Civilinė byla Nr. e2-85-496/2020

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00646-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.12.; 3.2.6.1.;

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 19 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,

sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui R. M.,

atsakovės atstovui A. J., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“ dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

Ieškovė Kelmės rajono savivaldybės administracija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ 6 384,39 Eur skolos, 371,65 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2020-09-29 pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė Kelmės rajono savivaldybės administracija sumažino reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ 6 179,56 Eur skolos.

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovė AB „Kelmės melioracija“ yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 3.2421 ha (ieškinyje nurodytas šio žemės sklypo naudojamas plotas 3.8672 ha), (duomenys neskelbtini) 0.72 ha, (duomenys neskelbtini) 1.13 ir (duomenys neskelbtini) 0.57 naudotojas, valstybinės žemės nuomos sutartis dėl šių žemės sklypų nėra sudaryta. Atsakovė  už naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi mokėti žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir už kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę. Kelmės rajono savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2019 metų žemės nuomos mokesčio nustatymo“ nustatė žemės mokesčio tarifą už naudojamą valstybinę žemę, jei valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaryta ir nustatyta tvarka nėra įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre pramonės ir sandėliavimo žemės turto grupei priskirtiems žemės sklypams (naudojimo būdo kodu 316, 318, 323, 332, 333.) - 4,0 proc. tarifą nuo žemės vertės vidutinės rinkos kainos. Pagal gautus iš Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus „Valstybinio kadastro duomenis valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams apmokestinti 2019 metais „AB „Kelmės melioracija" Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje naudoja keturis sklypus. Kadangi AB „Kelmės melioracija“ nėra sudariusi nuomos sutarčių, jos naudojama žemė priklauso pramonės ir sandėliavimo žemės turto grupei priskirtiems žemės sklypams dėl to vadovaujantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimais yra taikomas 4 procentų nuomos mokesčio tarifas ir žemės nuomos mokestis už 2019 metus turėjo būti sumokėtas.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovės patikslintą skolos už žemės naudojimą sumą 6179,56 Eur. Delspinigių priteisti neprašo, nes jie yra padengti iš ankstesnių metų permokos. Permoka susidarė, kai Nacionalinė žemės tarnyba perskaičiavo atsakovės naudojamus žemės plotus.

Atsakovė akcinė bendrovė „Kelmės melioracija“ 2020-05-26 atsiliepime į ieškinį  nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškinyje nurodyti neteisingi  sklypų plotai. Akcinė bendrovė UAB „Kelmės vanduo“ nuo 1993 metų eksploatuoja inžinierinius tinklus, esančius AB „Kelmės melioracija“ teritorijoje. Atsakovė 2018-06-18 raštu nacionalinei žemės tarnybai pranešė, kad atsisako nuomoti žemę, neužimtą pastatais, tačiau atsakymo iki šiol negavo.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Jis yra gavęs pranešimą iš VĮ Registrų centras, kad jo įmonė yra išregistruota, nors turi daug turto. Atstovas nurodo, kad dėl žemės nuomos mokesčio skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri atsakyme nurodė, kad turi būti atlikta žemės naudojimo patikra, o nesant patikros negalėjo paskaičiuoti nuomos kainos. Atstovas nurodė, kad naudojasi tik dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat atstovas nurodė, kad jis norėjo sudaryti žemės nuomos sutartis, pateikė prašymus,  ne jis kaltas, kad nuomos sutartys nesudarytos, todėl neteisingai skaičiuojamas 4 procentų dydžio mokestis.

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas nurodo, kad atsakovė AB „Kelmės melioracija“ išregistruota registro tvarkytojo iniciatyva 2020-09-02. Atsakovės atstovas A. J. nurodė, kad dėl bendrovės likvidavimo jis jokių veiksmų neatliko, bendrovė turi gana daug turto. Patikrinus Liteko duomenis apie atsakovą matyti, kad nėra įrašų apie atsakovės likvidavimą, todėl sprendžiama, kad byloje yra tinkamas atsakovas.  

Iš byloje esančių duomenų - Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, Nacionalinės žemės tarnybos 2020-09-18 dienos rašto  nustatyta, kad atsakovė AB „Kelmės melioracija“ naudoja keturis valstybinės žemės sklypus (sklypo dalis) - (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomiems pastatams ir inžineriniams statiniams eksploatuoti. Kelmės rajono savivaldybės administracija 2020-08-12 pateikė AB Kelmės melioracija“ detaliojo teritorijų plano kopiją. Joje pateiktas esamo (nuomojamo) sklypo padalinimas į atskirus sklypus.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė yra pardavusi kai kuriuos pastatus ir 2020-07-31 pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodyta, kad vieną pastatą – arkinį sandėlį 2017-12-22 pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui, t. y A. J. firmai „Vorupė“. 2020-08-17 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. R. nurodė, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius, pateikdamas pirminius duomenis apie 2019 metais AB „Kelmės melioracija“ naudotus valstybinės žemės plotus prie atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, neatsižvelgė į tai, kad vienas pastatas buvo parduotas dar iki 2019 metų.

Po liudytojos apklausos 2020-08-18 dienos raštu buvo paprašyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos patikslintų atsakovės valdytus valstybinės žemės plotus 2019 metais. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 metais patikrino VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašuose nurodytą informaciją dėl AB „Kelmės melioracija“ valdytų valstybinės žemės sklypų 2019 metais ir  2020-09-18 pateikė detalią informaciją, kurioje nurodė, kad iš naujo perskaičiavo AB „Kelmės melioracija“ naudotą 4,3672 valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), plotą 2019 metais. Kituose AB „Kelmės melioracija“ naudojamuose valstybinės žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoti valstybinės žemės plotai netikslinami, nes nesikeitė statinių savininkas. Pažymėta, kad 4,3672 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių pastatų bendras plotas - 5503,21 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad šiame žemės sklype nėra išskirtos statiniams ir įrenginiams atskiros žemės sklypo dalys, todėl, nustatant 2019 metais naudotas žemės sklypo dalis žemės sklypo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui pagal pastato bendrą plotą: nuosavybės teise valdomam A. J. firmos „Vorupė“ pastatui - arkiniam sandėliui - 0,5947 ha, nuosavybės teise valdomam AB „Energijos skirstymo operatorius“ pastatui -transformatorinei - 0,0304 ha ir AB „Kelmės melioracija“ valdomiems likusiems įregistruotiems pastatams ir statiniams - 3,2421 ha plotas ir UAB „Egimeta“ su kuria  2017 m. kovo 10 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojančiai pastato dalį ir kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę iš AB „Kelmės melioracija - 0,5000 ha ploto. 

Po Nacionalinės žemės tarnybos atlikto atsakovės AB „Kelmės melioracija“ valdomų valstybinės žemės plotų patikslinimo 2020-09-21 buvo sudaryta akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija už 2019 metų mokestinį laikotarpį. Šioje deklaracijoje nurodyta, kad atsakovės valdomų valstybinės žemės sklypų plotai yra šie:  (duomenys neskelbtini) – 0,57 ha; (duomenys neskelbtini)– 3,24221 ha;  (duomenys neskelbtini)– 0,72 ha; (duomenys neskelbtini)– 1,13 ha. Žemės nuomos mokesčio tarifas 4 procentai, iš viso mokestis už šiuos keturis sklypus sudaro 6234,73 Eur. Perskaičiavus, t. y. sumažinus, atsakovės valdomus valstybinės žemės sklypų plotus buvo sumažintas valstybinės žemės nuomos mokestis ir susidarė permoka už ankstesnius metus iki 2019 m., kuri padengė delspinigius ir likusi permokos dalis išskaičiuota iš 2019 metų nuomos mokesčio. Pagal deklaraciją atsakovės AB „Kelmės melioracija nesumokėta už 2019 metus valstybinės žemės nuomos mokesčio suma yra 6 179,56 Eur.  

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 23 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-49-1075/2018).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. To paties nutarimo 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

Kelmės rajono savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėl 2019 metų žemės nuomos mokesčio nustatymo“ nustatė, kad už naudojamą valstybinę žemę, jei valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaryta ir nustatyta tvarka nėra įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre už pramonės ir sandėliavimo žemės turto grupei priskirtiems žemės sklypams – 4 procentų tarifą nuo žemės vertės vidutinės rinkos kainos. 

Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu ginčijo mokesčio skaičiavimo dydį – 4 procentus nuo naudojamų sklypų vertės, nurodė, kad jis prašė sudaryti nuomos sutartis, jos nebuvo sudarytos ne dėl jo kaltės. Pagrįsdamas savo teiginius atsakovės atstovas pateikė 2016-11-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktus tris prašymus maksimaliam laikotarpiui išnuomoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) 4,3672 ha ploto, (duomenys neskelbtini) 0,7161 ha ploto, (duomenys neskelbtini) 0,5684 ha ploto. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius minėtame 2020-09-18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad NŽT  (duomenys neskelbtini) skyrius, išnagrinėjęs gautus prašymus, nustatė trūkumus ir 2016 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos“ apie tai informavo AB „Kelmės melioracija“ bei pasiūlė per 15 d. d. juos pašalinti (pridedama). Iki šios dienos nurodyti trūkumai nepašalinti. Šie įrodymai patvirtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartys nebuvo sudarytos dėl atsakovės AB „Kelmės melioracija“ sprendimų ir neatliktų veiksmų, todėl teismas sprendžia, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis yra teisingai suskaičiuotas naudojant 4 procentų tarifą.

Atsakovės atstovas 2021-01-05 teismo posėdžio metu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-09 raštą į jo 2020-08-15 dienos skundą dėl atsisakymo sudaryti žemės nuomos sutartis. Remdamasis raštu atsakovės atstovas teigia, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius turi atlikti žemės naudojimo patikrinimą, tik tada skaičiuoti žemės nuomos mokestį. Teismas sprendžia, kad atsakovės atstovas nėra atlikęs veiksmų dėl valstybinės žemės, prie atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, nuomos sutarčių sudarymo. Atsakovei ir valstybės institucijoms atlikus veiksmus dėl nuomos sutarčių sudarymo, sudarius nuomos sutartis, tai turėtų įtakos mokesčio tarifams ateityje, tačiau nepakeistų mokesčio dydžio už praėjusius, 2019 metus.     

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 13 punktas). Asmuo valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas. Tokiu atveju valstybinės žemės naudotojas turi teisinį pagrindą naudoti valstybinę žemę ir jis atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-49-1075/2018).

Kelmės rajono savivaldybės tarybos  2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) “ dėl 2019 metų žemės nuomos mokesčio nustatymo“ 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai ir naudotojai 2019 m. žemės nuomos mokestį privalo sumokėti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės biudžetą iki 2019 m. lapkričio 15 d.  Atsakovė buvo informuota apie žemės mokesčio tarifus ir mokėjimo terminus. Pati atsakovė neginčija, kad ieškinyje nurodytuose valstybinės žemės sklypuose stovi jos vardu įregistruoti pastatai, todėl ginčo žemė iš esmės yra reikalinga atsakovei šiems statiniams eksploatuoti. Atsakovės naudojamos žemės plotas prie jai priklausančių pastatų yra nustatytas, patikslintas, 4 procentų mokesčio tarifas parinktas teisingai, atsakovė savo įsipareigojimų nėra įvykdžiusi iki šios dienos, ji liko skolinga ieškovei 6 179,56 Eur, todėl šiai sumai ieškinys tenkintinas.

Patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino reikalavimą, neprašo priteisti delspinigių už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį, nurodo, kad delspinigiai yra padengti perskaičiavus atsakovės naudojamų žemės sklypų dydį. Tai patvirtina prie patikslinto ieškinio pridėta Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija. Dėl šios priežasties delspinigiai nepriteisiami.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 139 Eur (6179,56 Eur x 3% x 75%) dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta tvarka yra atleista, priteistinas valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,68 Eur. Jos priteistinos iš atsakovės valstybei kartu su žyminiu mokesčiu. Iš viso 140,68 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti Kelmės rajono savivaldybei, įmonės kodas 188768730, iš akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“, įmonės kodas 262402730,  6 179,56 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis  eurus 56 centus) skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. balandžio 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“, įmonės kodas 262402730, valstybei 140,68 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 68 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu  Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja                  Daiva Valčiukienė