Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-305-737/2023

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00038-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.3; 3.1.3; 21.11.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. atstovo advokato N. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria netenkintas N. K. skundas 2022 m. gegužės 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK:22165345582, N. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 74 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas įspėjimu  už tai, kad 2022 m. kovo 28 d. 17.33 val. Alytaus PK per telefono programėlę „Fleet Compele“ buvo pranešta, kad nepilnametė G. K., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žalojosi rankas, iškviesti medikai, tačiau namuose nėra vaiko rūpintojo, todėl medikai negali jos išvežti į gydymo įstaigą. Vėliau grįžęs, rūpintojas N. K. lydėti nepilnametę griežtai atsisakė. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės vyko nurodytu adresu, bendravo su nepilnamete G. K. ir jos rūpintoju N. K.. Dėl G. K. savižalos buvo iškviesti medikai, kurie nusprendė nepilnametę vežti į gydymo įstaigą. Rūpintojas lydėti nepilnametę griežtai atsisakė, jis teigė, kad tai ne pirmas kartas, kai ji žaloja save, todėl jis nenusiteikęs to toleruoti, nori jos globos atsisakyti. N. K. teigė, kad ją reikia uždaryti į „psichuškę” ir neišleisti, nes ji turi genetinių sutrikimų, teigė, jog „tokios nepasitaiso”. Rūpintojas apie nepilnametę globotinę kalbėjo atmestinai, nerodė jokio susirūpinimo, elgėsi neatsakingai. Nepilnametė G. K. lydima Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, buvo paguldyta į ligoninę. Tuo N. K. būdamas vaiko rūpintoju neužtikrino vaiko fizinio ir psichinio saugumo, nesirūpino vaiko sveikata, t. y. žinodamas, kad vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), atsisakė pristatyti ir lydėti vaiką į gydymo įstaigą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTPĮ) 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. N. K., būdamas vaiko atstovas pagal įstatymą suvokė, kad veikia priešingai vaiko interesais, nevykdė pareigos rūpintis vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, vystymusi, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – VK) 3.271 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

2.       N. K. Institucijos nutarimą apskundė Alytaus apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti.

3.       Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi N. K. skundas buvo netenkintas, Institucijos 2022 m. gegužės 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje  paliktas nepakeistas. Alytaus apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad Institucija teisingai įvertino N. K. atsisakymą be jokių svarbių priežasčių 2022 m. kovo 28 d. vykti su globotine G. K. į gydymo įstaigą kaip globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymą ir pagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą pagal ANK 74 straipsnio 1 dalyje.

4.       Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde N. K. atstovas advokatas N. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

5.       Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad:

5.1.       N. K. neatsisakė lydėti globotinės į gydymo įstaigą, o tik išreiškė savo nuomonę, kad jam nėra jokios prasmės važiuoti iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) į Vilnių paskui greitosios pagalbos automobilį. Teismas neįvardino jokio konkretaus asmens, kas pareigą lydėti globotinę į gydymo įstaigą išaiškino pareiškėjui, nors skundžiamoje nutartyje nurodo, kad pareiga buvo išaiškinta. Apeliantas išsakė neigiamą požiūrį į globotinės elgesį, tačiau tai padarė kalbėdamas su Institucijos specialistais globotinei nematant, todėl neigiamu nuomonės išsakymu nepažeidė jokių globotinės teisių ar interesų.

5.2.       Teismo teiginys, jog globotinė reiškė žodžiu ketinimus dėl savižudybės yra neatitinkantis tikrovės, nes globotinės elgesys yra nufilmuotas policijos vaizdo kameromis, ji elgiasi ramiai, mandagiai atsakinėja į klausimus, nesugeba paaiškinti savo poelgio, tačiau jokių bandymų ar ketinimų dėl savižudybės nereiškia. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų teismo nurodomus teiginius. Dėl neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį.

5.3.       Nutarties motyvacinėje dalyje taip pat nėra nurodyta, kokiais įrodymais grindžiamas faktas, kad N. K. atsisakė lydėti globotinę į gydymo įstaigą, kad jis turėjo pareigą lydėti kartu su medikais į gydymo įstaigą vykstančią globotinę, kad N. K. elgesys pažeidė pareigą rūpintis globotinės saugumu ir sveikata. Vienintelis nutarties motyvacinėje dalyje paminėtas įrodymas – 2022 m. lapkričio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-2492-92/2022. Tačiau kitoje civilinėje byloje priimta nutartis nėra ir negali būti administracinę atsakomybę pagrindžiančiu įrodymu. Negalima remtis nei prejudicinės galios neturinčia civilinės bylos nutartimi, nei pareiškėjo teises pažeidžiančiu civilinėje byloje atliktu įrodymų vertinimu, kuomet teismas preziumuoja, kad įrodymai nepatvirtins faktų vien dėl to, kad juos pateikė N. K..

5.4.       VTAPĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotėje nėra nustatyta jokia pareiga lydėti nepilnametį į gydymo įstaigą. Teismas nutartyje visiškai nepagrįstai minėtame punkte įžvelgė pareigą medicinos ir vaiko teisių specialistų lydimą nepilnametį papildomai dar kitiems asmenims lydėti į gydymo įstaigą. Jeigu N. K. būtų vykęs į psichinės sveikatos įstaigą, jis būtų lygiai taip pat perdavęs globotinę psichikos sveikatos specialistams, kaip tai padarė greitosios pagalbos medicinos ir Institucijos vaiko teisių specialistai. Šiuo atveju rašytinis sutikimas dėl nepilnametės nuvežimo į gydymo įstaigą nebuvo būtinas, todėl pareiškėjas nepažeidė savo kaip globėjo pareigų, o konkrečios gydymo priemonės, dėl kurių galėtų būti reikalingas sutikimas, tuo metu nebuvo žinomos ar svarstomos. Pristatyti nepilnametę į psichikos sveikatos įstaigą galėjo ir medikai, policininkai ar Institucijos atstovai. Teismas klaidingai ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas privalėjo važiuoti paskui greitosios pagalbos automobilį ir tokiu būdu lydėti globotinę į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą.

2.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

3.       Atsiliepime teigiama, kad

7.1.       Teismo nutartis yra grindžiama administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytine medžiaga, specialistų tarnybiniu pranešimu, apelianto duotais paaiškinimais, atliktu vaiko situacijos vertinimu, 2022 m. balandžio 7 d. Všį Vilniaus Universitetinės ligoninės Santaros klinikų gautu raštu, prijungta prie administracinio nusižengimo bylos įsiteisėjusia nutartimi dėl apelianto nušalinimo nuo rūpintojo pareigų.

7.2.       2022 m. kovo 28 d. N. K. nebuvo atleistas ir/ar nušalintas nuo rūpintojo pareigų, todėl privalėjo vykdyti rūpintojo pareigas, t. y. lydėti nepilnametę G. K. į gydymo įstaigą. Pats N. K. skunde ir neneigė fakto, kad atsisakė lydėti savo rūpintinę į gydymo įstaigą. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad teismas klaidingai aiškino globėjo pareigas ir pareigą lydėti nepilnametę į gydymo įstaigą.

7.3.       Nesutiktina su apelianto pozicija, kad skundžiamos nutarties motyvacinėje dalyje paminėtas įrodymas 2022 m. lapkričio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis nėra ir negali būti administracinę atsakomybę pagrindžiantis įrodymas. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas, spręsdamas kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo klausimą, teisės taikymo klaidų nepadarė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškėjo N. K. atstovo advokato N. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde N. K. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 74 straipsnio 1 dalį, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6.       N. K. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. kovo 28 d. po rūpintinės G. K. savižalos pagal medikų nurodymą nevykdė pareigos lydėti nepilnametę G. K. į gydymo įstaigą, kas buvo įvertinta kaip veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 74 straipsnio 1 dalyje, požymius.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. K. kaltės ir paskyrė jam už padarytą administracinį nusižengimą teisėtą ir pagrįstą nuobaudą, todėl ir skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, yra pagrįsta ir teisėta.

8.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad N. K. kaltė administracinio nusižengimo byloje yra neįrodyta. Skunde teigiama, kad N. K. neatsisakė lydėti globotinės į gydymo įstaigą, o tik išreiškė savo nuomonę, kad jam nėra jokios prasmės važiuoti į  gydymo įstaigą paskui greitosios pagalbos automobilį. Nurodoma, kad pirmos instancijos teismas apelianto kaltę grindė tik 2022 m. lapkričio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-2492-92/2022 nustatytomis aplinkybėmis, kas prieštarauja prejudicinių faktų vertinimo administracinių nusižengimų bylų teisenoje nuostatoms.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą procesinį sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 74 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo N. K. veikoje rėmėsi ne tik 2022 m. lapkričio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-2492-92/2022 nustatytomis aplinkybėmis, bet vertino ir kitus nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus: Institucijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, Institucijos darbuotojų bei paties N. K. duotus paaiškinimus tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teismo posėdyje, vaiko laikino apgyvendinimo aktą, atliktą vaiko situacijos vertinimą, VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santaros klinikų raštą, nepilnametės G. K. medicininius duomenis ir kitą medžiagą.

10.       Administracinio nusižengimo byloje esantys duomens patvirtina, kad N. K. 2014 m. sausio 31 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirtas G. K. nuolatiniu globėju, su kuriuo nustatyta ir globotinės gyvenamoji vieta (b. l. 43-45), o 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuo rūpintojo pareigų teismo buvo nušalintas. Nustatyta, kad nepilnametė G. K. sirgo (duomenys neskelbtini). G. K. globos metu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo gydoma ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje (b. l. 35-42). Šias aplinkybes patvirtina Institucijos atstovės J. M. paaiškinimai pirmos instancijos teisme. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės J. Š. 2022 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad ji kartu su gynėja V. T. pagal gautą pranešimą vyko į įvykio vietą, kur bendravo su nepilnamete G. K. ir jos rūpintoju N. K.. Dėl G. K. savižalos buvo iškviesti medikai, kurie nusprendė nepilnametę vežti į gydymo įstaigą. Rūpintojas lydėti nepilnametę griežtai atsisakė, teigdamas, kad tai ne pirmas kartas kai ji žaloja save. Nurodė, kad jis nenusiteikęs to toleruoti, nori jos globos atsisakyti (b. l. 8). VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santaros klinikų rašte užfiksuoti nepilnametės G. K. paaiškinimai medicinos psichologei, kuriuose ji nurodė, kad po to, kai spontaniškai išgėrė namuose ant palangės rastus vaistus ir peiliu susipjaustė dilbius, grįžęs namo rūpintojas N. K. jai išsakė, kad „jam atsibodo toks jos elgesys ir išsikalinėjimas“ ir atsisakė kartu vykti į gydymo įstaigą (b.l.35).

11.        2022 m. lapkričio 21 d. Alytaus apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-2492-922/2022 (b. l. 90-102), kuria N. K. buvo nušalintas nuo G. K. rūpintojo pareigų, išdėstyti civilinio proceso metu apklaustų liudytojų parodymai, kurie, juos įvertinus visų administracinio nusižengimo byloje ištirtų įrodymų kontekste, taip pat patvirtina aukščiau nurodytas aplinkybes dėl N. K. atsisakymo lydėti globotinę į gydymo įstaigą. Nurodyta nutartis patvirtina, kad civilinėje byloje apklausta liudytoja V. T. (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko apsaugos skyriaus Alytaus mieste gynėja) nurodė, jog 2022 m. kovo 28 d. buvo iškviesta pas N. K. į namus kaip specialistė, pranešime buvo nurodoma, kad mergaitė žalojosi, jai reikalinga medikų pagalba, bet nėra kam lydėti jos į gydymo įstaigą. N. K. nurodė, kad mergaitė žudosi nebe pirmą kartą ir jis tikrai jos nelydės. Liudytoja nurodė, kad jai susidarė įspūdis, kad rūpintojui tuo metu buvo svarbesni kiti reikalai, nei mergaitė (b. l. 94). Liudytojas A. B. (Alytaus AVPK Varėnos r. PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas) nurodė, jog kaip pareigūnas buvo atvykęs į įvykį dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nepilnametė susipjaustė rankas, kaip jis suprato, norėdama nusižudyti. Greitosios medicinos pagalbos medikai nusprendė, kad merginą reikia vežti į ligoninę Vilniuje, tačiau namuose nebuvo mergaitės globėjo. Susisiekus su N. K., jis felčerei, kuri jam paaiškino, kad mergaitei reikalinga palyda, nurodė, kad atsisako ją lydėti. Liudytojas nurodė, kad būtent dėl to, buvo iškviesti  Vaiko teisių apsaugos specialistai, kad būtų kam mergaitę palydėti į gydymo įstaigą. Belaukiant specialistų, atvyko ir pats N. K., kuris apie nepilnametę globotinę atsiliepė grubiai, pasakė „imkit jūs ją „N“ ir darykit ką norit“ (b.l. 94). Liudytoja A. V. (Alytaus AVPK Varėnos r. PK pareigūnė) nurodė, jog įvykio metu N. K. atsisakė lydėti nepilnametę į gydymo įstaigą nurodydamas „ „N“ aš jos nelydėsiu, man nereikia“, „aš nelydėsiu, esat jūs (t. y. policijos pareigūnai)“, jis policijos pareigūnams aiškino, jog jis nėra globėjas (b. l. 95). Liudytoja J. Š. nurodė, jog N. K. įvykio metu kalbėjo atmestinai, sarkastiškai, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė „vežkitės jūs ją kur norit, dėkit kur norit, ji nepataisoma“, nurodė, kad nemato tikslo ją lydėti į gydymo įstaigą. Kai ji užrašinėjo globėjo nuomonę, jis pasirašė, kad su mergaite nevyks ir pasirašė (b. l. 95-96).

12.       Skunde teigiama, kad 2022 m. lapkričio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-2492-92/2022 negali būti laikoma įrodymu administracinio nusižengimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija negali sutikti. Visų pirma, administracinio nusižengimo byloje civilinėje byloje apklaustų liudytojų parodymai nebuvo vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiama atsakomybėn traukiamo asmens kaltė. Antra, pirmos instancijos teismas šiuos liudytojų parodymus vertintino visų ištirtų įrodymų kontekste ir jie patvirtino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus: Institucijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, Institucijos darbuotojų bei paties N. K. duotus paaiškinimus, vaiko laikino apgyvendinimo aktą, atliktą vaiko situacijos vertinimą, VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santaros klinikų raštą, nepilnametės G. K. medicininius duomenis ir kitą medžiagą. Įsiteisėję sprendimai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su administraciniu nusižengimu susijusias aplinkybes, todėl jie yra tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad N. K. atsisakęs vykti kartu su nepilnamete globotine G. K. į gydymo įstaigą veikė priešingai jos interesams. VTAPĮ 31 straipsnyje reglamentuotos tik pagrindinės tėvų (rūpintojų, globėjų) pareigos vaikui, iš kurių išplaukia visos kitos, tame tarpe ir tos, kurios ra sukonkretintos kituose norminiuose aktuose. Minimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuota, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Iš pareigos rūpintis vaiko sveikata, išplaukia ir pareiga lydėti nepilnametį vaiką į medicinos įstaigą, nes vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu. Jo neturint, gali būti teikiama tik skubi medikų pagalba (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata suponuoja nepilnamečių tėvams, globėjams ar rūpintojams pareigą lydėti nepilnametį vaiką iki 16 metų amžiaus į sveikatos priežiūros įstaigą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime skirti administracinę nuobaudą nėra detalizuotas įstatymas, numatantis rūpintojo pareigą lydėti nepilnametį vaiką į gydymo įstaigą, nešalina N. K. atsakomybės, nes nurodytuose procesiniuose dokumentuose pakankamai aiškiai ir suprantamai išdėstytos nusižengimo aplinkybės, kurios be kita ko buvo sukonkretintos ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pagal pažeidėjo skundą. Pasinaudodamas profesionalaus teisininko pagalba N. K. aktyviai gynė savo poziciją proceso metu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime skirti administracinę nuobaudą suformuluotos N. K. inkriminuojamo nusižengimo aplinkybės yra neaiškios ir sutrukdė jam pasinaudoti teise į gynybą.

14.       Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad paties N. K. paaiškinimai, kiti kad bylos duomenys pagrindžia, kad pareiga vykti su nepilnamete rūpintine į medicinos įstaigą N. K. buvo žinoma. Praeityje jis jau buvo tinkamai vykdęs šias pareigas, todėl akivaizdu, kad savo kaip rūpintojo pareigas apeliantas aptariamo įvykio metu žinojo, juolab, kad ne kartą jam jas priminė įvykio vietoje medicinos darbuotojai bei vaiko teisių apsaugos specialistai. Nepaisant to, N. K. į gydymo įstaigą nepilnametę G. K. lydėti atsisakė, nesant jokių objektyvių, tokį jo elgesį pateisinančių, priežasčių.

15.       Nagrinėjamu atveju argumentai, kad G. K. buvo palydėta į gydymo įstaigą Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų ir jos teisės nebuvo pažeistos, nepaneigia N. K. atsakomybės, nes jam inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali. Veika laikytina baigta nuo jos atlikimo momento, nepriklausomai nuo to ar ji sukėlė nepilnametei neigiamas pasekmes. Būtent N. K. inkriminuojamo nusižengimo metu buvo paskirtas nepilnametės rūpintoju, todėl būtent jis kaip įstatyminis vaiko atstovas ir turėjo lydėti ją į gydymo įstaigą, neperkeldamas šios pareigos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams ar kitiems asmenims.

16.       N. K. atsakomybės nešalina ir tas faktas, kad kitą dieną po įvykio, t.y. 2022 m. kovo 29 d., jis pateikė prašymą nutraukti, jo, kaip G. K. rūpintojo, įgaliojimus. 2022 m. kovo 28 dieną apeliantas vis dar buvo nepilnametės rūpintoju ir savo pareigas vaiko atžvilgiu privalėjo vykdyti. 

17.       Pareiškėjas N. K. nurodo, jog jis dėjo visas pastangas rūpintis nepilnametės G. K. interesais ir gydymu. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra susijęs ne su N. K. kaip rūpintojo pareigų atlikimo vertinimu visumoje, o su šių pareigų neatlikimu, būtent inkriminuojamo nusižengimo padarymo dieną, tai yra 2022 m. kovo 28 d., atsisakant nepilnametę rūpintinę lydėti į gydymo įstaigą. Atsižvelgiant į nurodytą, dėl skundo argumentų, išeinančių už nurodytų nagrinėjimo ribų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18.       Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą spręstina, kad ANK 74 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai N. K. veiksmuose yra įrodyti ir jis nubaustas pagrįstai. N. K., kaip nepilnametės G. K. globėjas (rūpintojas), privalėjo tinkamai rūpintis savo nepilnametės rūpintinės interesais, tinkamai vykdyti jam, kaip globėjui (rūpintojui), nustatytas pareigas ir vykstant kartu į gydymo įstaigą užtikrinti, jog nepilnametei globotinei būtu suteiktos tinkamos medicininės paslaugos, tačiau to nepadarė.

19.       Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo skundo autorius, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. N. K. atstovo advokato apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

20.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, N. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą ir N. K. atstovo advokato N. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja     Jūratė Petraškienė