Administracinė
byla Nr. N575-7583/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 45.4.2; 45.4.7
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos
pirmininkas),
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacinio
proceso tvarka išnagrinėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio
rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimo I.
K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė: I.
Panevėžio
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos
komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 6 dalyje,
129 straipsnyje ir 1302 straipsnyje numatytų administracinių teisės
pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad I. K. 2010 m. rugsėjo
1 d., apie 20.03 val., Rokiškio rajone, Bajorų kaime, Bajorų – Ežero gatvių
sankryžoje, vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, kurio
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodamas
nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį, vengė neblaivumo patikrinimo,
nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Šiais savo
veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 16 ir 18 punktų
reikalavimus.
II.
Rokiškio
rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 33
straipsnio 2 dalimi, galutine nuobauda už ATPK 1241 straipsnio
6 dalyje ir 129 straipsnyje numatytų teisės pažeidimų padarymą I. K. skyrė 30 parų administracinį areštą, administracinę
teiseną, iškeltą pagal ATPK 1302 straipsnį, I. K. atžvilgiu
nutraukė, nesant pažeidimo sudėties. Teismas V. Č. ir D. G. parodymus, kad automobilį vairavo T.
R., vertino kaip siekį padėti I. K. išvengti administracinės
atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad kartu su I. K. važiavusio
T. R. paaiškinimai yra nuoseklūs, nesiskiria nuo teismo
posėdžio metu duotų parodymų bei policijos tarnybiniuose pranešimuose fiksuotų
aplinkybių, todėl teismas abejoti jo parodymais neturi teisinio pagrindo. Teismas
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių
nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad pakartotinai per
metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Parinkdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad I. K. praeityje yra daug kartų baustas už įvairių KET
pažeidimų padarymą, ir skyrė 30 parų administracinį areštą.
III.
I. K. apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo
27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad
teismas jį nubaudė nepagrįstai, vienašališkai, neišsiaiškinęs visų bylos
aplinkybių. Nurodo, kad ne jis, o T. R. vairavo transporto
priemonę. Teigia, kad teismas rėmėsi vien T. R. parodymais
ir neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, kurie matė, kaip vairavo T. R.. Paaiškina, kad, atvykus pareigūnams ir paklausus, kas
vairavo transporto priemonę, atsakė, jog vairavo jo tėvas, kadangi norėjo padėti
išvengti T. R. administracinės atsakomybės.
Panevėžio apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas
atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Rokiškio rajono
apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad
I. K. praeityje 6 kartus yra baustas už transporto
priemonių vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto
priemones, tačiau atitinkamų išvadų nepadarė. Pažymi, kad pažeidimo padarymo
metu iš I. K. padarytų KET pažeidimų net 7 buvo
galiojantys.
Teisėjų kolegija
k o n s
t a t u o j a: IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu I. K. buvo paskirta
administracinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas – už pažeidimų,
numatytų ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnyje, padarymą.
ATPK 129 straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas
neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką
veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės
vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo
patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų
psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių
nustatymo, užtraukia baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt arba administracinį areštą
nuo 20 iki 30 parų.
ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo
taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia
vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
Apeliaciniam skunde teigiama, kad I. K. yra nubaustas nepagrįstai, kadangi ne jis, o T. R. vairavo transporto priemonę. Apeliantas teigia, kad
teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, rėmėsi vien T.
R. parodymais ir neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, kurie matė, kaip
vairavo T. R..
ATPK
257 straipsnyje nustatyta,
kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos
aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta,
kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymu, taip pat
teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad
konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje
surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai
reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų
nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo
aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK
257 straipsnio taip
pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas,
grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas
– tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami
reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami
kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Rokiškio
rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus,
padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo
abejoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertinami
kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš
skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi
byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė įvykį mačiusius liudytojus D. G. ir V. Č., kurių parodymai taip pat
pagrįstai vertinti kritiškai, nes tarp apelianto ir minėtų asmenų yra
susiklostę draugiški santykiai, todėl pastarieji yra suinteresuoti nagrinėjamos
bylos baigtimi. Teismas apklausė kartu su I. K. važiavusį T. R., kurio parodymai, išanalizuoti kitų byloje esančių
įrodymų kontekste, paneigia apelianto teikiamą įvykio versiją, yra nuoseklūs ir
nesiskiria nuo teismo posėdžio metu duotų parodymų bei policijos tarnybiniuose
pranešimuose fiksuotų aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas vertina,
kad, pripažindamas I. K. kaltu pagal ATPK 129 straipsnį ir
1241 straipsnio 6 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta
tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.
Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo
išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė
faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo
argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų
kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas
bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą,
pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje
esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl
naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a
:
I. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti
nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius