č. , įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti
svetimą turtą, tačiau plėšimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų
valios, nes nerado vertingo turto.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d.
nuosprendžiu nuteistųjų V. S. ir N. S. apeliacinius
skundus atmetė, o tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, V.
S. pripažino pavojinga recidyviste.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d.
nutartimi atmestas nuteistosios V. S. kasacinis skundas.
2010 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Generalinėje
prokuratūroje gautas nuteistosios V. S. pareiškimas
pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-48/2008.
Pareiškime V. S. nurodo, kad buvo pažeistas baudžiamojo
proceso įstatymas, kadangi kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), 4 ir
9 butuose buvo atliekamos negavus teisėjo sankcijos. Taip pat ikiteisminio
tyrimo metu V. S. buvo daromas psichologinis spaudimas
neleidžiant pasimatyti su mažamečiu sūnumi, ji buvo priversta parašyti nuoširdų
prisipažinimą. Pareiškime taip pat nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo bei
teisminio nagrinėjimo metu prie bylos nebuvo prijungtas daiktinis įrodymas –
kirvis, ant kurio odorologinės ekspertizės metu neva buvo rastas nuteistosios
kvapas. Pasak nuteistosios, BPK buvo pažeistas dar ir todėl, kad byloje
dalyvavęs prokuroras R. Imbrasas buvo šališkas, o liudytojas J.
K. teisminio nagrinėjimo metu atpažino V. S. tik
todėl, kad prokuroras R. Imbrasas jam buvo parodęs jos nuotrauką. Be to, pareiškime
nurodoma, jog nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi melagingais liudytojų J. K. ir J. Š. parodymais. Nuteistosios
teigimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo pažeisti
BPK reikalavimai, kadangi teismo posėdžio metu nebuvo apklausti specialistai,
atlikę papildomas lavonų ekspertizes. Taip pat, pasak V. S. ,
apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino jos ankstesnius teistumus
ir dėl to nepagrįstai ją pripažino pavojinga recidyviste. Remdamasi šiomis
aplinkybėmis nuteistoji V. S. prašo pradėti byloje procesą
dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 446 straipsnio tvarka.
Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2010 m.
sausio 26 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių
aplinkybių motyvuojant tuo, kad baudžiamojoje byloje, kurią prašo atnaujinti
nuteistoji, įrodymai gauti teisėtais būdais, BPK nustatyta tvarka. Jų
patikimumas buvo tinkamai patikrintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir
apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškime nurodytos aplinkybės buvo žinomos
nagrinėjant bylą visų instancijų teismuose, todėl nėra teisinio pagrindo,
numatyto BPK 444 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis būtų galima pradėti procesą
dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Nuteistoji V. S. 2010 m.
vasario 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti Generalinės
prokuratūros prokuroro 2010 m. sausio 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios
instancijos teismui. V. S. skunde teigia, kad jos skundas
tenkintinas ne dėl naujai atsiradusių aplinkybių, o dėl byloje esančių BPK
pažeidimų, nurodytų Generaliniam prokurorui pateiktame pareiškime.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d.
nutartimi atmetė nuteistosios V. S. skundą dėl Lietuvos
Respublikos Generalinio prokuroro 2010 m. sausio 26 d. nutarimo ir konstatavo,
kad skundžiamame nutarime padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis ir
atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra
jokio pagrindo.
Nuteistoji V. S. skundu prašo
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį. Skunde nurodo, kad
nagrinėjant nuteistosios skundą dėl proceso pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių
aplinkybių dalyvavo šališkas prokuroras. Kadangi, pasak nuteistosios, šis
prokuroras dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos
teismuose, todėl jis buvo suinteresuotas bylos baigtimi. V.
S. teigimu, apygardos teismo nutartyje neužfiksuotos jos teismo posėdyje
nurodytos aplinkybės.
Nuteistosios skunde teigiama, jog apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai jos atžvilgiu pritaikė BK 27 straipsnio 3
dalies nuostatas ir pripažino ją pavojinga recidyviste. V. S. teigimu,
ji anksčiau nebuvo teista už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Apeliacinės
instancijos teismas neįsigilino į baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir
todėl padarė nepagrįstas išvadas bei nepagrįstai pritaikė BK 27 straipsnio
nuostatas.
Nuteistosios teigimu, visos baudžiamosios bylos
nagrinėjimo metu nuolat buvo keičiami jos gynėjai. Pasak V. S.
, jai nuolat buvo parenkami valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
gynėjai, kurie atstovavo ne jos, o prokuratūros interesus.
Skunde nurodoma, jog nuteistajai nebuvo suteikta
galimybė dalyvauti Lietuvos Aukščiausiojo teismo posėdyje, kuomet buvo
nagrinėjamas jos kasacinis skundas. Tokiu būdu, pasak nuteistosios, buvo
suvaržytos jos teisės į gynybą.
Skundu nuteistoji V. S. prašo
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį ir baudžiamąją
bylą Nr. 1-48/2008 grąžinti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo
nuteistosios V. S. skundą atmesti, nuteistosios gynėja –
skundą tenkinti.
Nuteistosios V. S. skundas netenkintinas.
Apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos
teismo nutartyje esančiomis išvadomis, kad nuteistosios skunde nurodytos
aplinkybės buvo žinomos teismams ir išsamiai ištirtos, todėl jų negalima
pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apygardos teismas tinkamai
įvertino visas V. S. skunde nurodytas aplinkybes bei jas
motyvuotai atmetė kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad byla dėl naujai paaiškėjusių
aplinkybių gali būti atnaujinama tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatomi faktai,
nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo
nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. BPK 444 straipsnio 1
dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima
atnaujinti baudžiamąją bylą, tai yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo
ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis
tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos
ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra
nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta,
už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo,
kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio
1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir
negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios
priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.
Nuteistoji
savo skunde nepagrįstai teigia, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis
naikintina todėl, kad nagrinėjant jos skundą apygardos teisme dalyvavo šališkas
prokuroras.
Kaip
matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės
instancijų teismuose dalyvavo prokuroras D. Stankevičius. Tas pats prokuroras
dalyvavo ir Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant skundą dėl Lietuvos
Respublikos Generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą
dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nagrinėjant V. S. skundą
apygardos teisme nuteistoji pareiškė nušalinimą prokurorui D. Stankevičiui.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi motyvuotai ir
pagrįstai nuteistosios V. S. pareiškimą dėl prokuroro
nušalinimo atmetė.
BPK
57 straipsnyje yra įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo,
išteisintojo, gynėjo, prokuroro, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo,
civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovo teisė pareikšti
nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo
teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui.
BPK 58 straipsnyje yra išvardinti tokio nušalinimo pagrindai. Tuo tarpu
nuteistosios V. S. nurodytas pagrindas, jog tas pats
prokuroras dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos
teismuose, į BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų sąrašą nėra įtrauktas.
Priešingai, BPK 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo
pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar
specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo
pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar
specialistu nėra pagrindas juos nušalinti. Skunde taip pat nepagrįstai
teigiama, jog prokuroro suinteresuotumą bylos baigtimi rodo tai, kad jis
dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Viena
iš prokuroro funkcijų, numatytų BPK ir Lietuvos Respublikos Prokuratūros
įstatyme, yra valstybinio kaltinimo palaikymas teismuose. Valstybinis
kaltinimas yra prokuroro veikla, kuria įrodinėjama, kad nusikalstamos veikos
padarymu kaltinamas ar nuteistas asmuo yra kaltas. Taigi, šiuo atveju ta
aplinkybė, jog prokuroras D. Stankevičius palaikė valstybinį kaltinimą
apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose nagrinėjant V.
S. ir N. S. baudžiamąją bylą, negali būti vertinama
kaip prokuroro suinteresuotumas bylos baigtimi. Tokiu būdu prokuroras vykdė
įstatymuose numatytas savo funkcijas ir nešališkumo principo nepažeidė.
Nuteistoji
V. S. skunde nepagrįstai teigia, jog skundžiamoje Vilniaus
apygardos teismo nutartyje nėra užfiksuotos ir aptartos teisiamajame posėdyje
nuteistosios nurodytos aplinkybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos,
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. teismo posėdyje, kuriame buvo
nagrinėjamas V. S. skundas dėl Generalinio prokuroro 2010
m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai
paaiškėjusių aplinkybių, dalyvavo ir nuteistoji. Apygardos teismo teisėjui
suteikus žodį V. S. , ji nurodė iš esmės panašias
aplinkybes, kokios buvo išdėstytos ir skunde dėl minėto prokuroro nutarimo.
Skundžiamoje nutartyje žemesnės instancijos teismas išsamiai nurodė visus V. S. skundo argumentus ir motyvuotai į juos atsakė.
V. S. skunde teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas jos
atžvilgiu nepagrįstai pritaikė BK 27 straipsnio nuostatas ir pripažino ją
pavojinga recidyviste. Toks nuteistosios skundo argumentas nepagrįstas ir
atmestinas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Apeliacinis teismas nustatė,
jog V. S. nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteista
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, padarė būdama
teista penkis kartus už tyčinius nusikaltimus, daugiausiai už svetimo turto
pagrobimus, teistumams neišnykus, t.y. būdama recidyviste. Nuteistosios skunde
nurodyta aplinkybė, jog ji anksčiau nebuvo teista už sunkius ir labai sunkius
nusikaltimus, BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų nuostatų taikymui
reikšmės neturi. Ši pirmiau nurodyta nuostata numato, jog asmuo gali būti
pripažintas pavojingu recidyvistu, jei būdamas recidyvistu, padaro naują labai
sunkų nusikaltimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. S. BK 27 straipsnio nuostatos pritaikytos pagrįstai.
V. S. savo skunde taip pat nurodo, jog procesas dėl naujai paaiškėjusių
aplinkybių turi būti pradėtas ir todėl, kad apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai atmetė nuteistosios prašymą atlikti byloje įrodymų tyrimą, nagrinėjant
bylą kasacine tvarka ji nebuvo pristatyta į teismo posėdį bei tai, jog visos
bylos nagrinėjimo metu buvo nuolat keičiami valstybės garantuojami gynėjai,
kurie atstovavo ne jos, bet prokurorų interesus. Apeliacinės instancijos
teismas pažymi, jog šios nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės yra
susijusios su tariamai padarytais procesiniais pažeidimais nagrinėjant bylą
pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, tačiau į BPK 444
straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti atnaujinama baudžiamoji
byla, sąrašą neįeina. Visos šios pirmiau nurodytos aplinkybės buvo žinomos
nagrinėjant V. S. baudžiamąją bylą apeliacine ir kasacine
tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso
pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada,
kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra
teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl
naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n
u t a r i a :
nuteistosios V. S. skundą
atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas
Albinas Bielskis