Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9105-540/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08059-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

  2016 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

2016 m. spalio 22 d., apie 16.00 val., Kaune, Vaidoto g. ties namu Nr. 159, N. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą transporto priemonę Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs policijai, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas transportas. Šiais veiksmais N. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219, 219.1 punktų reikalavimus.

            Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. D. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016 m. spalio 22d. jis išvažinėjo iš PC „Maxima“ automobilių aikštelės. Tuo metu į aikštelę įvažinėjo kitas automobilis. Jie privažiavo arti vienas kito, tačiau kontakto su kitu automobiliu N. D. nejuto. Jokių apgadinimų nepastebėjo. Jis ir mergina, vairavusi kitą automobilį, buvo atsidarę langus, tačiau mergina jam nieko nesakė ir netrukus pati pavažiavo į priekį.  Matė, kad mergina jį fotografuoja, tačiau nesuprato kodėl. Kadangi mergina nieko nesakė, todėl iš aikštelės jis išvažiavo.

            Liudytoja J. M. parodė, kad ji važiavo į PC „Maxima“ aikštelę ir pamatė priekyje dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Ji įsuko į aikštelę ir sustojo, nes matė, kad automobilis gali atsitrenkti į jos automobilį, tačiau automobilis tol važiavo, kol atsitrenkė į J. M. automobilį. Automobilis į J. M. automobilio vairuotojo dureles atsitrenkė priekine vairuotojo pusės dalimi. Kontaktas buvo pakankamai stiprus ir garsus. Tada abu atsidarė langus ir liudytoja vairuotojo paklausė kaip jis jaučiasi ir kodėl taip pasielgė, tačiau vairuotojas atsakęs, kad gerai bei juokdamasis, iš įvykio vietos išvažiavo. Tada J. M. nufotografavo savo automobilio apgadinimą bei iškvietė policiją.

           Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio. Nuvykus į eismo įvykio vietą, policijos pareigūnai rado apgadintą automobilį Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo jo vairuotoja J. M.. Ji paaiškino, kad įsukus iš Vaidoto gatvės į aikštelę pastebėjo, kaip baltos spalvos automobilis atvažiuoja greit link jos ir jai sustojus jis pravažiuodamas atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio vairuotojo dureles. Baltos spalvos automobilį vairavo vaikinas, kuris, pasak vairuotojos, iškart po eismo įvykio pavažiavo atbuline eiga ir pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinusio automobilio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), prašymas dėl filmuotos medžiagos (b. l. 5), J. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad važiavo Vaidoto gatve ir pasuko į parduotuvę. Įsukinėjo į parduotuvės aikštelę į kairę, kai tuo metu iš parduotuvės aikštelės išvažinėjo kitas automobilis. Automobilis važiavo nemažu greičiu, todėl J. M. sustojo jo praleisti, tačiau vairuotojas pradėjo važiuoti tiesiai į jos automobilį ir atsitrenkė į vairuotojo pusės dureles. Tada vairuotojas pavažiavo atgal ir išvažiavo iš aikštelės. Vairuotoja atsidarė automobilio langą ir paklausė vairuotojo, kodėl jis taip padarė, tačiau vairuotojas juokdamasis nuvažiavo (b. l. 6; 7), N. D. paaiškinimas (b. l. 8), dokumentų kopijos (b. l. 9-12), asmens duomenys (b. l. 13-14), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15), kompaktinis diskas su automobilių nuotraukomis, iš kurių matyti apgadinimai (b. l. 19).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), tarnybinio pranešimo (b. l. 4), J. M. paaiškinimų (b. l. 6; 7) bei jos parodymų, duotų teismo posėdžio metu matyti, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 16.00 val., Kaune, Vaidoto g. ties namu Nr. 159, N. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą transporto priemonę Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas minėtos transporto priemonės kairės pusės priekines duris.

            Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad N. D. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

             Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 16.00 val., Kaune, Vaidoto g. ties namu Nr. 159, N. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs policijai, nuvažiavo.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. D. pirminio paaiškinimo (b. l. 8) matyti, kad jis savo kaltę neigė, paaiškino, kad automobilių kontakto nepajuto, tačiau, pamatęs, kad automobilio vairuotoja jį fotografuoja, paklausė „ką darome“. N. D. taip pat paaiškino, kad moteris pasiūlė truputi pavažiuoti, tačiau jis nuvažiavo namo (b. l. 8). Iš pirminio J. M. paaiškinimo (b. l. 6; 7) bei teismo posėdžio metu duotų jos parodymų matyti, kad įvykus eismo įvykiui, ji bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, paklausė jo „kodėl jis taip padarė ir kaip jis dėl to jaučiasi“, tačiau vairuotojas atsakęs, kad gerai jaučiasi, juokdamasis nuvažiavo. Be to iš liudytojos J. M. parodymų matyti, kad automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus ir garsus bei gerai jaučiamas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis. N. D. vairuojamas automobilis kontaktavo su J. M. vairuojamu automobiliu priekine vairuotojo pusės dalimi, todėl kontaktas buvo gerai juntamas bei matomas. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog iš eismo įvykio vietos N. D. pasišalino, žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį ir neįvykdęs KET numatytų pareigų, neišsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybių ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nekvietus policijos pareigūnų. Šios aplinkybės rodo, kad N. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog N. D. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.  

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.

N. D. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė  nuobauda -bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijoje.

             Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

           Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis  administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad N. D. praeityje nebuvo baustas už KET pažeidimus.  Jo atžvilgiu sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kad N. D. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, į tai, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos itin nežymiai, N. D. asmenybę, įvykio aplinkybes, t.y. kad jis po įvykio buvo sustojęs, o ne skubiai pasišalino, siekdamas, kad nebūtų įsidėmėtas jo automobilis bei jo valstybinis numeris, ir tik po to išvažiavo iš įvykio vietos, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą N. D., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus   mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str.), t. y. N. D. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 302 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje,  skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 1dalį, skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16062727546.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

             Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). 

               Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Violeta Miceikienė