Civilinė byla Nr. 2A-1040-153/2014;

                   Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01517-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5;    63.1; 121.18;121.21;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žibutės Budžienės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-938/2014 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 18 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių 2008-01-07 buvo sudaryta ir notaro patvirtinta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 18 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2011-01-15, mokėdamas po 500 Lt kas mėnesį. Tačiau atsakovas paskolos ieškovui negrąžino.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors paskolos sutartį jis pasirašė, tačiau pinigų iš ieškovo negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo A. M. 18 000 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 540,00 Lt žyminį mokestį ir 550,00 Lt atstovavimo išlaidas ieškovui A. G. bei 25,94 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nurodė, kad tarp šalių, nepažeidžiant CK 6.156 str. įtvirtinto sutarčių laisvės principo, 2008-01-07 buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios forma ir turinys atitiko tokioms sutartims įstatymo keliamus reikalavimus – sudaryta rašytine forma, šalys susitarė dėl paskolos grąžinimo termino ir tvarkos. 2008-01-07 tarp šalių sudaryta paskolos sutartis patvirtina pinigų perdavimą atsakovui, todėl atsakovui A. M. neigiant gavus pinigus, jam tenka pareiga šį pinigų neperdavimo faktą įrodyti. Paskolos gavėjas atsakovas A. M. nurodytoms aplinkybėms apie pinigų negavimą pagal sutartį pagrįsti pateikė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-01-18 priimtą prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. 2 d. prieš jį ir kitus asmenis, esant BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatytam pagrindui, t. y. nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau iš šio nutarimo bei atsakovo prašymu išreikalautos baudžiamosios bylos medžiagoje esančio ieškovo 2008-01-07 prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. M. ir kito asmens atžvilgiu, kadangi  jam žala atlyginta, nenurodant sumos, negalima nustatyti, kad A. M. šioje baudžiamojoje byloje A. G. atlygino (ar pažadėjo atlyginti) žalą, atitinkančią tarp jų sudarytoje paskolos sutartyje nurodytą sumą, t. y. 18 000 Lt, be to, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje dėl vagystės metu galimai padarytos 26500 Lt žalos, prokuroras konstatavo, kad tiek įvertinti įrengimai, dėl kurių vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepriklauso A. G., o kitam asmeniui – T. L., kuris dėl baudžiamojoje byloje minimų įrengimų vagystės niekam pretenzijų neturi. T. L. atsakovas prašė apklausti liudytoju, tačiau nepasirūpino šio liudytojo dalyvavimu teismo posėdyje. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodymų, patvirtinančių pinigų negavimo faktą pagal paskolos sutartį nepateikė, nurodęs, kad sutartis sudaryta galimos prievartos įtakoje, jos neginčijo, įrodymų neteikė, netiesiogiai pripažino esąs skolingas ieškovui, nes kaip nurodė teismo posėdyje, jis po paskolos sutarties sudarymo skambino ieškovui ir žadėjo jam persiųsti 500 Lt, prašė, kad šis palauktų, teismui patvirtino, kad suprato paskolos sutarties turinį ir esmę, taip pat nepasinaudojo teise pateikti teismui priešieškinį dėl paskolos pripažinimo negaliojančia, todėl atsakovo argumentas, jog jis pagal 2008-01-07 tarp šalių sudarytą paskolos sutartį negavo iš ieškovo 18 000 Lt, nepagrįstas. Teismas sprendė, kad byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad paskolos sutartis tarp šalių dėl 18 000 Lt sudaryta. Paskolos grąžinimo terminas suėjo 2011 m. sausio 15 d., byloje nėra duomenų, kad pinigai pagal sutartį būtų paskolos davėjui (ieškovui) grąžinti. Atsakovas pažeidė sutartinę prievolę ir negrąžino ieškovui paskolos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti (b. l. 106–107). Apeliantas nurodo, kad jis realiai jokios paskolos iš A. G. negavo. 2007–2008 m. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kur apeliantas buvo patrauktas įtariamuoju. Ieškovas privertė apeliantą pripažinti skolą, nors jos nebuvo. Vėliau ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas, jis buvo pripažintas nekaltu, tačiau paskolos sutartis jau buvo sudaryta. Paskolos sutartis buvo apsimestinė – fiktyvi. Ieškovas iki 2013-08-01 skolos nereikalavo.

Teismas atsisakė priimti apelianto priešieškinį, tuo suvaržydamas jo teises. Priešieškiniu jis prašė pripažinti paskolos sutartį negaliojančia. Pateikdamas priešieškinį, jis sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, o nuo dalies – 396 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo prašė jį atleisti. Tačiau teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi apelianto prašymą atmetė. Per nustatytą terminą apeliantas kitos žyminio mokesčio dalies nesumokėjo, todėl teismas atsisakė priešieškinį priimti.

Teisme nebuvo apklaustas liudytoju T. L., kuriam buvo žinomos visos paskolos sutarties pasirašymo aplinkybės, tačiau nei teismas, nei apeliantas šio liudytojo nesurado.

Teismas nesirėmė apelianto parodymais ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, todėl be pakankamo pagrindo patenkino ieškovo ieškinį.

Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius, taip pat proceso teisės normų, nustatančių įrodymų įvertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinė. Esminis paprastos rašytinės formos sutarties požymis yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu, rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas A. G. 2008 m. sausio 7 d. notarine forma sudarė su atsakovu A. M. paskolos sutartį (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią paskolino atsakovui 18 000 Lt, atsakovas paskolintą sumą įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. sausio 15 d., kiekvieno mėnesio 15 d. pervedant į ieškovo sąskaitą banke po 500 Lt, pradedant mokėti nuo 2008 m. vasario 15 d. Paskolos sutartyje atsakovas A. M. ranka įrašė, kad pinigus gavo ir pasirašė (b. l. 7). Pažymėtina, kad apeliantas neginčija aplinkybės, kad pasirašė minėtą paskolos sutartį, tačiau teigė, kad pinigų  iš ieškovo A. G. negavo. Teisėjų kolegijos manymu, šio apelianto įrašo ir parašo pakanka išvadai, kad apeliantas pinigus gavo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pinigų neperdavimą nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti atsakovas.

Apeliantas, ginčydamas paskolos sumos perdavimo faktą ir teigdamas, kad sudaryta paskolos sutartis yra fiktyvi, rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro priimtu 2008-01-18 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą apelianto ir kitų asmenų atžvilgiu nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėtas prokuroro nutarimas bei baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis ieškovo A. G. 2008-01-07 prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. M. ir T. L. atžvilgiu, kadangi ieškovui žala atlyginta, nepatvirtina aplinkybių, kad 2008 m. sausio 7 d. paskolos sutartis tarp šalių sudaryta tam, kad būtų atlyginta ieškovui padaryta žala baudžiamojoje byloje, ir nepaneigia notarine forma sudarytoje paskolos sutartyje užfiksuoto paskolos sumos perdavimo atsakovui fakto. Be to, prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje priimtas 2008-01-18, todėl apeliantas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl  2008 m. sausio 7 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos išvadomis, daro išvadą, kad ieškovas šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktą, o atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 str.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti jo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, tuo suvaržydamas apelianto teises.

Priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. spalio 8 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2008 m. sausio 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. G. ir A. M., negaliojančia; taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs priešieškinio trūkumus, 2013 m. spalio 8 d. nutartimi įpareigojo atsakovą iki 2013 m. spalio 22 d. juos pašalinti, taip pat įpareigojo pateikti duomenis, reikšmingus klausimo dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo išsprendimui (b. l. 49–50). Apelianto prašymu, teismas minėtą terminą pratęsė iki 2013 m. spalio 31 d., po pratęsto termino priešieškinio trūkumams pašalinti atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį. Teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino, įpareigojo atsakovą A. M. iki 2013 m. lapkričio 18 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytą priešieškinio trūkumą – sumokėti kitą dalį, t. y. 396 Lt žyminio mokesčio (b. l. 62–63). Atsakovui nepašalinus priešieškinio trūkumų, teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovo A. M. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį laikė nepaduotais ir juos kartu su priedais grąžino padavusiam asmeniui (b. l. 66–67). Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas pats netinkamai realizavo savo teisę pateikti byloje priešieškinį, priešieškinis neatitiko CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 8 d. ir 2013 m. lapkričio 8 d. įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.             

Teisėjos                                                         Galina Blaževič

Žibutė Budžienė

Rūta Palubinskaitė