Civilinė byla Nr. e3K-3-93-915/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38479-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl be pagrindo įgyto turto.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 15 026,52 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo 14 788,57 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad buvo paskirta bankroto administratore UAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje. BUAB „Nerijos būstas“ turtas, įkeistas atsakovei, 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo parduotas ir ieškovė, kaip BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorė, atsakovei pervedė 559 000 Lt (161 897,59 Eur). BUAB „Nerijos būstas“ 2012 m. gegužės 4 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš UAB „Valeksa“ 50 196,60 Lt (14 537,94 Eur) sumą, kurią sudarė BUAB „Nerijos būstas“ 42 955 Lt (12 440,63 Eur) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemoka už 2010 m. rugsėjo mėn. ir 7241,60 Lt (2097,31 Eur) PVM delspinigių, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas, nurodydama, kad dėl netinkamai paskirstytų BUAB „Nerijos būstas“ lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, valstybė negavo dalies savo pajamų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu priteisė iš UAB „Valeksa“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 50 196,60 Lt (14 537,94 Eur) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė sumokėjo priteistas sumas. Perkant ir parduodant turtą pirkimo–pardavimo teisiniame santykyje pardavėja buvo BUAB „Nerijos būstas“, naudos gavėja – hipotekos turėtoja atsakovė, tačiau PVM priteistas iš ieškovės. Atsakovė, kaip hipotekos turėtoja, praturtėjo ieškovės sąskaita, nes ieškovė sumokėjo mokesčius valstybei.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1252-622/2010 UAB „Nerijos būstas“ iškėlė bankroto bylą ir BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratore paskyrė ieškovę. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1252-622/2010 patvirtino 2 797 190,82 Eur (9 658 140,56 Lt) atsakovės kreditoriaus reikalavimus UAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje.
7. Atsakovė 2010 m. gegužės 27 d. raštais sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ parduotų atsakovei įkeistą nekilnojamąjį turtą su sąlyga, kad ne mažiau kaip 100 proc. turto pardavimo kainos, į kurią neįskaičiuojamas PVM, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip 100 530 Eur, iš šios sumos išskaičiavus jau sumokėtą 17 487,25 Eur kainą, turto pirkėjas sumokėtų BUAB „Nerijos būstas“; sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ parduotų atsakovei įkeistą nekilnojamąjį turtą su sąlyga, kad ne mažiau kaip 100 proc. turto pardavimo kainos, į kurią neįskaičiuojamas PVM, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip 119 680 Eur, iš šios sumos išskaičiavus jau sumokėtą 28 962 Eur kainą, turto pirkėjas sumokėtų BUAB „Nerijos būstas“. Nurodytas BUAB „Nerijos būstas“ turtas, įkeistas atsakovei, 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo parduotas už 266 450,41 Eur (920 000 Lt), iš kurių dalis jau buvo sumokėta iki bankroto bylos BUAB „Nerijos būstas“ iškėlimo.
8. 2010 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimis pardavėja UAB „Nerijos būstas“ pardavė pirkėjams nurodytą nekilnojamąjį turtą, įkeistą atsakovei, už 420 000 Lt (121 640,40 Eur), įskaitant PVM, ir už 500 000 Lt (144 810 Eur), įskaitant PVM. BUAB „Nerijos būstas“, iš dalies tenkindama kreditoriaus reikalavimus, 2011 m. sausio 13 d. atsakovei pervedė 161 897,59 Eur (559 000 Lt), o 58 103,57 Eur (200 620 Lt) paliko mokesčiams sumokėti ir kitoms reikmėms. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-520-622/2011, atsižvelgdamas į tai, kad, pardavus atsakovei įkeistą turtą, hipotekos kreditorei atsakovei buvo pervesta 161 897,59 Eur (559 000 Lt), šia suma sumažino atsakovės kreditoriaus reikalavimus BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-639-535/2014 patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį ir iš UAB „Valeksa“ kaip žalos atlyginimą priteisė BUAB „Nerijos būstas“ už AB „Swedbank“ įkeisto turto pardavimą gautas lėšas nesumokėtus mokesčius – 12 440,63 Eur (42 955 Lt), 2097,31 Eur (7241,60 Lt) delspinigių bei 237,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-212-661/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. UAB „Valeksa“ įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-639-535/2014.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo BUAB „Nerijos būstas“ kreditorė ir buvo teisinis pagrindas atsakovei gauti iš BUAB „Nerijos būstas“ jai pervestas lėšas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismai, priteisdami valstybei žalos atlyginimą iš bankroto administratorės (ieškovės), konstatavo, jog ieškovė, nerūpestingai atlikusi BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratoriaus funkcijas, padarė žalą valstybei. Teismas nustatė, kad, atsakovei sumokėjus 161 897,59 Eur, 58 103,57 Eur atiteko BUAB „Nerijos būstas“, kurios bankroto administratorė buvo ieškovė. Jeigu bankroto administratorė nesumokėjo valstybei privalomo mokesčio, o pinigus panaudojo kitoms reikmėms, tai negali būti pripažįstama, kad atsakovė, kaip kreditorė ir hipotekos turėtoja, sutaupė pinigus ieškovės sąskaita. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimu iš UAB „Valeksa“ priteistiems 2097,31 Eur delspinigiams bei 237,95 Eur bylinėjimosi išlaidoms nepagrįsto praturtėjimo bei nepagrįsto turto gavimo institutas negali būti taikomas.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 15 026,52 Eur kaip nepagrįstai įgytą turtą ir 5 proc. metines palūkanas už 14 788,57 Eur sumą nuo 2015 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 proc. metines palūkanas už 15 026,52 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2015 m. lapkričio 4 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Kolegija, remdamasi rašytiniais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1252-622/2010, BUAB „Nerijos būstas“ 2010 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolu, 2012 m. sausio 31 d. paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu), sprendė, kad, realizavus atsakovės naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, 58 103,57 Eur buvo panaudota bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimą) pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalį. Be to, faktas, kad visos įplaukos, tarp jų ir PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM, gautos iš parduoto nekilnojamojo turto, buvo pervestos įkaito turėtojai atsakovei, buvo konstatuotas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-212-661/2015, kurioje dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovė. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš 58 103,57 Eur sumos turėjo būti sumokėtas PVM (kuris nėra priskirtas prie bankroto administravimo išlaidų), yra nepagrįsta.
13. Kolegija nurodė, kad BUAB „Nerijos būstas“ bankroto procese iš lėšų, gautų iš įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo (759 620 Lt, arba 220 001,16 Eur), turėjo būti atskaityta ne tik suma bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (200 620 Lt, arba 58 103,57 Eur) pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, bet ir į parduoto nekilnojamojo turto kainą įskaičiuota PVM suma, kuri turėjo būti sumokėta valstybei. Ieškovė sumokėjo valstybei 42 955 Lt (12 440,63 Eur) PVM nepriemokos už 2010 m. rugsėjo mėn., 7241,60 Lt (2097,31 Eur) PVM delspinigių bei 5 proc. metinių palūkanų už BUAB „Nerijos būstas“ nekilnojamojo turto pardavimą. Atsakovei be teisinio pagrindo buvo pervestos lėšos, skirtos PVM sumokėti, todėl ji privalo grąžinti nepagrįstai gautas lėšas ieškovei.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63, 1.136, 6.237 straipsnius. Atsakovė 161 897,59 Eur, tarp jų ir ginčijamą 15 026,52 Eur sumą, iš BUAB „Nerijos būstas“ gavo vienašalio sandorio, t. y. ieškovės sprendimo iš dalies padengti atsakovės finansinį reikalavimą, kuris buvo įgyvendintas 2011 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymu, pagrindu (CK 1.63, 1.136 straipsniai). Ieškovė apskaičiavo atsakovei tenkančią administravimo išlaidų sumą ir nusprendė, kad BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administravimo išlaidos ir už įkeistą turtą mokėtini mokesčiai bus apmokėti iš BUAB „Nerijos būstas“ liekančios 58 103,57 Eur sumos. Turtas, kurio įgijimą galima pagrįsti teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), įgytas teisėtai ir jo negalima išreikalauti.
14.2. Pagal kasacinio teismo praktiką tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Atsakovė buvo BUAB „Nerijos būstas“ kreditorė, kurios reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi ir buvo dengiami iš BUAB „Nerijos būstas“ parduoto turto vertės. Ieškovė, būdama BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorė, neteisėtai nesumokėjo privalomų mokesčių, todėl privalėjo atlyginti nesumokėtų mokesčių dydžio žalą. Ieškovė neginčijo ir nenuginčijo 2011 m. sausio 13 d. vienašalio sandorio, kurio pagrindu atsakovė gavo ginčo lėšas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad pasinaudojo kitais savo teisių gynybos būdais. Ieškovė yra verslininkė (CK 6.38 straipsnis), kurios veikla yra bankrutuojančių įmonių administravimas. Ieškovė prisiėmė visų nuostolių, galinčių atsirasti administruojant BUAB „Nerijos būstas“ bankroto procesą, atsiradimo riziką.
14.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-212-661/2015 nustatytas aplinkybes. Šia nutartimi konstatuota, kad ieškovė už parduotą turtą atsakovei turėjo pervesti 220 206,95 Eur (760 330,58 Lt), bet pervedė 161 897,59 Eur (559 000 Lt), o likusią sumą paliko kitoms BUAB „Nerijos būstas“ reikmėms. Jeigu ieškovė nesumokėjo valstybei privalomų mokesčių, o pinigus panaudojo kitoms reikmėms, tai negali būti vertinama, kad atsakovė, kaip BUAB „Nerijos būstas“ kreditorė ir hipotekos turėtoja, sutaupė pinigus ieškovės sąskaita.
15. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Pagal kasacinio teismo praktiką mokėjimo pavedimas, kurio pagrindu atsakovė nepagrįstai gauna lėšas, neturi būti nuginčijamas reiškiant savarankišką reikalavimą dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
15.2. Sutartinių ar kitokių teisinių santykių tarp šalių buvimas savaime neatima galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Nors atsakovė ir buvo BUAB „Nerijos būstas“ kreditorė ir kaip hipotekos kreditorė turėjo pirmenybės teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau tai nereiškia, jog atsakovė iš nekilnojamojo turto pardavimo pagrįstai gavo visą 559 000 Lt (161 897,59 Eur) sumą, įskaitant ir mokėtiną PVM sumą. BUAB „Nerijos būstas“ bankroto procese iš lėšų, gautų iš įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo (759 620 Lt, arba 220 001,16 Eur), turėjo būti atskaityta ne tik suma bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (200 620 Lt, arba 58 103,57 Eur), bet ir į parduoto nekilnojamojo turto kainą įskaičiuota PVM suma. Kadangi atsakovei be teisinio pagrindo buvo pervestos lėšos, skirtos PVM sumokėti, ji šias lėšas privalo grąžinti ieškovei, kuri nagrinėjamu atveju sumokėjo valstybei PVM nepriemoką ir delspinigius už BUAB „Nerijos būstas“ nekilnojamojo turto pardavimą. Niekas negali praturtėti kito sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
15.3. Vien tai, kad ieškovė yra savo veiklos profesionalė, nesudaro pagrindo teigti, kad ji privalo prisiimti visas ir bet kokias rizikas dėl vykdomos veiklos ir neturi teisės reikšti reikalavimų be pagrindo įgyto turto išreikalavimo instituto pagrindu, jei kiti asmenys (šiuo atveju administruotos bankrutuojančios įmonės kreditorė) ieškovės sąskaita nepagrįstai įgijo tai, ko neturėjo teisės gauti (nagrinėjamu atveju daugiau lėšų iš turto pardavimo, nei priklausė hipotekos kreditorei pagal teisės aktus).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nenuginčijus lėšų pervedimo vienašalio sandorio
16. Kasaciniame skunde teigiama, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas atsakovei pritaikytas nepagrįstai. Kadangi atsakovė reikalaujamas priteisti lėšas gavo vienašalio sandorio, t. y. lėšų pervedimo, pagrindu, nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai neegzistuoja.
17. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
19. Pagal CK 6.237 straipsnį nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas, jei to asmens teisių negalima apginti kitais daiktinės teisės ar prievolių teisės gynimo būdais, t. y. reiškiant daiktine teise grindžiamus reikalavimus arba reikalavimus dėl sutarties vykdymo ar jos pažeidimo, dėl žalos atlyginimo ir pan. Šis kriterijus atskleidžia, kaip turi būti kvalifikuojami teisiniai santykiai tarp ginčo šalių, t. y. asmens, kuris yra netekęs turto, ir to asmens, kuris yra jį įgijęs. Tačiau pagal šį kriterijų nereikalaujama ištirti ir vertinti, ar kreditorius turi teisę ir galimybę ginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį trečiajam asmeniui, t. y. ne turtą įgijusiajam. Tokiais asmenimis būtų, pavyzdžiui, atlikęs neteisėtus veiksmus, neįvykdęs savo pareigų, netinkamai įvykdęs įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu toks asmuo atliko neteisėtus veiksmus, o iš to naudos turėjo kitas asmuo, nes jis įgijo turtą, tai dėl neteisėtų veiksmų turto netekęs asmuo įgyja teisę reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto neteisėto praturtėjimo tam asmeniui, kuris turi naudos nukentėjusiojo sąskaita. Ta aplinkybė, kad nuostolių patyręs asmuo gali turėti teisę reikšti reikalavimą kitiems asmenims, pvz., atlikusiems neteisėtus veiksmus, padariusiems žalos, pažeidusiems sutartį, nepanaikina nuostolius patyrusio asmens teisės reikšti reikalavimą naudos turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019, 25 punktas).
20. Kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad, skirtingai nei sutartys, kurios yra dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis), sandoriai gali būti ir vienašaliai. Atsiskaitymas pagal sutartį yra sutarties įvykdymas. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius. Dėl šios priežasties sutarties vykdymo veiksmas atitinka sandorio požymius – juo siekiama panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Į tai yra nukreipta šalies valia, kuri yra esminis sandorio požymis. Civiliniame kodekse įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai nėra siejami su tam tikra sandorių (pvz., tik dvišaliai sandoriai) rūšimi, todėl ir vienašaliai sandoriai, tarp jų ir sutarties vykdymo veiksmai, gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsto praturtėjimo subsidiarumas asmens teisių gynimo būdų sistemoje neužkerta kelio taikyti šį būdą vien dėl to, kad asmuo turtą, kurį prašoma grąžinti kaip nepagrįstai įgytą, gavo dėl kito asmens valios sukurti, pakeisti arba panaikinti teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. sandorio pagrindu. Vertinant, ar nukentėjusio asmens teisės turi būti ginamos taikant sandorio negaliojimo ir restitucijos ar nepagrįsto praturtėjimo institutą, aktualus paties sandorio pobūdis ir galimybė jį nuginčijus pasiekti realų asmens teisių apgynimą. Lėšų pervedimas ar turto perdavimas atitinka sandorių požymius, jei jais išreiškiama asmens valia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, kad jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų Civiliniame kodekse įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą.
22. Nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą, t. y. teismo patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Teisėjų kolegija sutinka, kad BUAB „Nerijos būstas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Valeksa“, atliktas pavedimas atsakovei atitinka sandorio požymius. Juo siekta iš įkeisto turto pardavimo pajamų padengti BUAB „Nerijos būstas“ skolą atsakovei. Iš pervestos sumos nebuvo išskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis dėl ieškovės netinkamo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo aiškinimo. Taigi ieškovė sąmoningai pervedė atsakovei atitinkamą pinigų sumą, suklysdama dėl teisės normų turinio ir su tuo susijusios jos pareigų apimties. Tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 21 punkte pateiktus išaiškinimus, kaip teisinis pagrindas atsakovei gauti lėšas vertintinas ne pats lėšų pervedimas, o teisiniai santykiai, kurie lėmė būtent tokios apimties lėšų pervedimą, todėl lėšų pervedimo sandorio buvimas nėra kliūtis taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.
Dėl bankroto administratoriaus, kaip savo srities profesionalo, veiklos rizikos
24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė, administruodama BUAB „Nerijos būstas“ bankroto procesą, prisiėmė visų nuostolių, galinčių kilti iš šios veiklos, atsiradimo riziką, atsakovė žalos valstybei nepadarė ir negali dalytis deliktine atsakomybe su ieškove.
25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu dėl bankroto administratoriaus, kaip profesionalo, atsakomybės vertinimo (CK 6.38 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.).
26. Vis dėlto nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.237–6.242 straipsniai) nenustato jokios specifikos atsižvelgiant į tai, ar asmuo, kurio sąskaita buvo įgyta, yra verslininkas.
27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas šioje byloje pritaikytas pagrįstai. Pirma, civilinėje byloje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį UAB „Valeksa“ konstatuota, kad visos įplaukos, tarp jų ir PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM, gautos iš parduoto nekilnojamojo turto, buvo pervestos įkaito turėtojai AB „Swedbank“. Taigi, sumokėdama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip žalos atlyginimą priteistas sumas, ieškovė realiai įvykdė piniginę prievolę, kuri turėjo tekti atsakovei. Ieškovės ir atsakovės nesieja nei sutartiniai, nei deliktiniai teisiniai santykiai, todėl, ieškovės sąskaita gavusi sumas, kurios kaip pridėtinės vertės mokestis turėjo būti pervestos į valstybės biudžetą, atsakovė ieškovės sąskaita nepagrįstai praturtėjo. Antra, įmonės bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Pervesdama lėšas už parduotą įkeistą turtą atsakovei, ieškovė disponavo ne savo, o BUAB „Nerijos būstas“ lėšomis, taigi sandorį vykdė ne savo, o pastarosios bendrovės vardu. Kadangi ši bendrovė yra likviduota, restitucija, grąžinant nepagrįstai pervestas lėšas į BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitą, negalėtų būti pritaikoma.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš ieškovės UAB „Valeksa“ priteistą sumą sudaro ne tik turėtas išskaičiuoti, bet neišskaičiuotas už BUAB „Nerijos būstas“ turto pardavimą pridėtinės vertės mokestis, bet ir šio mokesčio delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos, procesinės palūkanos. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pastarųjų teisinio kvalifikavimo kaip atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, nes šiuo klausimu nėra suformuluota kasacijos pagrindų (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnis). Ieškovė patyrė 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, ieškovei iš atsakovės priteistinas 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ (j. a. k. 123703158) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Donatas Šernas
Vincas Verseckas