Baudžiamoji byla Nr. 1-237-363/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43277-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 1 d.
Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43277-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1982-06-25, Skuodo r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., Skuodo sen., Skuodo r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
kad kaltinamasis grasino nužudyti žmogų.
Tai yra, kaltinamasis R. L. 2017-08-23, laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Plungėje, (duomenys neskelbtini), namo rūsyje kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine I. L. ir šiai pareikalavus palikti namo rūsį, priėjo prie 36 buto durų ir, skambindamas I. L. telefonu, šaukė, kad su ja susidoros, pakars, papjaus, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąją I. L..
Kaltinamasis R. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad būdamas neblaivus, pagrasino savo žmonai I. L., tačiau kodėl taip padarė, negali pasakyti. Žmona jį yra išvariusi iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Plungėje, todėl jis keletą dienų glaudėsi namo rūsyje. Neneigia, kad jai grasino, o dabar išeina gyventi į Nakvynės namus ir daugiau nebesirodys žmonos akyse. Artimiausiu metu žada nuomotis kur nors butą. Su I. L. išsiskyrę dar nėra, bet jau ruošiasi tai daryti. Santuokoje išgyveno beveik 4 metus. Vaikų bendrų neturi. Gyveno normaliai, o santykiai pašlijo, kai žmona susirado naują draugą. Pasižada niekada daugiau neskambinėti, nerašinėti SMS žinučių bei negrasinti žmonai. (b.l. 51, 52, 53)
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.
Iš 2017-08-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad I. L. pranešė apie įvykį ir parodė, kad 2017-08-23 jos vyras R. L. nuo 2017-08-19 žodžiais ir skambučiais mobiliuoju telefonu nuolatos ją baugina įvairiais būdais su ja susidoroti, užmušti, pakarti, papjauti ar kitaip susidoroti, taip naudodamas prieš ją psichinę prievartą, kad ji su juo susitaikytų. Ji labai bijo ir galvoja, kad jo grasinimai yra realūs. 2017-08-19 jos vyras R. L., kilusio žodinio konflikto metu grasino įvairiais būdais u ja susidoroti, todėl tada kreipėsi į policiją, ir dėl vyro veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, po kurio jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos buto, bet ji jam leido vieną naktį praleisti jų buto rūsyje. Po tos vienos nakties jis niekur neišėjo, o pradėjo jai skambinėti ir vėl grasinti. 2017-08-23 apie 9.00 val. R. L. paskambino jai, reikalavo įleisti į butą ir susitaikyti, o jeigu ji to nepadarys, teigė, kad ją užmuš ar kitaip susidoros, kai ji išeis į lauką. Tada ji nuėjo į policijos komisariatą pasikonsultuoti ir grįžusi rado į jos buto spynelę įkištą vinį, dėl ko nebeįėjo į vidų. Kaimynams padėjus sutvarkyti spyną, įėjo į vidų ir, nebenorėdama, kad jis jai skambinėtų, išjungė telefoną. Kadangi R. L. toliau gyveno jų butui priklausančiame rūsyje, tai jai kėlė baimę, todėl ji pareikalavo, kad vyras išeitų geruoju ir paliktų ją ramybėje, bet jam neišėjus, vėl kreipėsi į policiją, nes ji bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. (b.l. 10-12, 13, 14, 15)
Iš Klaipėdos AVPK Plungė r. PK girtumo nustatymo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2017-08-23 19.53 val. R. L. nustatytas 3,24 promilių girtumas. (b.l. 29, 30, 31)
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo grasinimas buvo realus, nes, kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis skambino jai, reikalaudamas įleisti į butą, susitaikyti, o jeigu ne, grasino užmušti ar kitaip susidoroti, kai tik ji išeis į lauką, sugadino buto spyną, todėl buvo reali fizinio susidorojimo baimė. Be to, R. L. gyvena butui priklausančiame rūsyje, iš jo neišsikrausto, tai kelia nukentėjusiajai baimę, kaltinamasis žodžiais ir skambučiais mobiliuoju telefonu nuolatos ją baugina įvairiais būdais su ja susidoroti, užmušti, pakarti, papjauti ar kitaip susidoroti, naudoja prieš ją psichinę prievartą. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, jai buvo realus pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, pats kaltinamasis pripažino, kad grasino sutuoktinei. Jeigu nukentėjusioji kvietė policijos pareigūnus, vadinasi, buvo realus pagalbos poreikis.
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2017-08-23, laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 19.30 val., Plungėje, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie buto durų ir skambindamas sutuoktinei I. L. telefonu, šaukdamas, kad su ja susidoros, pakars, papjaus, grasino susidoroti su I. L., dėl ko buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl ši kaltinamojo veika atitina BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms. Kaltinamasis anksčiau neteistas, turi keturias galiojančias administracines nuobaudas, nedirba. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei padarytos veikos pavojingumą, kad padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimui numatytos alternatyvios bausmės, teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas gali būti pasiekti, kaltinamajam paskyrus arešto bausmę.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2017-08-23 19.45 val. iki 2017-08-24 13.15 val., todėl kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).
Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi paras jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-08-23 iki 2017-08-24, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto pradžią skaičiuoti nuo R. L. sulaikymo dienos.
Pradėjus vykdyti bausmę, R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė