Civilinė byla Nr. e2A-1003-567/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00097-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.4; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Archyvita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Archyvita“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Bona Domus“ ir A. J..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Archyvita“ 2019 m. spalio 2 d. pranešimu inicijuotą 2019 m. kovo 8 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ir priteisti iš atsakovės 57 396,80 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ginčas kilo dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties aiškinimo bei ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovas ieškinį grindė ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Bona domus“ 2019 m. kovo 8 d. sudaryta preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), perleidimo joje numatytomis sąlygomis. Pagal Sutartį šalys įsipareigojo Sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovas pirktų Patalpas (Sutarties 1.1 punktas). UAB „Bona Domus“ tinkamai įvykdžius Sutarties 2.1 punkte nurodytus įsipareigojimus ir pateikus pardavėjui atitinkamą Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų įsipareigojo priimti visus sprendimus ir atlikti veiksmus, reikalingus tam, kad sudaryti pagrindinę sutartį dėl turto pardavimo ieškovui (Sutarties 2.2 punktas). Ieškovas nurodė, kad UAB „Bona domus“ įvykdė įsipareigojimus ir pilnai užbaigė daugiabučio namo statybas; 2019 m. rugsėjo 11 d. statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabutis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovė 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 1R-94 informavo ieškovą, kad tinkamai neįvykdžius Sutarties 2.1 punkto reikalavimo iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pilnai pabaigti daugiabučio namo statybas, pripažinti tinkamu naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (statybos darbai užbaigti 2019 m. rugsėjo 11 d., Nekilnojamojo turto registre duomenys užregistruoti 2019 m. spalio 7 d.), Sutartis nuo 2019 m. spalio 8 d. vienašališkai nutraukiama. Ieškovas yra vienintelis UAB „Bona Domus“ akcininkas ir vadovas, todėl, būdamas suinteresuotas, kad Sutartis būtų įvykdyta, turėjo imtis visų priemonių, kad įmonė įsipareigojimus įvykdytų nustatytais terminais. Ieškovas teigia, kad dėl termino praleidimo buvo kaltas ne jis, o UAB „Bona Domus“. Tai lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, todėl, atsakovės manymu, ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovas turėtų reikšti savo vadovaujamai įmonei, o ne atsakovei. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės Sutarties nutraukimu, atsakovei 2019 m. spalio 8 d. pateikė pretenziją dėl neteisėto Sutarties nutraukimo ir vengimo sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareikalavo atsakovės atšaukti neteisėtą Sutarties nutraukimą ir imtis veiksmų Sutarties 2.2 punkte numatytoms pareigoms įvykdyti, t. y. atlikti visus veiksmus, reikalingus sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šią pretenziją atsakovė atmetė. Vėliau ieškovas iš viešai prieinamų duomenų sužinojo, kad, vykdydama 2019 m. spalio 2 d. preliminariosios sutarties Nr. PPS-05 sąlygas, atsakovė 2019 m. spalio 31d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. D2-4133 pardavė Patalpas A. A. ir A. A. Atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę Patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutarties vykdymą. Dėl atsakovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas padarė išvadą, kad pagal Sutarties 2.1 ir 2. 2 punktus, buvo susitarta dėl organizacinių ir procedūrinių klausimų, kuriuos atlikus galėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Šalys konkretaus termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė Patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, nenumatė. Sutartyje nėra nurodyta, kad trečiajam asmeniui praleidus Sutarties 2.1 punkte nurodytą terminą ar praleidus Sutarties 2.2 punkte numatytą 30 dienų terminą, šalių pareiga sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigtų. Be to, Sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose šalys numatė pardavėjo ir pirkėjo atsakomybę, nepagrįstai šiems vengiant sudaryti pagrindinę sutartį ilgiau nei 2 (du) mėnesius. Esant šiems duomenims, teismas padarė išvadą, kad Sutartyje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl vertino, jog pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo Sutarties sudarymo.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Archyvita“ 2019 m. spalio 2 d. raštu informavo UAB „Bona Domus“ direktorių A. R., jog neįvykdžius Sutarties 2.1 punkto reikalavimų, Sutartis nuo 2019 m. spalio 8 d. vienašališkai nutraukiama; taip pat pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. spalio 2 d. išrašą, kuriame nurodytas Patalpų baigtumas – 77 procentai.
6. Teismas vertino, kad ieškovas nevengė sudaryti pagrindinės sutarties – pastatas pripažintas tinkamu naudotis 2019 m. rugsėjo 11 d. Statybos užbaigimo aktas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo perduota pastate įsteigtai daugiabučių namų savininkų bendrijai, jog ši bendrija įregistruotų statybos užbaigimą Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas veikė sąžiningai ir aktyviai siekė sudaryti pagrindinę sutartį, o trečiojo asmens UAB „Bona Domus“ procedūrinio termino, numatyto Sutarties 2.1 punkte, praleidimas, nebuvo priežastimi nesudaryti pagrindinės sutarties.
7. Teismas konstatavo, kad dar galiojant 2019 m. kovo 8 d. Sutarčiai, atsakovė tarėsi dėl tų pačių Patalpų pardavimo kitam asmeniui – A. A., su ja 2019 m. spalio 2 d. sudarė kitą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, o vėliau Patalpas jai pardavė už 30 000 Eur. Tokį atsakovės elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą ir nepagrįstą, vengiant su ieškovu sudaryti pagrindinę sutartį.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Vadovaujantis šia teisės norma, ieškovas kainų skirtumą turėtų skaičiuoti pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį, jeigu jis tokią būtų sudaręs, o ne pagal galimą Patalpų rinkos vertę. Be to, ieškovas, skaičiuodamas Patalpų rinkos vertę, remiasi UAB „Ober-Haus“ duomenimis, kuriuose nurodyta komercinės paskirties – prekybos patalpų pardavimo kainos, kai atsakovė pardavė negyvenamąsias Patalpas – pagalbinę patalpą. Tai iš esmės savo verte nėra tapatūs turtiniai vienetai. Nors ieškovas byloje prašė skirti ekspertizę Patalpų rinkos vertei nustatyti, tačiau jo prašymas buvo atmestas, nes šių Patalpų rinkos vertės nustatymas prarastos galimybės vertei nustatyti, taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalį, teismo vertinimu, teisinės reikšmės neturi.
9. Nors ieškovas nurodo, kad įsigydamas Patalpas už itin mažą kainą pagrįstai tikėjosi gauti kompensaciją už taikos derybose padarytas nuolaidas, kurią sudaro skirtumas tarp sutartinės Patalpų kainos ir Patalpų rinkos vertės, tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė.
10. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme 2019 m. balandžio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-547-273/2019 patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Bona domus“ atsisakė visų pareikštų reikalavimų A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o atsakovė A. J. atsisakė visų priešieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo. Kauno apylinkės teisme 2019 m. kovo 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-888-800/2019 pagal A. J. ieškinį A. R. dėl skolos priteisimo buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią A. J. atsisakė ieškinio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad, sudarant taikos sutartis, šalys dėl Patalpų pardavimo bei kainos nustatymo nesitarė, be to, UAB „Archyvita“ nedalyvavo ir jokių konkrečių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu nebuvo priėmusi, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo taikaus susitarimo neatskiriama dalis. Be to, pasiekti susitarimai minėtose civilinėse bylose, teismo vertinimu, nepagrindė ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė reikalaujamų priteisti netiesioginių nuostolių dydžio, todėl reikalavimą priteisti 57 396,80 Eur atmetė kaip nepagrįstą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas preliminariojoje sutartyje numatytos baudos bei nuostolių, apskaičiuojamų kitais būdais, priteisti neprašė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą bei ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo tenkinti – priteisti ieškovui iš atsakovės 57 396,80 Eur nuostolius, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, kad neįrodė reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio, ir kad nėra pagrindo konstatuoti, jog preliminarioji Sutartis buvo taikaus susitarimo neatskiriama dalis ir pasiekti susitarimai minėtose civilinėse bylose nepagrindžia prašomų priteisti nuostolių dydžio. Sutartis buvo dalis teisminės mediacijos metu pasiekto susitarimo dėl taikaus visų ginčų tarp ieškovo, atsakovės bei trečiųjų asmenų užbaigimo, todėl šiuo atveju ieškovas prarado galimybę gauti kompensaciją už mediacijos procese atsakovei padarytą nuolaidą, kurią sudaro kainos skirtumas tarp sutartinės Patalpų kainos (7 000 Eur) ir Patalpų rinkos vertės. Taigi, pagal ginčo šalių sudarytas taikos sutartis bei teisminės mediacijos procese sutartas taikos sutarties sąlygas atsakovė turėjo sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, kurios dydis yra iš Patalpų rinkos kainos atėmus 7 000 Eur. Ši šalių taikaus susitarimo sąlyga buvo įforminta ginčo Patalpų preliminariąja Sutartimi. Taigi, būtina nustatyti tikrąją Patalpų vertę, skiriant teismo ekspertizę.
12.2. Teismas atsisakė priimti ieškovo teiktus įrodymus, galinčius patvirtinti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, atsisakė tenkinti prašymą skirti teismo ekspertizę, todėl teismo padarytos išvados dėl įrodinėjimo dalyko – nuostolių dydžio neįrodymo – nebuvo pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teikiant ieškinį, ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti kitos informacijos apie Patalpų rinkos kainą, nei pateikti UAB „Ober-Haus“ viešai teikiamus nekilnojamojo turto rinkos duomenis, pagal kuriuos Patalpų rinkos kaina buvo įvertinta 64 396,80 Eur. Taigi, prarastą galimybę ieškovas įvertino 57 396,80 Eur (64 396,80 – 7 000). Patekti į ginčo Patalpas ir atlikti jų vertinimą ieškovas neturėjo galimybių, nes ginčo Patalpos nuosavybės teise priklausė atsakovei. Atsisakydamas skirti teismo ekspertizę tikrajai Patalpų rinkos kainai nustatyti, teismas užkirto kelią ieškovui įrodyti patirtų nuostolių dydį.
12.3. Minimalūs ieškovo patirti nuostoliai sudarytų 23 000 Eur (30 000 – 7 000), kadangi teismas nustatė, kad, atsakovei neteisėtai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu, 2019 m. spalio 31 d. tarp atsakovės ir A. A. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo Patalpos buvo parduotos už 30 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), teismas turėjo skirti teismo ekspertizę ir sudaryti galimybę įrodyti realų dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų patirtų nuostolių dydį. Atsisakydamas skirti ekspertizę, teismas padarė grubų procesinių teisės normų pažeidimą, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Nepagrįsta teismo išvada, kad, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, ieškovas kainų skirtumą turėtų skaičiuoti pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį, jeigu jis tokią būtų sudaręs, o ne pagal galimą Patalpų rinkos vertę.
12.4. Plėtojant praktiką dėl prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo, pripažinta, kad šis kainų skirtumo principas yra ne vienintelis prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdas. Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas, apskaičiuojant nuostolius, objektyviai negali būti taikomas. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).
12.5. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, veikė sąžiningai ir aktyviai, siekdamas sudaryti pagrindinę sutartį, tuo tarpu atsakovės veiksmus ir elgesį vertino kaip nesąžiningus ir nepagrįstus, vengiant su ieškovu sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai ieškovo patirtiems nuostoliams atlyginti, tačiau teismas nepagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą, kadangi ginčo atveju ieškovas, kaip sąžininga preliminariosios sutarties šalis, nesudarė pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, t. y. šiuo atveju CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kainų skirtumo principas objektyviai negali būti taikomas.
12.6. Sutartis buvo dalis teisminės mediacijos metu pasiekto susitarimo dėl taikaus visų ginčų užbaigimo – taikiu susitarimu mainais į trečiojo asmens UAB „Bona Domus“ reikalavimų trečiajam asmeniui A. J. atsisakymą ir trečiojo asmens UAB „Bona Domus“ įsipareigojimą baigti daugiabučio namo statybas, teisės aktuose nustatyta tvarka pripažinti jį tinkamu naudoti bei atitinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui Patalpas už itin mažą (7 000 Eur) kainą. Taigi, Sutartis yra ginčo šalių taikaus susitarimo neatskiriama dalis. Tą pačią dieną (taikaus susitarimo dieną), tarp tų pačių šalių sudaryta preliminarioji Sutartis buvo teisminės mediacijos procese šalių pasiekto taikaus susitarimo neatskiriama dalis.
12.7. Pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą (kaip kriterijų) turi būti siekiama apskaičiuoti tikrus ir realius nuostolius dėl preliminariosios Sutarties neįvykdymo. Ginčo atveju ieškovas prarado galimybę gauti sutarto dydžio piniginę kompensaciją už mediacijos procese atsakovei padarytą nuolaidą, kurią sudaro kainos skirtumas tarp sutartinės Patalpų kainos (7 000 Eur) ir Patalpų rinkos vertės. Dėl to precedentai, suformuoti bylose, kuriose nutrauktą preliminariąją sutartį pakeičianti sutartis buvo sudaryta arba galėjo būti sudaryta, šioje byloje netaikytini.
12.8. Teismas nepriėmė ieškovo teiktų įrodymų – duomenų iš mediacijos proceso, nevertino Sutarties sudarymo bei jos vykdymo aplinkybių, todėl neatskleidė tikrosios tarp šalių kilusio ginčo esmės. Taigi, teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad šalių pasiekti taikūs susitarimai civilinėse bylose nepagrindžia ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio.
13. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus, netenkinti prašymo dėl ekspertizės skyrimo, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Teismas aiškiai išdėstė motyvus ir argumentus, kodėl preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis nėra ir negali būti vertinama kaip neatsiejama taikaus susitarimo, pasiekto mediacijos proceso eigoje, dalis.
13.2. Išnagrinėtose bylose atsakovė nedalyvavo, jos atžvilgiu jokių reikalavimų pareikšta nebuvo, sudarant taikos sutartis, atsakovė jokių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu neprisiėmė. Nebūdama civilinių bylų šalimi, mediacijos procese atsakovė taip pat nedalyvavo, todėl negalėjo pažeisti taikos sutarčių, kurių šalimi ji nebuvo. Preliminariojoje sutartyje jokios sąlygos, apibrėžiančios ieškovui tariamai mokėtinos kompensacijos dydį ir jos apskaičiavimo tvarką, nėra.
13.3. Teismas, įvertinęs ieškovo teiktus prašymus dėl ekspertizės skyrimo, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė ją paskirti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą skirti ekspertizę, užduodant klausimą: kokia būtų negyvenamųjų patalpų Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, jeigu jos būtų gyvenamosios paskirties, todėl teismas pagrįstai atsisakė paskirti ekspertizę byloje, motyvuodamas tuo, jog Nekilnojamojo turto registro išraše ginčo Patalpos yra įregistruotos kaip negyvenamosios Patalpos ir kitaip vertinti jų nėra teisinio pagrindo.
13.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė netiesioginių nuostolių dydžio, o prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimas turi būti pagrįstas realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis.
13.5. Aplinkybė, kad ieškovas pageidavo nuostolių dydį įrodinėti kaip skirtumą tarp preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties kainos ir 2019 m. spalio 31 d. tarp atsakovės ir A. A. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties kainos, ieškovas pareiškė tik apeliaciniame skunde. Atitinkamai atsakovė neteikė atsikirtimų dėl to, kodėl 2019 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo numatyta 30 000 Eur kaina, kokie atsakovės atlikti veiksmai ir Patalpų pagerinimai bei kitos priežastys lėmė kainos pasikeitimą.
13.6. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo teikiamus įrodymus, susijusius su mediacijos proceso metu vykusiu šalių susirašinėjimu.
13.7. Byloje yra pateikta 2019 m. kovo 8 d. teisminės mediacijos metu sudaryta taikos sutartis. Kaip matyti iš taikos sutarties sąlygų, šalys susitarimo, kad ieškovui kaip kompensacija, atsižvelgiant į A. J. atitenkantį turtą ir statybos užbaigimo išlaidas, atitenka negyvenamosios Patalpos Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, nesudarė. Tokio susitarimo tarp šalių nėra.
13.8. Apeliaciniame skunde pareikštas prašymas dėl ekspertizės skyrimo turėtų būti atmestas, kadangi ieškovas nepagrindė tikėtinumo jos metu nustatyti bylai reikšmingus duomenis. Formuluojamam klausimui atsakyti yra reikalingi papildomi įrodymai, kurie nebuvo teikti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
13.9. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisti 23 000 Eur netiesioginius nuostolius, kadangi tokio prašymo ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nereiškė, o atsakovė atitinkamai neteikė atsikirtimų bei juos pagrindžiančių įrodymų.
14. Atsakovė UAB „Archyvita“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo motyvuojamąją dalį apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Nors teismas priėmė atsakovei palankų sprendimą, atsakovė nesutinka su sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, ieškovo sąžiningo ir aktyvaus elgesio, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, bei atsakovės nesąžiningumo ir nepagrįsto vengimo sudaryti pagrindinę sutartį.
14.2. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais buvo konstatuota, kad 2019 m. kovo 8 d. preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovas niekada nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, veikė sąžiningai ir aktyviai siekė sudaryti pagrindinę sutartį, o trečiojo asmens UAB „Bona Domus“ procedūrinio termino, numatyto Sutarties 2.1 punkte praleidimas, nebuvo priežastimi nesudaryti pagrindinės sutarties. Atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir nepagrįstas, vengiant su ieškovu sudaryti pagrindinę sutartį.
14.3. Teismas, konstatuodamas faktą, jog Sutartyje nebuvo nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, apsiribojo bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių aiškinimu, nemotyvuodamas išvados byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Sutarties 2.1 ir 2.2 punktai yra nurodyti skyriuje „2. Pagrindinės sutarties sudarymas“, kuriame nurodomi konkretūs terminai ir veiksmai tam, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Aptarta parduodamo turto kaina bei sumokėjimo tvarka, t. y. visos sąlygos būtinos pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad Sutartyje nenumačius pagrindinės sutarties sudarymo termino, taikytinas CK 6.165 straipsnio 5 dalyje numatytas reglamentavimas, jog sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo Sutarties sudarymo.
14.4. Trečiasis asmuo UAB „Bona Domus“ buvo Sutarties šalimi, todėl jai praleidus Sutarties 2.1 punkte numatytą terminą, sutartis pasibaigė. Įstatyme yra įtvirtintas preliminariosios sutarties pasibaigimas, todėl jo atkartoti Sutartyje nereikia. Dėl šios priežasties teismo išvada, kad Sutartyje nenurodžius, jog Sutartis pasibaigs, praleidus Sutarties 2.1 terminą, laikytina, kad Sutartyje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, prieštarauja materialinės teisės normoms.
14.5. Sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose šalys terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti apibrėžė įvykių visuma – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimu, daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimu tinkamu naudotis bei šio fakto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Visi šie veiksmai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Pagrindinė sutartis, jeigu preliminarioji sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai, vėliausiai turėjo būti sudaryta iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
14.6. Ieškovas A. R., pasirašant Sutartį, buvo vienintelis trečiojo asmens UAB „Bona domus“ akcininkas ir direktorius, t. y. asmuo, atsakingas už šio juridinio asmens veiklą bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Esminė sąlyga, nuo kurios priklausė visi tolimesni veiksmai, buvo ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo statybas, pripažinti jį tinkamu naudotis ir atitinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ginčo byloje dėl to, kad Sutarties 2.1 punkte nurodytos pareigos buvo įvykdytos tik 2019 m. spalio 7 d., nėra. Suėjus Sutarties 2.1 punkte numatytam terminui, nei UAB „Bona Domus“, nei ieškovas nesikreipė į atsakovę su prašymu pratęsti preliminariosios sutarties terminą, t. y. elgėsi pasyviai, žinodami, kad sutartinių įsipareigojimų neįgyvendino ir pažeidė Sutartį.
14.7. Tik 2019 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu paštu ieškovas atsiuntė apeliantei pranešimą, kad yra išduotas statybos užbaigimo aktas ir prisegtas vietomis neįskaitomas statybos užbaigimo aktas, kuris buvo be datos, registracijos numerio ir atsakingų asmenų patvirtinimų ir parašų. Pažymėtina, kad Sutarties 2.2 punktu šalys buvo susitarusios, jog atsakovei turės būti pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis apie statybos užbaigimą, o ne statybos užbaigimo aktas. Be to, elektroninis laiškas buvo siųstas trečiajam asmeniui A. J. (ji nebuvo preliminariosios sutarties šalimi), o ne UAB „Archyvita“ direktorei S. V., kaip tai numatyta Sutarties 6.6 punkte. Taigi, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad elektroniniu laišku išsiųstas pranešimas buvo tinkamas ir sąžiningas ieškovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymas.
14.8. Atsakovė 2019 m. spalio 2 d., praėjus 14 dienų po ieškovo atsiųsto elektroninio laiško dėl tariamo tinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymu, dar kartą patikrino VĮ Registrų centro duomenis ir pamatė, kad statyba nėra užbaigta. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovas neveikė sąžiningai ir aktyviai tam, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka.
14.9. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir jo vadovaujama įmonė UAB „Bona Domus“ sutartinius įsipareigojimus įvykdė tik po to, kai atsakovė pranešė, jog neketina sudaryti pagrindinės sutarties, t. y. jeigu vis dėlto būtų vertinama, kad Sutartyje nebuvo nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovė apie neketinimą sudaryti pagrindinę sutartį pranešė, praleidus 2.1 punkte numatytą terminą. Kai atsakovė 2019 m. spalio 2 d. su A. A. sudarė naują preliminariąją sutartį, ji laikė, kad ankstesnė preliminarioji sutartis yra pasibaigusi. Derybos su A. A. vyko po Sutarties pasibaigimo. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta, įsitikinus, kad ieškovas prisiimtų įsipareigojimų nėra įvykdęs bei jį informavus, jog pagrindinė sutartis su juo dėl praleistų terminų nebus sudaroma. Su A. A. sudarant preliminariąją sutartį, buvo nurodyta, jog parduodamos Patalpos yra nebaigta statyba. Atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos būtų galima pripažinti nesąžiningais.
15. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad 2019 m. kovo 8 d. tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Bona Domus“ sudarytoje Sutartyje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo Sutarties sudarymo.
15.2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės pareiškimas apie Sutarties nutraukimą vertinamas kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį.
15.3. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, veikė sąžiningai ir aktyviai, siekė sudaryti pagrindinę sutartį, o trečiojo asmens UAB „Bona Domus“ procedūrinio termino, numatyto Sutarties 2.1 punkte, praleidimas nebuvo priežastimi nesudaryti pagrindinės sutarties.
15.4. Teismas teisingai nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog dar galiojant Sutarčiai, atsakovė tarėsi dėl tų pačių Patalpų pardavimo kitam asmeniui, su juo sudarė kitą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, o po to šias Patalpas ir pardavė. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir nepagrįstas vengimas su ieškovu sudaryti pagrindinę sutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo buvo atmestas. Apeliaciniuose skunduose šalys skirtingai aiškina preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas bei ieškovo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.
Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties Nr. e3K-3-188-1075/2022 išaiškinimų
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Nr. e3K-3-188-1075/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo nesąžiningą atsakovės elgesį. Taigi, konstatuoti neteisėti veiksmai kaip vieną iš ikisutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Ši aplinkybė laikoma nustatyta.
19. Ginčo šalių Sutartis buvo sudaryta dėl to, kad jos sudarymo metu egzistavo kliūtys sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. pagrindinės sutarties objektu turėjusios būti Patalpos nebuvo baigtos statyti ir nebuvo atlikta jų teisinė registracija. Tačiau šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų: paties sutarties dalyko (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį. Taigi, šalių derybos dėl pagrindinės sutarties buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį bei pagrįstą šalių tarpusavio pasitikėjimą.
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes (nesąžiningą atsakovės elgesį, preliminariąja sutartimi užfiksuotus toli pažengusius sutartinius santykius), padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą.
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo nuostolius, be kita ko, grįsdamas tuo, kad atsakovė, užuot pardavusi jam pagal preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą negyvenamąsias Patalpas už 7 000 Eur, pardavė jas A. A. už 30 000 Eur, siekia apginti savo neįgyvendintą tinkamos sutarties sudarymu saugomą lūkestį. Taigi, ieškovas savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą tarp atsakovės gautos naudos sudarant sutartį su A. A. ir nesudarytos tarp ieškovo ir atsakovės sutarties kainos (30 000 Eur – 7 000 Eur = 23 000 Eur).
22. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Šioje byloje akivaizdu, kad, atsakovei pardavus negyvenamąsias Patalpas A. A. už tam tikrą kainą, kuri galimai reiškia ir šio turto rinkos vertę, ieškovas neteko bent jau tokios vertės turto. Kadangi ieškovas už tokios vertės turtą būtų sumokėjęs preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, tai jo reikalaujami atlyginti nuostoliai laikytini pagrįstai tikėtinais. Atsakovei nesudarius sutarties su ieškovu, pastarasis neteko galimybės įgyti turtą bent jau tokios vertės, už kurią jis buvo parduotas A. A.. Saugomo lūkesčio intereso riba būtų peržengta, jei byloje būtų nustatyta, kad Patalpų rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu būtų mažesnė nei Patalpų pardavimo A. A. kaina.
23. Restituciniai nuostoliai yra nuostolių apskaičiavimo metodas, taikant civilinės atsakomybės institutą, todėl nustatant tikslų ieškovo patirtų nuostolių dydį turi būti nustatoma grynoji nauda atskaičiavus mokesčius ir kitas išlaidas.
24. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad jo minimalūs nuostoliai, kurie byloje nustatyti, yra 23 000 Eur, juos sudaro skirtumas tarp atsakovės ir A. A. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ir ieškovo su atsakove sudarytos preliminariosios sutarties kainos.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma, apskaičiuota pagal atsakovės gautą naudą, yra vienas iš galimų nuostolių, patirtų dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, apskaičiavimo būdų. Ieškovas nuostolius turi teisę įrodinėti ne tik kaip kainų skirtumą pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį, jeigu jis tokią būtų sudaręs, o ir kitu būdu dėl ieškovo nuostolių atlyginimo, remdamasis restitucinių nuostolių taisykle.
26. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties sąlygas, t. y. pažeidus preliminariąją sutartį. Taigi, ieškinio dalykas nagrinėjamojoje byloje yra ieškovo reikalavimas atlyginti jo patirtus nuostolius dėl pagrįsto pasitikėjimo sugriovimo. Kaip teisingai nurodo ieškovas, nuostolių apskaičiavimo būdas šiuo atveju nėra ieškinio dalykas, kurį turi nurodyti ieškovas.
27. Faktiniu savo reikalavimo pagrindu ieškovas, be kita ko, nurodė ir aplinkybes, susijusias su Sutartyje nurodyta pirkimo–pardavimo sutarties kaina, bei aplinkybes, susijusias su naujai sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi su A. A. ir atsakovės gauta nauda iš šios pirkimo–pardavimo sutarties. Dėl to esant byloje tokioms faktinėms aplinkybėms, taip pat ieškovui keliais skirtingais būdais įrodinėjant jo patirtų nuostolių dydį, apeliacinės instancijos teismas gali spręsti dėl nuostolių apskaičiavimo remiantis restitucinių nuostolių taisykle, kaip vienu iš galimų nuostolių atlyginimo apskaičiavimo būdu.
28. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Kasaciniam teismui išaiškinus, kad nagrinėjamoje byloje apskaičiuojant ieškovo nuostolius yra pagrindas taikyti restitucinių nuostolių taisyklę, iš naujo bylą nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas remiantis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais turi įvertinti ir nustatyti dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų ieškovui priteistinų jo patirtų nuostolių dydį.
29. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, 2022 m. spalio 4 d. nutartimi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nutarė pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti rašytinius paaiškinimus dėl galimų restitucinių nuostolių apskaičiavimo, taikant civilinės atsakomybės institutą, ir dėl galimo tikslaus ieškovo patirtų nuostolių dydžio nustatymo, įvertinant grynąją naudą ir mokesčių bei kitų išlaidų atskaičiavimą.
30. Ieškovas A. R. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas skirti teismo ekspertizę ginčo Patalpų retrospektyvinei rinkos vertei 2019 m. spalio mėn. laikotarpiu nustatyti, pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir ieškovo A. R. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo tenkinti – priteisti iš UAB „Archyvita“ 57 396,80 Eur nuostolių atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taikant objektyvų (abstraktų) nuostolių apskaičiavimo metodą (nuostolių atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal sutartyje sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo metu buvusios rinkos kainos skirtumą), ieškovas nuostolius apskaičiavo taip: 57 396,80 Eur (64 396,80 Eur – 7 000 Eur, t. y. 64 396,80 Eur yra UAB „Ober-Haus“ viešai teikiamais nekilnojamo turto rinkos duomenimis įvertinta komercinio nekilnojamo turto kaina Druskininkų centre 2019 m. spalio mėn., o 7 000 Eur yra sutartyje numatyta turto kaina). Ieškovas sutiko apmokėti teismo ekspertizės išlaidas. Jeigu teismas tenkintų prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, ieškovas įsipareigojo per teismo nustatytą terminą pateikti teismo ekspertų kandidatūras ir klausimus teismo ekspertams. Ieškovas su šiais rašytiniais paaiškinimais neteikė teismo ekspertų kandidatūrų ar klausimų teismo ekspertams, kad šalims būtų sudarytos vienodos galimybės pagal rungimosi principą teikti kandidatūras ir klausimus ekspertams. Ieškovas pareiškė, kad, išskyrus notaro atlygį, už pagrindinės sutarties patvirtinimą jokių papildomų sąnaudų dėl preliminariosios sutarties įvykdymo nebūtų patyręs. Taigi, nėra pagrindo mažinti ieškovo naudai priteistinų nuostolių dydžio.
31. Atsakovė UAB „Archyvita“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama:
31.1. prijungti naujus rašytinius įrodymus: 2022 m. rugsėjo 19 d. D. V. pretenziją; 2022 m. spalio 11 d. A. A. pranešimą apie netinkamos kokybės Patalpas dėl statybos broko; 2022 m. rugsėjo 14 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) narių susirinkimo protokolą Nr. 2022-09 ir Bendrijos įstatus; 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą;
31.2. išreikalauti iš ieškovo duomenis, kokiu būdu 2019 m. rugpjūčio mėnesį Bendrija perėmė statytojo teises iš UAB „Bona domus“ ir kokio dokumento pagrindu Bendrija įvykdė gyvenamojo namo statybų užbaigimą;
31.3. ieškovo A. R. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti UAB „Archyvita“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Atsakovė UAB „Archyvita“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2022 m. spalio 11 d. gavo iš A. A., kuriai 2019 m. spalio 31 d. pardavė ginčo Patalpas, pranešimą apie gautą pretenziją iš dabartinės Patalpų savininkės D. V. dėl parduotų Patalpų defektų bei situacijos, susiklosčiusios dėl gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūrų. Prie 2022 m. spalio 11 d. pranešimo buvo pridėta D. V. pretenzija ir 2022 m. rugsėjo 14 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolas Nr. 2022-09, patvirtinantis, kad susirinkimo metu buvo aptariami klausimai, susiję su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos pridavimo procedūromis ir dokumentais bei gyvenamajame name atsiradusiais defektais, reikšmingais ir nagrinėjamai bylai, siekiant nustatyti, kokiu pagrindu 2019 m. rugpjūtį buvo pakeistas statytojas iš UAB „Bona Domus“ į Bendriją. 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašyme išduoti statybos užbaigimo aktą statytoju nurodomas UAB „Bona domus“, o su ieškiniu pateiktame statybos užbaigimo akte statytoju nurodoma nebe UAB „Bona domus“, o Bendrija. Visos šios faktinės aplinkybės turi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Pirma, paaiškėjus gyvenamojo namo statybų užbaigimo procedūrų neteisėtumo klausimui, tarp šios bylos ginčo šalių sudaryta preliminarioji pirkimo– pardavimo sutartis būtų laikoma neįvykdyta. Antra, 2019 m. neaiškiomis aplinkybėmis statytojas UAB „Bona Domus“ neturint nei Bendrijos sutikimo, nei pritarimo buvo pakeistas į Bendriją. Trečia, paaiškėjus, kad gyvenamojo namo statybas užbaigė Bendrija, o ne UAB „Bona Domus“, iš naujo turi būti išnagrinėtas klausimas dėl (ne)tinkamo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo. Ketvirta, parduotų Patalpų pardavimo kainos sumažinimo ar net pačios sutarties nutraukimo klausimas yra keliamas, nes lemtų atsakovės finansinius praradimus ir atitinkamai pardavimo kainos sumažėjimą.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo ir (ne)išreikalavimo
33. Pagal bendrą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), išskyrus dvi išimtis, kada apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti; 2) kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nustačius bent vieną iš nurodytų išimčių, nauji įrodymai gali būti priimti į bylą.
34. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.
35. Taigi, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
36. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas). Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
37. Apeliantas A. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – šalių susirašinėjimą, vykusį mediacijos proceso metu, ir šiuos dokumentus prašo priimti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė duomenis iš vykusio mediacijos proceso, siekdamas įrodyti, kad preliminarioji Patalpų pirkimo–pardavimo sutartis buvo teisminės mediacijos rezultatas, pasiekto taikaus susitarimo neatskiriama dalis, t. y. ieškovui už teisminės mediacijos metu vykusiose taikos derybose padarytas nuolaidas kaip kompensaciją atsakovė įsipareigojo perleisti ginčo Patalpas už itin mažą kainą (7 000 Eur), o padarytas nuolaidas sudarė skirtumas tarp sutartinės Patalpų kainos ir Patalpų rinkos vertės.
38. Mediacijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje konfidencialumą, nustatyta: jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui. Taigi, duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus Mediacijos įstatyme nustatytus atvejus (CPK 177 straipsnio 5 dalis).
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad šį ieškovo prašymą pirmosios instancijos teismas yra išsprendęs, pagrįstai atsisakydamas priimti ieškovo teikiamus duomenis iš mediacijos proceso. Ieškovas nenurodė naujų aplinkybių dėl mediacijos proceso metu gautų duomenų priėmimo būtinumo, nepateikė šalių sutikimo dėl mediacijos medžiagos viešinimo nagrinėjamoje byloje. Taigi, teisėjų kolegija nepriima ieškovo teikiamų mediacijos metu gautų duomenų, pažymėdama, kad apeliacinės instancijos teismas šalių sudarytas sutartis gali įvertinti, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
40. Atsakovė UAB „Archyvita“ pateikė prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus: 2022 m. rugsėjo 19 d. D. V. pretenziją, 2022 m. spalio 11 d. A. A. pranešimą apie netinkamos kokybės Patalpas dėl statybos broko, 2022 m. rugsėjo 14 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolą Nr. 2022-09 ir Bendrijos įstatus; 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. Atsakovė siekia įrodyti, kad, paaiškėjus gyvenamojo namo statybų užbaigimo procedūrų neteisėtumui, tarp šios bylos ginčo šalių sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis būtų laikoma neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta, nustatant atsakovės finansinius praradimus ir Patalpų pardavimo kainos sumažėjimą.
41. Teisėjų kolegija nepriima atsakovės pateiktų naujų rašytinių įrodymų, nes: 1) jie buvo sudaryti po skundžiamo sprendimo priėmimo; 2) jais siekiama pagrįsti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme; 3) atsakovė byloje nėra pareiškusi priešpriešinių reikalavimų ieškovui. Taigi, atsakovės pateikti nauji įrodymai neturi sąsajumo su apeliacijos objektu.
42. Teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo išreikalauti iš ieškovo duomenis, kokiu būdu 2019 m. rugpjūčio mėnesį Bendrija perėmė statytojo teises iš UAB „Bona domus“ ir kokio dokumento pagrindu Bendrija įvykdė gyvenamojo namo statybų užbaigimą, nes šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas pagal Bendrijos reikalavimus.
Dėl teismo ekspertizės (ne)skyrimo
43. Ieškovas pateikė apeliaciniame skunde prašymą skirti teismo ekspertizę ginčo Patalpų rinkos vertei nustatyti, teismo ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui K. K., pateikdamas šio eksperto sutikimą ekspertizės atlikimui. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas taip pat pateikė prašymą skirti teismo ekspertizę ginčo Patalpų retrospektyvinei rinkos vertei 2019 m. spalio mėn. laikotarpiu nustatyti. Ieškovas siekia pagrįsti nuostolių dydį, kuris yra lygus skirtumui tarp Sutartyje nustatytos Patalpų kainos ir Patalpų rinkos vertės.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad šį ieškovo prašymą pirmosios instancijos teismas yra išsprendęs, pagrįstai atsisakydamas skirti teismo ekspertizę Patalpų rinkos vertei nustatyti. Ieškovas pirmosios instancijos teisme teismo ekspertizės atlikimą siejo su Patalpų rinkos vertės nustatymu, jeigu patalpos būtų gyvenamosios paskirties, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ekspertui formuluojamas naujas klausimas peržengia nagrinėjamo ieškinio ribas.
45. Ieškovo prašymas skirti ekspertizę ginčo Patalpų retrospektyvinei rinkos vertei 2019 m. spalio mėn. laikotarpiu nustatyti yra nesusijęs su nustatytomis aplinkybėmis, nes: 1) ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovui už teisminės mediacijos metu padarytas nuolaidas atsakovė įsipareigojo kaip kompensaciją perleisti ginčo Patalpas už mažesnę nei rinkos kainą; 2) tai neturi teisinės reikšmės restitucinių nuostolių apskaičiavimo metodo dėl civilinės atsakomybės taikymui, nustatant tikslų ieškovo patirtų nuostolių dydį (nustatomai grynajai naudai po to, kai atskaičiuojami mokesčiai ir kitos išlaidos).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
46. Nustatyta, kad ieškovas A. R. (pirkėjas), atsakovė UAB „Archyvita“ (pardavėja) ir trečiasis asmuo UAB „Bona Domus“ (statytoja) 2019 m. kovo 8 d. sudarė Sutartį, pagal kurią susitarė dėl Patalpų perleidimo už 7 000 Eur joje numatytomis sąlygomis. Preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi šalys įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė parduos, o ieškovas pirks Patalpas (Sutarties 1.1 punktas). UAB „Bona domus“ įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pilnai baigti daugiabučio namo statybas, bei teisės aktuose nustatyta tvarka pripažinti jį tinkamu naudoti ir atitinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Sutarties 2.1 punktas). UAB „Bona Domus“ tinkamai įvykdžius Sutarties 2.1 punkte nurodytus įsipareigojimus ir pateikus pardavėjui atitinkamą Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų įsipareigojo priimti visus sprendimus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus tam, kad sudaryti pagrindinę sutartį dėl turto pardavimo ieškovui (Sutarties 2.2 punktas).
47. 2019 m. rugsėjo 11 d. statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabutis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Statybos užbaigimo aktas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo perduota daugiabučiame name įsteigtai Bendrijai, kad ji įregistruotų statybos užbaigimą Nekilnojamojo turto registre. Apie šias aplinkybes ieškovas atsakovę informavo 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroniniais laiškais ir persiuntė atsakovei statybos užbaigimo akto kopiją. Atsakovė 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 1R-94 informavo ieškovą, kad tinkamai neįvykdžius Sutarties 2.1 punkto reikalavimo iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pilnai pabaigti daugiabučio namo statybas, pripažinti tinkamu naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, Sutartis nuo 2019 m. spalio 8 d. vienašališkai nutraukiama.
48. Ieškovas 2019 m. spalio 8 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl neteisėto Sutarties nutraukimo ir vengimo sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, pareikalaudamas atsakovės imtis veiksmų Sutarties 2.2 punkte numatytoms pareigoms įvykdyti, t. y. atlikti visus veiksmus, reikalingus sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė 2019 m. spalio 24 d. atsakymu atmetė ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą, kadangi ieškovas nesiėmė maksimalių pastangų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus dėl pastato statybos užbaigimo numatytais terminais ir sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
49. Pagal 2019 m. spalio 2 d. preliminarios sutarties Nr. PPS-05 sąlygas atsakovė 2019 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. D2-4133 pardavė Patalpas A. A.
50. 2020 m. spalio 15 d. UAB „Bona domus“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti ir šalių veiksmų įvertinimo
51. Tarp šalių kilo ginčas dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, nes šalys skirtingai aiškina preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 ir 2.2 punktus, kurie numato pagrindinės sutarties sudarymo sąlygas.
52. Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 2.1 punktą šalys susitarė, kad UAB „Bona Domus“ savo jėgomis ir lėšomis ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. visiškai užbaigs namo statybas bei teisės aktų nustatyta tvarka pripažins jį tinkamu naudotis bei atitinkamai įregistruos Nekilnojamojo turto registre. Taigi, Sutartyje tinkamas įsipareigojimų įvykdymas apėmė trijų juridinių faktų visumą: statybos užbaigimą, pastato pripažinimą tinkamu naudotis, duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Pagal Sutarties 2.2 punktą atsakovė įsipareigojo priimti visus sprendimus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus tam, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis, ne vėliau kaip per 30 dienų, kai UAB „Bona Domus“ tinkamai įvykdys Sutarties 2.1 punkte numatytus įsipareigojimus ir pateiks atsakovei atitinkamą Nekilnojamojo turto registro išrašą.
53. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad šalys preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo susitarusios dėl termino – pagal Sutarties 2.1 ir 2.2 punktus atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų įsipareigojo priimti visus sprendimus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir jis pasibaigė 2019 m. rugpjūčio 31 d.
54. Sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose numatyta pardavėjo ir pirkėjo atsakomybė nepagrįstai šiems vengiant sudaryti pagrindinę sutartį ilgiau nei 2 (du) mėnesius, taigi, šalių atsakomybė nesiejama su Sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytų veiksmų atlikimu. Nustatyta šalims teisė vienašališkai nutraukti Sutartį rašytiniu pareiškimu įspėjus kitą šalį ne vėliau kaip prieš septynias dienas, kai šalys delsia sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ilgiau nei du mėnesius. Vertinant visą Sutarties tekstą sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino šalių sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 ir 2.2 punktus ir padarė pagrįstas išvadas, jog šalys Sutartimi nebuvo susitarusios dėl konkretaus termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė Patalpų pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartyje nenumatyta, kad trečiajam asmeniui praleidus Sutarties 2.1 punkte nurodytą terminą ar praleidus Sutarties 2.2 punkte numatytą 30 dienų terminą, pasibaigtų šalių pareiga sudaryti pagrindinę sutartį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Sutartyje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti ir pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo Sutarties sudarymo, t. y. iki 2020 m. kovo 8 d.
55. Taigi, tuo metu, kai atsakovė UAB „Archyvita“ 2019 m. spalio 2 d. raštu informavo UAB „Bona Domus“ direktorių A. R., kad, neįvykdžius Sutarties 2.1 punkto reikalavimų, Sutartis nuo 2019 m. spalio 8 d. vienašališkai nutraukiama, dar nebuvo pasibaigęs pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kuris suėjo 2020 m. kovo 8 d. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį prieš terminą, veikė nesąžiningai, nes vienerių metų nuo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo šią aplinkybę, pripažindamas, kad atsakovė veikė neteisėtai 2019 m. spalio 2 d. raštu pranešdama apie Sutarties nutraukimą. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškė nepagrįstu preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimu ir 2019 m. spalio 2 d. naujos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties dėl ginčo Patalpų, pagal kurią šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 1 d. už 30 000 Eur sudarymu su kitu asmeniu – A. A..
56. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės veiksmus neteisėtais ir nesąžiningais, o ieškovo elgesį – sąžiningu (veikė aktyviai, atlikdamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus) dėl pagrindinės sutarties sudarymo pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes: 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovas 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovę, informuodamas, kad įvykdė prisiimtus įsipareigojimus ir atsakovė vykdytų įsipareigojimus; UAB „Bona Domus“ ir A. R. 2019 m. spalio 8 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl neteisėto 2019 m. kovo 8 d. Sutarties nutraukimo ir vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, kurioje nurodė, jog visi pastato statybos darbai užbaigti, pastatas pripažintas tinkamu naudotis 2019 m. rugsėjo 11 d., o statybos užbaigimo aktas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla perduota pastate įsteigtai Bendrijai, jog statybos užbaigimo registracija baigta 2019 m. spalio 7 d.
57. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nes ieškovas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atliko, kai pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį.
58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo dalis teisminės mediacijos metu pasiekto susitarimo dėl taikaus visų ginčų tarp ieškovo, atsakovės bei trečiųjų asmenų užbaigimo, jog ieškovas prarado galimybę gauti kompensaciją už mediacijos procese atsakovei padarytą nuolaidą, kurią sudaro kainos skirtumas tarp sutartinės Patalpų kainos (7 000 Eur) ir Patalpų rinkos vertės.
59. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad 2019 m. kovo 8 d. taikos sutartimi, patvirtinta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-547-273/2019, šalys susitarė ir UAB „Bona Domus“ bei ieškovas įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pilnai užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), statybas bei teisės aktuose nustatyta tvarka pripažinti jį tinkamu naudotis bei atitinkamai įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre (Taikos sutarties 1.1 punktas). A. J. įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis užtikrinti UAB „Verslo paslaugų centras“ reikalavimų į UAB „Bona domus“ padengimą (Taikos sutarties 1.2 punktas). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, taikos sutartimi UAB „Bona domus“ atsisakė pareikštų reikalavimų A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsakovė A. J. atsisakė priešieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-888-800/2019 pagal A. J. ieškinį A. R. dėl skolos priteisimo buvo patvirtinta 2019 m. kovo 28 d. nutartimi 2019 m. kovo 8 d. taikos sutartis, pagal kurią A. J. atsisakė ieškinio reikalavimų.
60. Pažymėtina, kad išnagrinėtose bylose ir sudarant taikos sutartis šalys dėl ginčo Patalpų pardavimo bei kainos nustatymo nesitarė, nenumatė įsipareigojimų ieškovui kompensuoti ar atlyginti. Atsakovė UAB „Archyvita“ minėtuose susitarimuose nedalyvavo ir jokių konkrečių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu neprisėmė. Nors A. J. buvo atsakovės UAB „Archyvita“ vadovė, tačiau bylose ji dalyvavo ir taikos sutartis sudarė kaip fizinis asmuo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad pagal ginčo šalių sudarytas taikos sutartis bei teisminės mediacijos procese sutartas taikos sąlygas atsakovė turėjo sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, kurios dydis yra Patalpų rinkos kaina atėmus 7 000 Eur ir tokia šalių taikaus susitarimo sąlyga buvo įforminta ginčo Patalpų preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo taikaus susitarimo neatskiriama dalis.
Dėl ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį
61. Ieškovo teigimu, atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal Sutartyje nustatytas sąlygas, jo nuostoliai, be kita ko, pasireiškia atsakovės gauta nauda, atsiradusia perleidus Patalpas (kurios turėjo būti su ieškovu nesudarytos pirkimo–pardavimo sutarties objektu) A. A. už didesnę kainą, nei buvo sutarta su ieškovu pagal Sutartį. Ieškovas prašo ginti nesudarytos pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesą jam priteisiant kainų skirtumą tarp jo nesudarytos pagrindinės sutarties kainos (7 000 Eur) ir atsakovės sudarytos sutarties su A. A. kainos (30 000 Eur).
62. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).
63. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33 ir 34 punktai).
64. Ieškovas rėmėsi ieškinyje prarastos galimybės nuostolių paskaičiavimo metodu, nurodydamas, kad pateikiant ieškinį, Patalpų rinkos kaina buvo įvertinta 64 396,80 Eur, todėl ieškovo prarastą galimybę įvertino 57 396,80 Eur (64 396,80 – 7 000). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, įrodinėdamas negautas pajamas, turi įrodyti prarastos galimybės piniginę vertę, pagrįstą realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis. Vertindama ieškovo prašomus atlyginti nuostolius šiuo aspektu kaip ieškovo nurodomą kompensaciją už taikos derybose padarytas nuolaidas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė galimai patirtų nuostolių, nes, kaip minėta, išnagrinėtose bylose bei sudarant taikos sutartis šalys dėl Patalpų pardavimo bei kainos nustatymo nesitarė, t. y. nesitarė kompensuoti ir apskritai neminėjo ieškovo nurodomų praradimų (nuostolių), su kuriais ieškovas sieja savo prarastą galimybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė prarastos galimybės nuostolių, nes pasiekti susitarimai kitose civilinėse bylose nepagrindžia ieškovo prašomų priteisti nuostolių fakto ir 57 396,80 Eur dydžio. Be kita ko, prašomų atlyginti nuostolių ieškovas taip pat nesiejo su nutrauktoje Sutartyje šalių sulygta atsakomybės apimtimi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui 57 396,80 Eur nuostolių atlyginimą.
65. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas atsakovės nesąžiningas elgesys, neteisėti veiksmai, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai atsakovė neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, preliminariąja sutartimi užfiksuotus toli pažengusius sutartinius santykius, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą.
66. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį nustatyta: jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taikant civilinę atsakomybę priteisiami atlyginti nuostoliai, kurie apskaičiuojami pagal šalies gautą naudą ir vadinami restituciniais, nes juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai.
67. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nuostolių apskaičiavimas atliekamas naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnio 2 dalyje, pagrindžiančiu ieškovo praradimus. Ieškovo patirti nuostoliai sudaro 23 000 Eur (30 000 – 7 000), kadangi atsakovei neteisėtai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu, 2019 m. spalio 31 d. tarp atsakovės ir A. A. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo Patalpos buvo parduotos už 30 000 Eur. Nustatant tikslų ieškovo patirtų nuostolių dydį, turi būti nustatoma grynoji nauda atskaičiavus mokesčius ir kitas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius, šalys nepateikė duomenų apie sumokėtus mokesčius ir kitas išlaidas, atimtinas iš nuostolių dydžio, siekiant nustatyti grynąją naudą. Taigi, ieškovo patirtais nuostoliais pripažintini 23 000 Eur, kuriuos turi atlyginti atsakovė kaip skirtumą tarp preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties kainos ir tarp atsakovės bei pirkėjos A. A. 2019 m. spalio 31 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties kainos.
Dėl palūkanų priteisimo
68. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo prašomas priteisti 5 procentų metinių palūkanų dydis yra teisingas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, nes iš atsakovės priteisiamos palūkanos yra asmeninė atsakovės atsakomybė už tai, kad ji prievolės atlyginti nuostolius ieškovui nevykdė geruoju, o ieškovas dėl to kreipėsi į teismą. Tai reiškia, kad per bylinėjimosi laiką atsakovė naudojosi ieškovo lėšomis, gavo iš to naudos, pažeidė ieškovo interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2008).
69. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, priteisus ieškovui iš atsakovės 23 000 Eur nuostolių atlyginimą, priteisiamos ir įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
70. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį dėl restitucinių nuostolių atlyginimo patenkinant iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, kvalifikuodamas teisinius santykius bei vertindamas bylos įrodymus, padaręs neteisingą išvadą dėl restitucinių nuostolių nebuvimo (CPK 330 straipsnis).
71. Iš dalies patenkinant reikalavimus, priteisiama 23 000 Eur nuostolių atlyginimas, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, o kitoje dalyje ieškinys atmetamas.
72. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
73. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstytinos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui priteisiant patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalys).
74. Šiame turtiniame ginče ieškovui atlyginamos žyminio mokesčio išlaidos, apskaičiuotos nuo priteistos sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, procesinius dokumentus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai mokėtinos sumos, t. y. po 518 Eur (23 000 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 7 dalis, 93 straipsnis).
75. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad šalių nurodytos teisinės pagalbos išlaidų sumos neviršija maksimalių už tam tikrų paslaugų suteikimą priteistinų dydžių, todėl jos priteisiamos šalims, nemažinant prašomo priteisti dydžio ir taikant CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytą taisyklę.
76. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 367,30 Eur už advokato teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 3 165 Eur. Apeliacinės instancijos teismui ieškovo ieškinį tenkinus 40,07 proc. (pagal ieškinio sumos dydį proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 547,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovei, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai, priteistinos 59,93 proc. jos patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, o būtent – 1 896,78 Eur.
77. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje. Taip pat neatlyginamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos kasacinėje instancijoje, nes ieškovo kasacinis skundas buvo patenkintas (CPK 93 straipsnis).
78. Taigi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra 2 101,88 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 1 896,78 Eur. Atlikus kiekvienai šaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (2 101,88 Eur – 1 896,78 Eur), ieškovui iš atsakovės priteistinos 205,10 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Archyvita“ (juridinio asmens kodas 135761379) 23 000 Eur (dvidešimt tris tūkstančius eurų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 205,10 Eur (du šimtus penkis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Gražinti A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) avansą, sumokėtą pagal 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 386, iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Agnė Tikniūtė