Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2-549/2023
Teismo proceso Nr. 4-06-3-00563-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1;1.4.4; 1.5.1; 7.11; 21.9.10
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2023 m. sausio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,
sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, Sandrai Jotautei,
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei Editai Marozienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir pareiškėja, VMI) pareiškimą, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvusiam vadovui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
L. V. būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vadovu nuo 2019-10-25 iki 2022-10-04 ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir turėdamas pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, laiku neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokomo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės interesus. Tokiu būdu L. V. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Institucijos atstovė Edita Marozienė teismo posėdyje prašė pripažinti L. V. padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį atitinkančią nuobaudą – 2200 Eur baudą. Paaiškino, kad L. V. nuo 2019-10-25 iki 2022-10-04 būdamas bendrovės vadovu žinojo apie bendrovės įsiskolinimus kreditoriams, todėl matydamas bendrovės padėtį, privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė. Bendrovės įsiskolinimai didėjo, skolos susidarė 2019-2020 metais. Jeigu vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos nebūtų didėję.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimo, siųsto VMI pareiškime nurodytu ir deklaruotu L. V. gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko. Šaukimas grįžo su žyma, kad L. V. šiuo adresu nebegyvena (b. l. 40). Taip pranešti apie bylos nagrinėjimą L. V. nepavyko ir policijos pagalba, bei teismo šaukimą siunčiant bendrovės buveinės adresu (b. l. 45, 46-47). L. V. apie 2023-01-10, 11.15 val. paskirtą teismo posėdį pranešta el. paštu (duomenys neskelbtini) @gmail.com, tačiau jokių prašymų negauta, posėdžio atidėti neprašė, svarbių neatvykimo ar negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, priežasčių nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Iš VMI pareiškimo, kitų rašytinių įrodymų, Institucijos atstovės paaiškinimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-10-06 duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 9068,28 Eur, iš jų – pelno mokesčio su delspinigiais 8700,46 Eur, Gyventojų pajamų mokesčio– 367,16 Eur, Pridėtinės vertės mokesčio delspinigių 0,66 Eur (b. l. 11). Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-30 nutartimi bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI pareiškimą iškelta bankroto byla (b. l. 12-14). Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2022-10-04. Iš juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad bendrovės vadovas nuo 2019-10-25 buvo L. V. (b. l. 8). Siekiant išieškoti bendrovės mokestinę nepriemoką, VMI taikė šiuos išieškojimo veiksmus: 2020-09-08 priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 4553,44 Eur, 2020-12-11 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 4674,91 Eur, 2021-07-29 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 4553,44 Eur, kuris atmestas, nes klientas neturi žinomų banko sąskaitų, 2021-07-29 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 4120,31 Eur, bei 2021-12-02 priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 206,64 Eur, tačiau galimybės išieškoti nebuvo, nes klientas neturi žinomų banko sąskaitų (b. l. 21-24). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už 2019-10-07 – 2019-12-31 matyti, kad jame nurodyta, jog bendrovė turi turto už 30 969 Eur, o įsipareigojimų už 5254 Eur, tačiau iš VĮ „Registrų centras“ duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2019 m. (b. l. 25, 28). VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 26). Iš Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-02 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų: VMI – 9 068,28 Eur sumai.
Teismas
konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Kaip minėta, JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka pareiškimo pateikimo teismui metu buvo 9068,28 Eur. Nuo 2020-09-08 vykdomais išieškojimo veiksmais nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos iš bendrovės banko sąskaitų ir turto išieškoti nepavyko. Duomenų apie bendrovės vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nėra. Taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių bendrovės mokumą. L. V. bendrovės vadovu dirbo nuo 2019-10-25, o mokestinė nepriemoka susidarė už 2019 ir 2020 metus. L. V. vadovavimo laikotarpiu bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikęs už vėlesnius nei 2019 metus. VMI sprendimą išieškoti iš nepriemoką iš bendrovės turto priėmė 2020-12-11 (b. l. 21), todėl jau nuo šios datos L. V. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-30 nutartis, patvirtinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą.
Pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nustačius, jog įmonė, kuri eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinio turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1394-881/2019, kt.). Bendrovės pradelsti įsipareigojimai valstybės biudžetui tęsėsi už 2019-2020 m., t. y. jau ne pirmus metus, bendrovės mokumo būklė nepakito, ji veiklos nevykdė, jos įsipareigojimai viršijo turto vertę, todėl akivaizdu, kad bendrovė jau 2019 m. susidūrė su mokestinių įsipareigojimų vykdymo sunkumais, o 2020 m. jie tik didėjo. VMI priėmus pirmąjį nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitos (sąskaitų), šios prievolės įvykdyti negalėjo, taip pat nepavyko mokestinės nepriemokos išieškoti iš bendrovės turto pagal 2020-12-11 sprendimą, nes bendrovė turto neturėjo, t. y. bendrovė buvo nemoki, įmonės finansinė padėtis nepagerėjo iki pat 2022- 06-22, kai Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Bendrovės nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-30 nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nemoki, todėl L. V. privalėjo imtis JANĮ 6 straipsnyje numatytų veiksmų, tačiau jis nemokumo proceso neinicijavo.
Taigi, byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad nuosekliai blogėjanti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, augantys įsipareigojimų dydžiai, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, bendrovės vadovui L. V. buvo žinomi ir suprantami. Vadinasi, L. V. jau 2020-12-11 žinodamas apie bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir nesikreipdamas į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, padarė trunkamą administracinį nusižengimą, kuris tęsėsi iki 2022-06-22, kuomet bendrovės kreditorė – VMI, kreipėsi į teismą dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Todėl daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog L. V. veikoje (neveikime) yra visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl konstatuojama, kad L. V., būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2019-10-25 iki 2022-10-04, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus kreditorei VMI, ir ne vėliau kaip 2020-12-11 turėdamas pareigą imtis veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, laiku neįvykdė pareigos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės interesus.
Pagal teismų praktiką, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad VMI su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2022-06-22. Taigi, būtent ši data, pagal formuojamą teismų praktiką yra atskaitos taškas nuo kurio skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl akivaizdu, kad jis šiuo atveju nėra suėjęs.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad L. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Byloje L. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – padarytas formalios sudėties nusižengimas, duomenų, kad L. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų ar būtų baustas už analogišką nusižengimą, nepateikta, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitų neigiamai pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. V. paskyrus baudą, jos dydį nustatant artimą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos minimaliam dydžiui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
L. V. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti administracinę nuobaudą – 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos Nr. A6.-2-549/2023, įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Ingrida Krušienė