Civilinės bylos Nr. e2-906-790/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00125-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės V. V. individualiosios įmonės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. V. individualiajai įmonei ir V. V. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – S. K., ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovui N. K. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – S. K. ir V. V. individualioji įmonė,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas N. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų V. V. individualiosios įmonės (toliau – ir V. V.IĮ) ir V. V. solidariai 235 171,45 Eur paskolos, 139 927 Eur palūkanų pagal 2008 m. spalio 1 d. Paskolos sutartį Nr. 08-10-01 (toliau – ir Paskolos sutartis) ir 2008 m. spalio 1 d. Susitarimą Nr. 08-10-01/1 dėl Paskolos sutarties Nr. 08-10-01 sąlygų pakeitimo (toliau – ir Susitarimas), už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d., ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovas paaiškino, kad atsakovui V. V. paskolino 235 171,45 Eur (812 000 Lt) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti pelno dalį bei palūkanas. Paskolos grąžinimas yra siejamas su minėto pastato pardavimu bei eksploatavimu. 2023 m. kovo 1 d. su ieškovu susisiekė asmuo, kuris prisistatė būsimu pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėju bei nurodė, jog ketina įsigyti pastatą. Atsakovai paskolos negrąžino, nemoka palūkanų, o paskolos faktą ir pareigą mokėti palūkanas neigia, tikėtina, kad siekia perleisti pastatą.

3.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi, patenkinęs ieškovo prašymą, ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė V. V.IĮ perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – administracinę patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – gydymo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

4.       2023 m. liepos 21 d. ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė areštuoti V. V.IĮ priklausančias pinigines lėšas, esančias Aukštaitijos kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitose Aukštaitijos kredito unijos sąskaitose bei visuose kituose Lietuvos bankuose esančiose sąskaitose, lėšas, esančias V. V.IĮ kasoje, areštuoti V. V. banko sąskaitas, esančias visuose Lietuvos bankuose, neviršijant 375 098 Eur sumos.

5.       Prašymą ieškovas grindė tuo, kad (1) patikslintu ieškiniu papildomai prašoma priteisti 235 171,45 Eur paskolos suma, todėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakanka ir jos neužtikrina ieškovo pareikšto reikalavimo, (2) V. V.IĮ priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė siekia 1 929 700 Eur, yra registruota hipoteka, o hipotekos kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas vykdo 2 400 000 Eur skolos iš V. V.IĮ išieškojimą, todėl realizavus nekilnojamąjį turtą ir patenkinus hipotekos kreditorės reikalavimus, visiškai nelieka lėšų tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimams, (3) ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, reikalavimai grindžiami šalių pasirašyta Paskolos sutartimi, Susitarimu, mokėjimo dokumentais, skolos rašteliais, tarpusavio šalių susirašinėjimu, (4) atsakovams ruošiantis parduoti pastatą, taip pat teismui grąžinus atsakovams jų į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 140 000 Eur sumą, galima sulaukti piniginių lėšų įplaukų į kredito įstaigų sąskaitas, kas bent jau iš dalies galėtų užtikrinti ieškovo reikalavimą, kitu atveju visas lėšas iš banko sąskaitų atsakovai nedelsiant pašalins.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

6.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir pritaikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę – areštavo V. V.IĮ priklausančias pinigines lėšas, esančias Aukštaitijos kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitose Aukštaitijos kredito unijos sąskaitose bei visuose kituose Lietuvos bankuose esančiose sąskaitose, areštavo V. V. banko sąskaitas, esančias visuose Lietuvos bankuose, visų banko sąskaitų ir kasoje esančių lėšų bendra suma, neviršijant 375 098 Eur sumos.

7.       Teismas įvertino, kad ieškinio reikalavimai preliminariai yra pagrįsti. Aiškių prieštaravimų ieškovo suformuluotose reikalavimuose nėra.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovų nekilnojamam turtui, kurio atžvilgiu šioje byloje pritaikytos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės, yra įregistruota hipoteka kreditorės AB SEB banko naudai. Todėl, teismo įsitikinimu, pradėjus išieškojimą pagal įregistruotą hipoteką, nesant duomenų apie atsakovų V. V.IĮ ir V. V. turtinę padėtį, ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – piniginių lėšų areštas banko sąskaitose, padėtų užtikrinti ginčo šalių faktinės padėties išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo, nesukeliant didelių suvaržymų atsakovams. Nors ieškovas prašė areštuoti ne tik V. V.IĮ priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, bet ir pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje, tačiau, teismo vertinimu, piniginių lėšų areštas banko sąskaitose būtų pakankama priemonė užtikrinanti teismo sprendimo įvykdymą, tuo labiau, kad taikomas areštas tiek įmonės sąskaitoms, tiek atsakovui V. V. priklausančioms piniginėms lėšoms.

9.       Teismo vertinimu, ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, neprieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principams, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir atsakovų teisių bei teisėtų interesų nesuvaržys daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Atsakovė V. V.IĮ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo N. K. prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas neįvertino ieškovo prašyme išdėstytų argumentų pagrįstumo.

10.2.                      Ieškovo prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pateikta jokių konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovų nesąžiningą elgesį, apie jų atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas prašymą grindė tik prielaidomis.

10.3.                      Teismas 2023 m. kovo 6 d. ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimis, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždraudžiant parduoti 1 929 700 Eur vertės nekilnojamąjį turtą bei areštuojant atsakovų banko sąskaitų ir kasoje esančias lėšas 375 098 Eur sumai, pažeidė ekonomiškumo principą. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones 2 304 798 Eur sumai, kai turtinio ieškinio reikalavimo suma siekia tik 375 098 Eur. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija daugiau negu šešis kartus ieškiniu reikalaujamą sumą. Pritaikytos laikinosios priemonės nėra proporcingos siekiamiems tikslams.

10.4.                      Teismas, patenkindamas ieškovo prašymą, neįvertino priešieškinio argumentų. 2008 m. spalio 1 d. Paskolos sutartis Nr. 08-10-01 ir 2008 m. spalio 1 d. Susitarimas Nr. 08-10-01/1 dėl Paskolos sutarties Nr. 08-10-01 sąlygų pakeitimo nepatvirtina paskolinių teisinių santykių sukūrimo, kadangi nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Atsakovai paskolos pinigų pagal Paskolos sutartį realiai negavo, nors joje aiškiai buvo nurodyta pinigų perdavimo sąlyga. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones esant akivaizdžiai nepagrįstam ieškovo reikalavimui, nes byloje nėra įrodymų dėl pinigų perdavimo atsakovams pagal minėtą Paskolos sutartį.

10.5.                      Areštavus nekilnojamąjį turtą ar sąskaitas sutrikdoma bendrovės veikla, todėl sutrinka ne tik atsiskaitymas su kreditoriais, bet ir su valstybės biudžetu, darbuotojais. Bendrovė patiria ir kitas neigiamas pasekmes, susijusias su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis: negali įvykdyti jau pasirašytų sandorių ir gauti pajamų, bankai reikalauja papildomos informacijos, ataskaitų apie bendrovės finansinę būklę, rengiamasi persvarstyti suteiktų paskolų sutarčių sąlygas, prekių ir paslaugų tiekėjai atsisako teikti prekes ir paslaugas be išankstinio apmokėjimo, matydami pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo akivaizdžiai perteklinis, nes užteko 2023 m. kovo 6 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15.       Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui teismas pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančių piniginių lėšų areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).

17.       Apeliantei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nutartimi, visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad teismas, pripažinęs ieškinį preliminariai pagrįstu, vertino tik vienos šalies (ieškovo) į bylą pateiktus duomenis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. spalio 1 d. Paskolos sutartis Nr. 08-10-01 ir 2008 m. spalio 1 d. Susitarimas Nr. 08-10-01/1 dėl Paskolos sutarties Nr. 08-10-01 sąlygų pakeitimo nepatvirtina paskolinių teisinių santykių sukūrimo.

18.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

19.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį dėl paskolos, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovas ieškinyje ne tik nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus atsakovams, bet kartu nurodė ir teisinį pagrindą. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus ėmėsi ginti aiškiai netinkamu būdu.

21.       Apeliantės skunde dėstomi argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo, kuriais atsakovė įrodinėja, kad paskolos santykiai, atsakovams negavus paskolos sumos, nesusiformavo, iš esmės siejami su ieškovo ieškinyje ir atsakovų priešieškinyje pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, tačiau tai, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti analizuojama. Dėl skundo argumentų, kuriais apeliantė siekia paneigti pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei ieškovo teisę reikšti ieškinį dėl paskolos sumos ir palūkanų priteisimo, teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi į šiuos klausimus bus atsakyta išsprendus šalių ginčą iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu.

22.       Pirmosios instancijos teismui nustačius ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygą bei nurodžius, kad ieškovas įrodė ir antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą, skundžiama nutartimi buvo pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų piniginių lėšų areštas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė dėl atsakovei V. V.IĮ priklausančio nekilnojamojo turto hipotekos ir hipotekos kreditorės vykdomo išieškojimo iš atsakovės, taip pat duomenų apie atsakovų turtinę padėtį nebuvimas leidžia nuspręsti apie galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

23.       Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022).

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo, ketinimo parduoti nekilnojamąjį turtą ir už jį gautas lėšas nedelsiant pašalinti iš kredito įstaigose esančių sąskaitų, taip pat atsakovų žodiniai pareiškimai skelbti tiek fizinio, tiek juridinio asmenų bankrotą, nepagrindžia papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi uždraudė atsakovei V. V.IĮ perleisti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl pagrindo spręsti dėl atsakovų ketinimo perleisti, paslėpti ar kitomis prievolėmis apsunkinti nuosavybės teise turimą turtą ar turtines teises, iki teismas išspręs šalių ginčą, byloje nėra. Esant draudimui perleisti nekilnojamąjį turtą, atsakovai jo parduoti negali, taigi ir už jo pardavimą gauti lėšų taip pat negalėtų. Tokiu būdu ieškovo nurodoma aplinkybė dėl ketinimo nedelsiant nuslėpti už turto pardavimą gautas lėšas yra nepagrįsta. Teikdamas prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovai tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi kitų aktyvių veiksmų siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokios aplinkybės iš esmės paremtos tik ieškovo paaiškinimais, nurodytais prašyme, todėl vertintinos kaip deklaratyvios. Tokių griežtų ribojimų, kaip atsakovų piniginių lėšų areštas, taikymas negali remtis vien ieškovo subjektyvia nuomone apie atsakovų nesąžiningumą šioje situacijoje.

25.       Prašyme ieškovas inter alia (be kita ko) nurodė, kad atsakovų nesąžiningumas pasireiškia skolos neigimu, vengimu atsiskaityti. Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovų galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, kai dėl prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovų veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-330/2023).

26.       Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Todėl vien tai, kad pradėjus išieškojimą iš atsakovės nekilnojamojo turto pagal įregistruotą hipoteką, gali nebeužtekti lėšų patenkinti ieškovo reikalavimus, nėra laikoma šalies nesąžiningu elgesiu. 

27.       Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ar parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą taip pat reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-714-798/2021). Nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų apsunkinta atsakovės V. V.IĮ komercinė veikla, o ieškovas užsitikrintų galimai palankaus sprendimo vykdymą, net ir nepagrindęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų. Tokia situacija suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovui, todėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principų.

28.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovų konkretūs veiksmai patvirtina grėsmės ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, o pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas perleisti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – nepakankamai užtikrino ieškinio reikalavimų įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo N. K. prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėjas                                                              Marius Bajoras