Civilinė byla Nr. eB2-2815-392/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01028-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto administratorės MB „Nemokumas“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys S. R., Ž. B., V. S., A. L., I. B., A. B.-R., I. N.,
n u s t a t ė :
pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto administratorė MB „Nemokumas“ patikslintu prašymu prašo BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Energetikos tiekimo bazė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Nemokumas“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d. Teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Energetikos tiekimo bazė“ valdymo organams nustatė 15 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, paskutinis įmonės vadovas buvo S. R., tačiau šis asmuo buvo atleistas iš pareigų 2010 m. lapkričio 4 d., o kitas įmonės vadovas nebuvo paskirtas. Administratorius registruotu paskutinio įmonės direktoriaus S. R. gyvenamuoju adresu ir el. paštu išsiuntė nurodymą perduoti įmonės turtą ir dokumentus paskirtam teismo nemokumo administratoriui. Administratoriui telefonu susisiekus su S. R., jis nurodė, kad jokių įmonės dokumentų neturi, nes buvo atleistas dar 2010 metais. Iki šios dienos įmonės valdymo organai nėra įvykdę jokių jiems įstatymu ir teismo nutartimi nustatytų pareigų, t. y. neperdavė nei įmonės buhalterinių dokumentų, nei turto, nesudarė balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.
Pareiškėjos nuomone, egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnyje numatyti pagrindai pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Įmonės valdymo organas (organai) sąmoningai (veikimu ir (ar) neveikimu) vykdė blogą juridinio asmens valdymą (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Administratorei įmonės valdymo organai neperdavė įmonės dokumentų/turto, buvę įmonės valdymo organai/dalyviai neteikė informacijos apie įmonės veiklą. Nuo 2010 m. liepos 29 d. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ akcininkas Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė „Langford Group Holding“ L.L.C. Tikslių duomenų ir laikotarpių kas buvo įmonės akcininkais iki 2010 m. liepos 29 d., nemokumo administratorius neturi, bet 2006 m. VMI atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad iki 2010 m. liepos 29 d. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ akcininkais taip pat buvo S. R., O. R., A. R. ir J. R.. Naujas direktorius nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki bankroto iškėlimo įmonėje nebuvo paskirtas. Po S. R. atleidimo dienos, bendrovė nebevykdė jokios realios veiklos, neteikė privalomų teikti deklaracijų, ataskaitų, finansinės atskaitomybės rinkinių, į darbą nebuvo priimta naujų darbuotojų, banko sąskaitoje nebevyko jokių piniginių judėjimų, vėliau banko sąskaitos buvo uždarytos ir t. t.
Kaip paaiškėjo vėliau, tokios bendrovės kaip „Langford Group Holding“ L.L.C. realiai nebuvo, ji nevykdė jokios veiklos JAV, jai nebuvo suteiktas federalinis darbdavio mokesčio identifikacinis numeris, bendrovė niekada neteikė JAV mokestinių deklaracijų, bendrovės adresas yra „registruotų agentų“, kurie yra įgalioti gauti ir siųsti legalius dokumentus, o ne vykdyti veiklą įmonių vardu. Be to, po 2006 m. VMI atlikto patikrinimo paaiškėjo, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prekybinius santykius su „Langford Group Holding“ L.L.C., kurie prieštarauja ekonominei logikai, o bendrovės užsienyje atidarytas banko sąskaitas tvarkė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovas S. R. ir su juo susiję asmenys – šeimos nariai ir kiti įgalioti Lietuvos piliečiai.
Kadangi nemokumo administratoriui nėra perduoti įmonės apskaitos ir/ar pirminiai dokumentai, nėra galimybės tiksliai nustatyti nemokumo atsiradimo momento. Iš paskutinės įmonės finansinės atskaitomybės pateiktos VĮ „Registrų centras“ matyti, kad 2008 m. įmonė turėjo turto 14 941 236,09 Eur (51 589 100 Lt) sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 62 425,86 Eur (215 544 Lt), nors jau 2006 m. spalio 31 d. VMI patikrinimo aktu UAB „Energetikos tiekimo bazė“ papildomai buvo apskaičiuota 7 781 971,74 Eur (26 869 592,01 Lt) mokėtinų į biudžetą mokesčių, o pagal VMI pateiktus 13 400 128,54 Eur kreditorinio reikalavimo duomenys, skola kreditoriui VMI atsirado nuo 2007 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į tai, administratorė daro išvadą, jog 2009 m. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ balanse pateikti duomenys apie turimus per vienerius metus mokėtinus įsipareigojimus, yra neteisingi, nes juose nėra įtraukta skola VMI. Taigi, 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ jau buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, 4 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi, tačiau šios pareigos įmonės valdymo organai nevykdė.
UAB „Energetikos tiekimo bazė“ paskutinė finansinė atskaitomybė buvo sudaryta 2009 m. Administratorei nėra perduoti įmonės dokumentai ir turtas, todėl nėra galimybės nustatyti turėto įmonės turto panaudojimo, pardavimo ar kitos informacijos kur dingo 14 373 405,06 Eur įmonės turtas buvęs 2009 m. gruodžio 31 d. Bankroto administratorė neturi galimybės ištirti įmonės sandorių, sudarytų per ne mažesnį nei 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 64 straipsnio 1 dalis), atlikti kitų, svarbių bankroto proceso veiksmų.
Vilniaus teritorinė muitinė 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo aktu nustatė, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“, neteisingai deklaruodavo prekių/sandorių vertes, priskaičiavo muitų nepriemokas, delspinigius ir baudas bendroje 15 395,62 Eur sumoje. VMI 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ papildomai buvo apskaičiuota 7 781 971,74 Eur (26 869 592,01 Lt) mokėtinų į biudžetą mokesčių. VMI 2008 m. sausio 30 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ papildomai buvo apskaičiuota 3 215,65 Eur (11 103,01 Lt) mokėtinų į biudžetą pelno mokesčio ir delspinigių. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ skundus dėl minėtų patikrinimo aktais konstatuotų pažeidimų ikiteisminio ginčo institucijos ir teismai atmetė. Administratorės nuomone, S. R. nepavykus nuginčyti patikrinimo aktuose konstatuotų pažeidimų ir supratus, jog nepavyks išvengti prievolių įvykdymo ir mokesčių sumokėjimo valstybei, vietoje to, kad imtųsi priemonių sumokėti priskaičiuotus mokesčius, ar nesant galimybės juos sumokėti kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, atsistatydino iš užimamų direktoriaus pareigų, niekam neperdavęs įmonės valdymo, turto, dokumentų. Tai įrodo, kad įmonės veikla buvo vykdoma nesąžiningai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, nuslepiant tikruosius įmonės vadovus, dokumentus ir turtą, nevykdant mokestinių prievolių, todėl įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi – VMI ir buvo privesta prie nemokumo.
Administratorė teigia, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai (JANĮ 70 straipsnio 1 punktas). VMI 2006 m. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m. UAB „Energetikos tiekimo bazė“, neturėdama licencijos užsiimti kreditine veikla, su fiziniais asmenimis pasirašė 25 sutartis bendrai 11 353 633,92 Eur (39 201 827,20 Lt) sumai dėl beprocentinių paskolų suteikimo. Minėtomis sutartimis paskolos buvo suteiktos šiems su UAB „Energetikos tiekimo bazė“ susijusiems asmenims (buvusiais ir esamais įmonės valdymo organais ir dalyviais, jų giminaičiais): 6 906 333,49 Eur (23 846 188,27 Lt) paskolos suma buvo suteikta S. R., kuris atitinkamais laikotarpiais buvo įmonės direktorius, taip pat ir akcininkas bei įmonės darbuotojas; 666 655,24 Eur (2 301 827,20 Lt) paskolos suma buvo suteikta O. R., kuri buvo S. R. sutuoktinė. O. R. taip pat atitinkamu laikotarpiu buvo įmonės akcininkė ir darbuotoja; 1 026 596,52 Eur (3 544 632,45 Lt) paskolos suma buvo suteikta A. R., kuris yra S. R. ir O. R. sūnus. Taip pat A. R. atitinkamu laikotarpiu buvo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ akcininku; 2 541 503,57 Eur (8 775 303,54 Lt) paskolos suma buvo suteikta J. R., kuri yra S. R. ir O. R. dukra. Taip pat J. R. atitinkamu laikotarpiu buvo įmonės akcininkė. Sudarytose paskolų sutartyse numatyti paskolų grąžinimo terminai 2011 m. – 2035 m. Iš paskolų gavėjų nebuvo reikalaujama pateikti garanto, laidavimo ar kitų, prievolių įvykdymą užtikrinančių, priemonių. Didžioji dauguma paskolų fiziniams asmenims išmokėtos tik pagal jų žodinį prašymą. Atlikto VMI patikrinimo metu paskolos įmonei nebuvo grąžintos. Nors administratorius neturi galimybės patikrinti ar iki bankroto bylos iškėlimo įmonei buvo grąžinta 11 353 633,92 Eur paskolos suma, tačiau atsižvelgiant į paskolos grąžinimo terminus bei į tai, kad realiai įmonė nuo 2010 m. pabaigos nevykdo jokios veiklos, darytina išvada, jog minėti fiziniai asmenys paskolų nėra gražinę. Be to, įmonė išmokėdama jiems pinigines išmokas nesusijusias su darbo santykiais neišskaitė 20 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 33 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
JANĮ 70 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis. Šio tyčinio bankroto požymio nėra galimybės ištirti, nes administratorei nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, turtas, o buvę įmonės valdymo organai ir dalyviai neteikia informacijos apie įmonės veiklą, tačiau kaip jau minėjo, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m., UAB „Energetikos tiekimo bazė“ su įmone susijusiems asmenims suteikė 11 353 633,92 Eur (39 201 827,20 Lt) beprocentinę paskolos sumą, jos grąžinimą atidedant įmonei ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui.
Kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (JANĮ 70 straipsnio 3 punktas). Šio tyčinio bankroto požymio nėra galimybės ištirti, kadangi administratorei nėra perduoti visi įmonės dokumentai, turtas, o buvę įmonės valdymo organai ir dalyviai neteikia informacijos apie įmonės veiklą.
JANĮ 70 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. VMI 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2004 m. gruodžio mėn. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ patyrė 19 874,59 Eur (68 623 Lt) komandiruočių išlaidų. Komandiruočių tikslas – naujų verslo partnerių paieška. Į komandiruotes (Ispanija, Anglija, Prancūzija, Egiptas, Austrija) buvo siunčiami su įmone susiję asmenis – O. R., J. R., S. R., A. R.. VMI patikrinimo aktu nustatė pažeidimus, susijusius su įmonės komandiruotėmis: darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo darbuotojų komandiruotėje būto laiko; apmokėjo kelionės išlaidas bendrovėje tuo metu nedirbantiems asmenims; nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad bendrovės patirtos komandiruočių sąnaudos būtų pagrįstai priskirtos leidžiamiems atsiskaitymams; dėl nepagrįstų komandiruočių, nepagrįstai padidėjo sąnaudos bendrai 21 038,29 Eur sumai, buvo pažeistas Pelno mokesčio įstatymas bei Pajamų ir sąnaudų nuostatos. Teigia, kad siekiant nuslėpti privalomus mokėti valstybei mokesčius buvo aplaidžiai ir apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita.
UAB „Energetikos tiekimo bazė“ savo apskaitoje nurodė bendrą 15 483 920 Eur (53 462 880 Lt) iš JAV kompanijų gautą netesybų sumą. Tokiu būdu UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2001 – 2004 m. finansinėse atskaitomybėse deklaravo didžiulį pelną, o metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo nuostolį ir neskaičiavo pelno mokesčio. Kiekvieniems metams pasibaigus nepaskirstytą rezultatą UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nukreipdavo į rezervus, iš kurių kiekvienais metais didino įmonės įstatinį kapitalą tikslu susijusiems su įmone asmenims suteikti beprocentines ir ilgalaikes paskolas.
VMI nustatė, kad įmonė iš JAV kompanijų įsigijo prekių bendrai 211 496,66 Eur (7 302 556,90 Lt) sumai. Didelė dalis iš JAV kompanijų įsigytų prekių buvo gabenama iš Latvijos muitinės sandėlių. Pagal iš Latvijos tarnybų gautą informaciją buvo nustatyta, kad prekes, kurias JAV kompanijos parduodavo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ buvo įsigytos iš Rusijos įmonių „Obuhovsnabsbyt“ ir „VED Energo“, JAV kompanijos „ViaStar“, kuri tas pačias prekes įsigijo iš Rusijos įmonės „Promeks“. Taip pat iš Latvijos muitinės gautos informacijos buvo nustatyta, kad JAV kompanijos iš Rusijos kompanijų tas pačias prekes įsigydavo už labai žemą kainą, o parduodant tas pačias prekes UAB „Energetikos tiekimo bazė“ kaina buvo padidinama nuo kelių iki kelių šimtų kartų. Patikrinimo metu gavus informaciją iš JAV tarnybų, paaiškėjo, jog JAV kompanijų „Olgser Incorporated“, „Langford Group Holding“ ir „Via Star“ realiai nebuvo, jos nevykdė jokios veiklos JAV, jos niekada neteikė JAV mokestinių deklaracijų, o įmonių adresai yra „registruotų agentų“, kurie yra įgalioti gauti ir siųsti legalius dokumentus, o ne vykdyti veiklą įmonių vardu. Taip pat VMI nustatė, kad JAV kompanijų sąskaitas tvarkė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ buvę ir esami akcininkai, vadovai, darbuotojai ir jų šeimos nariai. Gavus informaciją iš Rusijos tarnybų, paaiškėjo, kad įmonės „Obuhovsnabsbyt“ steigėjas buvo S. R., o įmonės „VED Energo“ faktinis vadovas ir finansuotojas taip pat buvo S. R.. Taigi, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ įformindama prekių įsigijimo sandorius iš JAV kompanijų sudarė sąlygas padidinti įsigyjamų prekių vertę. Tuo tarpu didžioji dalis už prekes sumokėtų pinigų vėliau sugrįždavo kaip pajamos netesybų forma, kurios vadovaujantis įstatymais buvo neapmokestinamos. Tokiu būdu sandoriai dėl prekių įsigijimo ir atsiskaitymo už jas buvo sukurta tokia veiklos schema, kuri sudarė galimybę, tariamai atsiskaitant už prekes, dalį piniginių lėšų susigrąžinti netesybų pavidalu ir vėliau šias pinigines lėšas išmokėti fiziniams asmenims. Taip buvo siekiama gauti mokestinę naudą – buhalterinėje apskaitoje atvaizduojamos pajamos ir išmokos, kurios pagal galiojančius įstatymus nėra mokesčio objektas. Apskaitytų netesybų tikslas buvo padidinti bendrovės neapmokestinamąsias pajamas, nepanaudotą pelną nukreipti į nepaskirstytinus rezervuarus, vėliau padidinti įstatinį kapitalą ir neviršijus nuosavo kapitalo ribų su įmonę susijusiems asmenims išmokėti išmokas jas įvardijant kaip paskolas. Kadangi apskaitytos netesybos laikomos ne netesybomis, o apmokestinamosiomis pajamomis, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ pažeidė Juridinių asmenų pelno mokesčių įstatymą, nes sumažino pelną.
Administratorė įvertinus nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad įmonė buvo įsteigta tikslu veikti sukuriant tokį tarptautinį veiklos metodą, pagal kurį buvo gaunama mokestinė nauda, vengiami mokesčiai ir pagal kurią iš esmės buvo siekiama įmonės sąskaita patenkinti S. R. ir jo šeimos narių asmeninius poreikius. S. R. supratus, jog nepavyks išvengti milijoninių mokesčių sumokėjimo valstybei, įmonė buvo palikta likimo valiai, kol galiausiai VMI kreipėsi į teismą su prašymu iškelti bendrovei bankroto bylą. Tokiu būdu įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto.
JANĮ 70 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Nurodo, kad šio tyčinio bankroto požymio nėra galimybės ištirti, kadangi bankroto administratorei nėra perduoti visi įmonės dokumentai, turtas, o buvę įmonės valdymo organai ir dalyviai neteikia informacijos apie įmonės veiklą, tačiau VMI patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ jai priklausančias 189,39 kv. m administracines patalpas esančias adresu (duomenys neskelbtini), pardavė kompanijai „Northern American Industrial Funding INC“ už 54 182,11 Eur (Vilnius 187 080 Lt). Sekančią dieną po patalpų pardavimo, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ jas neatlygintinai išsinuomojo. „Northern American Industrial Funding INC“ registruota Bahamų sandraugoje kaip tarptautinė verslo įmonė, tačiau verslo Bahamuose nevykdo. VMI patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Kompanijos Bahamuose direktoriai yra S. R., O. R. ir I. P.. Dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės jo perleidimo metu nėra žinoma, tačiau akivaizdu, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nekilnojamasis turtas buvo perleistas su įmone susijusiam juridiniam asmeniui, kurio vadovas buvo ir šiuo metu yra S. R..
Administratorė nurodė, kad iš pateiktų aplinkybių akivaizdu, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ valdymo organai ir/ar dalyviai kryptingai siekė įmonės bankroto, neperdavė įmonės dokumentų ir turto, atliko veiksmus siekdami apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, vengė ir slėpė mokesčius, sudarinėjo nepalankius įmonei sandorius, todėl darytina išvada, jog UAB „Energetikos tiekimo bazė“ buvo sąmoningai privesta prie bankroto.
Pažymėjo, kad įstatymai nesuteikia akcininkui teisės tiesiogiai valdyti įmonę, tokia teisė suteikiama įmonės valdymo organui – vadovui. Akcininkas turi tik ribotą galimybę stebėti ir kontroliuoti įmonės veiklą, o įmonės valdymas priklauso bendrovės vadovui, kurį paskiria akcininkai, todėl teigti, jog įmonės vadovas negali būti atsakingas už akcininkų sprendimų įgyvendinimą, yra teisiškai nepagrįsta. Pareiškėjos nuomone, atsakingais už šiuos veiksmus pripažintini visi suinteresuoti asmenys, o kiekvieno iš jų asmeninės atsakomybės dydį bus galima nustatyti nagrinėjant klausimus dėl žalos atlyginimo įmonei ir jos kreditoriams.
Paskutinysis įmonės vadovas S. R. su prašymu nesutiko, daugeliu teismui e.paštu pateiktų padrikų ir sunkiai suprantamų paaiškinimų nurodė, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ darbuotojai ir kiti asmenys, susiję verslo santykiais su įmone neatliko jokių veiksmų, kurie įmonę privestų prie tyčinio bankroto. Įmonės vadovai valdydami įmonę nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų. Mokesčiai valstybei nebuvo slepiami.
Suinteresuotas asmuo A. B.-R. atsiliepimu prašė atmesti prašymą dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad įmonėje dirbo nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2009 m. kovo 23 d. Nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2008 m. sausio 2 d. dirbo juristės padėjėjos pareigose, o nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. kovo 23 d. buvo įmonės vadovė. Būdama pareiškėjos vadove nesudarė nė vieno neteisėto sandorio, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma skaidriai ir laikantis teisės aktų reikalavimų, mokesčiai nebuvo slepiami ir mokami laiku, jokių veiksmų atitinkančių tyčinio bankroto požymius neatliko. Darbo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ metu nepastebėjo požymių, kad atsakingi asmenys siektų tyčia privesti įmonę prie bankroto. Priešingai, visi veiksmai buvo orientuoti į įmonės išsaugojimą ir veiklos tęstinumo užtikrinimą. Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti nuo 2003 iki 2009 metų imtinai, taigi byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys, buvę pareiškėjos vadovai, savo vadovavimo laikotarpiais pareigą teikti finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui vykdė tinkamai. Nesutiko su patiksliname pareiškime nurodyta aplinkybe, jog jau 2008 m. teismo sprendimais buvo atmesti įmonės skundai dėl patikrinimo aktais priskaičiuotų mokestinių prievolių, nes dar 2009 m. gegužės 26 d. Valstybinė mokesčių inspekcija išnagrinėjo įmonės skundą bei sumažino priskaičiuotą mokesčių sumą. Kol mokestinė prievolė nėra mokesčių mokėtojo pripažįstama arba nustatyta galutinai įsiteisėjusiu kompetentingos institucijos sprendimu, mokesčių mokėtojas neturi pareigos ginčijamų sumų įtraukti į balansą, todėl finansinės atskaitomybės už 2008 metus balanse tuo metu ginčijama mokestinė nepriemoka nenurodoma pagrįstai.
Suinteresuotas asmuo Ž. B. prašė atmesti prašymą dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Susipažinusi su pareiškėjo prašymo motyvais, daro išvadą, kad įstatyme numatytų pagrindų įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu nėra. Prašymo esmė yra įmonės akcininkų nesumokėti mokesčiai valstybei, bet ne tyčinio bankroto sukėlimas. Vien tai, kad baigus įmonės bankroto procedūras VMI kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas, nesudaro pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Prašyme nenurodoma jokių įmonės akcininkų ar vadovų tyčinių veiksmų siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, niekaip nepagrindžiamas jų siekis privesti bendrovę iki bankroto, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, bloginančius jau nemokios bendrovės turtinę padėtį ir pan., nors tai yra esminiai tyčinio bankroto požymiai. Prašymas yra grindžiamas 2006 m. spalio 31 d. ir 2008 m. sausio 30 d. VMI patikrinimo aktais, kuriais remiantis VMI pareiškė kreditorinį reikalavimą bankroto byloje 13 400 128,54 Eur sumai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog daugiau nei 14 metų VMI nesiėmė jokių veiksmų dėl šio reikalavimo išieškojimo. Prašyme nurodomi mokėjimai akcininkams (viso 11 353 633,92 Eur sumai) yra klaidingai laikytini kaip paskolos sandoriai, kadangi, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-371-11, iš tiesų pagal savo turinį šie mokėjimai laikytini kitomis apmokestinamomis akcininkų pajamomis. Nepaisant to, kaip buvo įforminami šie mokėjimai, akcininkų sprendimu jais buvo siekiama išmokėti įmonės pelną akcininkams. Tai, kad buvo pasirinkta netinkama forma (paskola) tokiam veiksmui, nekeičia šio veiksmo esmės, kadangi neginčytina, jog faktiškai buvo išmokamas įmonės pelnas jos akcininkams. Nurodė, kad ji laikotarpiu, kuriuo užėmė vykdomojo vadovo pareigas, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekta privesti bendrovę iki bankroto, nesudarė jokių sandorių, kuriais sąmoningai pažeistų kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, bloginančius jau nemokios bendrovės turtinę padėtį. Įmonės direktorės pareigas užėmė nuo 2000 m. kovo 3 d. iki 2006 m. kovo 31 d. Jos pareigos pagal įmonės įstatus buvo vykdomojo direktoriaus, t. y. įmonę faktiškai valdė akcininkai, kurie priiminėjo finansinius ir verslo sprendimus, o akcininkų susirinkimuose įgaliodavo direktorių pasirašyti sutartis ir atlikti kitus veiksmus. Suinteresuoto asmens žiniomis jos darbo laikotarpiu įmonės veikla buvo vykdoma teisėtai ir pagal galiojančius įstatymus, tačiau ją kontroliavo akcininkai. Prašyme nurodomus įmonės sprendimus (tame tarpe ir dėl paskolų suteikimo) priimdavo aukščiausias įmonės valdymo organas - akcininkų susirinkimas, todėl suinteresuotas asmuo, iš esmės tik vykdydamas šiuos sprendimus, nėra ir negali būti laikomas atsakingu už aukščiausio įmonės valdymo organo priimtus sprendimus, kadangi buvo tiesiogiai pavaldus akcininkų susirinkimui.
Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepimu su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, jog jokių tyčinio bankroto požymių jos įmonės valdymo laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 15 d. iki 2008 m. sausio 2 d. nėra. Nurodytu laikotarpiu juridinio asmens valdymas buvo vykdomas tinkamai. Jokių faktų ar dokumentų, paneigiančių suinteresuoto asmens tinkamą valdymą ar įrodančių veikimą ar neveikimą atitinkantį tyčinio bankroto požymius, nebuvo pateikta. Patikslintame prašyme pareiškėja kelis kartus pabrėžė, kad nėra galimybės ištirti tam tikrų tyčinio bankroto požymių, kadangi ji neturi visų įmonės dokumentų, o buvę įmonės valdymo organai neteikia informacijos apie įmonės veiklą. Todėl neaišku, kokiu pagrindu MB „Nemokumas“ padarė išvadą dėl tyčinio bankroto. Be to, jokių raštiškų ar žodinių paklausimų iš MB „Nemokumas“ gauta nebuvo. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog įmonės valdymo organai skundė priimtus VMI patikrinimo aktus ne tikslu išsaugoti įmonės veiklą ir užtikrinti jos tęstinumą, o bandydami visais įmanomais būdais išvengti atsakomybės prieš įmonės kreditorių – valstybę. Pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto, apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus veiksmą ar jo neatlikimą. Taigi, nesutikdama su VMI patikrinimo aktais, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ naudojosi įstatymų suteikta teise ginčyti VMI patikrinimo aktus bei kitus mokesčių administratoriaus veiksmus. Per suinteresuoto asmens įmonės valdymo laikotarpį vyko mokestiniai ginčai dėl mokesčio administratoriaus priskaičiuotų baudų ir/ar delspinigių. Tai teisėti veiksmai, kurių imtųsi bet koks sąžiningas ir apdairus vadovas, siekdamas išaiškinti įmonės mokestinę situaciją ir apsaugoti įmonę nuo nepagrįstų sankcijų siekiant užtikrinti jos veiklos tęstinumą.
Suinteresuotas asmuo I. N. prašė prašymą dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodė, kad įmonės direktoriaus pareigas ėjo itin trumpą laiką, t. y. nepilnus keturis mėnesius (nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2009 m. liepos 16 d.). Prašyme nėra nurodyta, kokie konkretūs I. N. veiksmai ar sprendimai (kaip įmonės direktorės) pablogino įmonės padėtį (būtų sudaryti ekonomiškai nenaudingi sandoriai, netinkamai organizuotas įmonės valdymas ar pan.). Vos kelių mėnesių neužtektų tinkamai susipažinti su įmonės finansiniais (buhalteriniais) dokumentais, įvertinti įmonės (ne)mokumo, anksčiau sudarytų sandorių (ne)naudingumo ir pan. Be to, vertinant darbo laikotarpį, I. N. nekilo pareiga teikti mokestinių deklaracijų, finansinės atskaitomybės. Teigia, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad skolos kreditoriams atsirado keli metai prieš I. N. pradėjus savo darbą. Paskolos sutartys, kurios bankroto administratoriaus įvardinamos, kaip ekonomiškai nenaudingi sandoriai, taip pat buvo sudarytos įmonei vadovaujant kitiems asmenims, o I. N. vos keturių mėnesių vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo suėję suteiktų paskolų grąžinimo terminai. Įmonei vadovaujant kitiems asmenims, laikotarpiu, kuris bankroto administratoriaus įvardinamas, kaip ekonomiškai nenaudingas, be direktorių dirbo ir kiti asmenys (vyr. buhalterės O. A. (dirbo nuo 2005 m. birželio 6 d. iki 2006 m. vasario 15 d.; J. K. (dirbo nuo 2006 m. kovo 6 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d.), S. G. (2006 m., kada nutruko darbo santykiai nėra žinoma), kurios buvo atsakingos už buhalterinės apskaitos tvarkymą, buhalterinės apskaitos dokumentų tinkamą saugojimą, teisingų duomenų įrašymą ir pan. Nei I. N. vadovavimo įmonei laikotarpiu, nei ankstesniuose laikotarpiuose, nei prašyme nėra pateikta įrodymų, kad įmonė būtų nemoki, o valdymo organai sąmoningai blogai ją valdytų siekdami dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį tikslu pažeisti kreditorių interesus. Be to, iki bankroto bylos iškėlimo, nei fiziniai, nei juridiniai asmenys nebuvo pareiškę kreditorinių reikalavimų, tad įmonė kreditorių neturėjo. Prašyme taip pat nėra įrodytas priežastinis ryšis tarp sąmoningai blogo valdymo ir įmonės nemokumo arba tarp sąmoningo blogo valdymo ir nemokios įmonės (nors dar kartą akcentuojama, kad įmonės nemokumas prašyme nurodytu laikotarpiu nebuvo nustatytas) padėties esminio pabloginimo, todėl nėra ir pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Aplinkybė, kad įmonėje buvo netinkamai apskaičiuoti mokesčiai arba todėl paskirta bauda savaime nereiškia, kad įmonė yra (buvo) blogai valdoma ar, kad tai lėmė (galėtų lemti) neišvengiamą bankrotą.
Suinteresuotas asmuo V. S. prašė prašymą dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodė, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ generaline direktore dirbo nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2006 m. lapkričio 14 d. Minėtu laikotarpiu nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurie galėtų sąlygoti įmonės bankrotą. Teigia, kad savo pareigas atliko tinkamai. Nuo minėto laikotarpio praėjo jau daugiau kaip 14 metų, todėl neprisimena konkrečių darbo įmonėje aplinkybių. Dėl šios priežasties negali pateikti komentarų ir nuomonės dėl patikslintame prašyme ir jo prieduose išdėstytos informacijos, kuri nėra susijusi su laikotarpiu, kuomet buvo BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ valdymo organu. Pažymėjo, kad bankroto administratorė nesikreipė dėl galimo informacijos ar dokumentų pateikimo. Jokių BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ dokumentų ir turto neturi, todėl negali jų pateikti teismui.
Prašymas tenkintinas.
Administratorės MB „Nemokumas“ prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu grindžiamas tuo, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ valdymo organai tiek veikimu, tiek neveikimu sąmoningai vykdė blogą juridinio asmens valdymą, t. y. sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus ir neteisėtus sandorius, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių, vengė mokėti mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytų mokesčių, administratorei neperdavė įmonės dokumentų ir turto (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 4 ir 5 punktai).
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau - JANĮ) juridinių asmenų bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami šio įstatymo normomis, su įstatyme numatytomis išimtimis pereinamajam laikotarpiui, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ) neteko galios (JANĮ 153, 155 straipsniai). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, su nustatytomis išlygomis pereinamajam laikotarpiui. Taisyklės dėl tyčinio bankroto įtvirtintos JANĮ 70 -72 straipsniuose.
Kasacinės instancijos teismas, aiškinant ĮBĮ galiojimą laiko atžvilgiu, ir teismo pareigą taikyti tinkamą įstatymo redakciją nagrinėjant bylas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kartu išaiškino dėl proceso ir materialiosios teisės normų, esančių Įmonių bankroto įstatyme, atskyrimo: priklausomai nuo to, ar konkreti norma priskirtina proceso ar materialiajai teisei, bus taikoma atitinkamai vėlesnė ar bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio (tyčinis bankrotas) redakcija: taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu; priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu. Teismas išaiškino, jog ĮBĮ yra ir proceso, ir materialiosios teisės normų; perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Pavyzdžiui, proceso teisės normoms priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Kasacinis teismas konstatavo, jog sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto tai materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
Atitinkamai, nagrinėjant klausimą dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas vadovaujasi nurodyta kasacinio teismo praktika; spręstina, jog JANĮ 70-72 straipsniuose įtvirtintoms taisyklėms dėl pripažinimo tyčiniu bankrotu kriterijų netaikoma atgalinio galiojimo išimtis, taigi taikytinos bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio ĮBĮ nuostatos bei suformuota teismų praktika dėl atitinkamų normų taikymo.
ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta tyčinio bankroto sąvoka ir nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad paskutiniai UAB „Energetikos tiekimo bazė“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2009 m. Pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė turėjo nuosavo kapitalo už 14 373 405 Eur (49 628 493 Lt), o bendra įsipareigojimų suma sudarė 574 042 Eur (1 982 053 Lt), iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 13 117 Eur (45 292 Lt). Tačiau VMI 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu įmonei papildomai buvo apskaičiuota 7 781 971,74 Eur (26 869 592,01 Lt) mokėtinų į biudžetą mokesčių. VMI 2008 m. sausio 30 d. patikrinimo aktu įmonei papildomai buvo apskaičiuota 3 215,65 Eur (11 103,01 Lt) mokėtinų į biudžetą pelno mokesčio ir delspinigių. Pagal VMI pateiktus duomenis 13 400 128,54 Eur skola atsirado nuo 2007 m. sausio 31 d., kuri, kaip matyti iš balanso duomenų prie per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų nebuvo nurodyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad įmonė jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Energetikos tiekimo bazė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Nemokumas“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d. Teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Energetikos tiekimo bazė“ valdymo organams nustatė 15 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Energetikos tiekimo bazė“ vadovais buvo registruoti: nuo 1996 m. sausio 30 d. iki 1996 m. gegužės 13 d. - V. Š., nuo 1996 m. gegužės 13 d. iki 2000 m. kovo 7 d. - S. R., nuo 2000 m. kovo 7 d. iki 2006 m. balandžio 11 d. - Ž. B., nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2006 m. lapkričio 23 d. - V. S., nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. liepos 2 d. - A. L., nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2008 m. sausio 16 d. - I. B., nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2009 m. kovo 31 d. - A. B.-R., nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2009 m. liepos 16 d. - I. N., nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. - S. R.. Nuo 2010 m. lapkričio 18 d. naujas įmonės vadovas nebuvo paskirtas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. R. nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. buvo paskutinis įmonės vadovas. Nuo 2010 m. lapkričio 18 d. naujas įmonės vadovas nebuvo paskirtas. Taigi, S. R. turėjo pareigą perduoti bankroto administratorei turtą ir dokumentus. Nei per teismo nustatytą terminą, nei vėliau S. R. neperdavė nei įmonės buhalterinių dokumentų, nei turto, taip pat nepateikė teismui jokių paaiškinimų dėl dokumentų nepateikimo, vengimo juos pateikti. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. R., būdamas paskutinis įmonės vadovas, nevykdė jam, kaip įmonės vadovui, įstatymų nustatytų pareigų.
Su pareigos perduoti paskirtam bankroto administratoriui perduoti įmonės apskaitos dokumentus nevykdymu yra siejamas ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, kur nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
Byloje, kaip minėta, nėra duomenų, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarčiai iškelti UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto bylą, įmonės valdymo organai būtų perdavę administratorei įmonės dokumentus, turtą, taip pat nėra žinomos ir šios pareigos nevykdymo priežastys. Taigi, administratorė, neturėdama įmonės dokumentų, susijusių su bendrovės apskaita, neturi galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir kitų svarbių aplinkybių, tikrųjų bankroto priežasčių. Be to, iš paskutinės pateiktos įmonės finansinės atskaitomybės matyti, kad 2009 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto 14 373 405 Eur (49 628 493 Lt) sumai. Minėtos vertės turtas administratorei taip pat nėra perduotas. Byloje nėra duomenų kur ir kam buvo panaudotas minėtas turtas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančių kriterijų, įtvirtintų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, buvimą.
Bankroto bylos iškėlimą inicijavo VMI, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino šio antros eilės kreditoriaus 13 400 128,54 Eur reikalavimą, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi įtraukė į antros eilės kreditorių sąrašą kreditorę Vilniaus teritorinę muitinę su 10 886,97 Eur finansiniu reikalavimu.
UAB „Energetikos tiekimo bazė“ savo apskaitoje nurodė bendrą 15 483 920 Eur (53 462 880 Lt) iš JAV kompanijų gautą netesybų sumą. Tokiu būdu UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2001 – 2004 m. finansinėse atskaitomybėse deklaravo didžiulį pelną, o metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo nuostolį ir neskaičiavo pelno mokesčio. Kiekvieniems metams pasibaigus nepaskirstytą rezultatą UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nukreipdavo į rezervus, iš kurių kiekvienais metais didino įmonės įstatinį kapitalą tikslu susijusiems su įmone asmenims suteikti beprocentines ir ilgalaikes paskolas.
2006 m. VMI atlikto patikrinimo metu nustatė, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m. UAB „Energetikos tiekimo bazė“, neturėdama licencijos užsiimti kreditine veikla, su fiziniais asmenimis pasirašė 25 sutartis bendrai 11 353 633,92 Eur (39 201 827,20 Lt) sumai dėl beprocentinių paskolų suteikimo. Minėtomis sutartimis paskolos buvo suteiktos šiems su UAB „Energetikos tiekimo bazė“ susijusiems asmenims (buvusiais ir esamais įmonės valdymo organais ir dalyviais, jų giminaičiais): 6 906 333,49 Eur (23 846 188,27 Lt) paskolos suma buvo suteikta S. R., kuris atitinkamais laikotarpiais buvo įmonės direktorius, taip pat ir akcininkas bei įmonės darbuotojas; 666 655,24 Eur (2 301 827,20 Lt) paskolos suma buvo suteikta O. R., kuri buvo S. R. sutuoktinė. O. R. taip pat atitinkamu laikotarpiu buvo įmonės akcininkė ir darbuotoja; 1 026 596,52 Eur (3 544 632,45 Lt) paskolos suma buvo suteikta A. R., kuris yra S. R. ir O. R. sūnus. Taip pat A. R. atitinkamu laikotarpiu buvo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ akcininku; 2 541 503,57 Eur (8 775 303,54 Lt) paskolos suma buvo suteikta J. R., kuri yra S. R. ir O. R. dukra. Taip pat J. R. atitinkamu laikotarpiu buvo įmonės akcininkė. Sudarytose paskolų sutartyse numatyti paskolų grąžinimo terminai 2011 m. – 2035 m. Iš paskolų gavėjų nebuvo reikalaujama pateikti garanto, laidavimo ar kitų, prievolių įvykdymą užtikrinančių, priemonių. Didžioji dauguma paskolų fiziniams asmenims išmokėtos tik pagal jų žodinį prašymą ir nėra grąžintos.
VMI nustatė, kad įmonė iš JAV kompanijų įsigijo prekių bendrai 211 496,66 Eur (7 302 556,90 Lt) sumai. Didelė dalis iš JAV kompanijų įsigytų prekių buvo gabenama iš Latvijos muitinės sandėlių. Pagal iš Latvijos tarnybų gautą informaciją buvo nustatyta, kad prekes, kurias JAV kompanijos parduodavo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ buvo įsigytos iš Rusijos įmonių „Obuhovsnabsbyt“ ir „VED Energo“, JAV kompanijos „ViaStar“, kuri tas pačias prekes įsigijo iš Rusijos įmonės „Promeks“. Taip pat iš Latvijos muitinės gautos informacijos buvo nustatyta, kad JAV kompanijos iš Rusijos kompanijų tas pačias prekes įsigydavo už labai žemą kainą, o parduodant tas pačias prekes UAB „Energetikos tiekimo bazė“ kaina buvo padidinama nuo kelių iki kelių šimtų kartų. Patikrinimo metu gavus informaciją iš JAV tarnybų, paaiškėjo, jog JAV kompanijų „Olgser Incorporated“, „Langford Group Holding“ ir „Via Star“ realiai nebuvo, jos nevykdė jokios veiklos JAV, jos niekada neteikė JAV mokestinių deklaracijų, o įmonių adresai yra „registruotų agentų“, kurie yra įgalioti gauti ir siųsti legalius dokumentus, o ne vykdyti veiklą įmonių vardu. Taip pat VMI nustatė, kad JAV kompanijų sąskaitas tvarkė UAB „Energetikos tiekimo bazė“ buvę ir esami akcininkai, vadovai, darbuotojai ir jų šeimos nariai. Gavus informaciją iš Rusijos tarnybų, paaiškėjo, kad įmonės „Obuhovsnabsbyt“ steigėjas buvo S. R., o įmonės „VED Energo“ faktinis vadovas ir finansuotojas taip pat buvo S. R.. Taigi, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ įformindama prekių įsigijimo sandorius iš JAV kompanijų sudarė sąlygas padidinti įsigyjamų prekių vertę. Tuo tarpu didžioji dalis už prekes sumokėtų pinigų vėliau sugrįždavo kaip pajamos netesybų forma, kurios vadovaujantis įstatymais buvo neapmokestinamos. Tokiu būdu sandoriai dėl prekių įsigijimo ir atsiskaitymo už jas buvo sukurta tokia veiklos schema, kuri sudarė galimybę, tariamai atsiskaitant už prekes, dalį piniginių lėšų susigrąžinti netesybų pavidalu ir vėliau šias pinigines lėšas išmokėti fiziniams asmenims. Taip buvo siekiama gauti mokestinę naudą – buhalterinėje apskaitoje atvaizduojamos pajamos ir išmokos, kurios pagal galiojančius įstatymus nėra mokesčio objektas. Apskaitytų netesybų tikslas buvo padidinti bendrovės neapmokestinamąsias pajamas, nepanaudotą pelną nukreipti į nepaskirstytinus rezervuarus, vėliau padidinti įstatinį kapitalą ir neviršijus nuosavo kapitalo ribų su įmonę susijusiems asmenims išmokėti išmokas jas įvardijant kaip paskolas. Kadangi apskaitytos netesybos laikomos ne netesybomis, o apmokestinamosiomis pajamomis, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ pažeidė Juridinių asmenų pelno mokesčių įstatymą, nes sumažino pelną.
Vilniaus teritorinė muitinė 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo aktu nustatė, kad įmonė neteisingai deklaruodavo prekių/sandorių vertes, priskaičiavo muitų nepriemokas, delspinigius ir baudas iš viso 15 395,62 Eur. VMI 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad įmonei papildomai buvo apskaičiuota 7 781 971,74 Eur (26 869 592,01 Lt) mokėtinų į biudžetą mokesčių. VMI 2008 m. sausio 30 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad įmonei papildomai buvo apskaičiuota 3 215,65 Eur (11 103,01 Lt) mokėtinų į biudžetą pelno mokesčio ir delspinigių. Įvertinus tai, darytina išvada, jog įmonė sudarydama sutartis atėmė kreditorių galimybę bent iš dalies patenkinti jų finansinius reikalavimus.
UAB „Energetikos tiekimo bazė“ jai priklausančias 189,39 kv. m administracines patalpas esančias adresu (duomenys neskelbtini), pardavė kompanijai „Northern American Industrial Funding INC“ už 54 182,11 Eur (Vilnius 187 080 Lt). Sekančią dieną po patalpų pardavimo, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ jas neatlygintinai išsinuomojo. „Northern American Industrial Funding INC“ registruota Bahamų sandraugoje kaip tarptautinė verslo įmonė, tačiau verslo Bahamuose nevykdo. VMI patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Kompanijos Bahamuose direktoriai yra S. R., O. R. ir I. P.. Dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės jo perleidimo metu nėra žinoma, tačiau akivaizdu, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nekilnojamasis turtas už itin žemą kainą buvo perleistas su įmone susijusiam juridiniam asmeniui, kurio vadovas buvo ir šiuo metu yra S. R..
Nustatyti pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos arba panaikintos, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir kitų svarbių aplinkybių, tikrųjų bankroto priežasčių. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
n u t a r i a :
Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą tyčiniu.
Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įpareigoti bankroto administratorių per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą nutartį.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Virginijus Kairevičius