Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-60-876/2012

Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00639-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.(N)

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 25 d.

Šakiai

              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorams Audriui Ažukui, Linui Frančiakui, kaltinamajam G. K., jo gynėjui advokatui Juozui Gabraičiui, nukentėjusiosioms D. I., K. I.

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turtintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis individualioje K. K. įmonėje darbininku, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2004-12-15 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu

n u s t a t ė:

G. K. 2011 m. lapkričio 24 d. apie 12 val. 10 min. viešoje vietoje, Vasario 16-osios gatvėje prie 6 numeriu pažymėto namo, Šakių mieste, įžūliu elgesiu, vandališkai veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sustabdęs nukentėjusiosios D. I. vairuojamą automobilį Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. I., D. I. sudavė ranka per dešinę ausį, padarydamas ausies sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ją keikė necenzūriniais žodžiais, apspjovė bei daužydamas rankomis, spardydamas kojomis sulaužė abu automobilio šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, sulankstė variklio dangtį, apgadino vairuotojo pusės dureles, tuo K. I. padarė turtinę 540 Lt žalą bei šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tos dienos ryte skambino D., nes norėjo pasiimti sūnų. Jis neprisiskambino, paskui ją sutiko degalinėje. Jie susiskambino ir susitarė susitikti ir pasikalbėti. Ji išlipo iš automobilio ir jam trenkė, tada jis D. pastūmė. Po to iš automobilio išlipo M., J. ir R. Jis suprato, kad nepavyks pasikalbėti. D. pasakė, kad prie kitų asmenų jis apie vaiką nekalbės, todėl jis buvo tų asmenų apdaužytas. Pro šalį važiavo mėlynos spalvos autobusiukas, kurio vairuotojas liepė ramintis ir žadėjo iškviesti policiją. Tada jis vėl norėjo pasikalbėti su D. ir priėjo prie automobilio, durelės buvo atidarytos, ir kai ji važiavo , automobilio durelės jam atsitrenkė į koją. Jis koja užstūmė dureles. Matė, kad nulinko veidrodėlis. Jis sėdo į savo automobilį, o D. vairavo link jo, tada jis ranka atsirėmė su ranka.

Nukentėjusioji D. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną J. R. paprašė jį nuvežti į Šakius. Kartu važiavo jos brolis ir M. R.. Jie nuvažiavo į degalinę ir ji pamatė, kad keliu pravažiavo G. Ji užsipylusi benzino išvažiavo iš degalinės, o K. jos palaukė. Ji pravažiavo pro G. ir važiavo link namų, tada G. pradėjo jai skambinėti. Ji neatsiliepė, nes kai jie susitinka , visada susipeša. Jis skambino ir šviesomis stabdė. Tada ji atsiliepė ir G. pasakė, kad reikia pasikalbėti. Ji važiavo ir bandė sustoti ties parku, tačiau G. važiuodamas visai šalia jos mašinos gazavo, todėl ji pavažiavo į priekį. G. ją gąsdino, kad atsitrenks į ją. Netoli mokyklos G. ją aplenkė ir skersai užstatė automobilį. Išlipęs pamatė, kad yra draugai, tada liepė jai išlipti ir eiti su juo pasikalbėti. Matėsi, kad G. yra agresyviai nusiteikęs. Jis išlipo iš automobilio ir G. ją tempė pasikalbėti, ji nėjo. Ji bandė vėl sėsti į automobilį, tuomet G. jai trenkė per veidą. Tai pamatę brolis ir draugai išlipo iš automobilio ir pradėjo stumdytis. Tuomet G. pagrasino ir išvažiavo. Jos automobilio dureles trenkė ir tuo metu atšoko panelė, paskui nuspyrė automobilio veidrodėlį. Neturtinės žalos prašo už tai, kad negalėjo miegoti naktimis, viena bijojo vaikščioti.

Nukentėjusioji K. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji įvykyje nebuvo. Matė tiek, kad parvažiavo Dovilė, kuri buvo išsigandusi, plaukai sutaršyti. Ji negalėjo kalbėti, automobilis buvo sudaužytas. D. jai sakiusi, kad skauda ausį, spengia, pykina.

Kadangi liudytojai R. I.< J. R., M. R. teisminio proceso metu buvo išvykę į užsienį ir nebuvo galimybės jų apklausti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. I. nurodė, kad 2011 m. lapkričio 24 d. apie pietus, valandos tiksliai nežino, važiavo namo iš Šakių link Prūselių. Važiavo mamai priklausančiu automobilio Opel Calibra. Vairavo sesuo D. I., jis sėdėjo priekyje, gale sėdėjo Mantas ir J. R.. Važiuojant pro Varpo mokyklos stadioną juos prisivijo buvęs sesers vyras G. K. ir aplenkęs juos, užstatė jiems automobiliu sustodamas skersai kelio. G. K. išlipo  iš savo automobilio vienas ir priėjo prie jų automobilio, prie vairuotojo pusės durelių. G. K. atsidaręs dureles pareikalavo D. išlipti. D. lipdama lauk iš automobilio truputį stumtelėjo G. K., nes jis buvo atsistojęs labai arti jos ir tada išgirdo pliaukštelėjimą. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad sesuo D. stovi užsiėmusi delnu už ausies. O G. K. stovėjo įniršusiu veidu, juodu kažką aiškinosi. Tarp jų įvyko susistumdymas. Tada G. K. pradėjo grasinti M. R.. Sesuo D. jau buvo atsisėdusi į automobilį, kai G. K. priėjo prie jų automobilio priekio ir kumščiu trenkė į automobilio variklio gaubtą, tada įsikibo į atidarytas vairuotojo pusės dureles ir jas konfliktuodamas su D. laužė į priešingą pusę, link variklio pusės, tada tas dureles stipriai trenkė, dėl ko atšoko durelių vidinė apdaila. D. užsikūrusį automobilį pavažiavo truputį atgal ir tada G. K. spyrė į kairės pusės šoninį veidrodėlį, kurį sugadino. Kuriuo momentu sugadino dešinės pusės veidrodėlį jis nematė. Po to G. K. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, o sesuo D. paskambino į policiją. (b.l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. nurodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. važiavo su kaimynais D. K., jos broliu R. I. ir pusbroliu M. R.. Vežė D. K. automobiliu Ople Calibra. Važiuojant pro „Varpo“ mokyklos stadioną iš Šakių link Prūselių, juos pasivijo automobilis. D. iš karto pastebėjo, kad tai jos buvęs vyras G. K.. Jis dar D. skambinėjo į telefoną, tačiau D. nestojo, o G. važiavo pastoviai iš paskos. Tada G. K. juos lenkė ir važiuodamas greta pradėjo važiuoti arčiau  D. automobilio, kad ji trauktųsi labiau į kelkraštį ir sustotų, bet D. nestojo, važiavo toliau. Tada G. K. pavažiavo į priekį D. ir sustabdė skersai automobilį, dėl ko D. sustojo. G. K. pradėjo lupti vairuotojo pusės dureles, D. išlipus, juodu kažką apsižodžiavo ir pamatė, kad G. K. kairės rankos delno apačia sudavė D. Aiškiai matė tą sudavimą, tada visi išlipo iš automobilio ir tarp jų įvyko susistumdymas. Po to G. K. nuėjo prie D., kuri sėdėjo automobilyje, bei norėjo uždaryti automobilio dureles, tačiau G. jas atidarė ir lupo duris priešingai varstymui pusę, link variklio skyriaus. G. toliau žodžiavosi su D. ir tada G. K. iš jėgų trenkė dureles, dėl ko atšoko vidinės apdailos. Tada G. K. atsistojo priekyje D. automobilio, D. pradėjo važiuoti atgal, tuo metu G. K. kumščiu du kartus trenkė į automobilio variklio gaubtą ir jį įlenkė. Po to G. K. nubėgo į kitą automobilio pusę ir nuspyrė šoninį veidrodėlį, jį sulaužydamas. Grįžęs atgal prie vairuotojo pusės durelių, kurios buvo pradarytos, toliau keikė D., spjaudė ant jos, su viena ranka įsikibęs klaipė šoninį vairuotojo pusės veidrodėlį, o su kita ranka buvo įsikibęs į durelių stiklą iš viršaus ir jį laužė link savęs, keliu stumdamas duris. Sugadino veidrodėlį, bet durelių stiklo nesulaužė. Po to G. K. nuėjo į savo automobilį, įsėdo ir nuvažiavo. Jie paskambino į policiją. (b.l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. nurodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. apie pietus važiavo kartu su J. R., draugais D. ir R. Vairavo automobilį D. Važiuojant pro „Varpo“ mokyklos stadioną iš Šakių, juos prisivijo automobilis, kuris juos aplenkė ir užstatė priekyje kelią, D sustojo. Jie visi atpažino, kad tai G. K., buvęs D. vyras. Jis išlipo, priėjo prie jų automobilio atsidarė vairuotojo dureles ir pradėjo peštis su D. D. išlipo iš automobilio, tuo metu G. K. trenkė D., dėl ko D. vėl atsisėdo ant vairuotojo sėdynės ir užsiėmė ausį. Tada iš automobilio išlipo jis, J., R., jie visi susistumdė bei bandė nuraminti G.K. Jiems dar būnant lauke, D. bandė važiuoti, tada G. K. lupo atidarytas vairuotojo pusės duris į kitą pusę, po to spyrė į duris iš kojos ir jos užsitrenkė. D. bandant važiuoti į priekį, jis atsistojo priekyje automobilio ir kumščiu daužė automobilio variklio gaubtą. Po to priėjo iš šono ir spyrė į keleivio pusės šoninį veidrodėlį, kuris nulėkė. Po to G. K. sėdo į savo automobilį ir nuvažiavom o jie nuvyko į policiją.

G. K. kaltę įrodo šie byloje esantys įrodymai:

2011 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokolas, kuriame aprašytas ir nufotografuotas sugadintas automobilis. (b.l. 3-9).

Specialisto išvadoje Nr. G460\11(10) nurodoma, kad D. K. padaryta dešinės ausies sumušimas. Sumušimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan., galimai ir nurodomo įvykio  metu. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas padarytas galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

Akistatos protokoluose užfiksuoti nukentėjusiosios D. I., kaltinamojo G. K., liudytojo G. I., liudytojo J. R. parodymai (b.l. 41-46).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

G. K. traukiamas atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip nurodoma kaltinime G. K. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles sutrikdė visuomenės rimtį ir nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus G. K. atliko gatvėje, tai yra vietoje, kur laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Be to, atsižvelgiant į bendruosius  sąvokos „viešosios tvarkos“ požymius, teismas konstatuoja, jog įvykis vyko viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog G. K. įžūliu elgesiu, vandališkai veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sudavė ranka D. I. per ausį, ją keikė necenzūriniais žodžiais, sugadino svetimą automobilį.  

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad gatvėje G. K. panaudojo smurtinį veiksmą prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).Be to, G. K. viešoje vietoje daužydamas rankomis ir spardydamas kojomis sugadino K. I. priklausantį turtą. Teismų praktikoje svetimo turto sugadinimas viešoje vietoje laikytinas vandališkais veiksmais. Taip pat aplinkybę, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis patvirtina, tai jog tuo metu prie konfliktuojančių asmenų buvo sustojęs automobilis, kurio vairuotojas pasidomėjo, ar nereikia iškviesti policijos. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad asmenys garsiai konfliktavo ir tokiu būdu buvo trikdoma visuomenėje nusistovėjusi tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad G. K. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – gatvėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją D. I., bei sugadino svetimą automobilį, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad G. K. veiką tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.

Teismo posėdžio metu G. K. nurodė, jog jis nesudavė, tačiau pats buvo sumuštas automobilyje važiavusių asmenų, tačiau tokia pateikiama versija neatitinka byloje esančių duomenų. Nukentėjusioji D. I., bei liudytojai R. I., J. R. ir M. R. nurodė nuoseklias įvykio aplinkybes, jų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi bei atitinkantys kitus byloje esančius įrodymus.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. G. K. neteistas, todėl pagal  BK 55 str. reikalavimus jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kadangi teisiamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už chuliganizmą įvykdytą nukentėjusiųjų namuose, kas charakterizuoja jo asmenybę, todėl teismas mano, kad paskyrus tam tikrus apribojimus gali būti pasiekti bausmės tikslai, todėl skirtina laisvės apribojimo bausmė.

G. K. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. K. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. G. K. yra dirbantis, baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su jo atliekamais neteisėtais veiksmai nukentėjusiųjų namuose, kas leidžia daryti išvadą, kad G. K. linkęs į neprognozuojamą, smurtinį elgesį, ypač buvusios sutuoktinės atžvilgiu.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, G. K. veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. G. K. savo kaltės visiškai nepripažino, įvykio aplinkybes aiškino nenuosekliai, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. G. K. yra baustas administracine tvarka dėl neteisėtų veiksmų atlikimo nukentėjusiųjų namuose, todėl teismas atsižvelgdamas į teisiamojo asmenybę mano, kad skirtina didesnė negu sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už laisvės apribojimą gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, taigi didesnė negu bausmės vidurkis nustatytina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad G. K. neteisėti veiksmai buvo įvykdyti dėl besitęsiančių ir neišsprendžiamų konfliktų su nukentėjusiąja D. I., teismas mano, kad ateityje nuo nusikalstamų veiksmų darymo sulaikys draudimas lankytis D. I. gyvenamojoje vietoje. O siekiant, kad paskirta bausmė paveiktų G. K. ir šis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisiamąjį būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 50 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką, nes teisiamasis šiuo metu dirba, todėl nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

              Byloje nukentėjusioji D. I. pateikė 5000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos ir K. I. 540 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusioji K. I. prašo priteisti 540 Lt turtinės žalos, nurodydamas, jog tokią žalą patyrė automobilio remontui bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau šių visų savo išlaidų nepagrindė. Byloje pateikė kvitus, iš kurių matyti, jog automobilio remontui išleista 501,50 Lt. Kaip matyti šie kvitai atitinka sugadinimus padarytus remonto darbus, tad šios išlaidos pripažintinos ir pagal pateiktus kvitus priteistina suma yra 501,50 Lt už patirtas išlaidas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nukentėjusiosios D. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad D. I. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą. Smurtiniai veiksmai prieš ją buvo panaudoti viešoje vietoje, matant aplinkiniams žmonėms. Taip pat pripažintina, jog neprognozuojamas G. K. elgesys sukėlė nukentėjusiajai baimę vienai pasirodyti viešoje vietoje, nerimą. Taip nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmai. G. K. šiuo metu dirba. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog D. K. priteistina 2500 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir uždrausti per laisvės apribojimo laiką lankytis nukentėjusiosios D. I. gyvenamojoje vietoje; bei įpareigoti neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

              Nukentėjusiosios K. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. K., asm.kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 501,50 Lt (penkis šimtus vieną Lt 50 cnt.)  turtinei žalai atlyginti K. I..

Nukentėjusiosios D. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. K., asm.kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2500 Lt  (du tūkstančius penkis šimtus Lt)  neturtinei žalai atlyginti D. I..

                            Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                                              Judita Sungailaitė