Civilinė byla Nr. 2-613-241/2018

Proceso Nr. 2-59-3-00066-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

                                                                                                                                                          (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2018 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VĖSA IR PARTNERIAI“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje B2-162-425/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VĖSA IR PARTNERIAI“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lakaja“ 2017 m. rugsėjo 21 d. pirmojo kreditorių susirinkimo ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų dalies panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :                                              

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti BUAB „Lakaja“ 2017 m. rugsėjo 21 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju, 6-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. pateikė BUAB „Lakaja“ bankroto administratorei prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 161 632,99 Eur finansiniu reikalavimu. Tačiau bankroto administratorė kreditorės neįtraukė, ginčydama dalį reikalavimo dalį. Kreditorės vertinimu, administratorė turėjo įtraukti į kreditorių reikalavimų sąrašą 105 270,04 Eur reikalavimo dalį, dėl kurios nėra ginčo. Dėl tokių administratorės veiksmų pareiškėjai nebuvo pranešta apie šaukiamus BUAB „Lakaja“ kreditorių susirinkimus ir ji juose negalėjo dalyvauti.
3. Neteisėtas pareiškėjos neįtraukimas į kreditorių sąrašą su administratorės neginčijama reikalavimo dalimi lėmė kreditorės teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose pažeidimą, eliminavusį daugiau kaip 10 procentų visų kreditorių balsų turinčią kreditorę.
4. Didžioji dalis ginčijamų BUAB „Lakaja“ kreditorių susirinkimų nutarimų būtų nepriimti, jei pareiškėja būtų galėjusi dalyvauti ir balsuoti “prieš”. Tuo tarpu nors BUAB „Lakaja“ 2017 m. rugsėjo 21 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas 4-uoju darbotvarkės klausimu vis tiek būtų surinkęs šiek tiek daugiau nei pusę visų balsų, tačiau toks imperatyvių įstatymo normų pažeidimas negali būti pateisinamas kreditorių balsų dauguma.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi atmetė kreditorės UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ skundą dėl BUAB „Lakaja“ 2017 m. rugsėjo 21 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju, 6-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu.
6. Teismas pažymėjo, jog nors bankroto administratorė ginčijo tik 56 362,95 Eur kreditorės UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ finansinio reikalavimo dalį, tačiau teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė klausimą dėl viso 161 632,99 Eur šios kreditorės reikalavimo tvirtinimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nors teismas turėjo realią procesinę galimybę iki ginčijamų kreditorių susirinkimų sušaukimo patvirtinti kreditorės 105 270,04 Eur reikalavimo dalį, kurios bankroto administratorė neginčijo, tačiau nutarė reikalavimą patvirtinti vienu procesiniu sprendimu.
7. Teismas atmetė kreditorės argumentą, kad ji galėjo nulemti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, kaip nepakankamą pripažinti ginčijamus susirinkimo nutarimus neteisėtais ir juos panaikinti, nes toks argumentas yra iš dalies hipotetinis, nežinant galimų ginčijamų susirinkimų sprendimų net ir juose dalyvaujant UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“. Be to, kreditorės UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ reikalavimas nebuvo ir nėra didžiausias, kuris galėjo ar būtų galėjęs nulemti kreditorių susirinkimo sprendimus.
8. Teismas konstatavo, kad BUAB „Lakaja“ 2017 m. rugsėjo 21 d. pirmasis kreditorių susirinkimas ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušaukti, juose nutarimai priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 ir 24 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir tvarkos, nenustatyti esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, priimti nutarimai neprieštarauja ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, nepažeidžia BUAB „Lakaja“ ar jos kreditorių teisėtų interesų.
9. UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ formaliai nebuvo BUAB “Lakaja” kreditore ginčijamų kreditorių susirinkimų metu, todėl neturi teisės retrospektyviai ginčyti priimtų kreditorių susirinkimų sprendimų.
10. Teismas konstatavo, kad kreditorės nurodomi jos teisių pažeidimai skolininkės bankroto byloje yra formalūs, nesukėlę kreditorei esminių jos teisių pažeidimų ar realios žalos, kas būtų pateisinamas pagrindas tenkinti skundą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskirajame skunde kreditorė UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skundą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kreditoriaus teisė dalyvauti kreditorių susirinkime laikytina viena svarbiausių jo teisių įmonės bankroto procese, garantuojanti kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, užtikrinanti galimybę ginti savo interesus. Aplinkybė, kuomet kreditorė, kurios finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas iki pirmojo kreditorių susirinkimo tik dėl bankroto administratorės veiksmų ir ji negalėjo dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime, turėtų būti pripažinta vienos svarbiausių kreditorės teisių pažeidimu, dėl ko buvo padaryta žymi žala jos interesams.
2. Nors bankroto administratorė ginčijo tik 56 362,95 Eur kreditorės UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ reikalavimo dalį, tačiau likusios 105 270,04 Eur reikalavimo dalies nepateikė teismui tvirtinti ir neįtraukė į teismui teikiamų neginčijamų kreditorių reikalavimų sąrašą.
3. Toks kreditorės teisės dalyvauti BUAB „Lakaja“ kreditorių susirinkime apribojimas sukelia dideles teisines pasekmes, kadangi jai dalyvaujant įmonės kreditorių susirinkimuose galėjo būti priimti kitokie kreditorių susirinkimų sprendimai.
12. BUAB „Lakaja“, atstovaujama MB „Nemokumo valdymas“, prašo atmesti kreditorės atskirąjį skundą, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš kreditorės UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Bankroto administratorė 2017 m. liepos 26 d. objektyviai negalėjo pateikti teismui tvirtinti kreditorės UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ finansinio reikalavimo dėl to, kad pati kreditorė laiku nepateikė visų savo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar jos reikalavimas pagrįstas, jei taip – kokia apimtimi. Tik bankroto administratorės raginama kreditorė dalį papildomų dokumentų pateikė 2017 m. liepos 28 d., o dar dalį dokumentų – 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu. Taigi, bankroto administratorė veikė pagal įstatymų reikalavimus ir nepažeidė įstatymų numatytos bankroto procedūros vykdymo tvarkos.
2. Tam, kad kreditorė turėtų teisę dalyvauti įmonės kreditorių susirinkime, nepakanka vien to, kad ji yra įmonės kreditorė pagal ĮBĮ 3 straipsnio apibrėžimą. Tik tie kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus patvirtino teismas ir kurie yra įtraukti į įmonės kreditorių sąrašą, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir įgyvendinti savo teises. Atitinkamai, bankroto administratorė neturėjo pareigos informuoti UAB „VĖSA IR PARTNERIAI“ apie BUAB „Lakaja“ pirmąjį kreditorių susirinkimą, nes jos finansinis reikalavimas patvirtintas jau po pirmojo kreditorių susirinkimo.
3. BUAB „Lakaja“ 2017 m. rugsėjo 21 d. pirmojo kreditorių susirinkimo ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų panaikinimo pagrindų, įtvirtintų ĮBĮ, kreditorė nenurodo. Taigi, ji neįrodė, jog ginčijami nutarimai priimti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams, imperatyvioms įstatymo normoms ar bendriesiems civilinės teisės principams.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės skundas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
15. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, egzistavimą, todėl pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant BUAB „Lakaja“ 2017 m. rugsėjo 21 d. pirmąjį kreditorių susirinkimą ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą, kurie būtų nulėmę neteisėtų nutarimų priėmimą. Atskirajame skunde nekeliamas šių teismų išvadų neteisėtumo ir(ar) nepagrįstumo klausimas.
16. ĮBĮ 22 straipsnis nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2013).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Lakaja“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas. Pagal bankroto administratorės prašymą pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas ir kita tos pačios dienos nutartimi klausimas dėl viso 161 632,99 Eur apeliantės reikalavimo tvirtinimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2017 m. rugsėjo 26 d. 9 val. 30 min. Pirmasis BUAB „Lakaja“ kreditorių susirinkimas sušauktas 2017 m. rugsėjo 21 d., o pakartotinis – 2017 m. rugsėjo 22 d. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi UAB „Lakaja“ bankroto byloje patvirtintas trečios eilės kreditorės apeliantės 161 632,99 Eur kreditorinis reikalavimas.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė formaliai nebuvo BUAB „Lakaja” kreditore pirmojo bei pakartotinio kreditorių susirinkimų metu, todėl ji neturi teisės retrospektyviai ginčyti priimtus kreditorių susirinkimų nutarimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad būtent tokia yra formuojama kasacinio teismo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e2-1258-407/2017. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pirmosios instancijos teismo nurodoma nutartis yra ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-407/2017. Šioje ir vėlesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse yra konstatuota, kad tais atvejais, kai kreditorius įstoja į bankroto bylą ir tampa joje dalyvaujančiu asmeniu po kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo ir/ar pasibaigus tokių nutarimų apskundimo terminui, naujai į bylą įstojęs kreditorius neturi teisės reikalauti, kad teismas retrospektyviai tokius nutarimus revizuotų     (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1448-157/2017). Nagrinėjamu atveju nors apeliantė į bankroto bylą įstojo jau po ginčijamų kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo, tačiau dar nepasibaigus jų apskundimo terminui, todėl ji turi teisę skųsti ginčijamus BUAB „Lakaja“ kreditorių susirinkimų nutarimus.
19. Nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad dėl bankroto administratorės, pasak apeliantės neteisėtų, veiksmų iki pirmojo kreditorių susirinkimo nebuvo patvirtina neginčijama kreditorinio reikalavimo dalis, todėl apeliantė negalėjo dalyvauti ginčo kreditorių susirinkimuose, o jai dalyvaujant  galėjo būti priimti kitokie nutarimai. Byloje nustatytas faktas, kad ginčijamų kreditorių susirinkimų metu apeliantė nebuvo atsakovės kreditorė, todėl priežasčių, nulėmusių vėlesnį jos reikalavimo patvirtinimą, vertinimas nagrinėjamo klausimo kontekste yra teisiškai nereikšmingas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė ginčija ne visus pirmajame ir pakartotiniame kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus, o tik tuos, kuriais nutarta dėl kreditorių komiteto rinkimo, dėl kreditorių susirinkimo teisių perdavimo kreditorių komitetui, dėl kreditorių komiteto darbo reglamento tvirtinimo bei dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus ir sudėties patvirtinimo. Apeliantės skundas, kurį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, nebuvo grindžiamas jokiais ginčijamų kreditorių susirinkimų nutarimų nepagrįstumo ir/ar neatitikties imperatyviems įstatymo reikalavimams aspektais. Šių nutarimų neteisėtumas buvo grindžiamas tik tuo, kad apeliantės dalyvavimas susirinkimuose galėjo nulemti kitokių nutarimų priėmimą. Dėl šių apeliantės argumentų nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamos nutarties 5 punkte. Apeliantė jokių naujų argumentų, kodėl toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra klaidingas, atskirajame skunde nepateikė, tik pakartojo savo 2017 m. gruodžio 18 d. skundo dėl BUAB „Lakaja“ kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo nurodytus hipotetinius teiginius dėl galimų kitokių ginčijamų kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo, jeigu apeliantė būtų anksčiau įtraukta į BUAB „Lakaja“ kreditorių sąrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl tokių apeliantės argumentų nepasisako.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti jau toli pažengusias bankroto procedūras (kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus praėjus jau daugiau kaip 5 mėnesiams) remiantis vien ta aplinkybe, kad apeliantė į bankroto bylą kaip kreditorė įstojo jau po ginčijamų kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo, ypatingai tokių, kurių anksčiau nei vienas kreditorius neginčijo. Priešingu atveju gali būti pažeisti ne tik kitų įmonės kreditorių, bet ir trečiųjų asmenų interesai. Todėl tokio bankroto proceso eigos pokyčio būtinumui pagrindas turi būti pakankamai akivaizdus, pavyzdžiui, paaiškėjęs kreditorių daugumos piktnaudžiavimas kitų kreditorių atžvilgiu, nustatyti nesąžiningi administratoriaus veiksmai, apie kuriuos kreditoriams nebuvo žinoma, ir pan. Nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nenustatyta.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias ĮBĮ normas ir atmesdamas kreditorės skundą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. BUAB „Lakaja“ atsiliepime į kreditorės atskirąjį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                          Danutė Gasiūnienė