Civilinė byla Nr. 2-935/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01788-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1.

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. L. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovų prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo, nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, civilinėje byloje Nr. 2-5789-392/2010 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams G. L. ir D. M. , trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų G. L. ir D. M. 3 575 547,09 EUR dydžio įsiskolinimą, 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu patenkino ieškovo (duomenys neskelbtini) pateiktą ieškinį.

Apeliaciniu skundu atsakovai G. L. ir D. M. prašė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atleisti nuo nesumokėto žyminio mokesčio dalies – 37 960 Lt, sumokėjimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovų G. L. ir D. M. prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, įpareigojo apeliantus G. L. ir D. M. iki 2011 m. sausio 14 d. papildomai sumokėti po 9 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus, priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų G. L. ir D. M. apeliaciniu skundu ginčijamą sumą, sprendė, kad už apeliacinio skundo padavimą turi būti mokamas 39 960 Lt žyminis mokestis. Teismas atsižvelgė į jam pateiktus atsakovų dokumentus, iš kurių matyti, jog jų pajamos per paskutinius 7 mėn. buvo nedidelės, turtas areštuotas, G. L. turi kreditinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) bankui, todėl atleido nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas nustatė 20 000 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, kadangi apeliantai sumokėjo 2 000 Lt dydžio žyminio mokesčio, todėl papildomai kiekvienas turėtų sumokėti po 9 000 Lt (iš viso po 10 000 Lt).

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Atsakovai G. L. ir D. M. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį ir atsakovų prašymą tenkinti visiškai – atleisti atsakovus G. L. ir D. M. nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (37 960 Lt) sumokėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus dėl prastos jų turtinės padėties ir tai, kad atsakovai negali sumokėti už apeliacinio skundo padavimą daugiau kaip po 1 000 Lt žyminio mokesčio, todėl netinkamai taikė CPK 83 straipsnio 3 dalį. Toks įstatymo taikymas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

2. Atsakovas G. L. turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, pajamos iš darbinės veiklos sudarė apie 471,42 Lt per mėnesį (VSDF 2010 m. gruodžio 17 d. pažyma), darbdavys nesumokėjo darbo užmokesčio nuo 2010 m. sausio 31 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ((duomenys neskelbtini)2010 m. liepos 22 d. pažyma Nr. 07-18), 2010 m. sausio 28 d. iškelta bankroto byla (duomenys neskelbtini)į kurią buvo investavęs savo lėšas kaip akcininkas, nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir kelis kartus areštuotas (VĮ Registrų centro išrašas). Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-848-254/2010 atsakovas G. L. su sutuoktine D. L. buvo atleisti nuo 17 400 Lt (iš 19 000 Lt) žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir pripažinta, kad G. L. pajėgus sumokėti tik dalį žyminio mokesčio, t. y. 800 Lt. Visa tai įrodo jo sunkią turtinę padėtį.

3. Atsakovo D. M. turtinė padėtis sunki, nes pajamos iš darbinės veiklos sudarė apie 382,57 Lt per mėnesį (VSDF 2010 m. gruodžio 17 d. pažyma), (duomenys neskelbtini)kurioje turėjo akcijų, bankrutavo, neturi nekilnojamojo turto (VĮ Registrų centro išrašas), kitas atsakovui priklausantis turtas areštuotas šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.

4. Teismas rėmėsi CPK 83 straipsnio 3 dalimi ir net dešimt kartų padidino atsakovų sumokėtiną žyminio mokesčio dydį, tačiau nutartyje neišdėstė motyvų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

5. Ginčo suma – 3 575 547,09 EUR, sudaro apgaulingą įsūdį dėl atsakovų finansinių galimybių, nes jie niekada šiomis lėšomis nedisponavo ir neturi nieko bendra su šia suma. Abu atsakovai buvo UAB „Trimatė erdvė“ laiduotojais greta kitų laiduotojų. Ieškovams ginčijama suma yra labai didelė, jų turtinė padėtis nelygiavertė su ieškovo, todėl jie yra silpnesnioji šalis. Tik atleidus nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo jie galės apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Ieškovas (duomenys neskelbtini)atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 133-134) prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, nes atsakovų pateikti įrodymai dėl turtinės padėties nėra pakankami, kad nustatyti apie atsakovų sunkią turtinę padėti ir juos atleisti nuo ypatingai didelės, t. y. 95 proc., žyminio mokesčio mokėjimo dalies.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovai iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, nustatytas terminas sumokėti po 9 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantų G. L. ir D. M. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtinti CPK. Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos. Be to, įstatymas nustatė maksimalų proporcinio žyminio mokesčio dydį, t. y.       30 000 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 3 575 547,09 EUR įsiskolinimo priteisimo, t. y. turtinis ginčas ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį, nes 30 000 Lt žyminiam mokesčiui pritaikė dar ir 133,2 ketvirčio vartotojų kainų indeksą (Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2010 m. spalio 12 d. informacinis pranešimas Nr. 19), ir vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu gavo – 39 960 Lt. Teisėjų kolegija nurodo, kad žyminio mokesčio dydžio už apeliacinio skundo padavimo klausimą teismas išsprendžia ex officio. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas (ar iš dalies tenkintas) asmens prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo, ir nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo pareikštų reikalavimų pobūdį ar neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį, turi peržengti atskirojo skundo ribas ir nustatyti teisingą mokėtino žyminio mokesčio dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010 išaiškino, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 30 000 Lt. Nurodyta 30 000 Lt suma yra ne žyminio mokesčio dydis, bet dydžio riba, todėl jai netaikoma CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostata. Tai reiškia, kad 30 000 Lt suma neindeksuotina ir visais atvejais žyminis mokestis pagal vieną teisinį reikalavimą negali viršyti 30 000 Lt.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį, kuris turi turtiniuose ginčuose negali viršyti 30 000 Lt ir tai turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis naikintina ir civilinė byla Nr. 2-5789-392/2010 perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                                                                                  Virginija Čekanauskaitė

 

                  Danutė Gasiūnienė

 

                  Konstantinas Gurinas