Administracinė byla Nr. A-1037-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03276-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 20 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimą.

Nurodė, kad apytiksliai nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. birželio 11 d. buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis. Transporte, kuriame buvo vežamas, nebuvo saugos diržų, kabinos būdavo perpildytos, tekdavo stovėti. Automobiliuose nebuvo įrengta šildymo sistema, trūko vėdinimo ir buvo šalta. Dėl atsakovo veiksmų patyrė didelius dvasinius sunkumus, depresiją, buvo pažemintas orumas, todėl prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba (toliau – ir atsakovo atstovas) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Visose jose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodomu laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos buvo konvojuojamas 2 kartus. Byloje gautos automobilių, kuriais yra vykdomas konvojavimas, registracijos liudijimo kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės, patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Iš Viešojo saugumo tarnybos pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyrius, teismas nustatė, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė (be kita ko, statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289; Lietuvos higienos normas HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277).

Minėtų aplinkybių visuma sudarė teismui pagrindą nepripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl konvojavimo sąlygų, pareigūnų elgesio konvojavimo metu, byloje nenustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjas buvo etapuojamas daugiau nei du kartus ir ne tokiomis transporto priemonėmis, kurias nurodė atsakovo atstovas. Atkreipia dėmesį, kad prašė priteisti ne 20 Eur, bet 2 000 Eur. Pareiškėjas prašo teismo išsireikalauti dokumentus, kiek kartų buvo etapuojamas ir kokiu maršrutu.

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo A. P. skundas dėl 20 Eur neturtinės žalos priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 20 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuri, pareiškėjo teigimu, kilo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2012 m. balandžio 19 d. – 2015 m. birželio 11 d.: transporto kabinos buvo perpildytos, nebuvo vėdinimo ir šildymo sistemos, automobiliai smirdintys, purvini.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, remiantis ABTĮ 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nustatė, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama ne pagal pareiškėjo skunde nurodytas ribas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas, teikdamas į bylą dokumentus, dėl skunde padaryto rašymo apsirikimo neteisingai nustatė laikotarpį, kurio metu pareiškėjas buvo konvojuojamas, pasak pareiškėjo, netinkamomis sąlygomis. Atsakovo atstovas, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pateikė duomenis nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. birželio 11 d. (b. l. 10), tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas tvirtino, jog netinkamomis sąlygomis buvo konvojuojamas nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. birželio 11 d. (b. l. 1).

Atsižvelgusi į šį netikslumą, teisėjų kolegija kreipėsi į atsakovo atstovą dėl papildomų duomenų suteikimo, t. y atsakovo atstovas įpareigotas pateikti visus būtinus duomenis, susijusius su pareiškėjo reikalavimu šioje administracinėje byloje dėl netinkamų konvojavimų sąlygų nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. birželio 11 d.

Atsakovo atstovas 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė papildomų duomenų, nurodydamas, kad kitokios ginčo dalyko ribos nebuvo žinomos (b. l. 96–196).

Įvertinusi atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad nuo 2014 m. sausio 23 d. iki 2015 m. kovo 18 d. pareiškėjas buvo konvojuojamas 14 kartų automobiliais Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi, žymiai daugiau nei buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar pareiškėjas buvo konvojuojamas ir atsakovo atstovo neaptartu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. sausio 22 d. Tokių duomenų atsakovo atstovas nepateikė ir dėl šio laikotarpio nepasisakė.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nevisiškai, susiaurinus jos ribas bei neįvertinus visų pareiškėjo konvojavimų epizodų, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas, pagrįstas ir tai sudaro pagrindą administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, renkant ir vertinant naujus įrodymus.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas buvo nurodęs rašymo apsirikimą skunde, t. y. vietoje 20 Eur, pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 2 000 Eur (b. l. 22). Ši aplinkybė turėtų būti įvertinta bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas