Administracinė byla Nr. eAS-708-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01105-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad skundo padavimo terminas yra nepraleistas ir prašė atnaujinti dėl force majeure aplinkybių praleistą 2024 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. R8-4063 (toliau – ir Raštas) apskundimo terminą; pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neveikimą (netinkamą veikimą)/vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, panaikinti Raštą ir pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti teisės aktą – Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą atsisakė priimti, taip pat skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas (33 str. 2 d. 6 p.), taip pat įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, konstatavo, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025, kurioje pareiškėjas jau yra pateikęs analogišką skundą dėl tų pačių aplinkybių, dėl to paties dalyko ir  tuo pačiu pagrindu, toje byloje 2025 m. kovo 24 d. teismo nutartimi patikslintas pareiškėjo skundas yra priimtas, o 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą yra baigtas.

Teismas, nustatęs, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose jau yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl to paties viešojo administravimo subjekto priimto to paties administracinio akto, grindžiamą tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo teikiamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui administracinėse bylose Nr. eI3-11104-362/2025, Nr. eI3-12018-621/2025 ir Nr. eI3-12333-641/2025 teismo nutartimis dar prieš pateikiant šį skundą buvo paskirtos baudos po 200 Eur už piktnaudžiavimą procesu teikiant tokį patį skundą, paskyrė pareiškėjui maksimalią 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu teikiant šį skundą, nes pareiškėjas piktybiškai teikia teismui skundą, žinodamas, kad byla dėl tokio ginčo jau nagrinėjama teisme ir kad pakartotiniai jo kreipimaisi dėl to paties ginčo yra laikomi piktnaudžiavimu procesu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą „nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui“ (taip nurodyta atskirajame skunde).

Pareiškėjo teigimu, administracinė byla dėl Rašto nėra pradėta, todėl nepagrįstai taikytas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo.

Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (ABTĮ 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas prašo pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, ir pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės.

Pareiškėjas 2025 m. liepos 1 d. pateikė prašymą, kuriame pakartoja atskirajame skunde nurodytus prašymus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, taip pat, vadovaujantis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pareiškėjui skirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Regionų administracinio teismo žinioje jau yra nagrinėjama administracinė byla pagal analogiškus pareiškėjo reikalavimus, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo teikiamų skundų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, taip pat įvertinęs pareiškėjui administracinėse bylose Nr. eI3-11104-362/2025, Nr. eI3-12018-621/2025 ir Nr. eI3-12333-641/2025 teismo nutartimis paskirtas baudas, pareiškėjui paskyrė 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad administracinė byla dėl jo pateiktų reikalavimų nebuvo iškelta, taip pat nurodo, kad bauda jam skirta nepagrįstai, neteisėtai, iš asmeninių paskatų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nustatyta, jog analogiškas pareiškėjo skundas jau buvo priimtas nagrinėti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose (Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025,), t.y. administracinė byla yra pradėta ir joje baigtas pasiruošimas bylos nagrinėjimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino egzistuojant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą aplinkybę ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. yra nagrinėjamos ar išnagrinėtos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą 164 bylos (1 – pagal apeliacinį skundą, 163 – pagal atskiruosius skundus). Pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus, o, gavęs jo netenkinančias pirmosios instancijos teismo nutartis, skundžia jas atskiraisiais skundais.  Pareiškėjui jau kelis kartus buvo skirtos 200 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesu, tačiau pareiškėjas vis tiek nekeičia savo elgesio modelio, teikia skundus su tais pačiais reikalavimais. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, nesivadovauja teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė didesnę (300 Eur) baudą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, ir pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) bei už piktnaudžiavimą administraciniu procesu pareiškėjui paskyrė baudą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Ramūnas Gadliauskas

                                        Dalia Višinskienė