Civilinė byla Nr. e2-834-553/2019

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00055-2019-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4  

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobidas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobidas“ iškelta bankroto byla,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Autobidas“ iškėlimo pagrįstumo.

2.       Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Autobidas“ iškėlimo.

3.       Pareiškėja nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2019 m. vasario 5 d. sudarė  2 284,87 Eur. VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis bendrovė savo vardu registruoto turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotos aštuonios transporto priemonės, iš jų keturių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. VSDFV pateikto bendrovės balanso už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis bendrovės turtas sudarė 357 877 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 482 662 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 353 339 Eur. Nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pagal antstoliui pateiktus VSDFV sprendimus dėl 3 948,48 Eur skolos išieškojimo iš bendrovės išieškota 1 302,77 Eur, pati bendrovė paskutinį kartą į VSDFV biudžetą 2018 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo 445 Eur, bendrovė nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėnesius. Bendrovė nemoka VSD įmokų, todėl, pareiškėjos teigimu, yra pagrindas teigti, jog bendrovė yra nemoki.

4.       Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. U..  

6.       Teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2019 m. vasario 5 d. sudarė 2 284,87 Eur, atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų. VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, įmonė savo vardu registruoto turto neturi. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotos 8 transporto priemonės, iš jų 4 dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Remiantis balanso už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį duomenimis bendrovės turtas sudarė 357 877 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 482 662 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 353 339 Eur. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė būtų atsiskaičiusi su savo kreditoriais, taip pat ji nemoka privalomųjų įmokų VSDF biudžetui, realios veiklos nebevykdo. Teismas konstatavo, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertę, bendrovė yra nemoki, todėl jai iškėlė bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

7.       Atsakovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bendrovei bankroto bylą, panaikinti skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Apeliantė apie nagrinėjamą bylą neturėjo informacijos, teismo procesinių dokumentų nebuvo gavusi. Po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė patenkino bylą inicijavusio kreditoriaus – VSDFV, reikalavimus, t. y. 2019 m. balandžio 11 d. sumokėjo 4 000 Eur įsiskolinimą. Tokiu būdu prievolės VSDFV biudžetui įvykdytos, todėl yra pagrindas atsisakyti kelti bendrovei bankroto bylą.

7.2.                      Kiti apeliantės kreditoriai, kurių reikalavimai galbūt pradelsti, į bylą neįstojo. Pagrindo ginti viešąjį interesą ir pašalinti iš rinkos bendrovę nėra pagrindo.

7.3.                      Apeliantės turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nes jų taikymas ilgesnį laiką gali pernelyg suvaržyti bendrovės teises, ši nutarties dali turėtų būti vykdoma skubiai.

8.       Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos mokumą ir sudarančių pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovė yra nemoki, yra nepagrįsta.

8.2.                      Apeliantė nėra pateikusi VĮ „Registrų centras“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 ir 2018 metus. VĮ „Registrų centras“, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, bendrovės vardu registruoto turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu registruotos 7 transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai (turo areštai).

8.3.                      2019 m. balandžio 17 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudarė 1 141,76 Eur, bendrovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2019 m. vasario – kovo mėnesius. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 17 d. bendrovė turi 8 620,78 Eur mokestinę nepriemoką.

8.4.                      VSDFV pateikto balanso už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 90 d. duomenimis bendrovės turtas sudarė 357 877 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 482 662 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 353 339 Eur). Tokiu būdu pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės nemokumo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ). Šis įstatymas nustato bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs.

12.       Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-823/2018 ir kt.). 

13.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Todėl būtent apeliantė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, t. y. apeliantės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai apeliantei.  

14.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (jos vadovas) nepateikė pirmosios instancijos teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinės atskaitomybės, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimo), nors tai padaryti buvo įpareigota pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 11 d. teismo pranešimu bei 2019 m. kovo 19 d. nutartimi. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantės finansinę padėtį, rėmėsi informacinių sistemų ir registrų duomenimis bei pareiškėjos pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).  

15.       Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad jai apie bankroto bylos nagrinėjimą nebuvo žinoma, pripažįsta nepagrįstais. CPK 123 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti procesinių dokumentų juridiniams asmenims įteikimo būdus, numato, kad kai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta juridinio asmens buveinės vietoje, tai procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Bylos duomenimis, teismo procesiniai dokumentai apeliantei buvo išsiųsti 2019 m. vasario 11 d. jos buveinės adresu – Pušų g. 47-13, Gargždai, todėl laikytina, kad CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu apeliantei teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Be to, apie priimtą pareiškimą ir vyksiantį teismo posėdį taip pat buvo paskelbta specialiame internetiniame tinklapyje 2019 m. vasario 8 d. ir 2019 m. kovo 19 d. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė atskirajame skunde savo buveinės adresą nurodo tą patį, kuriuo jai ir buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai. Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantei buvo suteikta galimybė išsakyti savo argumentus, juolab, kad šia galimybe apeliantė galėjo pasinaudoti, kvestionuodama skundžiamą nutartį bei su atskiruoju skundu pateikdama jos mokumą pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai).

16.       Kaip minėta, apeliantė savo mokumo neįrodinėjo – nei atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Minėtų dokumentų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

17.       Apeliantės teigimu, yra pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą, nes ji prievolę VSDFV biudžetui įvykdė – 2019 m. balandžio 11 d. sumokėjo 4 000 Eur įsiskolinimą. Tačiau tokią apeliantės poziciją apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo – bendrovės (ne)mokumo klausimas. Byloje apeliantei nepateikus jokių jos finansinę būklę pagrindžiančių įrodymų, taip pat debitorių ir kreditorių sąrašų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareiškėjos pateiktais duomenimis, taip pat jam prieinamais informacinių sistemų ir registrų duomenimis. Apeliantės paskutinė finansinė atskaitomybė VĮ „Registrų centras“ pateiktą už 2016 metus, iš kurios matyti, kad bendrovės turtas siekia 254 186 Eur (ilgalaikis turtas 28 907 Eur, trumpalaikis turtas 224 492 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 319 453 Eur. Pareiškėja su ieškiniu pateikė 2018 m. spalio 8 d. balansą už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, iš kurio matyti, kad bendrovės turtas siekė 357 877 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 482 662 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 353 339 Eur). Taigi, minėtų balansų duomenimis bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę.

18.       Iš VSDFV viešai skelbiamų duomenų matyti, kad apeliantės skola 2019 m. gegužės 22 d. sudarė 1 902,38 Eur bei buvo 4 apdrausti asmenys. Iš viešai skelbiamų Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad apeliantės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2019 m. gegužės 24 d. duomenimis sudarė 8 649,83 Eur. Pareiškėjos pateiktais VĮ „Registrų centras“, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, bendrovės vardu registruoto turto nėra, o VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu registruotos 7 transporto priemonės, tačiau jos taikomi apribojimai (turo areštai).

19.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, turimą turtą bei esamus įsipareigojimus kreditoriams, todėl darytina išvada, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus bei spręsti finansinius sunkumus (CPK 178, 185 straipsniai). 

20.       VSDFV taikytos priverstinio poveikio priemonės apeliantės atžvilgiu yra neveiksmingos (nesumokėtų socialinio draudimo įmokų išieškoti nepavyko), apeliantė įsipareigojimų valstybės ir VSDFV biudžetui nevykdo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė kitus kreditorinius reikalavimus pagrindžiančių duomenų, todėl tiek balanse už 2016 metus, tiek 2018 m. spalio 8 d. balansuose nurodytos mokėtinos sumos laikytinos pradelstais įsipareigojimais (atitinkamai 319 453 Eur ir 482 662 Eur), kurie viršija į jos balansą įrašyto turto vertę (atitinkamai 254 186 Eur ir 357 877 Eur). Esant pirmiau išdėstytiems argumentams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad apeliantės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – iškelti apeliantei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktas). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Netenkinus atskirojo skundo, netenkinamas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Juo labiau, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

23.       Išaiškintina, kad įmonės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad apeliantė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                             Aldona Tilindienė