Civilinė byla Nr. e3K-3-255-1075/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19469-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1;  3.1.14.4; 3.1.14.8.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viešvė“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, „Luminor bank AS“, Lietuvoje veikiantis per „Luminor bank AS“ Lietuvos skyrių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl civilinės bylos nagrinėjimo dalyką reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju, kaip savarankiško civilinės bylos nagrinėjimo dalyko, aspektu.

2.       Ieškovė prašė teismo pripažinti draudžiamuoju 2017 m. gegužės 10 d. įvykį (gaisrą), kilusį pastate Klaipėdos g. 99, Viešvilės mstl., Jurbarko r. (toliau ir – pastatas), priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė tris verslo draudimo sutartis: draudimo liudijimo Nr. 379631584 (toliau – ir Sutartis Nr. 1), pagal kurią apdraustas pastatas; draudimo liudijimo Nr. 396440520 (toliau – ir Sutartis Nr. 2) ir draudimo liudijimo Nr. 400290113 (toliau – ir Sutartis Nr. 3), pagal kurias apdrausti pastate esantys įrenginiai. Pastatas ir įrenginiai pagal atsakovės Verslo turto draudimo taisykles Nr. 68-1 (toliau – Draudimo taisyklės) apdrausti, be kitų draudžiamųjų įvykių, nuo ugnies.

4.       2017 m. gegužės 10 d. (draudimo polisų galiojimo laikotarpiu) kilo gaisras, jo metu apdraustas turtas (pastatas, įrenginiai) buvo apgadintas. Atsakovė 2017 m. birželio 29 d. atsisakė pripažinti šį įvykį draudžiamuoju, atsisakymą grįsdama tuo, kad draudimo apsauga pagal draudimo liudijimus Nr. 379631584 ir Nr. 396440520 įvykio dieną negaliojo, nes ieškovė nebuvo įvykdžiusi Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytų reikalavimų. Ieškovė pažymėjo, kad pagal draudimo liudijimą Nr. 400290113 atsakovė neatsisakė įvykio pripažinti draudžiamuoju. Ieškovė paaiškino, kad gaisras kilo staiga, suveikus priešgaisriniams davikliams atvyko UAB „Tigro šuolis“ apsaugininkai (pagal 2016 m. birželio 8 d. sudarytą sutartį). Atsakovė neįrodė atsisakymo pripažinti įvykį draudžiamuoju pagrindų. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7, 8 dalių, Draudimo taisyklių 64 punkto nuostatomis, ieškovės, kaip draudėjos, pareigų nevykdymas galėtų būti pagrindas mažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti tik tuo atveju, jei nustatomas ir įrodomas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, pažeidimo sunkumas, draudėjo kaltė, šių aplinkybių priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu ir žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydžiu. Draudimo liudijimų Nr. 379631584 ir Nr. 396440520 papildomų sąlygų 5 punkte išdėstytus reikalavimus ieškovė yra iš esmės įvykdžiusi, be to, 2017 m. gegužės 10 d. įvykio priežastis su jais nesusijusi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2017 m. gegužės 10 d. įvykį (gaisrą), kilusį apdraustame pastate Klaipėdos g. 99, Viešvilės mstl., Jurbarko r., pagal ieškovės ir atsakovės sudarytas verslo draudimo sutartis, kurių draudimo liudijimų Nr. 379631584 ir Nr. 396440520, draudžiamuoju; priteisė ieškovei iš atsakovės 725 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.       Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl draudimo apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017), nedraudžiamųjų įvykių atribojimo nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali sumažinti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016).

7.       Teismas įvertino draudimo liudijimų Nr. 379631584, Nr. 396440520 ir Nr. 400290113, jų priedų bei papildomų sąlygų turinį, 2016 m. birželio 6 d. ieškovės ir UAB „Tigro šuolis“ sutarties turinį, šalių paaiškinimus ir konstatavo, kad atsakovė, įvertinusi draudimo riziką, sutiko su ieškove sudaryti verslo draudimo sutartis ir apdrausti ieškovei priklausančius draudimo liudijimų prieduose nurodytus statinius bei įrenginius. Taigi atsakovė visu draudimo laikotarpiu, nurodytu draudimo liudijimuose, įvykus draudimo liudijime nurodytam draudžiamajam įvykiui, įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą.

8.       Teismas nustatė, kad papildomi įpareigojimai, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2017 m. vasario 28 d., buvo nustatyti Sutarties Nr. 2 sudarymo metu, t. y. 2016 m. spalio 31 d., arba jos sąlygų keitimo metu. Teismas pažymėjo, kad dokumentuose nedraudžiamieji įvykiai nenurodyti. Draudimo taisyklių 11–15 punktuose neįtvirtinta teisė atsakovei nustatyti kitas sąlygas, kurios leistų įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Draudimo taisyklėse nenustatyti atvejai, kada gali būti trumpinamas draudimo laikotarpis. 

9.       Įpareigojimai, kuriuos ieškovė turėjo įvykdyti iki 2017 m. vasario 28 d., yra priemonės draudimo rizikai mažinti. Draudimo taisyklėse nėra įtvirtinta draudiko teisė draudimo rizikos mažinimo priemonių vykdymą sieti su draudimo liudijime nurodyto draudimo laikotarpio pabaiga, jį trumpinant, ar draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką sieti su tam tikros sąlygos vykdymu, tai vadinant apsaugos nuo tam tikros rizikos negaliojimu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei papildomai nustatytos sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi, t. y. šių sąlygų nevykdymas leidžia atsakovei mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, tačiau tam turi būti vertinama atsakovės kaltė, draudimo sutarties pažeidimo sunkumas, jo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydis (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis). Sąlygos, įpareigojančios ieškovę mažinti draudimo riziką iki tam tikros datos, yra ne šalinančios atsakovės pareigą mokėti draudimo išmoką, bet, išliekant pareigai mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, sudarančios pagrindą vertinti, ar tuo pagrindu gali būti mažinamas draudimo išmokos dydis.

10.       Teismas pažymėjo, kad Draudimo taisyklės atsakovei suteikia teisę nutraukti draudimo sutartį pranešus ieškovei apie sutarties esminį pažeidimą. Nurodymų dėl draudimo rizikos sumažinimo nevykdymas laikomas esminiu sutarties pažeidimu, tačiau atsakovė sutarties nutraukimo neinicijavo, taip pripažindama, kad nustatytų priemonių draudimo rizikai mažinti neįgyvendinimas nėra esminis sutarties pažeidimas. Teismo vertinimu, atsakovė neturi teisės nevykdyti savo pareigų, įtvirtintų draudimo sutartyse, tokius savo veiksmus aiškindama tuo, jog įvykį laiko nedraudžiamuoju. Pagal visas draudimo sutartis dėl to paties įvykio yra pagrindas spręsti dėl draudžiamojo įvykio buvimo.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovė yra pareiškusi vienintelį reikalavimą, kuriuo prašo įvykį pripažinti draudžiamuoju, todėl teismas dėl šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų, kurie vertintini nustatant kaltę, draudimo sutarties pažeidimo buvimą (nebuvimą), priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos dydį, nusprendė nepasisakyti.

12.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13.       Kolegija rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 pateiktais išaiškinimais dėl nedraudžiamųjų įvykių atribojimo nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką, ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei papildomai nustatytos sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi, t. y. kad šių sąlygų nevykdymas leidžia atsakovei mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, tačiau tam turi būti vertinama atsakovės kaltė, draudimo sutarties pažeidimo sunkumas, jo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydis.

14.       Kolegija konstatavo, kad šios bylos aplinkybės nėra analogiškos aplinkybėms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018, nes nagrinėjamu atveju draudikė neneigia, jog suteikė draudimo apsaugą iki papildomose sąlygose nustatytų reikalavimų įvykdymo termino, t. y. kad draudimo apsauga galiojo iki 2017 m. kovo 1 d., dar neįvykdžius įsipareigojimų. Vien ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo laikyti įvykį nedraudžiamuoju, o įpareigojimų nustatymo momentas nėra svarbus. Atsakovei nustačius, kad pradinės sutarties reikalavimai nebuvo įvykdyti, reikalavimų įvykdymo terminas buvo pratęstas, kartu sudarant naują sutartį, o tai, kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad faktiškai šių sąlygų vykdymas nelėmė draudimo apsaugos pabaigos. 

15.       Kolegija laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad sąlyga, jog draudimo apsauga nuo ugnies rizikos nustoja galioti nuo 2017 m. kovo 1 d., jei nebus įvykdyti visi 5 punkte nurodyti įsipareigojimai, yra aiški ir nedviprasmiška. Kolegija pažymėjo, kad, pagal draudimo liudijimų priedų nuostatas, 1 punkte nurodytų reikalavimų nevykdymas ar nevisiškas vykdymas laikomas draudimo rizikos padidėjimu ir nustatytos pasekmės – draudikė dėl to įgyja teisę nemokėti draudimo išmokos arba nutraukti draudimo sutartį; iki nurodyto termino neįvykdžius papildomų sąlygų 5 punkte įtvirtintų įsipareigojimų nustatyta kitokia pasekmė – draudimo apsaugos nuo ugnies rizikos tiems pastatams (ir juose draudžiamiems objektams) galiojimo pabaiga. Kolegijos vertinimu, reikšminga ginčui išspręsti aplinkybė, kad dalis paminėtuose punktuose nurodytų reikalavimų yra panašūs. Kai kurių reikalavimų dubliavimas ir skirtingų pasekmių nurodymas, ypač įvertinus draudikės elgesį (naujų sutarčių sudarymą, kai ankstesnės sutarties sąlygos nėra įvykdytos), nelaikytinas aiškiu ir nedviprasmišku.

16.       Kolegija pažymėjo, kad, pirmosios instancijos teismui nurodžius, jog ieškovė yra pareiškusi vienintelį reikalavimą – įvykį pripažinti draudžiamuoju, todėl teismas nepasisako dėl šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų, kurie vertintini nustatant kaltę, draudimo sutarties pažeidimo buvimą (nebuvimą), priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos dydį, apeliaciniame skunde atsakovei tokios išvados nekvestionuojant, nurodytos aplinkybės apie draudimo liudijimuose nurodytas besąlygines išskaitas, nuostolio apskaičiavimo sąmatoje nurodytas išlaidas nesiejamos su sprendime išdėstytais argumentais; argumentai, susiję su draudimo išmokos nemokėjimu dėl nustatytų frančizių, nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                       Teismai, išnagrinėdami bylą pagal ieškovės pareikštą ieškinį ir jame suformuluotą reikalavimą – pripažinti 2017 m. gegužės 10 d. įvykį (gaisrą) draudžiamuoju pagal šalių sudarytas Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju negalėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2019 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019). Atsakovei bylos nagrinėjimo metu įrodinėjant, kad Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyti įpareigojimai ieškovės, kaip draudėjos, nebuvo tinkamai įgyvendinti; ieškovei teigiant, kad jei įpareigojimai ir nebuvo įgyvendinti, tai turėtų būti laikoma draudėjo pareigų pažeidimu ir vertinama jo kaltė, draudimo sutarties pažeidimo (ne)buvimas, priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu, žalos dydis; teismams įvertinus, kad ieškovė galbūt nevykdė draudimo sutartimis priimtų pareigų, tačiau plačiau dėl to nepasisakius, nagrinėjamu atveju pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, nesukuria atsakovės pareigos išmokėti draudimo išmoką. Taigi reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas šiuo atveju reiškia prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl draudimo išmokos priteisimo nustatymą, t. y. civilinius procesinius, ne materialiuosius padarinius.

17.2.                      Teismai nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje analogiškoje nagrinėjamai bylai civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018, kurie suponuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju šalims susitarus, jog draudėjas (ieškovė) iki konkretaus termino turi atlikti tam tikrus įsipareigojimus, o to neatlikus iki nurodytos datos ir nepateikus tai patvirtinančių dokumentų, draudimo apsauga nuo ugnies rizikos nustoja galioti (t. y. esant vienam iš 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje išskirtų variantų, kai šalys susitarė, kad atsargumo priemonių nesilaikymas pašalina riziką (taikoma draudimo apsaugos išlyga), draudėjui įsipareigojimų nesilaikius, nei draudikas, nei bylą nagrinėję teismai neturėjo vertinti draudėjo kaltės, draudimo sutarties pažeidimo sunkumo, jo priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydžio. Tokios sąlygos, priešingai nei konstatavo teismai, apskritai nesukėlė draudikui pareigos mokėti draudimo išmoką, pagrindo įvykį pripažinti draudžiamuoju.

17.3.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir vertino, kad draudimo liudijimų nuostata, pagal kurią draudimo apsauga nuo ugnies rizikos nustoja galioti nuo 2017 m. kovo 1 d., jei nebus įvykdyti visi (papildomų sąlygų 5 punkte) nustatyti įsipareigojimai, yra neaiški ir dviprasmiška; nepagrįstai akcentavo, kad nagrinėjamoje situacijoje atitinkami reikalavimai draudėjui nustatyti tiek draudimo liudijimų papildomų sąlygų 1, tiek 5 punktuose, juose nurodytos skirtingos pasekmės, nors dalis reikalavimų panašūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018).

18.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti galioti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.

18.1.                      Kasacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 pateiktų išaiškinimų priimdamas skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas, tikėtina, galėjo nespėti įvertinti. Nurodytoje byloje klausimas, ar įvykio dieną draudimo apsauga apskritai galiojo, nebuvo kilęs. Nagrinėjamoje byloje esminis klausimas – dėl draudimo sutartyje nustatytų reikalavimų (ne)vykdymo reikšmės ir įtakos draudimo apsaugos galiojimui. Kitose kasaciniame skunde nurodytose nutartyse (šios nutarties 16.1 punktas) apskritai nenagrinėti draudimo teisinių santykių klausimai. Atsakovė ankstesnėse proceso stadijose neteikė kasaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju negalėjimo būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Pagal ieškinio pareiškimo metu galiojusią teismų praktiką toks reikalavimas galėjo būti reiškiamas, juolab atsižvelgiant į atsakovės poziciją nepripažinti 2017 m. gegužės 10 d. įvykio draudžiamuoju. Jei 2019 m. spalio 16 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais būtų vadovaujamasi, turėtų būti taikomos ir analogiškos procesinės teisinės pasekmės, t. y. byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, užtikrinant ieškovei galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus.

18.2.                      Atsakovė kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 pateiktais išaiškinimais, nes bylų faktinės aplinkybės (taip pat ir draudimo sutarties sąlygos) nėra tokios pat ar panašios.  

18.3.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai draudimo sutarties sąlygas aiškino atsižvelgdamas ne tik į gramatinį sąlygų tekstą, bet ir į draudimo sutarties šalių elgesį, veiksmus, ketinimus ir kitas svarbias aplinkybes (vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis). Atsižvelgiant į Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7, 8 dalių, Civilinio kodekso 6.211 straipsnio nuostatas, į atsakovės elgesį sudarant draudimo sutartis, taip pat šių sutarčių galiojimo metu, draudimo liudijimų papildomų sąlygų 5 punkto nuostatos negali būti laikomos aiškiomis ir nedviprasmiškomis. Ieškovė jas suprato taip, kad jei visi draudimo riziką mažinantys reikalavimai nebus įvykdyti, tai gali būti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją mažinti tik tuo atveju, jei būtų įrodytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, draudėjo kaltė, sąlygų neįvykdymo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydžiu, juolab kad visi reikalavimai iš esmės buvo įvykdyti (atsakovė neįrodė priešingų aplinkybių). Net jei būtų pripažinta, kad reikalavimų iš dalies nesilaikyta, bylos duomenys patvirtina, kad gaisro kilimui (išplitimui) tai neturėjo reikšmės. Priešingai nei teigia atsakovė kasaciniame skunde, teismų procesiniuose sprendimuose nenurodyta, kad ieškovė nevykdė (galbūt nevykdė) kokių nors pareigų.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju (ne)galėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybių, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo, nustatymas turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir gali lemti tiek materialųjį, tiek procesinį teisinį rezultatą civilinėje byloje.

20.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

22.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti draudžiamuoju 2017 m. gegužės 10 d. įvykį (gaisrą), kilusį pastate Klaipėdos g. 99, Viešvilės mstl., Jurbarko r., pagal verslo draudimo Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kurias buvo apdraustas pastatas bei jame esantys įrenginiai. Ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti draudimo išmoką.

23.       Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį, tokį, koks buvo pareikštas, patenkino. Teismas konstatavo, kad įpareigojimai, kuriuos ieškovė turėjo įvykdyti iki 2017 m. vasario 28 d., yra priemonės draudimo rizikai mažinti, nurodė, jog šių ieškovei papildomai nustatytų sąlygų nevykdymas nepanaikina atsakovės pareigos mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartis, tačiau suponuoja pagrindą vertinti, ar dėl to gali būti mažinamas draudimo išmokos dydis. Tačiau teismas nusprendė nepasisakyti dėl šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų, kurie vertintini nustatant kaltę, draudimo sutarties pažeidimo (ne)buvimą, priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos dydį, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad ieškovė yra pareiškusi vienintelį reikalavimą – įvykį pripažinti draudžiamuoju. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad teismo išvados – nepasisakyti dėl atitinkamų šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų, atsižvelgiant į ieškovės pareikštą reikalavimą, atsakovė nekvestionuoja.

24.       Kasaciniame skunde atsakovė argumentuoja, kad teismai, išnagrinėdami bylą pagal ieškovės pareikštą ieškinį ir jame suformuluotą reikalavimą – pripažinti 2017 m. gegužės 10 d. įvykį (gaisrą) draudžiamuoju pagal šalių sudarytas Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju negalėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pripažinimas, kad įvykis yra draudžiamasis, šiuo atveju nesukuria materialiųjų padarinių – atsakovės pareigos išmokėti ieškovei draudimo išmoką.

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasaciniame skunde minimoje 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, plėtodamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, aiškinimo ir taikymo praktiką (žr. šios nutarties 20, 21 punktus) draudimo teisinių santykių srityje nurodė, kad: pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką (net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, esant tokiam draudėjo pareigų pažeidimui, kuris nurodytas kaip pagrindas mažinti draudimo išmoką ar jos apskritai nemokėti, draudikas neturėtų prievolės (būtų atleistas nuo prievolės) mokėti draudimo išmoką ar jos dalį). Vadinasi, reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju (kartu nereiškiant reikalavimo priteisti draudimo išmoką) negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

26.       Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

27.       Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (įskaitant Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

29.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti kitas taisykles nei, remiantis ankstesniais kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktos kasaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019. Nors ši nutartis dar nebuvo priimta pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ir atsakovei formuluojant apeliacinio skundo argumentus, tačiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą, nepagrįstai jais nesivadovavo. Minėta, kad kasacinis teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant bei taikant įstatymus, kitus teisės aktus ir analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų privalu laikytis. Tiek kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, tiek šioje byloje buvo pareikštas vienintelis reikalavimas – pripažinti įvykį draudžiamuoju. Abiejose bylose turėjo būti išspręstas identiškas klausimas dėl tokio reikalavimo (ne)galėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Išaiškinimai dėl civilinės bylos nagrinėjimo dalyką reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo nurodytu (identišku) aspektu jau buvo pateikti kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo į juos atsižvelgti.  

30.       Pažymėtina, kad teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo. Taigi ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas argumentas, kad atsakovė ankstesnėse proceso stadijose neteikė argumentų dėl reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju negalėjimo būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, neeliminuoja pirmiau nurodytos teismo pareigos.

31.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartos aplinkybės dėl šioje byloje ieškovės pareikšto vienintelio reikalavimo – pripažinti įvykį draudžiamuoju – negalėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku suponuoja pagrindą panaikinti šią bylą išnagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, kuriais nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, padarytas esminis proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, pažeidimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Siekiant teisiškai ištaisyti šią procesinę situaciją byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, suteikiant teisę ieškovei per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus – suformuluoti ir pareikšti reikalavimus, kurių patenkinimas sukeltų materialiuosius teisinius padarinius (atsakovės pareigą išmokėti draudimo išmoką bei ieškovės reikalavimo teisę į ją) ir taip užtikrintų ieškovės teisės į teisminę gynybą tinkamą įgyvendinimą.   

32.       Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į kasacinio teismo šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Kasacinis teismas patyrė 4,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                                Danguolė Bublienė

    Gražina Davidonienė

                                                                                                                Birutė Janavičiūtė