Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-81/2011
Teisėja J.Jakubonienė Teisminio proceso Nr.22-1-01202-10-4;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R EN D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistojo V. M. gynėjui advokatui A. G. Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 255 str. 1 d. 20 MGL 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 72 str. V. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, konfiskuotas pistoletas „Makarov“ PM Nr. KB2636, laikomas Kauno miesto Centro PK, ir vienas šovinys, laikomas Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje ir šis daiktas perduotas Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
V. M. nuteistas už LR BK 255 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nes V. M. 2010 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas neblaivus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d., pasiėmė iš savo namų, esančių A. M. g. (duomenys neskelbtini), teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą - pistoletą „Makarov PM Nr. KB2636, kurį laikyti ir nešioti jam 2008 07 09 Kauno apskrities VPK išduotas leidimas Nr. 2956, - nusinešė šį ginklą į sandėliuką, esantį prie namo Braškių g. 5, Kaune, rodė kitiems asmenims, vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje nenustatytomis aplinkybėmis šį šaunamąjį ginklą prarado.
Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo teismo nuosprendį panaikinti, nes ginklą rado namuose, aptvertoje teritorijoje, todėl nors formaliai pažeidė ginklo saugojimo taisykles, tačiau nesudarė galimybės pašaliniams asmenims pasinaudoti šuo ginklu. Jis teigia, jog vėliau pats ginklą rado ir perdavė policijos pareigūnams. Jam skirta aiškiai per didelė bauda, nes teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuteistasis ilgai buvo be darbo, apie rastą ginklą pranešė policijos pareigūnams. Jis pažeidė ginklo saugojimo taisykles, tačiau tokiu elgesiu nesudarė sąlygų šiuo ginklu neteisėtai pasinaudoti kitiems asmenims.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.
Nuteistasis skunde teigia, jog jis pažeidė ginklo saugojimo taisykles, tačiau tokiu elgesiu nesudarė sąlygų šiuo ginklu neteisėtai pasinaudoti kitiems asmenims. Šis nuteistojo skundo argumentas pagrįstas.
Teismas pažymi, jog LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tiems asmenims, kurių veikoje nustatoma nusikalstamos veikos, numatytos atitinkamame baudžiamojo kodekso straipsnyje, sudėtis., t.y. visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai.
Byloje kreipiantis į Kauno miesto apylinkės teismą pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2010-12-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas neblaivus, pasiėmė iš savo namų, esančių A. M. g. 128-3, Kaune, teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą- pistoletą „Makarov“ PM Nr. KB 2636, nešėsi šį ginklą į sandėliuką, esantį prie namo (duomenys neskelbtini) , rodė kitiems asmenims, vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje nenustatytomis aplinkybėmis, prarado teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą- pistoletą „Makarov“ PM Nr. KB 2636, kurį laikyti ir nešioti jam 2008-07-09 Kauno apskrities Vyriausias policijos komisariatas buvo išdavęs leidimą Nr. 2956, t.y. veikdamas dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d., nurodančią, kad „ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą“ ir tokiu būdu sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti pistoletu „Makarov“ PM Nr. KB 2636, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 255 str. 1 d.
Teismas pažymi, jog LR BK 255 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą sudaro trys būtinieji objektyviosios pusės požymiai, t.y. 1) šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas; 2) kito asmens neteisėtas pasinaudojimas šiais objektais ar realios galimybė pasinaudoti šiais objektais įgijimas (turėjimas); 3) priežastinis ryšys tarp šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo arba realios galimybės kitam asmeniui juos panaudoti. Baudžiamojo nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtini visi nurodyti požymiai.
Teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas laikytinas baudžiamuoju nusižengimu tik tuo atveju, jeigu tuo sudaromos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, priešingu atveju, nenustačius šios aplinkybės gali būti sprendžiam tik dėl kaltinamojo administracinė atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio trečioje dalyje numatyto pažeidimo. Baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai kitas asmuo įgyja realią galimybę pasinaudoti netinkamai laikomu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, ar sprogstamosiomis medžiagomis. Ir visais atvejais turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp galimybės panaudoti šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba realaus jų panaudojimo ir šių objektų laikymo, neatitinkančio specialių taisyklių.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatė ir nenurodė aprašydamas nustatytos ir įrodytos nusikalstamos veikos požymius, nepagrindė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, todėl nepagrįstai, nesant būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių- realios galimybės pasinaudoti kitiems asmenims ginklu ir priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veikos ir šios galimybės, nepagrįstai V. M. pripažino kaltu pagal LR BK 255 straipsnio 1 dalį.
Pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius V. M. veikoje, t.y. tai, kad V. M. 2010-12-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas neblaivus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d., pasiėmė iš namų, esančių A. M. g. (duomenys neskelbtini), teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą-pistoletą „Makarov“ PM Nr. KB 2636, kurį laikyti ir nešioti jam 2008-07-09 Kauno apskrities VPK išduotas leidimas Nr. 2956,-nusinešė šį ginklą į sandėliuką, esantį prie namo (duomenys neskelbtini), rodė kitiems asmenims, vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje nenustatytomis aplinkybėmis šį šaunamąjį ginklą prarado.
Šios teismo nustatytos veikos aplinkybės nesudaro LR BK 255 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nes nėra būtinojo požymio-, jog tokiais veiksmais buvo sudaryta reali galimybė šiuo ginklu pasinaudoti kitiems asmenims.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/ 305 str. 1 d. 1 p. numato, jog nuosprendžio aprašomoje dalyje aprašant veikos aplinkybes, turi būti nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šioje nuosprendžio dalyje teismo nustatytos veikos aprašymas turi atitikti baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, nurodant visus, tiek pagrindinius, tiek fakultatyvinius nusikalstamos veikos sudėties elementus. Šiuo atveju teismas aprašomoje dalyje aprašydamas nusikalstamos veikos aplinkybes nenurodė būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, t.y. nenustatė, jog buvo sudarytos sąlygos ginklu pasinaudoti kitiems asmenims.
Teismas nurodydamas veikos kvalifikavimo motyvus nurodo, jog V. M. būdamas neblaivus, turėdamas teisėtai įgytą ir laikomą ginklą, vartojo alkoholinius gėrimus, nusinešė ginklą į sandėliuką, rodė kitiems asmenims, ko pasėkoje nenustatytomis aplinkybėmis šį ginklą prarado. Teismas darė išvadą, jog tuo V. M. sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti ginklu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokia teismo išvada nepagrįsta. Visų pirma turi būti nustatyta, jog pažeidžiant ginklo saugojimo taisykles, tuo buvo sudaryta reali galimybė kitam asmeniui šiuo ginklu pasinaudoti. Byloje teismo ištirtų įrodymų visuma nenustatyta, jog kaltinamasis būdamas neblaivus būtų davęs kitiems asmenims ginklą į rankas, byloje nėra tokių duomenų, kad rodant ginklą kitiems asmenims, jie turėjo realią galimybę šiuo ginklu pasinaudoti. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis rodė ginklą, turėdamas ginklą gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro konkrečios realios galimybės pasinaudoti ginklu, nes byloje nenustatyta, jog ginklą kaltinamasis tuo metu būtų padėjęs kitiems matomoje vietoje, nelaikęs prie savęs, kam nors davęs. Todėl vien tos aplinkybės, kad kaltinamasis būdamas neblaivus šį ginklą turėjo, rodė, nepatvirtina, jog buvo sudaryta reali galimybė šiuo ginklu pasinaudoti kitiems asmenims. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog vien ginklo praradimas pats savaime taip pat nesukelia baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 255 str. 1 d.. Šiuo atveju taip pat būtina nustatyti, jog toks praradimas sudarė ne abstrakčią, tačiau realią galimybę šiuo ginklu pasinaudoti kitiems asmenims. Objektyvių, neginčytinų duomenų, kad tokiu praradimu buvo sudaryta reali galimybė neteisėtai pasinaudoti ginklu kitiems asmenim byloje nėra. Juo labiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nurodo, jog ginklą rado atitirpus sniegui šuns voljere ir šiuo metu jis pristatytas policijai. Šiuos parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesant byloje jokių objektyvių neginčytinų duomenų apie tai, kad buvo sudaryta reali galimybė kitiems asmenims šaunamuoju ginklu pasinaudoti, tokiu būdu nenustačius būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio bei priežastinio ryšio tarp kaltinamojo neatsargaus elgesio ir tokios aplinkybės atsiradimo, nepagrįstai pripažino V. M. kaltu dėl LR BK 255 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendis nepagrįstas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstos išsamia surinktų įrodymų analize, todėl turi būti panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių/LR BPK 303str.5d.1p./.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1p., kolegija
n u s p r e n d ž i a :
-nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti;
-Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį;
-V. M. dėl LR BK 255 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, išteisinti.
Kolegijos pirmininkė teisėja Regina Cemnolonskienė
Teisėjai: Egidijus Jonas Grigaravičius
Evaldas Gražys