Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-575-7583-10].doc
Bylos nr.: N-575-7583-10
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-7583/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2; 45.4.7

 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimo I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:                                                           I.

 

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnyje ir 1302 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad I. K. 2010 m. rugsėjo 1 d., apie 20.03 val., Rokiškio rajone, Bajorų kaime, Bajorų – Ežero gatvių sankryžoje, vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodamas nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 16 ir 18 punktų reikalavimus.

 

II.

 

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutine nuobauda už ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnyje numatytų teisės pažeidimų padarymą I. K. skyrė 30 parų administracinį areštą, administracinę teiseną, iškeltą pagal ATPK 1302 straipsnį, I. K. atžvilgiu nutraukė, nesant pažeidimo sudėties. Teismas V. Č. ir D. G. parodymus, kad automobilį vairavo T. R., vertino kaip siekį padėti I. K. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad kartu su I. K. važiavusio T. R. paaiškinimai yra nuoseklūs, nesiskiria nuo teismo posėdžio metu duotų parodymų bei policijos tarnybiniuose pranešimuose fiksuotų aplinkybių, todėl teismas abejoti jo parodymais neturi teisinio pagrindo. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Parinkdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad I. K. praeityje yra daug kartų baustas už įvairių KET pažeidimų padarymą, ir skyrė 30 parų administracinį areštą.

 

 

III.

 

I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad teismas jį nubaudė nepagrįstai, vienašališkai, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių. Nurodo, kad ne jis, o T. R. vairavo transporto priemonę. Teigia, kad teismas rėmėsi vien T. R. parodymais ir neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, kurie matė, kaip vairavo T. R.. Paaiškina, kad, atvykus pareigūnams ir paklausus, kas vairavo transporto priemonę, atsakė, jog vairavo jo tėvas, kadangi norėjo padėti išvengti T. R. administracinės atsakomybės.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad I. K. praeityje 6 kartus yra baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto priemones, tačiau atitinkamų išvadų nepadarė. Pažymi, kad pažeidimo padarymo metu iš I. K. padarytų KET pažeidimų net 7 buvo galiojantys.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:                                                    IV.

 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu I. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas – už pažeidimų, numatytų ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir  129 straipsnyje, padarymą.

ATPK 129 straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų.

ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Apeliaciniam skunde teigiama, kad I. K. yra nubaustas nepagrįstai, kadangi ne jis, o T. R. vairavo transporto priemonę. Apeliantas teigia, kad teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, rėmėsi vien T. R. parodymais ir neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, kurie matė, kaip vairavo T. R..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Rokiškio rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė įvykį mačiusius liudytojus D. G. ir V. Č., kurių parodymai taip pat pagrįstai vertinti kritiškai, nes tarp apelianto ir minėtų asmenų yra susiklostę draugiški santykiai, todėl pastarieji yra suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi. Teismas apklausė kartu su I. K. važiavusį T. R., kurio parodymai, išanalizuoti kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigia apelianto teikiamą įvykio versiją, yra nuoseklūs ir  nesiskiria nuo teismo posėdžio metu duotų parodymų bei policijos tarnybiniuose pranešimuose fiksuotų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, pripažindamas I. K. kaltu pagal ATPK 129 straipsnį ir 1241 straipsnio 6 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

I. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

            Teisėjai                                                                                                   Antanas Ablingis

 

 

                                                                                                                           Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                                                           Virgilijus Valančius