Civilinė byla Nr. e2A-607-603/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12915-2022-3

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.;

                                                                                       3.1.7.11.; 3.3.1.14.

                                                                                                                                                            (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 14 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos baldų projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos baldų projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus interjerai“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos baldų projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus interjerai“ 1219,90 Eur skolos, 26,27 Eur delspinigių, 6  procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (28 Eur žyminio mokesčio ir 1887,60 Eur išlaidų už ieškinio parengimą).

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB „Vilniaus interjerai“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. BBP0153 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti baldus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas atlikti darbus (sumontuoti baldus), tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Sutarties 3.1 punkte sulygta sutarties kaina – 2260 Eur, iš kurios pusę (1130 Eur) susitarė pagal Sutarties 3.2 punktą sumokėti kaip avansą. Likusią sumą (1130 Eur) susitarė sumokėti po darbų priėmimo per 3 kalendorines dienas (Sutarties 3.3. punktas). Atsakovė sumokėjo ieškovei 1130 Eur avanso. Pagal Sutarties 2.1.6 punktą ieškovė įsipareigojo sumontuoti baldus per 50 darbo dienų nuo brėžinių suderinimo dienos. Šalys baldų brėžinį suderino 2022 m. sausio 11 d., o laikydamasi termino ieškovė baldus pagamino ir 2022 m. kovo 24 d. sumontavo atsakovės nurodytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovės atstovei R. S..

3.       Atsakovei išrašyta 2022 m. kovo 24 d. PVM sąskaita-faktūra Serija BBP Nr.295 išsiųsta atsakovės vadovei, nurodant, jog pagal Sutarties Priedą Nr. 3 pridėjus išlaidas už papildomus darbus (papildomą projektavimą, nešimą ir transportavimą) likusi pagal Sutartį mokėtina suma yra 1219,90 Eur. Gavusi PVM sąskaitą-faktūrą, atsakovės vadovė atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, nurodydama, kad nemokės iki nebus ištaisyti trūkumai (atsakovės teigimu „brokas“.

4.       Ieškovės vadovo teigimu, atsakovės vadovės nurodomu „broku“ yra tarpas tarp durų, kuris, pasak atsakovės, turėjo būti uždengtas borteliu. Pagal Sutartį ir suderintą brėžinį baldas buvo pagamintas tiksliai pagal suderintą projektą, tačiau nepaisant atsakovės pretenzijų nepagrįstumo, sutiko savo sąskaita pagaminti papildomą detalę, kuri užpildytų brėžinyje numatytą ir šalių suderintą, tačiau atsakovės netenkinantį tarpelį, nuvyko pas atsakovės vadovę, atliko papildomus matavimus, suderino spalvas, pagamino papildomą detalę, suderino montavimo datą – 2022 m. balandžio 29 d. Atvykus montuoti, atsakovės vadovė nurodė detalę palikti ir kad „toks broko taisymas“ netenkina, o likusios sumos mokėti neketina.

5.       Ieškovės vadovas kreipėsi į atsakovę su 2022 m. balandžio 29 d. pretenzija, reikalaudamas apmokėti pateiktą sąskaitą už kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti delspinigius. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 12 d. kreipėsi į atsakovės vadovą elektroniniu laišku, nurodydamas, kad nesulaukus atsakymo ir mokėjimo kreipsis į teismą. 2022 m. gegužės 13 d. pokalbio metu atsakovės vadovė pareikalavo pusės likusios mokėti sumos „nuolaidos“, o ieškovės vadovui nesutikus, pasiūlė kreiptis į teismą.

6.       Nurodė, kad atsakovė neginčija darbų atlikimo fakto, termino ir PVM sąskaitos faktūros gavimo. Atsakovės pretenzijos dėl tariamų perduotų darbų trūkumų nepagrįstos. Atsakovės vadovė yra interjero dizainerė, todėl turi specialių žinių apie projektavimą, suvokia projektavimo svarbą, ji turėjo gebėti įvertinti ir numatyti šalių suderinto projekto rezultatą. Ieškovė įvykdė pareigą perduoti atlikus darbus atsakovei, tačiau atsakovė nevykdė pareigos šiuos darbus priimti, nepateikė ieškovei motyvuoto atsisakymo priimti darbus, naudojasi darbų rezultatu, jokių pretenzijų dėl darbų rezultato nebereiškia, reikalauja „nuolaidos“. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra Serija BBP Nr. 295 turėjo būti apmokėta 2022 m. kovo 27 d., o Sutarties 4.4 punkte numatyti 0,03 procento delspinigiai už pradelstą atsiskaityti dieną nuo Sutartyje nurodytos sumos, skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 28 d. iki ieškinio pareiškimo dienos (t. y. 2022 m. birželio 7 d.), ieškovė už pradelstą atsiskaityti 71 dieną priskaičiavo 26,27 Eur delspinigių.

7.       Atsakovė UAB „Vilniaus interjerai“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies, siūlė likusios sumos dalį (1246,71 Eur) padalinti per pusę ir pasirašyti taikos sutartį. Nurodė, kad ginčas vyksta dėl matomo tarpo spintos dešiniame šone, kuris atrodo labai neestetiškai. Pažymėjo, kad baldų technikas akivaizdžiai to neįvertino ir atsakovės, kaip užsakovės, neinformavo. Todėl atsakovės vadovė siūlė likusią mokėjimo dalį padalinti per pusę, su kuo ieškovė nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovės UAB „Baltijos baldų projektai“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Vilniaus interjerai“ 1219,90 Eur  skolos, 26,27 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1246,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 971,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Teismas nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovė Sutartyje nustatytu terminu pagamino ir sumontavo Sutartimi sulygtą baldą. Pažymėjo, kad nors atsakovė nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto, tačiau faktiškai priėmė darbų rezultatą, juo iki šiol yra naudojamasi. Nustatė, kad atsakovė pateiktos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo. Padarė išvadą, jog aplinkybė, kad darbų priėmimas - perdavimas pagal materialinės teisės normose nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovė darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį ir tai darė ilgą laiką, pagrindžia šalių sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą, tačiau toks nustatytas pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina.

10. Nustatęs, kad atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir nesumokėjo likusio Sutarties kainos, o teismo posėdyje ieškinį pripažino ir sutiko sumokėti skolą, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir iš atsakovės priteisė 1219,90 Eur skolą.

11. Teismas nustatė, kad Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta Rangovo (ieškovės) teisė reikalauti 0,03 procentų delspinigių per dieną nuo sutartyje nurodytos sumos, jeigu Užsakovas (atsakovė) laiku neatsiskaito su Rangovu (ieškove), jei dėl Užsakovo (atsakovės) kaltės yra dienos prastova. Susipažinęs su ieškovės pateiktu delspinigių apskaičiavimu, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, sprendė tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės priskaičiuotus 26,27 Eur delspinigius (1219,90 Eur × 0,03 proc. × 71 d. = 26,27 Eur).

12. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi teismas iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1246,17 Eur (1219,90 Eur + 26,27 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

13.       Teismas sprendė sumažinti ieškovės prašomas priteisti 1887,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Nustatė, kad teisinės pagalbos išlaidas sudaro atlyginimas už ieškinio parengimą. Nurodė, kad pagrindą mažinti patirtas teisinės pagalbos išlaidas, priteisiant ieškovės naudai 50 procentų prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumos, t. y. 943,80 Eur (1887,60 Eur x 50 procentų), sudaro tai, kad ieškinio suma yra beveik per pusę mažesnė už prašomas priteisti išlaidas, byla pagal ginčo pobūdį nėra sudėtinga, išnagrinėta per trumpą terminą. Todėl viso ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 971,80 Eur (943,80 Eur + 28 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

14.       Ieškovė UAB „Baltijos baldų projektai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priteisti ieškovei UAB „Baltijos baldų projektai“ iš atsakovės UAB „Vilniaus interjerai“ visų jos turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų 1915,60 Eur (tūkstantį devynis šimtus penkiolikos Eur 60 cnt) atlyginimą; 2) likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Apeliantė nurodo, kad nėra pagrindo pritarti sprendimo daliai, kuria buvo sumažintos iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos aiškiai ne per didelės, t. y. daugiau nei du kartus mažesnės nei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - ir Rekomendacijos), 8.2 punkte nurodyti maksimalūs dydžiai išlaidoms už advokato pagalbą parengiant ieškinį.

16.       Sumažindamas teisinės pagalbos išlaidų dydį teismas neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (ieškovės bandymą spręsti ginčą pretenzine tvarka, nedalyvaujant advokatams, ir visiškai neadekvatų atsakovės elgesį, nepalikusį kitų neteisminių būdų atgauti skolą), kitas svarbias aplinkybes (abi ginčo šalys verslininkai, ieškovė negalėjo iš anksto numatyti proceso trukmės). Teisinės pagalbos išlaidų sumažinimas perpus yra neproporcingas ir neteisingas, pažeidęs ieškovės teisę į teisminę gynybą.

17.       Esminiu dalyku sprendžiant dėl ieškovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų turėtų būti ne ne ginčo suma, o šalių elgesys ikiteisminiame ginčo sprendimo etape. Atsakovė be jokių svarių priežasčių atsisakė apmokėti pusę įvykdytos rangos sutarties vertės. Net ir esant tokiam elgesiui, ieškovė siekė išspręsti konfliktą taikiai, pasiūlė savo sąskaita pagaminti atsakovės pageidaujamą detalę, atsakovė su tuo sutiko, tačiau ir po šios detalės pagaminimo apmokėti nesumokėtą sumą atsisakė. Ieškovė visais įmanomais būdais siekė išvengti teisminio bylinėjimosi, ir tik nelikus jokių galimybių išspręsti ginčą taikiai, kreipėsi į teismą.

18.       Nors sutiktina, kad ginčo situacija teisiniu aspektu nėra sudėtinga, tačiau advokatui, rengiančiam ieškinį, reikėjo susipažinti su faktine situacija, įvertinti turimus įrodymus (ikisutartinius susitarimus, sutartį, susirašinėjimą sutarties dalyko derinimo bei neteisminio ginčo sprendimo aplinkybes), jas kvalifikuoti ir parengti išbaigtą faktiniu ir teisiniu pagrindu paremtą procesinį dokumentą. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad advokato deklaruotos 12 valandų šiam darbui yra neproporcingos laiko sąnaudos.

19.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio parengimą maksimali priteistina suma tuo metu sudarė 4198,25 Eur, tuo tarpu ieškovės sumokėta suma buvo 1887,60 Eur (iš jų 327,60 Eur PVM suma), taigi ieškovės už ieškinio parengimą sumokėta suma buvo daugiau nei du kartus mažesnė už Rekomendacijose numatytą. Teismo sprendime pabrėžta teismo proceso trumpa trukmė kaip kriterijus visiškai nereikšminga, nes ieškovė prašė atlyginti teisinės pagalbos išlaidas tik už ieškinio parengimą (ne už atstovavimą).

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

22.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteistos sumažintos teisinės pagalbos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

23.        Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

25.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

26.       Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1887,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 28 Eur žyminio mokesčio. Byloje pateiktoje 2022 m. birželio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. A18/22 nurodyta, jog teisinės pagalbos išlaidas sudaro atlyginimas už ieškinio parengimą ir pateikimą.

27.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi, ieškovei priteisiant iš atsakovės 1219,90 Eur  skolos, 26,27 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1246,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 971,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

28.       Spręsdamas dėl teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teismas jas sumažino atsižvelgdamas į ieškinio sumą, bylos trukmę bei sudėtingumą. Apeliantė su tokiais pirmosios instancijos teismo vertinimo kriterijais nesutinka, remdamasi tuo, jog sumažindamas priteistiną teisinės pagalbos išlaidų sumą teismas, neįvertinęs darbo ir laiko sąnaudų ieškiniui parengti, nepagrįstai rėmėsi ieškinio suma, neatsižvelgė į tai, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra beveik du kartus mažesnės už Rekomendacijose įtvirtintą maksimalų priteistiną dydį už ieškinio parengimą.

29.       Iš tiesų, kaip jau buvo minėta, pagal teisinį reglamentavimą šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės nei Rekomendacijose patvirtinti maksimalūs dydžiai (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau kartu pažymėtina, jog priteistinas teisinės pagalbos išlaidų dydis ne tik atsižvelgiant į maksimalius rekomendacijose įtvirtintus dydžius, tačiau ir įvertinus Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 1 punktas). Taigi kaip matyti, priteistinus teisinės pagalbos dydžius lemia ne tik maksimalūs įtvirtinti rekomenduojami priteisti dydžiai, tačiau ir nurodytų kriterijų visuma.

30.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtintą 2,5 koeficientą už ieškinį maksimali rekomenduojama priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 4198,25 Eur (2021 m. IV ketv. galiojęs 1679,30 Eur bruto x 2,5 koefic.). Taigi ieškovės argumentai, jog prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą yra beveik du kartus mažesnės nei maksimali Rekomendacijose nurodoma priteistina suma, pagrįstos.

31.       Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu ir apeliantės argumentą, jog iš tiesų ieškinio suma nėra lemiamas kriterijus teisinės pagalbos išlaidų dydžiui. Iš tiesų, ieškinio parengimui reikalingos darbo sąnaudos ir teisinę pagalbą teikiančio atstovo darbo indėlis nepriklauso nuo reiškiamo materialinio reikalavimo dydžio. Todėl nėra visai teisinga nagrinėjamu atveju teisinės pagalbos išlaidų dydį susieti su ieškinio suma.

32.       Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertinta kriterijų visuma, tokia kaip šalių elgesys, civilinės bylos sudėtingumas, keliamų teisinių klausimų naujumas. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų matyti, jog civilinė byla vertinta kaip nesudėtinga, atsižvelgta į tai, kad buvo išnagrinėta per trumpą laiką. Apeliantė su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka, jų neginčija, tačiau remiasi darbo ir laiko sąnaudomis, reikalingomis ieškiniui parengti.

33.       Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka, kad civilinė byla nebuvo sudėtinga, ji išnagrinėta per gana trumpą laiką, tačiau kartu pritaria ir apeliantei, jog procesiniam dokumentui parengti buvo reikalingos darbo ir laiko sąnaudos. Sutiktina ir su tuo, jog darbo ir laiko sąnaudas sudaro ne tik paties ieškinio parengimas, tačiau ir faktinės situacijos įvertinimas. Dar daugiau, taip pat svarbi ir ta aplinkybė, kaip šalys elgėsi ikiteisminiame procese. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, ieškovė dėjo pastangas tam, jog ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, kai tuo tarpu atsakovė nenurodė svarių priežasčių, dėl kurių atsisakė apmokėti likusią sumą už atliktus darbus. Taigi laikytina, jog susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kuomet nenustatyta svarių priežasčių, dėl kurių buvo atsisakyta atsiskaityti su ieškove, taip pat ieškovei dedant pastangas tam, jog kilęs ginčas nebūtų perkeltas į teismą, o išnagrinėjus civilinę bylą teisme, ieškovės reikalavimas patenkintas pilna apimtimi, būtų teisinga ir sąžininga, jog ieškovei būtų kompensuotos visos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos rengiant ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra gerokai mažesnės už Rekomendacijose įtvirtintą maksimalų už ieškinio parengimą priteistiną dydį, jos nelaikytinos per didelėmis ar neprotingomis, įvertinus tiek ginčo pobūdį, tiek sprendžiamo klausimo sudėtingumą. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

34.       Esant nurodytoms aplinkybės laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino teisinės pagalbos išlaidas, patirtas už ieškinio parengimą. Todėl darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovės prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų tenkinti pilna apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso ieškovei priteistina iš atsakovės 1915,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (1887,60 Eur + 28 Eur).

35.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36.       Apeliantė prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 414,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 21 Eur žyminio mokesčio ir 393,25 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis.

37.       Kaip jau minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38.        Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, byloje yra pateikti teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiantys įrodymai, kad ši suma neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios priteistinos sumos, darytina išvada, kad apeliantės naudai iš atsakovės priteistina 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme suma.

39.       Teismų praktikoje pažymima, jog apeliaciniai skundai, kuriais ginčijamas tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu (Lietuvos apeliacinis teismo 2013 sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1288/2013; 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1166-302/2016). Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis bei nespręstinas jo priteisimo klausimas.

                Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

 tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

 Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos baldų projektai“, juridinio asmens kodas 304599479, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus interjerai“ juridinio asmens kodas 304708220, priteisti 1915,60 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiolika Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos baldų projektai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus interjerai“ 393,25 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos baldų projektai“ (mokėtojas Paulius Čelkis, 2023 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2297) sumokėtą 21,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė